Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Irenos E. Č. ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovei prašant, priimtinas spendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų, prijungtos baudžiamosios bylos Nr. N1-64-885/2015 matyti, kad atsakovas R. L. 2014-04-07 kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-4361-12 (baudžiamosios bylos Nr. N1-64-885/2015 110-122 b. l.) buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir iki tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos laikė svetimus ieškovės I. E. Č. „Swedbank“, AB išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus. Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-11-07 21.49 val., iki 2012-11-08 1.43 val., Dainų g. 30-29, Šiauliai, ten buvusio kompiuterio, kurio IP 46.249.160.154, pagalba, prisijungdamas prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojos I. E. Č. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jos vardu išduotus „Swedbank“, AB, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas: 2012-11-07 iš „Swedbank“, AB esančios I. E. Č. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „Swedbank“, AB, esančią E. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Lt; 2012-11-08 iš „Swedbank“, AB esančios I. E. Č. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „Swedbank“, AB esančią E. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Lt. Be to, jis kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2012-11-07 apie 16.41 val., tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę Alytaus pataisos namuose, paskambinus neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), ieškovei I. E. Č. į fiksuoto ryšio telefoną, melagingai prisistačius FNTT pareigūnu ir melagingai pranešus, kad iš nukentėjusios sąskaitos yra nutekinami pinigai, apgaule išviliojus ieškovės I. E. Č. banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus šiuos duomenis atsakovui R. L., kuris pasinaudodamas neteisėtai įgytais elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojos I. E. Č. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba prisijungė prie I. E. Č. sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir per du kartus 2012-11-07 ir 2012-11-08 į E. G. sąskaitą pervedė po 4000 Lt, iš viso 8000 Lt, po to E. G. 2012-11-07 ir 2012-11-08 pinigus išgryninus bankomatuose Šiauliuose bei juos perdavus R. L., taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, ieškovei Iv E. Č. priklausantį turtą – 8000 Lt. A. R. L. baudžiamojoje byloje sutiko su jam pareikštais kaltinimais bei pripažino padaręs nurodytas nusikalstamas veikas (baudžiamosios bylos Nr. N1-64-885/2015 109, 113 b. l.).

2015 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-64-885/2015 atsakovą R. L. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 str.1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ieškovės I. E. Č. atžvilgiu ir subendrinus bausmes nuteisė laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (5-17 b. l.). Iš 2015-10-22 Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-135/2015 nuosprendžio matyti, jog Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Š. G. išteisintas pagal BK 182 str. 1 d., o tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto R. L. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas (39-43 b. l.). Atsižvelgiant į tai matyti, jog atsakovo R. L. atžvilgiu priimtas 2015 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-64-885/2015 yra įsiteisėjęs. Byloje nėra duomenų, jog žala būtų atlyginta.

Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, iš naujo civilinėje byloje įrodinėti nebereikia.

Civilinio Kodekso 6.281 straipsnio 1 dalis nustato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Civilinio Kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu 2015 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-64-885/2015 atsakovas R. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas. Nuosprendyje konstatuota, jog atsakovas R. L. neteisėtai panaudojo ieškovės I. E. Č. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jos vardu išduotus „Swedbank“, AB, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, apgaule savo naudai įgijo svetimą, ieškovei priklausantį turtą – 8000 Lt. Esant tokioms aplinkybės, teismas sprendžia, jog neteisėti veiksmai yra įrodyti, žalos dydis taip pat yra pagrįstas įrodymais, byloje nėra duomenų, jog žala būtų atlyginta, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 2317,00 Eur (8000 Lt) turtinės žalos atlyginimas (CPK 178, 185 str.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, jog po atsakovo įvykdyto sukčiavimo ieškovės gyvenimas staigiai ir negrįžtamai pasikeitė, ieškovė prarado pasitikėjimą žmonėmis, netgi savo artimaisiais. Nurodo, jog po nusikaltimo padarymo jos atžvilgiu sumažėjo bendravimo galimybės, stengėsi su visais mažiau bendrauti, visus įtarinėjo, įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, kad ją tokiu akiplėšišku būdu, įgiję jos pasitikėjimą, apgavo. Be to, dėl minėtos nusikalstamos veikos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą (36 b. l.). Iš 2015 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, jog R. L., melagingai prisistačius FNTT pareigūnu ir melagingai pranešus, kad iš nukentėjusios sąskaitos yra nutekinami pinigai, apgaule išviliojo ieškovės banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) (7 b. l.). Minėtame nuosprendyje taip pat konstatuota, jog atsakovas R. L. suvokė, kad įgijo, laikė, disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, priklausančiais nukentėjusiosioms, juos naudojo, numatė nusikalstamų veikų padarinius ir jų norėjo, inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą ir siekdamas, panaudojant apgaulę, baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą (15 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamų veikų padarymo metu ieškovės atžvilgiu buvo naudojama psichologinė prievarta, atsakovui melagingai prisistačius FNTT pareigūnu, ji buvo apgauta, prarado pinigus, po ko jautė emocinę įtampą, baimę, patyrė dvasinius išgyvenimus. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dėl nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, tai yra dvasinį sukrėtimą, itin neigiamus išgyvenimus, pablogėjusią sveikatą, kitus besitęsiančius nepatogumus, kurie turi būti atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į ieškovės nurodytas aplinkybes, jos patirtus neigiamus išgyvenimus, į tai, kad atsakovas veikė tiesiogine tyčia, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam neprieštaravo. Teismo nuomone, reikalaujamas ieškovės 1000,00 Eur neturtinės žalos dydis atitinka realumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3317,00 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-11-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 65 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 96 str.), nuo kurio ieškovai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 4 p. yra atleisti. Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 35 Eur žyminis mokestis, nes ji dalį žyminio mokesčio buvo sumokėjusi (21, 23 b. l., CPK 80, 88 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. L. ieškovei I. E. Č. 2317,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniolikos eurų) turtinės žalos atlyginimą, 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3317,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. L. valstybei 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.