Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2808-561/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-24
Bylos Nr.: eI3-2808-561/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04782-2024-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: V. K.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: L. S.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2808-561/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04782-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 16.6; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės bei Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei,atsakovės atstovui Donatui Beinariui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. dėl patikslinimo akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 12 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenų patikslinimo aktą Nr. 1KDP-1498-(10.9 E.) (toliau – ir Aktas); įpareigoti NŽT iš naujo vertinti Žemės sklypo ir besiribojančių su juo žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams bei surašyti naują patikslinimo aktą ir informuoti žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus apie būtinybę patikslinti šių žemės sklypų ribas.

Pareiškėjas nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Pareiškėjo užsakymu UAB „Daraja“ matininkas L. S. (toliau – ir Matininkas) atliko pareiškėjo Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą. Matininkas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su raštu dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje būtinumo, prie kurio pridėjo 2023 m. lapkričio 17 d. aiškinamąjį raštą, situacijos brėžinį, Žemės sklypo suformavimo dokumentus – 1994 m. balandžio mėnesio matininko G. Ž. parengtą žemės sklypo ribų planą, besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą. Aiškinamajame rašte Matininkas nurodė, kad buvo pamatuotas Žemės sklypas, kurio kadastriniai matavimai atlikti 1993 m. gruodžio 11 d., tačiau Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės ir pastato kampų koordinatės nesutapo su Žemės sklypo posūkių taškų ir statinių kampų koordinatėmis. Kadangi arti nėra išlikusių vietinio tinklo punktų, nuo kurių būtų galima atstatyti žemės sklypo ribas, Matininkas rėmėsi tuo faktu, kad sklypo ribos konfigūracija ir esamo statinio padėtis ribų atžvilgiu nesikeičia, kad Žemės sklypo rytinėje pusėje numatoma išlikusi sklypų naudojimo vieta. NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs Matininko prašymą, 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6449-(14.8.125 E.) nustatė, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai būtų tęsiami pagal parengtą situacijos schemą, kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotos ribos neatitinka faktiškai naudojamų ribų. Vadovaudamasis minėtu raštu Matininkas parengė ir pateikė NŽT parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2790379. NŽT 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal Matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2790379. 2024 m. balandžio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir RC) su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. RC, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. SPR5-8031 (14.4 E) nusprendė sprendimo priėmimą atidėti, kadangi pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes nustatė, kad Žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. 2024 m. liepos 8 d. pareiškėjo atstovė gavo RC atsakymą Nr. SP-95464 (4.55 Mr), kuriame buvo nurodyta, kad RC išvados apie teisingai parengtą Žemės sklypo planą iš NŽT nėra gavusi, todėl 2024 m. gegužės 21 d. priimtas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. SPR5-10573(14.4E) pareiškėjo 2024 m. balandžio 10 d. prašymą atmesti. 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjo atstovė gavo NŽT raštą Nr. 1SD-50610-(10.12 E.) su priedais, kuriame nurodyta, kad NŽT, pakartotinai įvertinusi Matininko parengtą žemės sklypo bylą, 2024 m. liepos 12 d. parengė Žemės sklypo Aktą. Prie rašto buvo pridėtas Aktas, kuriame nurodyta, kad Matininko 2024 m. sausio 18 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribos nustatytos nesivadovaujant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), 6.9 punkto reikalavimais, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėta bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir faktinio žemės sklypų naudojimo. Šie atsiradę žemės sklypų ribų pasikeitimai (vietovėje esančios žemės sklypų ribos skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų) yra dėl žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų vietinėje koordinačių sistemoje, perskaičiavimo į valstybinę koordinačių sistemą bei tikslesnių nei ankstesnių matavimų priemonių naudojimo; matuojamo sklypo riba neatitinka gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų. Matininko parengtame žemės sklypo plane tarp posūkio taškų Nr.1-2-3, nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane. Matuojamo sklypo ribos nesuderintos su S/B „Levintai“ pirmininku. Gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti 2019 m. nustatant posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ribos suderintos su S/B „Levintai“ pirmininke, visos derinimo procedūros išlaikytos.

