Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-135/2015 Teisėjas Arūnas Bartkus Teisminio proceso numeris: 1-12-1-04361-2012-4

2015 m. spalio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Š. G. išteisintas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. L., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei R. L., 2012-11-12 apie 11.41 val., tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę Alytaus pataisos namuose, paskambinus neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. G. į stacionarų telefoną, melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir melagingai pranešus, kad neteisėtai nutekinami pinigai iš nukentėjusiosios sąskaitos esančios AB SEB banke, norint užkirsti tam kelią, būtini prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžiai, I. G. padiktavus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus šiuos duomenis R. L., kuris pasinaudodamas neteisėtai gautais prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžiais, 2012-11-12 12.45 val. (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), internetu prisijungė prie nukentėjusios I. G. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, ir iš jos neteisėtai pervedė 4000 Lt į Š. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurią iš anksto Š. G. davė R. L. neteisėtai gautų pinigų išgryninimui, po to 2012-11-12 Š. G. per du kartus pinigus išgrynino ir atidavė R. L., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – I. G. priklausantį turtą – 4000 Lt.

Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad byloje kaltinamasis nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslus ir motyvus, todėl subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti naudojami kiti duomenys, kuriais remiantis fiksuojami objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Nurodo, kad tik palygindamas nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, užfiksuotus byloje, su kaltinamojo bei liudytojų parodymais, teismas gali padaryti išvadą apie subjektyviuosius požymius. Tai atlikęs, prokuroro nuomone, teismas būtų padaręs pagrįstą išvadą, kad Š. G. nusikalstamą veiką padarė veikiant tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo pinigų kilmę ir veiksmus atliko siekdamas naudos sau.

Nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nagrinėjamas atvejus buvo nevienkartinis, tai yra dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo 2012-11-12 Š. G. sąskaitoje užfiksuotos pastoviai atliekamos piniginės operacijos iš kitų asmenų sąskaitų, laikotarpyje nuo 2012-10-12 iki 2012-12-12 per jo sąskaitą buvo atlikta finansinių operacijų daugiau nei 10 000 Lt sumai. Ir nors teismas, kaip nurodo prokuroras, padarė išvadą, jog šių pinigų judėjimo srautai neįrodo, kad pervedami pinigai buvo gauti neteisėtu būdu, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad įvykis, dėl kurio yra kaltinamas Š. G., buvo nevienkartinis, jis tuo užsiėmė ir dar iki įvykio. Prokuroras atkreipia dėmesį ir nurodo, kad šiuo atveju būtina įvertinti ir R. L. duotus parodymus, kuriuose jis parodė, jog Š. G. nieko nesakė iš kur pinigai, bet jis (Š. G.) suprato, nes teistas buvo už tą patį (2015-03-23 teismo posėdžio protokolas). Prokuroro tvirtinimu, reikšmingi ir buvusios Š. G. sutuoktinės parodymai, kur ji teigė, kad Š. G. iki to įvykio yra apgaudinėjęs elektroniniu būdu, teistas už elektronines bankininkystės, skambindavo draugams, prašydavo duomenų, panaudojęs asmenų duomenis paimdavo paskolas, tokiu būdu užsidirbdavo, taip buvo iki įvykio (2015-05-05 teismo posėdžio protokolas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo Š. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą dėl Š. G. veiksmų ir nepagrįstai jį išteisino pagal BK 182 str. 1 d., kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas Š. G., savo sprendimą motyvavo tuo, kad pats kaltinamasis savo kaltės nepripažino, o kiti byloje surinkti duomenys – piniginių srautų judėjimas Š. G. sąskaitoje iki nagrinėjamo įvykio, neįrodžius, jog jie buvo gauti neteisėtais būdais, o darant tik prielaidą apie jų kilmę, neduoda pagrindo matyti, kad Š. G. suprato, jog dalyvauja sukčiaujant, t.y. nenustatyta tyčia.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktų bei teisme ištirtų įrodymų visuma nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl Š. G. kaltės klausimo. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, kitus byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad įrodymų visuma neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad Š. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., t. y., kad jis, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei R. L., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad Š. G. davė savo banko sąskaitos numerį R. L., jog į ją būtų pervesti pinigai, ir jis pervestus pinigus išgrynino ir perdavė R. L., tačiau padarė klaidingą išvadą, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog Š. G. žinojo, jog į jo sąskaitą pervedami ir jis išgrynina pinigus, kurie gaunami sukčiaujant. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kitas nuteistasis R. L. parodė, jog Š. G. susirado per pažįstamą, jo asmeniškai nepažinojo, Š. G. davė savo banko sąskaitą, iš sąskaitos į Š. G. sąskaitą pervedė 4000 Lt, pasakė, kad reikės nuimti pinigus, Š. G. jo per daug neklausinėjo, davė sąskaitą, Š. G. turėjo išgryninti pinigus ir perduoti jam, tačiau Š. G. paskambino ir pasakė, kad gryninat pinigus jį sulaikė (3 t., 26, 35 b. l.). Teismo posėdžio metu R. L. patvirtino, kad susitarus su Š. G., jis davė sąskaitos numerį ir banko kortelę, pinigus išsiųsdavo, kur liepdavo, nuo 1000 Lt jam likdavo 200 Lt, pusę uždirbtų pinigų jis atiduodavo už sąskaitą ir kortelę, neprisimena, keik yra davęs Š. G., gal apie 400 Lt, Š. G. nesidomėjo, iš kur pinigai, bet mano, kad jis suprato (4 t. 76 b. l.). Tuo tarpu Š. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę neigė, tačiau patvirtino, jog susitiko su R. L. 2012 m. lapkričio mėnesį, R. L. paprašytas jam davė sąskaitos numerį, neklausė, dėl ko jam reikia, tą pačią, ar kitą dieną, jam paskambino R. L. ir pasakė, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai, jis pinigus grynino ,,Saulės mieste“ esančiame bankomate, visus pinigus nuvežė R. L., už tai iš R. L. gavo 80 Lt, tačiau nurodė, kad nežinojo, jog pinigai gauti apgaulės būdu (3 t., 41, 47 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu Š. G. kaltės taip pat nepripažino, tvirtindamas, jog apie tai, kad pinigai, kurie pervedami į jo sąskaitą, gauti nusikalstamu būdu, jis sužinojo tik tuomet, kai buvo areštuota žmonos sąskaitą, Š. G. teigimu, R. L. jam tvirtino, jog pinigai gaunami iš užsienio, su R. L. susitikdavo dažnai, pinigai vieną kartą buvo pravedami į jo sąskaitą, o kitą kartą – į žmonos (4 t., 76 b. l.). Buvusi Š. G. sutuoktinė O. G. (Š.) teismui parodė, kad dar iki įvykio Š. G. apgaudinėdavo elektroniniu būdu, skambindavo draugams ir prašydavo duomenų, tais duomenimis naudodamasis imdavo paskolas ir taip užsidirbdavo (4 t. 112 b. l.).

2013-02-07 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame Š. G. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad iš I. G. sąskaitos į Š. G. sąskaitą 2012-11-12 pervesta 4000 Lt, kurie tą pačią dieną buvo per du kartus išgryninti bankomate, (duomenys neskelbtini), po 2000 Lt. Š. G. sąskaitoje taip pat užfiksuotos pastoviai atliekamos piniginės operacijos iš kitų asmenų sąskaitų: 2012-10-21 iš E. G. 500 Lt, 2012-10-29 ir 2012-11-04, 2012-11-09 iš Ž. J. 189 Lt ir 499 Lt, 240 Lt, 2012-11-09 iš A. G. 698 Lt, 2012-11-28 iš O. P. 500 Lt, 2012-12-01 iš D. L. 400 Lt, 2012-12-05 iš R. L. 400 Lt, 2012-12-09 iš A. N. 2000 Lt, visi pervedami pinigai buvo išgryninami tą pačią jų pervedimo dieną. Š. G. sąskaitoje laikotarpiu nuo 2012-10-12 iki 2012-12-12 atlikta finansinių operacijų daugiau nei 10000 Lt sumai (2 t., 92-93 b. l.).

Ir nors kaltinamasis Š. G. neneigia, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau neigdamas savo kaltę tvirtina, jog jam nebuvo žinoma, kad į jo sąskaitą pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. Tačiau kaltinamojo Š. G. parodymai šioje dalyje atmetami.

