- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- A-2266-438/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03237-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius
- Pareiškėjas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Miškotvarkos sprendimai“, uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Miškotvarkos sprendimai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“ dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau – ir NŽT Raseinių skyrius) 2019 m. lapkričio 6 d. išvadą Nr. 11SD-3262(14.11.137.E) (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti NŽT Raseinių skyrių išnagrinėti iš naujo UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. pateiktą prašymą Nr. 51 „Pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 23 d. prašymas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 246 „Dėl miškų pardavimo miškininkams Raseinių rajone“ jai, kaip turinčiai miškininko išsilavinimą, buvo leista nusipirkti 5,05 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sklypą įsigijo 1995 m. spalio 3 d. Raseinių rajono žemėtvarkos tarnyba 1995 m. birželio 29 d. sudarė laikiną sklypo planą, kuriame pažymėtos pareiškėjai priklausančio miško sklypo ribos, kurio plotas sudaro 5,05 ha. Minėtas planas galiojo iki sklypo ribų geodezinių matavimų. Pareiškėjai priklausantis sklypas ribojosi su ilgamečio bendradarbio P. S. žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo plotą sudaro 2,9 ha). Nei pareiškėja, nei P. S. geodezinių matavimų neatliko ir vadovavosi tuo, kad pastarojo sklypo plotas yra 2,9 ha, o pareiškėjos – 5,05 ha, ir 25 metus abu tvarkė ir prižiūrėjo tokius sklypo plotus. Pareiškėja 2018 m. gruodžio mėnesį sužinojo, kad vyksta kirtimas P. S. plote, kuris persikėlė į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio miško plotą. Pareiškėja telefonu susisiekusi su P. S. sužinojo, kad pastarasis miško sklypą pardavė verslininkui E. P., tačiau apie miško sklypo pardavimą nei pareiškėja, nei kaimyninių žemės sklypų savininkai nežinojo. Pareiškėja kreipėsi į NŽT Raseinių skyrių, tačiau 2019 m. kovo 14 d. gavo raštišką atsakymą, kad dėl P. S. sklypo pardavimo nebuvo kreiptasi į NŽT. Nuvykusi į savo mišką pareiškėja pamatė, kad atliekant kirtimą galbūt viršytas 2,9 ha plotas ir iškirstas pareiškėjai priklausantis miško plotas. Pareiškėja, norėdama nustatyti konkrečias sklypo ribas, užsakė UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atlikti geodezinius matavimus. Atlikus matavimus buvo nustatyta, kad iškirsta pareiškėjai priklausančio 0,4428 ha miško plotas. Susitarti su E. P. nepavyko, todėl UAB „Miškotvarkos sprendimai“ kreipėsi į NŽT Raseinių skyrių su prašymu pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, motyvuodama tuo, kad linijų ilgiai visiškai nedera su planavimo dokumentuose esančiais linijų ilgiais. Patikrinus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, nustatyta, kad jis yra apie 0,60 ha didesnis nei registruotas. NŽT Raseinių skyrius pateikė 2019 m. kovo 8 d. išvadą Nr. 11SD-776-(14.11.137.E), kurią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 22 d. panaikino ir perdavė atsakovui prašymą nagrinėti iš naujo. NŽT Raseinių skyrius 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė analogišką Išvadą kaip ir 2019 m. kovo 8 d., t. y. nesvarstė antrojo sklypo formavimo klausimo ir nenurodė motyvų, kodėl nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai) 22 punktu, kuriame nustatyta, kad: „Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT Raseinių skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. pateikė prašymą NŽT Raseinių skyriui pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo. NŽT Raseinių skyrius, 2019 m. lapkričio 6 d. pakartotinai išnagrinėjęs nurodytą UAB „Miškotvarkos sprendimai“ matininko prašymą, priėmė Išvadą, kuria nusprendė nepritarti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), siūlomam ribų koregavimui, ir nurodė UAB „Miškotvarkos sprendimai“ matininkui rengiant žemės sklypo kadastro duomenų bylą pietrytinę sklypo ribą formuoti palei esamo kelio ribą. NŽT Raseinių skyrius padarė išvadą, kad planavimo dokumentuose nurodyti metrai neatitinka vietovėje natūralių kontūrų dėl tos priežasties, jog netikslius skaičiavimus atliko pirminių matavimų metu bylą rengęs Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius. Ši NŽT Raseinių skyriaus Išvada buvo priimta vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu. NŽT Raseinių skyrius Išvadą priėmė laikydamasis Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimų: išnagrinėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo besiribojančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus ir žemėtvarkos projektą bei nustatė, kad pietrytinė sklypo riba atliekant kadastrinius matavimus turi būti formuojama pagal esamo kelio ribą, nes tokia sklypo riba nurodyta visuose sklypo suformavimo dokumentuose ir žemėtvarkos projekte. Analogiška sklypo riba nurodyta ir matininko 2019 m. sausio 22 d. parengtame žemės sklypo plane bei 2018 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 330, atliekant kadastrinius matavimus. Kadangi žemės sklypo ribos pagal jo suformavimo dokumentus yra aiškios, o pažeidimų žemėtvarkos projekte, dėl kurio galėjo susidaryti žemės ploto skirtumas, nebuvo nustatyta, žemėtvarkos projekto patikslinimas nebuvo inicijuotas. NŽT Raseinių skyriaus Išvada parengta pagal teisės aktų reikalavimus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino NŽT Raseinių skyriaus Išvadą ir įpareigojo NŽT Raseinių skyrių UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymą nagrinėti iš naujo.
6. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsižvelgęs į Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4749-394/2019 nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad NŽT Raseinių skyrius, pakartotinai nagrinėdamas UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymą, neįvykdė teismo sprendimo, nesurašė išvados, atitinkančios Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus, nepradėjo klaidų, galbūt padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo procedūros. Taip pat surašydamas skundžiamą sprendimą, atsakovas neatsižvelgė į UAB „Miškotvarkos sprendimai“ pateiktus dokumentus bei viršytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, tinkamai nenustatė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių, nevertino UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašyme pateiktų argumentų dėl žemės sklypo maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos (ploto trūkumo) viršijimo, neaptarė vieno sklypo sumažėjimo, o kito nepagrįsto padidėjimo.
7. Teismas konstatavo, kad NŽT Raseinių skyriaus Išvada yra nepagrįsta, todėl naikintina. Atsakovas (viešojo administravimo subjektas) privalo išnagrinėti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4749-394/2019, ir priimti sprendimą, atitinkantį nustatytus reikalavimus. Kadangi skundžiamas individualus administracinis aktas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas, atsakovas įpareigotinas UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
8. Atsakovas NŽT Raseinių skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypų matavimai visais atvejais turi būti atliekami tomis pačiomis anksčiau nustatytomis ribomis. Todėl nurodymas NŽT Raseinių skyriaus Išvadoje pietrytinę žemės sklypo ribą formuoti taip, kaip nurodyta pirminiuose sklypo suformavimo dokumentuose, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių atsirado žemės sklypo ploto skirtumas, yra teisėtas. Atliekant kadastrinius matavimus galimi senosios kartografinės medžiagos neatitikimai, lyginant su georeferencinio pagrindo kadastro ir geodezinių matavimų duomenimis. Todėl dėl kartografinės medžiagos netikslumų galbūt netiksliai buvo kartografuotas (pažymėtas) kelias senoje kartografinėje medžiagoje. Tačiau ta aplinkybė, kad galbūt kartografinėje medžiagoje kelias buvo pažymėtas kitoje vietoje, neturi teisinės reikšmės, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, kurios nurodytos žemės sklypo suformavimo dokumentuose. Pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą bei žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus kelias skiria šiuos sklypus, o kito kelio šioje teritorijoje nėra. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Todėl NŽT Raseinių skyriaus Išvadoje teisingai nurodyta formuoti pietrytinę žemės sklypo ribą palei esamo kelio ribą. Net ir tuo atveju jei 3 m pločio kelias kartografinėje medžiagoje galbūt yra pažymėtas kitoje vietoje, nei turėtų būti pagal žemėtvarkos projektą, žemėtvarkos projektas nėra tikslinamas. Kitų pažeidimų žemėtvarkos projekte, dėl kurių galėjo atsirasti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumas, nebuvo nustatyta. Pagal UAB „ Miškotvarkos sprendimai“ matininko pateiktą prie 2019 m. sausio 23 d. prašymo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą ir atliktus paskaičiavimus šio žemės sklypo plotas yra 4,6072 ha ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą (ploto trūkumas) nuo įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto – 5 ha. NŽT Raseinių skyriuje nėra gauta Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pateikta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla. Todėl nėra priimtas įsakymas dėl kadastro duomenų pakeitimo ir kompensavimo už trūkstamą žemės sklypo plotą. Pateikus NŽT Raseinių skyriui žemės sklypo kadastro duomenų bylą, bus priimtas nurodytas įsakymas.