Pareiškėjas nurodo, kad jo atstovė Aktą gavo 2024 m. liepos 31 d., todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas. NŽT neteisingai nustatė, kad Matininkas nesuderino matuojamo Žemės sklypo ribos su S/B „Levintai“ pirmininku. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų buvo laikomasi, nes Matininkas, atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kvietė į matavimus visus suinteresuotus asmenis – gretimų besiribojančių sklypų savininkus arba jų įgaliotus asmenis, atlikus matavimus – registruotu laišku išsiuntė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Į matavimus 2024 m. sausio 8 d. registruotais laiškais kviesti gretimų sklypų savininkai ir Sodininkų bendrijos „Levintai“ atstovai, o el. paštu kviesti valstybinės žemės patikėtinio atstovai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai. Visi pakartotinai informuoti 2024 m. sausio 31 d. raštu, o valstybinės žemės patikėtinio atstovai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai el. paštu. Per nustatytą 30 d. terminą atsiliepimų negauta. Visi šie asmenys, nesutikdami su Matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą turėjo teisę ir galėjo reikšti pastabas dėl ženklinimo. Tad visos Nuostatuose numatytos procedūros, susijusios su suinteresuotų asmenų informavimu ir ribų derinimu, buvo išlaikytos. Todėl Akte nurodyta išvada, kad matuojamo Žemės sklypo ribos nesuderintos su S/B „Levintai“ pirmininku, yra nepagrįsta. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pareiškėjas pagal 1996-09-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/96-3495 nuosavybės teise valdo 0,0711 ha ploto žemės sklypą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis faktine padėtimi ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6449-(14.8.125 E.). Žemės sklypui kadastriniai matavimai buvo atlikti 1993 m. gruodžio 11 d., tačiau sklypo posūkio taškų koordinatės ir pastato kampų koordinatės nesutapo su faktiniais žemės sklypo posūkio taškais ir pastato kampais (vietinio tinklo matavimo punktams neišlikus, koordinatės transformuotos ir gauti padėties skirtumai viršija 1cm koordinačių transformacijos paklaidą. Gaunama 2 metrų sklypo padėties vietovėje paklaida). Matininkui atliekant matavimus Žemės sklypo rytinėje pusėje buvo (yra) matoma išlikusi naudojimo riba (natūraliai naudojantis susiformavęs griovelis) tarp esamų sklypų. Ši naudojimosi riba sutampa su atstumu, kuris gaunamas apskaičiavus atstumą tarp 1993 m. gruodžio 11 d. sklypo plane nurodytos sklypo ribos koordinačių ir pastato kampų koordinačių – 2,95 m. Žemės sklypo vakarinėje pusėje riba sutampa su esama tvora. Dėl tvoros tiek sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) savininkai žodiškai sutiko. Žemės sklypo šiaurinėje pusėje – (duomenys neskelbtini) takas. Žemės sklypo pietinėje pusėje – geležinkeliams priklausantis sklypas, kuriam atlikti matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje ir kurio riba buvo nustatyta panaudojus 1993 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) koordinates, kurios nesutampa su tarp šių sklypų esančia vielos tinklo tvora, esančia už 2 metrų nuo sklypo ribos. Kadangi pakeisti didelio geležinkeliams priklausančio sklypo ribą yra sudėtingas procesas, nuspręsta perimti geležinkeliams priklausančio sklypo ribos koordinates, nes toje vietoje yra įrengta nauja tvora ir (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas tam neprieštarauja. Kadangi matuojant ir žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams sutinkant, sklypas susiaurėjo, tačiau dėl geležinkeliams priklausančio sklypo ribos Žemės sklypo riba pailgėjo, pasikeitė sklypo konfigūracija, tačiau plotas nepasikeitė. Kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojančių Nuostatų redakcijos 21 punkte nurodyta kad, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Pažymėtina, kad Matininkas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių ir gavo išvadą, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai būtų tęsiami pagal Matininko parengtą situacijos. Be to, parengus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ji buvo patikrinta NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. kovo 22 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-16186-(10.10.E). Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo nustatyta, kad Žemės sklypo duomenys nustatyti teisingai. Todėl visiškai nepagrįsta Akto išvada, kad dėl to, jog parengtame žemės sklypo plane tarp posūkio taškų Nr.1-2-3, nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane, planas sudarytas neteisingai. NŽT generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti „Ribų žymėjimo ir jų tikslinimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje techninių reikalavimai“, kurių 19.3. punktas nustato, jog teritorinis skyrius, gavęs kadastro tvarkytojo šių Techninių reikalavimų 17.3 papunktyje nurodytą prašymą, kartu pateiktą išvadą ir kadastro žemėlapio ištrauką, įvertina nurodytas neatitiktis kadastro žemėlapyje pažymėtoms žemės sklypų riboms ir tuo atveju, jeigu trūkumai nustatyti dėl žymimo kadastro žemėlapyje žemės sklypo ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, vertina tikrinamo ir besiribojančių su tikrinamu žemės sklypu atliktų kadastrinių matavimų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir, esant būtinybei, vadovaudamasis NŽT atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimo vietoje tvarkos aprašas), atlieka žemės sklypų ribų patikrinimą vietovėje ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kadastro tvarkytojo išvados gavimo parengia Žemės sklypo (-ų) kadastro duomenų patikslinimo aktą, nurodytą Techninių reikalavimų 1 priede. Teritorinio skyriaus darbuotojui priėmus sprendimą atlikti žemės sklypų ribų patikrinimą vietovėje, patikslinimo akto ir išvados apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodytos Techninių reikalavimų 19.3.2 papunktyje, parengimo terminas pratęsiamas 10 darbo dienų terminui. Apie išvados apie teisingai parengtą žemės sklypo planą parengimo termino pratęsimą kadastro tvarkytojui pranešama Teritorinio skyriaus raštu. Teritorinis skyrius, įvertinęs atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams, esant būtinybei, patikrinęs žemės sklypų ribas vietovėje ir nustatęs, kad: 19.3.1. tikrinamo žemės sklypo planas yra parengtas neteisingai, per 5 darbo dienas nuo patikslinimo akto surašymo raštu ar el. paštu išsiunčia matininkui, atlikusiam tikrinamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, patikslinimo akto kopiją ir informuoja apie būtinybę patikslinti žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal Nuostatų nustatyta tvarka parengtą naują žemės sklypo planą. Teritorinis skyrius žemės sklypo savininkui, kurio žemės sklypo planas parengtas neteisingai ir turi būti tikslinamas, raštu išsiunčia patikslinimo akto kopiją ir informuoja apie patikslinimo akte nustatytus faktus ir aplinkybes; 19.3.2. tikrinamo žemės sklypo planas yra parengtas teisingai, o gretimo (-ų) žemės sklypo (-ų) planas (-ai) turi būti tikslinamas (-i), per 5 darbo dienas nuo patikslinimo akto surašymo raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis besiribojančio (-ių) žemės sklypo (-ų) savininkui (-ams), kurio (-ių) žemės sklypo (-ų) planas (-ai) turi būti tikslinamas (-i), išsiunčia patikslinimo akto kopiją, nurodydamas teisinius argumentus ir faktinius duomenis, informuoja apie būtinybę patikslinti žemės sklypo (-ų) ribas kadastro žemėlapyje pagal Nuostatų nustatyta tvarka parengtą (-as) naują (-as) žemės sklypo (-ų) planą (-us). Taip pat Teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo patikslinimo akto surašymo parengia išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodytą Techninių reikalavimų 2 priede, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją kadastro tvarkytojui.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu, o netenkinus pirmojo prašymo, t. y. nusprendus tęsti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.