Iš Š. G. veiksmų pobūdžio, kuri atskleidžia nuteistojo R. L., liudytojos O. G. (Š.) parodymai, akivaizdu, kad Š. G. negalėjo nesuprasti nusikalstamos savo veiksmų esmės ir jų pobūdžio. Be to pažymėtina, kad priešingai, nei teigia Š. G., jo vaidmuo neapsiribojo vien tik savo banko sąskaitos duomenų perdavimu R. L.. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis veikė pagal detalius R. L. nurodymus, vežė pinigus į R. L. nurodytas vietas ir už tai gavo atlygį. O tai, kad jo banko sąskaitoje dar iki nagrinėjamo įvykio buvo fiksuotos piniginės operacijos, t.y. yra piniginiai pervedimai iš atskirų asmenų ir pinigus Š. G. išgrynindavo tą pačią dieną, tik patvirtina tai, jog Š. G. turėjo žinojo, kad jie gauti neteisėtai, nes, kaip nustatyta bylos duomenimis, Š. G. tuo metu niekur nedirbo, duomenų apie kitus jo legalius pajamų šaltinius byloje nėra, jų nepateikė ir Š. G.. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajam sukčiavimas buvo įprasta veikla ir pajamų šaltinis, todėl tai, kad jis nurodo, jog nežinojo, kad į jo sąskaitą pervedami ir jis išgrynina nusikalstamu būdu įgytus pinigus, vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Be to, tai, kad jis buvo baigęs tik 7 klases ir iki pilnamestystės trūko vos 6 mėnesių, neduoda pagrindo manyti, kad jis nesusimąstydavo apie nuolatos įplaukiamų į jo sąskaitą didelių piniginių sumų kilmę, juolab, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, jis mokėjo naudotis ir naudojosi elektronine bankininkyste, naudojosi kompiuteriu ir internetu, kas rodo, kad jis turėjo tam būtinų žinių ir turėjo tam būtinus socialinius įgūdžius, juolab, kad jau buvo tokio amžiaus, kai asmuo supranta, jog pinigai be jokio pagrindo į svetimo asmens sąskaitas nevedami nuolatos, nors ir tikint nuteistojo versija, joks jis galvojo, jog pinigai į jo sąskaitą patenka galimai iš užsienio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-02 nuosprendis dalyje dėl Š. G. išteisinimo pagal LR BK 182 str. 1 d., nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikintinas ir Š. G. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog Š. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei R. L., 2012-11-12 apie 11.41 val., tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę Alytaus pataisos namuose, paskambinus neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. G. į stacionarų telefoną, melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir melagingai pranešus, kad neteisėtai nutekinami pinigai iš nukentėjusiosios sąskaitos esančios AB SEB banke, norint užkirsti tam kelią, būtini prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžiai, I. G. padiktavus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus šiuos duomenis R. L., kuris pasinaudodamas neteisėtai gautais prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžiais, 2012-11-12 12.45 val. (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), internetu prisijungė prie nukentėjusios I. G. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, ir iš jos neteisėtai pervedė 4000 Lt į Š. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurią iš anksto Š. G. davė R. L. neteisėtai gautų pinigų išgryninimui, po to 2012-11-12 Š. G. per du kartus pinigus išgrynino ir atidavė R. L., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – I. G. priklausantį turtą – 4000 Lt, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Š. G. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nesimokė, nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., 78-90 b. l.). Nusikalto būdamas nepilnamečiu. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Š. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kolegijos vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde Š. G. siūlomos skirti bausmė - areštas, yra teisinga, kadangi Š. G. nusikalto būdamas nepilnamečiu, teisiamas pirmą kartą už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, darant nusikaltimą jo vaidmuo nebuvo antraeilis.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, Š. G. tyčios kryptingumą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą bei jį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis nedirba ir nesimoko, o taip pat į tai, kad pirmą kartą teisiamas, ir sprendžia, jog jam skirtina arešto bausmė, artima šios bausmės rūšies, skiriamos nepilnamečiams, maksimumui.

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 4005 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismui nenustačius Š. G. kaltės, žalos atlyginimas buvo priteistas tik iš nuteistojo R. L.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nukentėjusiajai buvo padaryta žala bendrais R. L. ir Š. G. nusikalstamais veiksmais, o bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str.), žalą priteisia ir iš Š. G..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendį dalyje dėl Š. G. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

Š. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje ir nustatyti, kad 1159,83 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai I. G. priteisiamas solidariai iš R. L. ir Š. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.