Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1424-123/2011

2011 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Marių valdos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Marių valdos“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymo Nr. AD1-495 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymo Nr. AD1-495 galiojimą iki bus išspręstas ginčas dėl šio akto teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Bet kuri iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikoma atsižvelgiant į bendrą tokių priemonių tikslą – užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė turi būti susijusi su ieškinio reikalavimu taip, kad ją pritaikius, būtų pašalintos aplinkybės, galinčios apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Kartu pažymėtina, kad CPK nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kada laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymu Nr. AD1-495, kuriuo ieškovė UAB „Marių valdos“ įpareigota perduoti DNSB „Selenos šviesa“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą. Ieškiniu prašoma minėtą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą panaikinti. Taigi teismui patenkinus ieškinį, ieškovė galėtų toliau administruoti daugiabutį namą. Atsižvelgdama į ieškovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės gautų rezultatą, kurį ji pasiektų esant jai palankiam teismo sprendimui, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, tokia padėtis galimai sumažintų ieškovės suinteresuotumą greitu bylos išnagrinėjimu.

Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad galimai jai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 178 str.). Ieškinio dalykas yra dėl įsakymo panaikinimo, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad teismui tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė akcentuoja galimos žalos atsiradimo riziką, o ne galimai palankaus sprendimo įvykdymo riziką. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės teisėti interesai būtų nepagrįstai pažeisti, kadangi taikyti tokius ribojimus nagrinėjamu atveju nėra būtina.

Pažymėtina, kad LR Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1423-622/2011 išnagrinėjo UAB „Marių valdos“ atskirąjį skundą, kuriuo ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-18 įsakymo Nr. AD1-332 galiojimą. Klaipėdos apygardos teismas 2011-09-07 nutartimi ieškovės UAB „Marių valdos“ atskirąjį skundą atmetė ir ginčijamą nutartį paliko nepakeistą. Nurodytas precedentas sukurtas analogiškoje byloje, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, todėl nagrinėdamas šią bylą teismas privalo į jį atsižvelgti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį palikti nepakeistą.