NŽT teigia, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. 2021 m. spalio 19 d. NŽT Kauno miesto skyriuje gautas Matininko prašymas, kuriame nurodoma, kad buvo pamatuotas Žemės sklypas, kuriam 1993 m. gruodžio 11 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau sklypo posūkio taškų koordinatės ir pastato kampų koordinatės nesutapo su žemės sklypo posūkio taškų ir statinių kampų koordinatėmis. Kadangi nėra arti esančių vietinio tinklo punktų, nuo kurių būtų galima atstatyti žemės sklypo ribas, remtasi tuo faktu, kad sklypo ribos, konfigūracija ir esamo statinio padėtis ribų atžvilgiu nesikeičia. Žemės sklypo rytinėje pusėje matoma išlikusi sklypų naudojimo vieta. Pamatavus esamo sklypo, aplinkinių tvorų, naudojimo ribą, esamo statinio ir gretimame sklype esančio statinio kampų koordinates, žemės sklypo plane esančios pastato kampų koordinatės su sklypo ribų koordinatėmis, perkeltos ant esamo statinio kampų koordinačių, todėl prašo patikslinti Žemės sklypo ribas ir plotą. NŽT Kauno miesto skyriuje priimta 2021 m. lapkričio 17 d. išvada Nr. 8ITP-88-(14.8.131 E.), kurioje konstatuota, kad matuojama Žemės sklypo rytinė, vakarinė ir šiaurinė ribos neatitinka suformavimo dokumento sprendinių ir Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal Matininko parengtą situacijos schemą. 1994 metais matininko G. Ž. parengtame plane rytinėje ir vakarinėje dalyse tvorų nebuvo. Neišlaikoma linijos ilgiai tarp posūkio taškų Nr. 1-2-3, Nr. 5-6-7-1. Schemoje, tarp posūkio taškų Nr. 1-2-3, nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane ir nesutampa su gretimo žemės (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo riba, kuris pamatuotas LKS-94 koordinačių sistemoje. Ilgis tarp taškų Nr. 5-6 yra 35,18 m, t. y. 0,32 m trumpesnis; atstumas tarp taškų Nr. 6-7 yra 3,90 m, t. y. 1,74 m trumpesnis. 2023 m. lapkričio 20 d. NŽT Kauno miesto skyriuje gautas Matininko prašymas parengti išvadą dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. NŽT 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Matininką informavo, kad išnagrinėjus prašymą ir prie prašymo pridėtą situacijos brėžinį, Žemės sklypo suformavimo dokumentus – 1994 m. balandžio mėnesio matininko G. Ž. parengtą žemės sklypo ribų planą, besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, NŽT Kauno miesto skyrius neprieštarauja, kad matuojamo Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai būti tęsiami pagal parengtą situacijos schemą. Kadastriniai matavimai buvo atlikti Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotos ribos neatitinka faktiškai naudojamų ribų. NŽT gautas RC 2024 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. SPR5-8031 (14.4 E) atidėti sprendimo priėmimą, kuriame nurodyta, kad pažymint Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes nustatyta, kad žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. NŽT priėmė Aktą, kuriame nurodyta, kad Matininko 2024 m. sausio 18 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribos nustatytos nesivadovaujant Taisyklių 6.9 papunkčio reikalavimais.

