Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui M. Š.,

išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 24 d. 21.30 val. (duomenys neskelbtini) būrelio plotuose vykdytos medžioklės metu tikrinant medžiotoją R. J., nustatyta, kad jis medžiojo su draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu, tai yra prie medžioklinio graižtvinio ginklo LOS 7 1, .308 Winchester Nr. H04660653 optinio taikiklio pritvirtintu naktinio matymo taikikliu PULSAR CHAALLENGER GS 1x20 74099 Nr. 30606382. Draudžiamos medžioklės metu sumedžiota nebuvo. Tuo pažeidė LR Medžioklės taisyklių 58.5.9 ir 74.1 punktų reikalavimus.

R. J. teisme prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis paaiškino, kad daug metų medžioja, bet nebuvo susipažinęs su 2014-10-24 įsakymo papildymu Nr. 58.5.9. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Lapkričio 24 d. Z. B. prieš medžioklę jam pasiūlė patikrinti prietaisą. Tą dieną užsiregistravo medžioklei. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad naudojosi prietaisu, bet jis juo nesinaudojo, jis buvo krepšyje. Jo šautuvas registruotas žmonos vardu. Ant šautuvo buvo uždėta optika, kuri išryškina siluetus, be to, buvo pasnigę, todėl viskas labai gerai matėsi. Aplinkosaugininkai paprašė išlipti iš bokštelio. Išlipdamas su savimi pasiėmė kuprinę, joje padarė kratą, rado prietaisą. Nulipant, kad nenukristi, nuo šautuvo buvo nuėmęs prožektorių. Pareigūnai konstatuoja, kad nesinaudojo prožektoriumi, kurį buvo nusiėmęs. Kuprinėje turėjo ir kitą naktinio matymo prietaisą. Pareigūnai iš karto pasakė, kad kiti daiktai jų nedomina, domina tik tas vienas prietaisas. Liudytojas buvo įsigijęs naktinio matymo prietaisą turguje, prašė patikrinti, kaip jis veikia. Šiai dienai yra susipažinęs su medžioklės taisyklėmis. Prietaisą turėjo su savimi, bet juo nesinaudojo. Jis tuo metu medžiojo, tik prietaisas nebuvo uždėtas ant šautuvo. Nespėjo jo patikrinti. Po 19 val. įlipo į bokštelį, aplink nebuvo jokio traškesio, tai jam to prietaiso nereikėjo. Žiemos metu matomumas yra geras ir plika akimi 300-400 metrų. Nebūtinas naktinio matymo prietaisas. Liudytojas prietaisą jam padavė tą pačią dieną, liudytojas žinojo, kad jis medžioja. Kai padavė prietaisą, buvo apie 17 val. Prietaisas buvo naudotas, padavė jį maišelyje, nežiūrėjo, kas viduje. Nematė, kas sudėta maišelyje, jam parodė gamtosaugininkai. Kai darė kratą, prietaisas buvo fotografuojamas atskirai nuo šautuvo, nebuvo uždėtas ant šautuvo. Jo ginklo 308 kalibras, tai ne pusautomatis ginklas. Naudojo kulkas „Normal vulkan“, atmušamoji jėga labai stipri. Jei būtų uždėtas prietaisas ant šautuvo, turėtų būti uždėta ir apsauginė guma. Naktinio matymo prietaisą turi, tik monikuliarą. Monikuliaras aplinkosaugininkų nedomino. Pripažino, kad turi prietaisą. Toks prietaisas, jei nėra apsauginės priemonės, įvykus kontaktui, sukrėstų optiką, nebūtų galima daugiau ja naudotis. Žinojo, kad tokio daikto su savimi turėti negalima. Medžioja 17 metų, nėra nei karto baustas už medžioklės taisyklių pažeidimą. Nebūtų ėmęs prietaiso, jei būtų matęs koks tai prietaisas. Šiai medžioklei nereikėjo nei prožektoriaus, nekalbant apie naktinio matymo prietaisą. Gailisi dėl pažeidimo, gavosi tokie nepatogumai, laiko sąnaudos, teismo apkrovimas. Aplinkybes pripažįsta visiškai. Paaiškinime nurodė, kad buvo rasti du prietaisai. Nurodė, kad senesniam (jo) prietaisui yra nusėdę elementai. Nei vieno prietaiso nenaudojo, jie buvo kuprinėje. Jam liepė rašyti, kad krepšyje buvo naktinio matymo prietaisas. Visumoje žinojo, kam naudojami tokie prietaisai. Ant optikos buvo užsidėjęs prožektorių, bet aplinkosaugininkai sakė jo net nerodyti. Liudytojas sakė, kad prietaisą pirko turguje, nežino, ar tai termovizorius, ar naktinio matymo prietaisas. Paties prietaiso nematė, pasitikėjo Z. B.. Tą vakarą nieko sumedžiota nebuvo. Nuotraukoje nufotografuota detalė buvo kaip papildomas šviesos šaltinis. Jis skleidžia infraraudonuosius spindulius, juo kelio apšviesti negalima. Kratos metu buvo apžiūrėtas ir automobilis, bet draudžiamų daiktų nerasta. Jis pats nebuvo uždėjęs prietaiso ant šautuvo, nežino, ar prietaisas būtų tikęs jo ginklui. Teko aiškintis, kad dar turi būti papildomi žiedai. Z. B. nėra medžiotojas, nežino, kam jis pirko prietaisą, jis dirba mechanizatoriumi. Pareigūnai neklausė, kieno tai prietaisas. Jam buvo šokas, naktį ugnies zonoje atsirado žmonės. Šiandien Z. B. pasakė, kad prietaisas paimtas. Prašo taikyti kuo švelnesnę nuobaudą