10. Pareiškėja atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įvertinti žemės sklypo formavimo dokumentai, paneigta ar patvirtinta, jog 3 m kelias yra toje pačioje vietoje. UAB „Miškotvarkos sprendimai” matininkui atlikus matavimus tacheometru, kurio tikslumas yra apie kelis centimetrus, buvo nustatyta, jog kelias kartografinėje medžiagoje visiškai kitoje vietoje. Be to, žemės sklypo abrise nėra nubraižyto kelio ir nėra aišku, kur tas kelias yra, nes abrise yra nurodyti linijos ilgiai. Atsakovas dėl jam vienam suprantamų priežasčių nevykdė Kadastro nuostatų 21 punkte numatytų reikalavimų, t. y. nesurašė išvados dėl žemės sklypo ribų (konfigūracijos) patikslinimo ir neinicijavo klaidų taisymo proceso. Teismo posėdžio metu pareiškėja pasisakė, kad sutinka, jog būtų formuojamas antras sklypas. Atlikus patikslinimus ir atstačius jos žemės sklypo ribas pagal UAB „Miškotvarkos sprendimai“ pateiktą 2019 m. sausio 23 d. prašymą, UAB „Egridmeda“ žemės sklypo plotas nesumažėtų, o pareiškėjai būtų atstatytas teisėtai priklausantis žemės sklypo plotas. Be to, pažymėtina, kad atlikus matavimus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,60 ha didesnis nei registruotas. Pareiškėja prašo atstatyti tik tai, kas priklauso jai – 0,4428 ha. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, objektyviai ir tinkamai įvertino pateiktus motyvus ir argumentus, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. išvados Nr. 11SD-3262-(14.11.137.E), kuria nepritarta UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymui Nr. 51 „Pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo“ dėl ginčo žemės sklypo ribų koregavimo.
13. UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymas grindžiamas tuo, kad atlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus nustatyta, jog žemės sklypo ribos, esančios vietovėje, neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, žemės sklypo plane ir abrise įrašyti linijų ilgiai neatitinka su vietovėje esančiais. Iš esmės šiuo prašymu buvo siūloma leisti prie ginčo žemės sklypo prijungti dalį žemės ploto, esančio už kelio ties pietrytine sklypo riba, teigiant, kad tokios ginčo žemės sklypo ribos atitiktų žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius.
14. Atsakovo atsisakymas tenkinti minėtą prašymą iš esmės grindžiamas tuo, kad ginčo žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytos žemės sklypo ribos ir konfigūracija atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, todėl pietrytinė sklypo riba, atliekant kadastrinius matavimus, turi būti formuojama pagal esamo kelio ribą, o susidariusi žemės sklypo ploto paklaida (ploto trūkumas) turi būti pareiškėjai kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys skirtingai vertina bei taiko ginčo žemės sklypo suformavimo dokumentų ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, kiek tai susiję su ginčo žemės sklypo ribomis ir konfigūracija, kurios buvo nustatytos pagal pirminius preliminarius matavimus.
16. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.“ (1 d.). „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (3 d.).
17. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 695 redakcija) 21 punkte (2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1099 redakcija) yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).
18. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad kai atliekant tikslesnius kadastrinius matavimus, kyla neaiškumų (ginčų) dėl žemės sklypo ribų ir konfigūracijos, esminiu kriterijumi, nustatant žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, yra ne žemės sklypo plotas, kuris buvo nustatytas pagal preliminarius matavimus, o jo tikrosios ribos ir konfigūracija, kurios buvo nustatytos (pagal preliminarius matavimus) vietovėje, prieš perduodant žemės sklypą asmens nuosavybėn ir pan. Ir tik po to atsiranda galimybė spręsti, ar šios žemės sklypo ribos ir konfigūracija, nustatytos vietovėje, atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto žemės sklypo ribas ir konfigūraciją.
19. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad žemės sklypo ribos ir konfigūracija, kurios buvo nustatytos vietovėje pagal preliminarius matavimus, yra ta teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kuria remiantis galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas, dėl žemės sklypo ribų ir konfigūracijos atitikimo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams bei būdų šiems neatitikimams taisyti.
20. Byloje nagrinėjamu atveju šalys dėl šios faktinės aplinkybės teigia skirtingus argumentus. Pareiškėjos teigimu, žemės sklypo ribos, esančios vietovėje, neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, todėl turėtų būti atitinkamai keičiamos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius. Atsakovas teigia priešingai ir nurodo, kad ginčo žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytos žemės sklypo ribos ir konfigūracija atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, tačiau nenurodo argumentų apie tai, kokios šios ribos ir konfigūracija yra nustatytos vietovėje, atlikus preliminarius matavimus.
21. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės netyrė. Tai lemia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir netyrė bei nenustatė faktinės aplinkybės, kuri yra esminė šiam ginčui išspręsti. Dėl ko jo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Iš naujo nagrinėjant bylą, teismas gali įpareigoti šalis arba savo iniciatyva surinkti duomenis apie ginčo žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, kurios buvo pažymėtos vietovėje, atlikus preliminarius matavimus. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo suformavimo dokumentų ir žemės reformos žemėtvarkos projekto, kitų žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais suprojektuotos žemės sklypo ribos ir konfigūracija, vertinimas ir lyginimas yra susijęs su specialių žinių kartografijos, žemėtvarkos ir pan. srityje panaudojimu. Todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylą gali būti pasinaudota ir atitinkamo specialisto pagalba.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.