NŽT paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu.

Akcentuoja, kad pareiškėjo pasirinktas Matininkas NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1SD-45199-(10.12 E.) buvo informuotas apie nustatytus trūkumus ir Aktą, todėl nuo nurodytos dienos yra skaičiuojamas nustatytas vieno mėnesio skundžiamo sprendimo apskundimo terminas. Nagrinėjamu atveju paskutinė diena pateikti skundą dėl Akto buvo 2024 m. rugpjūčio 15 d., tačiau pareiškėjas skundą administraciniam teismui pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 30 d. (t. y. net 15 k. d. vėliau nei įtvirtinta ABTĮ).

ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, ir net neprašo jo atnaujinti, skundas neturėtų būti apskritai nagrinėjamas. Pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir uždelsė paduoti skundą teismui, todėl teismas turėtų jo skundą palikti nenagrinėtu.

NŽT pabrėžia, kad NŽT priimdama skundžiamą Aktą tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu (toliau – Kadastro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu (toliau – Registro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) bei Taisyklėmis, kurie reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų nustatymo bei pakeitimo tvarką ir reikalavimus.

Teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kai atliekant tikslesnius kadastrinius matavimus, kyla neaiškumų (ginčų) dėl žemės sklypo ribų ir konfigūracijos, esminiu kriterijumi, nustatant žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, yra ne žemės sklypo plotas, kuris buvo nustatytas pagal preliminarius matavimus, o jo tikrosios ribos ir konfigūracija, kurios buvo nustatytos (pagal preliminarius matavimus) vietovėje, prieš perduodant žemės sklypą asmens nuosavybėn ir pan. Ir tik po to atsiranda galimybė spręsti, ar šios žemės sklypo ribos ir konfigūracija, nustatytos vietovėje, atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto žemės sklypo ribas ir konfigūraciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2266-438/2021).

Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais, todėl turi būti išlaikoma ankstesnė Žemės sklypo konfigūracija.

Kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas Nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tačiau prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, be kita ko, patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad leistinus nekilnojamojo turto kadastro duomenų neatitikimų dydžius ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo dėl to, kad buvo naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga, tvarką nustato Nuostatai.

Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato NŽT, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas.

Kadastro nuostatų 126 punkte reglamentuota, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemė sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

Akte nurodyta, kad Žemės sklypo riba neatitinka gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų. Matininko parengtame žemės sklypo plane tarp posūkio taškų Nr.1-2-3, nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane. Matuojamo sklypo ribos nesuderintos su S/B „Levintai“ pirmininku. Gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai atlikti 2019 m. nustatant posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ribos suderintos su S/B „Levintai“ pirmininke, visos derinimo procedūros išlaikytos. Todėl darytina išvada, kad Matininko 2024 m. sausio 18 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribos nustatytos nesivadovaujant Taisyklių 6.9 punkto reikalavimais.