Liudytojas Z. B. teisme parodė, kad R. J. pažįsta nuo senų laikų, žino, kad yra kviečiamas dėl naktinio matymo prietaiso. Prietaisą pirko turguje, pats dirba traktorininku, tai pagalvojo, kad, kai dirba naktį, galės su prietaisu žiūrėti į žvėriukus. Paprašė R. J. pabandyti prietaisą, ar jis iš viso veikia. Prieš pirkdamas prietaisą jo netikrino. Sakė, kad tai termovizorius, sumokėjo 100 Eur. Neskursta, bet kada gali grąžinti prietaisą pardavėjui, jei jis neveikia. Termovizorių laikė automobilyje. Nepamena, kada kreipėsi į R. J., gal savaitė laiko po pirkimo. Gal R. J. prietaisą bandė, nežino. Galėjo būti 24 diena, kai paprašė R. J. jį išbandyti. Pirko prietaisą, įdėtą į žalios spalvos dujokaukės maišelį. Su tuo maišeliu ir padavė, tai R. J. tik praskleidė ir viskas, sakė, kad pažiūrės. Dabar prietaisas gal pas R. J., neprašė jo grąžinti, dabar jam jis nereikalingas. Gal prietaisas konfiskuotas, nežino. Tiek težino, kad prietaisas paimtas. Dirbdamas turi laiko naktį žiūrėti į žvėrelius. Kuliant rapsus, reikia žiūrėti, kad žvėreliai nepapultų į kederį, nėra malonu žvėrelius iš ten traukti. Jam sakė, kad prietaisas rodo šiltą daiktą. Dabar naktimis nedirba, gal ir galėjo kur kitoje vietoje prietaisą išbandyti, bet buvo jį primiršęs, gulėjo mašinoje. Prietaisą pirko šeštadienį, savaitės bėgyje padavė jį R. J.. Prietaisas gulėjo automobilyje. Prietaisas gali būti siejamas su darbo funkcijomis, tačiau nėra būtinas. Yra buvę, kad žvėrys papuola į kederį. Dirba pas ūkininką, darbo priemonėmis jį aprūpina. Nesikreipė į ūkininką dėl naktinio matymo prietaiso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. J. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-4 b. l.), R. J. paaiškinimu (5 b. l.), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. K. tarnybiniu pranešimu (6 b. l.), patikrinimo aktu Nr. 201 su priedais (7 b. l.), daiktų ar dokumentų paėmimo protokolais (8, 16 b. l.), medžiotojo bilieto kopija (9 b. l.), ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (11 b. l.), leidimu nešiotis ginklą (12-13 b. l.), ginklo pažymėjimu (14 b. l.), R. S. paaiškinimu (15 b. l.), medžioklės lapu Nr. 121 (17 b. l.), A. B. paaiškinimu (18 b. l.), fotonuotraukomis (19 b. l.).

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9. punktas nurodo, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.1 punkte nurodyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 punktuose nurodyti draudimai.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2016 m. lapkričio 24 d. 21.30 val. R. J. pažeidė aukščiau išvardintų medžioklės taisyklių reikalavimus, nes jis medžioklės metu turėjo draudžiamą medžioklėje įrankį, t.y. naktinio matymo taikiklį. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, tai patvirtina ir visa likusi bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, todėl R. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 85 str. 7 d.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 2 dalyje nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: 1) ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos. Taikant šį punktą, laikoma, kad įspėjimas yra švelnesnė administracinė nuobauda negu bauda, o suteiktos specialiosios teisės atėmimas – švelnesnė administracinio poveikio priemonė (papildoma administracinė nuobauda) negu turto konfiskavimas; 2) kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų); 3) už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK; 4) pagal ANK straipsnį už administracinį nusižengimą gali būti paskirtas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas, o ATPK už šią veiką buvo nustatytas privalomas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas. Teismas pažymi, kad ATPK 85 str. 7 d. numatyta, jog medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis arba atsisakyta pasitikrinti neblaivumą (girtumą), apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. To paties ANK straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Be to, ANK 290 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad naujai įsigaliojęs ANK R. J. teisinės padėties nešvelnina, todėl jo padaryta veika iš ATPK 85 str. 7 d. į ANK 290 str. 5 d. neperkvalifikuotina.

Teisme buvo keliamas klausimas dėl švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo. Teismas pažymi, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo posėdžio metu R. J. pripažino savo kaltę, nurodė teismui, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir nesiekia išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus rodo, kad asmuo pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, už tokio pobūdžio veiką administracinėn atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą. Tačiau teismas pažymi, jog tai, kad R. J. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą. Tuo pačiu įvertintina ir ta aplinkybė, kad asmuo medžioja ilgą laiko tarpą, t.y. medžiotojo bilietas R. J. išduotas 2004-05-12, tačiau, kaip teigė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis nežinojo tokių Medžioklės taisyklių reikalavimų apie draudžiamus turėti prietaisus medžioklės metu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad asmuo į medžioklę pasiėmė prietaisą patikrinti, ar šis prietaisas apskritai veikia. Tokios aplinkybės tik patvirtina, jog R. J. pasielgė labai lengvabūdiškai ir nerūpestingai. Bylos aplinkybės rodo, kad jo padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų laukinių gyvūnų saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai bei kitiems įstatymų saugomiems teisiniams gėriams, o tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį R. J. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. J. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo paties elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Todėl, atsižvelgiant į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina bauda, jos dydį parenkant minimalų, taip pat paskiriant teisės medžioti atėmimą minimaliam terminui su pažeidimo padarymo įrankių, įvardintų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokole Nr. 01817, konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 85 straipsnio 7 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėja

nutaria:

R. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalyje, paskirti administracines nuobaudas – 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams, su pažeidimo padarymo įrankių, įvardintų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokole Nr. 01817, konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.