Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InMedica atstovei advokatei Brigitai Kirkilaitei-Vilkei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa“ atstovei advokatei Odetai Ragauskienei, atstovams N. B. ir V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InMedica ieškinį atsakovei uždarajai akcinės bendrovei „Solaneksa“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litgaja“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės(abonentės) nutraukto vandens tiekimo į ieškovės (subabonentės) nuomojamas patalpas pagrįstumo ir ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo.

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2012-04-02 nuomos sutartimi Nr. 2012/04-01 nuo 2012-07-18 iki 2022-04-02 išsinuomojusi iš trečiojo asmens UAB „Litgaja“ gydymo paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose įrengta šeimos klinika. To paties pastato rūsyje yra atsakovės UAB „Solaneksa“ patalpos, kurias nuo 2015-10-09 atsakovė valdo nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai yra nutiesti per atsakovei priklausančias patalpas pastato rūsyje. Vandens apskaitos rodmenų prietaisas yra sumontuotas atsakovei priklausančiose rūsio patalpose. Ieškovės atstovė teismui nurodė, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 21 d. be įspėjimo vienašališkai nutraukė ieškovei vandens tiekimą, ieškovė 2015 m. gruodžio 23 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę prašydama nedelsiant atnaujinti vandens tiekimą. Antstolės S. Žukaitienės 2015 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad klinikoje adresu (duomenys neskelbtini), yra užsuktas vandens tiekimas. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė InMedica kreipėsi 2016 m. sausio 7 d. į teismą su prevenciniu ieškiniu dėl nekilnojamojo turto valdymo teisės pažeidimo ir gręsiančios žalos, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Soloneksa“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litgaja“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys; teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės UAB „InMedica“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovei UAB „Solaneksa“ savavališkai, be ieškovės sutikimo nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms (duomenys neskelbtini), atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas ir įpareigojo atsakovę per 1 dieną nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atnaujinti vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms; 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, uždraudė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solaneksa“ savavališkai, be ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InMedica sutikimo, nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės valdomoms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas; Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas; LITEKO sistemos duomenimis kasacinis skundas nepriimtas, taigi 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad abejose bylose įrodinėjimo dalykas yra neteisėti atsakovės veiksmai nutraukus vandens tiekimą į ieškovės nuomos sutarties pagrindu valdomas patalpas pastate (duomenys neskelbtini), šis faktas yra reikšmingas abejose bylose; abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, todėl šioje byloje prejudiciniais faktais laikytinos civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Be to teismas šioje byloje vadovaujasi 2016 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria paliktas nepakeistas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-482-570/2016 priimtas sprendimas, pateiktais išaiškinimais, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškovė nėra patalpų savininkė, ji turi teisę naudotis patalpomis ir jas valdyti pagal įstatymą, tuo pačiu įgyti visas turtines ir neturtines teises, susijusias su nuomojamų patalpų valdymu, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės motyvai, kad ieškovė šioje byloje neturi reikalavimo teisės reikšti atsakovei reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė tiekė ieškovei geriamąjį vandenį, už sunaudotą geriamąjį vandenį išrašinėjo sąskaitas faktūras, ieškovė geriamąjį vandenį naudojo savo veikloje, atsakovė išrašytas sąskaitas faktūras priimdavo ir jas apmokėdavo, tokia buvo nusistovėjusi praktika ir su ankstesniais atsakovei priklausančių patalpų savininkais, atsakovė dar nuomos pagrindu valdydama patalpas taip pat laikėsi šios praktikos. Į bylą yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros o būtent 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. gruodžio 8 d., kuriose nurodytas pardavėjas UAB „Soloneksa“, pirkėjas UAB InMedica, paslaugos pavadinimas - vandens pardavimo kaina (duomenys neskelbtini) už 3-4, 5-9, 10-11 mėnesius, atsakovės atstovai pripažino faktą dėl šių sąskaitų išrašymo ir pinigų priėmimo, tačiau atsakovė ginčija, kad šalis siejo sutartiniai santykiai dėl vandens tiekimo, nes šalys nebuvo pasirašę rašytinės sutarties, be to atsakovė laikosi pozicijos, kad ji nėra geriamojo vandens tiekėja kaip tai apibrėžta Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įstatyme. Pažymėtina, kad sutarčių teisės normos nustato, kad sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo, ir tik įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas – šalių susitarimo forma (CK 6.159 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, taip pat pasisakoma, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Nors sutartimi dažniausiai įvardijamas rašytinis kelių šalių susitarimas, tačiau net ir nesudaryta raštu sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, Geriamojo vandens įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įstatymas ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinės sąlygos. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai ?...? turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalį abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). Aukščiau nurodytų specialiųjų teisės aktų nuostatomis nereglamentuojamos abonento ir subabonento sutarčių sudarymo sąlygos ir tokių sutarčių privaloma forma. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios sutarties sudarymo sąlygas ir formą reglamentuojančios teisės normos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad perpardavimo (subtiekimo) santykiai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes perpardavėjo (abonento) veikla, skirtingai nei pardavėjo (tiekėjo), nesiejama su CK 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl energijos tiekimo, t. y. įstatyme perpardavėjui (subtiekėjui) nenustatytas tokio pobūdžio sutarčių laisvės principo ribojimas kaip pardavėjui. Šios sutarties pagrindu sutartį sudarančios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (pvz., užmokestį, taikomą už perduotą energiją; vietinio tinklo eksploatacijos sąnaudų padengimą; taip pat nuostatas dėl sutarties nutraukimo ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jei kitaip nenustatyta sutartyse, tokios sutartys laikomos sudarytomis neterminuotam laikui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė yra abonentas, sudaręs 2015-10-29 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su šią paslaugą teikiančia įmone UAB „Sūduvos vandenys“, o ieškovė tokiu tapti ir įsiregistruoti abonentu negalėjo, kol nebuvo įsirengusi atitinkamų inžinerinių tinklų. Atsakovė tiekė ieškovei geriamąjį vandenį, už sunaudotą geriamąjį vandenį išrašinėjo sąskaitas faktūras, dar prieš tapdama savo patalpų savininke, ieškovė geriamąjį vandenį naudojo savo veikloje, atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras priimdavo ir jas apmokėdavo, kas leidžia teismui daryti išvadą remiantis teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kad tarp šalių egzistavo faktiniai sutartiniai geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-248/2016 priimta 2016 m. birželio 16 d. nutartis) (CK 6.2 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad buvo susitarta dėl konkretaus termino, iki kurio geriamasis vanduo bus tiekiamas, tai yra dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovė (abonentė) ir ieškovė (subabonentė) buvo sudariusios geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) sutartį neapibrėžtam terminui. Abonento ir subabonento teisinius santykius nustatančios teisės normos neįtvirtina termino, per kurį abonentas privalo informuoti subabonentą apie ketinimą nutraukti su juo sudarytą geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) sutartį, taip pat nutraukti geriamojo vandens jam tiekimą ar laikinai jį apriboti. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl ginčo geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimo teisėtumo, taikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik sutartyje ar įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pranešus apie tai kitai sutarties šaliai (CK 6.199, 6.218 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė geriamojo vandens tiekimo nutraukimą grindė tuo, kad ieškovė vėlavo atsikaityti pagal ieškovei išrašytas sąskaitas už geriamąjį vandenį. Atsakovė teismui nurodė, kad įspėjo ieškovę žodžiu apie vandens nutraukimą, tačiau teismui šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Kotesa“ v. „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vėlavimas atsiskaityti geriamąjį vandenį nebuvo šalių aptartas kaip pagrindas sutarčiai vienašališkai nutraukti, todėl, vertinant, ar atsakovė pagrįstai sutartį nutraukė vienašališkai, atsižvelgtina į CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, t. y. svarstytina, ar toks pažeidimas yra esminis. Bylos aplinkybės patvirtina, kad sutarties nutraukimo metu ieškovė nebuvo skolinga atsakovei, tačiau vis tik pats nežymus atsiskaitymo vėlavimo faktas yra nustatytas tiek šalių paaiškinimais, tiek į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimais. Teismo vertinimu ieškovės vėlavimas atsikaityti, atsižvelgiant į egzistavusią šalių komercinę praktiką – vėluojančių atsiskaitymų toleravimas, šiuo atveju nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, galėjusiu pateisinti vienašalį atsakovės atliktą sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė vienašališkai, nesant įstatyme ir sutartyje nustatyto teisinio pagrindo ir neįspėjusi nei žodžiu, nei raštu kitos šalies apie būsimą sutarties nutraukimą, nutraukė vandens perpardavimo (subtiekimo) sutartį. Šie atsakovės veiksmai pripažinti neteisėtais, sudarančiais pagrindą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius.

Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovė. Ieškovė taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovė. Tačiau kaltės klausimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimus taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta atsakomybė be kaltės. Šiame straipsnyje nustatyta taisyklė, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Dėl nuostolių dydžio

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės neteisėto vandens tiekimo nutraukimo patyrė žalą, kurią sudaro: laikino vandens pajungimo iš IĮ E. Vieversio akių ligų kabineto išlaidos - suma 458,76 Eur; UAB „Sūduvos vandenys" laikino vandens tiekimo vandens talpose išlaidos - 707,88 Eur; laikino vandens talpose tiekimo užtikrinimui atlikti priverstinio remonto ir santechnikos darbai prijungiant laikinas vandens talpas atvežtiniam vandeniui - suma 487,04 Eur; nuolatinio vandens tiekimo pajungimo išlaidos - suma 1298,45 Eur; atlyginimas už darbuotojo A. J. papildomą darbo krūvį - suma 1639,75 Eur; kuro išlaidos - suma 816,47 Eur; 2511 Eur negautų pajamų. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tarp ieškovės dalies nurodytų patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimo) yra priežastinis ryšys. Atsakovei neįspėjus ieškovės apie vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimą, ieškovė negalėjo išvengti papildomų nuostolių, susijusių su laikinu vandens pajungimu, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 1653,68 Eur, nuostolių, susijusių su laikinu vandens pajungimu, kurie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent: laikino vandens pajungimo iš IĮ E. Vieversio akių ligų kabineto 458,76 Eur, šias faktines aplinkybes patvirtina IĮ E. Vieversio akių ligų kabineto 2016-04-28 raštas dėl informacijos pateikimo, 2015-12-31 PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „Mavista“ ir atliktų darbų aktas; UAB „Sūduvos vandenys" laikino vandens tiekimo vandens talpose išlaidos 707,88 Eur, šias išlaidas patvirtina 2016-01-18 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) suma 124,99 Eur ir 2016-02-18 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) suma 582,89 Eur; laikino vandens talpose tiekimo užtikrinimui atlikti priverstinio remonto ir santechnikos darbai prijungiant laikinas vandens talpas atvežtiniam vandeniui 487,04 Eur, šias išlaidas patvirtina 2016-01-26 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo priteisti 1298,45 Eur išlaidų, susijusių su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šias išlaidas patytė, įgyvendindama savo teisę tapti savarankišku abonentu gaunat geriamąjį vandenį tiesiogiai iš tiekėjo, teismas daro išvadą, kad tarp šių išlaidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl reikalavimas dėl 1298,45 Eur nuostolių, atmestinas. Ieškovė prašo priteisti 1639,75 Eur, susijusių su atlyginimu už darbuotojo A. J. papildomą darbo krūvį, kuriuos sudaro 950 Eur darbuotojui išmokėta dalis ir 689,75 Eur mokėtini darbo užmokesčio mokesčiai bei 816,47 Eur kuro išlaidų dėl šio darbuotojo 26 kartų vykimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), šalinti susidariusią situaciją dėl vandens užsukimo. Į bylą pateiktas 2016 m. balandžio 14 d. įsakymas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio įskaitytinai, materialinio aprūpinimo vadovui A. A. J. teko atlikti papildomus su tiesioginėmis darbo funkcijomis nesusijusį darbą šalinant vandens tiekimo trikdžius bei atstatant laikiną vandens tiekimą, derinant vandens tiekimo sąlygas, vandentiekio tiesimo darbus, vandens tiekimo sutartį su UAB „Sūduvos vandenys“ bei atlikti kitus būtinus veiksmus vandens tiekimo atnaujinimo į InMedica (duomenys neskelbtini) padalinio klinikos patalpas, dėl ko šiam darbuotojui skirtinas vienkartinis darbo priedas 1250 Eur sumai, nuo kurios pagal 2016-06-07 pateiktą pažymą sumokėti 689,75 Eur mokesčių; pateiktas lengvojo automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. A. J., kelionės lapo išrašas, iš kurio matyti, kad asmuo 26 kartus vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) šalinti (duomenys neskelbtini) padalinio klinikos veiklos trukdžių, nuvažiuota 8219 km, pagal kuro išlaidų ataskaitą kuro sąnaudos 816,47 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovė vandens tiekimą nutraukė 2015 m. gruodžio 21 d., atsakovė nevykdė teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių per 1 dieną nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atnaujinti vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms, tai pažymėta 2016 m. gegužės 23 