Skirtingai nei teigiama pareiškėjo skunde, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos.

Iš į bylą pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad Matininko parengtas žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes pateiktame plane tarp posūkio taškų Nr.1-2-3, nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane.

Pažymėtina ir tai, kad Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Nr. 19/9028 yra nurodyta, kad Žemės sklypo ribos nesiderina su gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis. Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. 2019 m. rugpjūčio 1 d. išvadoje Nr. 8IŽ-62-(14.8.101.) nurodyta, kad NŽT, patikrinusi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, kadastro duomenų bylas nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planas parengtas teisingai. Besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas.

Pažymėtina, kad Žemės sklypo koordinatės yra nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius įvertinęs Žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas su šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose suformuotomis sklypų ribomis nustatė, kad Žemės sklypo riba neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, t. y. kadastro žemėlapyje pažymėta riba kerta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribą. Šie atsiradę žemės sklypų ribų pasikeitimai (vietovėje esančios žemės sklypų ribos skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų) yra dėl koordinačių, nustatytų vietinėje koordinačių Elektroninio dokumento nuorašas sistemoje, perskaičiavimo į valstybinę koordinačių sistemą bei tikslesnių nei ankstesnių matavimų priemonių naudojimo.

Kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos ir yra nustatytos tiksliau (ribos nustatytos 2019 m.) nei Žemės sklypo ribos, todėl Žemės sklypo ribos privalo būti nustatinėjamos taip, kad nekirstu kaimyninio sklypo ribos ir jeigu tarp žemės sklypų savininkų kylą ginčas dėl bendros žemės sklypų ribų, tai šis ginčas turėtu būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis.

Pabrėžtina, kad VĮ Registrų centras 2024 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5- 10573(14.4 E), kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. balandžio 10 d. prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi pažymint Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkių taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad Žemės sklypo ribos kerta žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau.

Taigi, įvertinus galiojantį Kadastro įstatymo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad jeigu žemės sklypo riba kerta kito žemės sklypo ribą, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, tokio žemės sklypo kadastro duomenys negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

Pažymėtina, kad pagal teisėje galiojančią įstatymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-255/2008).

Nagrinėjamoje byloje taip pat privalomai galioja administracinio teisės akto teisėtumo prezumpcija. Todėl RC 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. SPR5-10573(14.4 E), kuriuo išspręsta, kad pareiškėjo prašomų pakeisti kadastro duomenų negalima pakeisti, nes pažymėto Žemės sklypo ribos kerta žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, yra laikomas teisėtu ir privalomai taikytinu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad jis yra UAB „Daraja“ matininkas ir V. K. užsakymu atliko Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą. Atliekant matavimus ir įvertinant situaciją vietoje nustatė, kad senas Žemės sklypo planas yra klaidingas, o nustatytos kaimyninių sklypų ribos neatitinka sklypų naudojimo ribų. Tuomet kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu ir 2023 m. lapkričio 17 d. aiškinamuoju raštu, pateikė situacijos brėžinį, Žemės sklypo suformavimo dokumentus – 1994 m. balandžio mėnesio matininko G. Ž. parengtą žemės sklypo ribų planą, besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, prašė patikslinti Žemės sklypo ribas ir plotą.

NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs Matininko prašymą, 2023 m. gruodžio 20 d. raštu nustatė, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai būtų tęsiami pagal jo parengtą situacijos schemą, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotos ribos neatitinka faktiškai naudojamų ribų. Vadovaujantis aukščiau minėtu raštu parengė ir pateikė NŽT parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2790379. NŽT 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal Matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2790379. 2024 m. balandžio 10 d. V. K. kreipėsi į RC su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. RC 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė sprendimo priėmimą atidėti, kadangi pažymint Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad Žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Nuostatuose nustatytu terminu NŽT neatliko jokių veiksmų – neatliko žemės sklypų ribų patikrinimo vietovėje, nustatytu laiku nesurašė patikslinimo akto. Tik V. K. atstovei pasikreipus į NŽT, 2024 m. liepos 15 d. jis gavo NŽT raštą Nr. 1SD-45199-(10.12 E.) dėl trūkumų ištaisymo, prie kurio pridėtas Aktas, kuriame nurodyta, kad Matininko 2024 m. sausio 18 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribos nustatytos nesivadovaujant Taisyklių 6.9 punkto reikalavimais.