d. sprendime, iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-482-570/2016 matyti, kad ieškovė su UAB „Sūduvos vandenys“ 2016-02-02 pasirašė prisijungimo sąlygas, o 2016-03-18, sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, todėl darytina išvada, kad pagal į bylą ieškovės pateiktus darbų atlikimo aktus, ieškovė siekdama kuo greičiau atkurti vandens tiekimą, reikalingą jos ūkinei veiklai, susijusiai su sveikatos paslaugų teikimu, vykdyti, per pakankamai protingą terminą intensyviai atliko būtinus veiksmus, reikalingus ieškovei turėti geriamąjį vandenį, todėl pagrįstai ieškovės darbuotojui išaugo darbo krūvis, todėl ieškovei priteistini jos patirti 1639,75 Eur nuostoliai, susiję su darbo užmokesčio darbuotojui A. A. J. išmokėjimu ir nuostoliai, susiję kuro sąnaudomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vanduo ieškovei nutrauktas 2015 m. gruodžio 21 d., už 2015-12-18 dienos kelionę kuro išlaidos nepriteistinos, šias išlaidas mažinant 50,71 Eur suma ir iš atsakovės ieškovei priteistina 765,76 Eur už kurą. Be to ieškovė prašo priteisti 2511 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., ir nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. sausio 11 d. Nurodo, kad ieškovė galėjo teikti tik labai ribotas odontologijos paslaugas, atsakovei sutrikdžius vandens tiekimą, ieškovė buvo priversta ieškoti kitų vandens tiekimo sprendimų ir galėjo teikti tik labai ribotas odontologijos paslaugas, tas kurios nereikalavo dantų gręžimo ir plovimo, o pagrindinių odontologijos paslaugų negalėjo atlikti dėl reikalingo spaudimo odontologijos įrangai nebuvimo, dėl ko odontologijos pelnas 2015 m. gruodžio mėnesį buvo 854 Eur mažesnis nei vidutinis mėnesinis pelnas, o 2016 m. sausio mėnesio pelnas buvo 1656 Eur mažesnis nei vidutiniškai, tai yra ieškovės pelnas minėtu laikotarpiu buvo 2511 Eur mažesnis nei įprastai. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Nors ieškovė paaiškinamajame rašte nurodžiusi, kad jos pelnas minėtu laikotarpiu mažesnis 2511 Eur, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų pelno nuostolių ataskaitų, būtent 2015 m., 2015 m. gruodžio 31 d., sausio 31 d. (nurodytas laikotarpis nuo 2015.01.01 iki 2016.01.31) ieškovė dirbo nuostolingai, ir pelno negavo, todėl ieškovei dirbant nuostolingai, ieškovės teismui nurodyta negautų pajamų suma, nesant teismui pateiktų objektyvių įrodymų, kad ieškovė teismui nurodytu laikotarpiu turėjo atšaukti užsiregistravusių pacientų vizitą pas gydytoją odontologą; kiek tokių klientų buvo; kokios šiems klientams turėjo būti atliktos procedūros; šių procedūrų įkainiai, tai yra kokia reali galimybė buvo gauti teismui nurodytas pajamas, vertintina kaip hipotetinė. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Ieškovės paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, o ne realios, nes nėra pateikta jokių jų praradimo įrodymų. Todėl, ieškovei neįrodžius realių tikėtinų pajamų iš odontologinės veiklos, ši ieškinio dalis netenkintina. Viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4059,19 Eur nuostolių.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant ieškovės pareikštą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, prašymas tenkintas, pažymint, kad reikalavimas priteisti 6 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuotinas nuo 4059,19 Eur sumos, kurios atsižvelgiantį tai, kad ieškovė prašo palūkanas priteisti už 183 dienas, sudaro 122,11 Eur; be to priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė turėjo 184 Eur išlaidų žyminio mokesčio ir 2662 Eur advokato išlaidų. Byloje susidarė 10,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šioje byloje patenkintų ieškovės reikalavimų dydis yra 51 procentas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 94 Eur žyminio mokesčio ir 1358 Eur už advokato paslaugas, viso 1452 Eur (CPK 93, 96, 98 str.). Byloje susidarę išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos taip: iš ieškovės 5,21 Eur valstybei, kadangi patenkinta ieškovės reikalavimų 51 procentas, atmestų 49 procentai; iš atsakovės 5,43 Eur valstybei.

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa“, juridinio asmens kodas 235204580, buveinės adresas Kaunas, Savanorių per. 287-441, 4059,19 Eur nuostolių atlyginimo, 122,11 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei InMedica, juridinio asmens kodas 300011170, buveinės adresas Vilnius, Loretos Asanavičiūtės g. 20-201.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa“ 5,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InMedica 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.