L. S. nurodo, kad NŽT neteisingai nustatė, kad Matininkas nesuderino matuojamo Žemės sklypo ribos su S/B „Levintai“ pirmininku. Nuostatų 32.1.1.2. punktas numato, kad kviestiniams asmenims kvietimai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo įteikiami asmeniškai arba išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Vykdytojas dėl nurodytos informacijos paskelbimo į vietinio laikraščio redakciją turi kreiptis ne vėliau kaip likus 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo. Nuostatų 32.1.1.3. punktas numato, jog jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo – parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo.

Nagrinėjamu atveju minėtų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų buvo laikomasi, nes, atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kvietė į matavimus visus suinteresuotus asmenis – gretimų besiribojančių sklypų savininkus arba jų įgaliotus asmenis, atlikus matavimus – registruotu laišku išsiuntė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai.

Į matavimus 2024 m. sausio 8 d. registruotais laiškais buvo kviesti gretimų sklypų savininkai ir Sodininkų bendrijos „Levintai“ atstovai, o el. paštu kviesti valstybinės žemės patikėtinio atstovai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai. Visi pakartotinai informuoti 2024 m. sausio 31 d. raštu, o valstybinės žemės patikėtinio atstovai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai el. paštu. Per nustatytą 30 d. terminą atsiliepimų negauta. Visi šie asmenys, nesutikdami su Matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą turėjo teisę ir galėjo reikšti pastabas dėl ženklinimo. Tad visos Nuostatuose numatytos procedūros, susijusios su suinteresuotų asmenų informavimu ir ribų derinimu, buvo išlaikytos. Todėl Akte nurodyta išvada, kad matuojamo Žemės sklypo ribos nesuderintos su S/B „Levintai“ pirmininku, yra nepagrįsta. Be to, Matininko duomenimis, S/B „Levintai“ buvusio Bendrijos pirmininko įgaliojimai yra pasibaigę, ir sodininkų bendrija šiuo metu neturi valdymo organo – pirmininko, kuris gali atstovauti Bendrijai.

L. S. nurodo, kad sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, suinteresuotas asmuo V. K. pagal 1996-09-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/96-3495 nuosavybės teise valdo 0,0711 ha ploto žemės sklypą. Jei reikėtų paisyti patikslinimo akto išvadų, tokio dydžio žemės sklypo V. K. negalima būtų įregistruoti.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis faktine padėtimi ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6449-(14.8.125 E.). Žemės sklypui kadastriniai matavimai buvo atlikti 1993 m. gruodžio 11 d., tačiau sklypo posūkio taškų koordinatės ir pastato kampų koordinatės nesutapo su faktiniais žemės sklypo posūkio taškais ir pastato kampais (vietinio tinklo matavimo punktams neišlikus, koordinatės transformuotos ir gauti padėties skirtumai viršija 1 cm koordinačių transformacijos paklaidą. Gaunama 2 metrų sklypo padėties vietovėje paklaida).

Kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojančių Nuostatų redakcijos 21 punkte nurodyta kad, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Pažymėtina, kad rengdamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių ir gavo išvadą, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai būtų tęsiami pagal jo parengtą situacijos schemą. Be to, parengus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ji buvo patikrinta NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. kovo 22 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-16186-(10.10.E). Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo nustatyta, kad Žemės sklypo duomenys nustatyti teisingai. Todėl visiškai nepagrįsta Akto išvada, kad dėl to, jog parengtame žemės sklypo plane tarp posūkio taškų Nr.1-2-3, nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane, planas sudarytas neteisingai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus bei prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės NŽT atstovas patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus bei prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu, o netenkinus šio prašymo, t. y. nusprendus tęsti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Akto teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

2021 m. spalio 19 d. NŽT Kauno miesto skyriuje gautas Matininko prašymas, kuriame nurodoma, kad buvo pamatuotas Žemės sklypas, kuriam 1993 m. gruodžio 11 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau sklypo posūkio taškų koordinatės ir pastato kampų koordinatės nesutapo su žemės sklypo posūkio taškų ir statinių kampų koordinatėmis. Kadangi nėra arti esančių vietinio tinklo punktų, nuo kurių būtų galima atstatyti žemės sklypo ribas, remtasi tuo faktu, kad sklypo ribos, konfigūracija ir esamo statinio padėtis ribų atžvilgiu nesikeičia. Žemės sklypo rytinėje pusėje matoma išlikusi sklypų naudojimo vieta. Pamatavus esamo sklypo, aplinkinių tvorų, naudojimo ribą, esamo statinio ir gretimame sklype esančio statinio kampų koordinates, žemės sklypo plane esančios pastato kampų koordinatės su sklypo ribų koordinatėmis perkeltos ant esamo statinio kampų koordinačių, todėl Matininkas prašė patikslinti Žemės sklypo ribas ir plotą.

NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė išvadą Nr. 8ITP-88-(14.8.131 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, kurioje konstatavo, kad matuojama Žemės sklypo rytinė, vakarinė ir šiaurinė ribos neatitinka suformavimo dokumento sprendinių ir Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal matininko parengtą situacijos schemą. 1994 metais matininko G. Ž. parengtame plane rytinėje ir vakarinėje dalyse tvorų nebuvo. Neišlaikoma linijos ilgiai tarp posūkio taškų Nr. 1-2-3, Nr. 5-6-7-1. Schemoje, tarp posūkio taškų Nr. 1-2-3 nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane ir nesutampa su gretimo žemės (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo riba, kuris pamatuotas LKS-94 koordinačių sistemoje. Ilgis tarp taškų Nr. 5-6 yra 35,18 m, t. y. 0,32 m trumpesnis; atstumas tarp taškų Nr. 6-7 yra 3,90 m, t. y. 1,74 m trumpesnis.

2023 m. lapkričio 20 d. NŽT Kauno miesto skyriuje elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą gautas Matininko prašymas parengti išvadą dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo.

NŽT 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6449-(14.8.125 E.) Matininką informavo, kad išnagrinėjus prašymą ir prie prašymo pridėtą situacijos brėžinį, Žemės sklypo suformavimo dokumentus – 1994 m. balandžio mėnesio matininko G. Ž. parengtą žemės sklypo ribų planą, besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, NŽT Kauno miesto skyrius neprieštarauja, kad matuojamo Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai būtų tęsiami pagal parengtą situacijos schemą. Kadastriniai matavimai buvo atlikti Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotos ribos neatitinka faktiškai naudojamų ribų. Žemės sklypo plotas negali skirtis daugiau nei santykinė paklaida 1/1000.

NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriuje gautas RC 2024 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. SPR5-8031 (14.4 E) atidėti sprendimo priėmimą, kuriame nurodyta, kad pažymint Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes nustatyta, kad žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyrius 2024 m. liepos 12 d. priėmė Aktą, kuriame nurodė, kad Matininko 2024 m. sausio 18 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribos nustatytos nesivadovaujant Taisyklių 6.9 papunkčio reikalavimais.

NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1SD-45199-(10.12 E.) „Dėl trūkumų ištaisymo“ Matininkui buvo nurodyta ištaisyti 2024 m. balandžio 16 d. sprendime ir Akte nurodytus trūkumus ir pateikti elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą pakartotinai tikrinti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Aktu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NŽT Aktą bei prašydamas įpareigoti NŽT surašyti naują patikslinimo aktą.

Dėl skundo padavimo termino

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Matininkas NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1SD-45199-(10.12 E.) buvo informuotas apie nustatytus trūkumus ir Aktą, kad pareiškėjo atstovė Aktą gavo 2024 m. liepos 31 d., todėl laikytina, kad būtent 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjas sužinojo apie Aktą ir jo pažeistas teises, kad Matininkas nuo 2024 m. liepos 15 d. (Akto gavimo dienos) iki 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjo apie Aktą neinformavo, kad prievolės nedelsiant informuoti pareiškėją apie priimtą Aktą Matininkas neturėjo, todėl teismas daro išvadą, kad terminas su skundu kreiptis į teismą nėra praleistas.

Dėl NŽT Akto panaikinimo

Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas, kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau.

Kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šio įstatymo 3 dalyje nurodoma, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

Šis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kai atliekant tikslesnius kadastrinius matavimus, kyla neaiškumų (ginčų) dėl žemės sklypo ribų ir konfigūracijos, esminiu kriterijumi, nustatant žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, yra ne žemės sklypo plotas, kuris buvo nustatytas pagal preliminarius matavimus, o jo tikrosios ribos ir konfigūracija, kurios buvo nustatytos (pagal preliminarius matavimus) vietovėje, prieš perduodant žemės sklypą asmens nuosavybėn ir pan. Ir tik po to atsiranda galimybė spręsti, ar šios žemės sklypo ribos ir konfigūracija, nustatytos vietovėje, atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto žemės sklypo ribas ir konfigūraciją (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2266-438/2021).

Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, analizę, teismas daro išvadą, kad privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais, todėl turi būti išlaikoma ankstesnė žemės sklypo konfigūracija.

Kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktas nustato, jog kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas Nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tačiau prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, be kita ko, patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad leistinus nekilnojamojo turto kadastro duomenų neatitikimų dydžius ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo dėl to, kad buvo naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga, tvarką nustato Nuostatai.

Taisyklių 6 punktas nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus; atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 1) Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 2) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; 3) žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; 4) žemės valdos projektų kopijos; 5) žemės sklypų abrisų kopijos; 6) Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai, topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; 7) georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; 8) valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; 9) gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; 10) žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; 11) erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

Kadastro nuostatų 125 punkte reglamentuota, kad Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato NŽT, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas.

Visapusiškai bei objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Akte teisingai įvardinta, kad Žemės sklypo riba neatitinka gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų, kad Matininko parengtame žemės sklypo plane tarp posūkio taškų Nr. 1-2-3 nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane. Gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai atlikti 2019 m. nustatant posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ribos suderintos su S/B „Levintai“ pirmininke, visos derinimo procedūros išlaikytos, todėl NŽT padarė pagrįstą išvadą, kad Matininko 2024 m. sausio 18 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribos nustatytos nesivadovaujant Taisyklių 6.9 punkto reikalavimais.

Teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos. Taisyklių 6 punktas aiškiai apibrėžia, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Matininko parengtas žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes pateiktame plane tarp posūkio taškų Nr. 1-2-3 nurodytas bendras linijos ilgis 34,25 m, t. y. 1,40 m ilgesnis nei 1994 m. matininko G. Ž. parengtame plane, todėl teismas daro išvadą, kad Akte pagrįstai konstatuota, jog Žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų.

Be to, teismas daro išvadą, kad Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Nr. 19/9028 yra nurodyta, kad Žemės sklypo ribos nesiderina su gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis, kad Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, kad NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. išvadoje Nr. 8IŽ-62-(14.8.101.) nurodė, kad NŽT, patikrinusi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenų bylas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planas parengtas teisingai. Besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planas turi būti tikslinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype); tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti parengtų ir patvirtintų žemės sklypų matavimų ir žymėjimo netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, dėl ko žemės sklypų ribos gali būti tikrinamos, matuojamos, keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), negali būti pažeistos gretimų žemės sklypų savininkų turtinės ir kitos įstatymo saugomos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219- 415/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-517-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018).

Teismas daro išvadą, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos yra nustatytos tiksliau (ribos yra nustatytos 2019 m.) nei Žemės sklypo ribos, todėl Žemės sklypo ribos privalo būti nustatinėjamos taip, kad nekirstų kaimyninio sklypo ribos ir jeigu tarp žemės sklypų savininkų kylą ginčas dėl bendros žemės sklypų ribų, tai šis ginčas turėtu būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis.

Be to, teismas daro išvadą, kad RC 2024 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą, konstatuodamas, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. balandžio 10 d. prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi pažymint Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkių taškų koordinačių reikšmes nustatė, kad Žemės sklypo ribos kerta žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Teismas daro išvadą, jog NŽT yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), pagal kurio 10 straipsnio 5 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs visus NŽT veiksmus priimant Aktą, teismas daro išvadą, kad NŽT tinkamai laikėsi VAĮ reikalavimų.

Remiantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015).

Teismas daro išvadą, kad NŽT Akto turinys nesudaro pagrindų, numatytų ATBĮ 91 straipsnyje, administracinio akto panaikinimui, yra pagrįstas ir motyvuotas, taip pat atitinka kitus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, kadangi jame NŽT, išnagrinėjusi prašymą dėl kadastrinių Žemės sklypo matavimų, tinkamai nurodė tai reglamentuojančius teisės aktus bei pagrįstai jais rėmėsi, objektyviai bei visapusiškai įvertino ginčo aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą Aktą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT iš naujo vertinti Žemės sklypo ir besiribojančių su juo žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams bei surašyti naują patikslinimo aktą ir informuoti žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus apie būtinybę patikslinti šių žemės sklypų ribas, yra išvestinis reikalavimas iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Aktą. Teismui konstatavus, kad NŽT Aktas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti NŽT iš naujo vertinti Žemės sklypo ir besiribojančių su juo žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams bei surašyti naują patikslinimo aktą ir informuoti žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus apie būtinybę patikslinti šių žemės sklypų ribas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė