Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4749-394/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-22
Bylos Nr.: I-4749-394/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00531-2019-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas: S. M.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Miškotvarkos sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Egritmeda“

Kategorijos

15.6Žemėtvarka ir jos planavimo dokumentai
15.7Kadastriniai matavimai
51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4749-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00531-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 51.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjai S. M. ir jos atstovei S. M.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovei L. M.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Miškotvarkos sprendimai“ atstovui A. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“ atstovui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl išvados panaikinimo ir kitų reikalavimų; tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Miškotvarkos sprendimai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Egritmeda“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. kovo 8 d. išvadą Nr. 11SD-776-(14.11.137.E) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių išnagrinėti iš naujo uždarosios akcinės bendrovės „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. pateiktą prašymą Nr. 51.

Pareiškėja S. M. (toliau – ir pareiškėja) patikslintame skunde (b. l. 38–41) ir pareiškėjos atstovė S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1995 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 246 „Dėl miškų pardavimo miškininkams Raseinių rajone“ pareiškėjai, kaip turinčiai miškininko išsilavinimą, buvo leista nusipirkti 5,05 ha miško sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodo, kad sklypą įsigijo 1995 m. spalio 3 d. Raseinių rajono žemėtvarkos tarnyba 1995 m. birželio 29 d. sudarė laikiną žemės sklypo planą, kuriame pažymėtos pareiškėjai priklausančio miško sklypo ribos, kurio plotas sudaro 5,05 ha. Minėtas planas galiojo iki sklypo ribų geodezinių matavimų. Nurodė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas ribojasi su ilgamečio bendradarbio P. S. sklypu, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (sklypo plotą sudaro 2,9 ha). Nurodė, kad nei pareiškėja, nei P. S. geodezinių matavimų nedarė ir vadovavosi tuo, kad pastarojo sklypo plotas yra 2,9 ha, o pareiškėjos – 5,05 ha ir 25 metus abu tvarkė ir prižiūrėjo tokius sklypo plotus. 2018 m. gruodžio mėnesį pareiškėja sužinojo, kad vyksta kirtimas P. S. plote, kuris persikėlė į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio miško plotą. Telefonu susisiekusi su P. S. sužinojo, kad pastarasis miško sklypą pardavė verslininkui E. P., tačiau apie miško sklypo pardavimą nei pareiškėja, nei kaimyninių sklypų savininkai nežinojo. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių (toliau – ir NŽT Raseinių skyrius), tačiau 2019 m. kovo 14 d. gavo raštišką atsakymą, kad dėl P. S. žemės sklypo pardavimo nebuvo kreiptasi į jų tarnybą. Nuvykusi į savo mišką pamatė, kad atliekant kirtimą, galimai viršytas 2,9 ha plotas ir iškirstas pareiškėjai priklausantis miško plotas. Pareiškėja, norėdama nustatyti konkrečias sklypo ribas užsakė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Miškotvarkos sprendimai“ atlikti geodezinius matavimus. Atlikus matavimus buvo nustatyta, kad iškirsta pareiškėjai priklausančio 0,4428 ha miško plotas. Nurodė, kad susitarti su E. P. nepavyko, todėl UAB „Miškotvarkos sprendimai“ kreipėsi į NŽT Raseinių skyrių su prašymu pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, motyvuodamas tuo, kad linijų ilgiai visiškai nedera su planavimo dokumentuose esančiais linijų ilgiais. Patikrinus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, nustatyta, kad jis yra apie 0,60 ha didesnis nei registruotas. 2019 m. kovo 8 d. NŽT Raseinių skyrius pateikė išvadą Nr. 11SD-776-(14.11.137.E), kurioje nurodė: „vadovaujantis LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 21 punktu, išnagrinėję UAB „Miškotvarkos sprendimai“ raštą, priėmė išvadą – nepritarti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribų nustatymui atliekant kadastrinius matavimus pagal matininko A. Ž. pateiktą situacijos schemą dėl siūlomos prijungti žemės sklypo dalies, nes patvirtintame teritorijų planavimo dokumente (Žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas 1995 m.) yra paminėta, jog kelias praeina PR sklypo riba. Dėl šios priežasties pietrytinė riba turi būti formuojama kelio riba“. Pareiškėja su tokia išvada nesutinka, nes netenka teisėtai nuosavybės teise priklausančio 0,4482 ha miško ploto. Pažymėjo, kad 1995 m. spalio 3 d. sudarant Valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos 3.4 punkte nurodyta „Žemės servitutai: per sklypą einantis kelias naudojamas bendrai“, o tai įrodo, kad per pareiškėjos sklypą jau 1995 m. ėjo kelias. Dėl susidariusios situacijos pareiškėja buvo nuvykusi į NŽT Raseinių skyrių, kur pareiškėjai buvo paaiškinta, kad nustačius, jog išmatuotų žemės sklypų plotas viršija leistiną paklaidą, bus teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl žemės ploto skirtumo kompensavimo, t. y. pareiškėjai išmokėta piniginė kompensacija, o E. P. bus leista lengvatine tvarka išsipirkti pareiškėjai priklausančio 0,4428 ha miško plotą. Pareiškėja mano, kad NŽT Raseinių skyriaus pateikta išvada vienašališkai palaiko verslininko E. P. interesus ir sudaro jam palankias sąlygas pasididinti plotą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio miško ploto sąskaita. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad vadovaujantis NŽT Raseinių skyriaus išvada, pareiškėjai žemės sklypas sumažėjo apie 0,6 ha. Nurodė, kad sklypas buvo parduotas net neatlikus matavimų. Keliukas ėjo per pareiškėjai priklausantį sklypą. Nurodė, kad kelias nėra vietinės reikšmės kelių sąraše.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 246 ir 1995 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. buvo parduotas 5,05 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Ribukų k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav. 1995 m. spalio 3 d. sklypas buvo įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš parduodant šį sklypą jis teisės aktų nustatyta tvarka buvo suformuotas, 1995 m. birželio 2 d. suprojektavus jį žemės reformos preliminariniame žemėtvarkos projekte ir parengus šiuos dokumentus: 1995 m. birželio 22 d. žemės sklypo arbrisą, 1995 m. birželio 23 d. kontūrų plotų skaičiavimo žinialapį, 1995 m. birželio 23 d. pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą suteiktos žemės privačiam ūkiui žiniaraštį, 1995 m. birželio mėn. žemės sklypų privačiam ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymų ir jų paženklinimo vietoje aktą, 1995 m. birželio 23 d. laikinąjį žemės sklypo planą ir kitus reikiamus dokumentus. Pagal nurodytus dokumentus šis sklypas pietrytinėje dalyje ribojasi su 3 m. pločio keliu. Iš visų nurodytų sklypo formavimo dokumentų matyti, kad kelias į sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. pateikė prašymą NŽT Raseinių skyriui pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo. Prašyme nurodė, kad atliekant nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus nustatyta, kad žemės sklypo ribos, esančios vietovėje, neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, žemės sklypo plane ir abrise įrašyti linijų ilgiai neatitinka su vietovėje esančiais. Sklypo plotas (4,6072 ha) yra mažesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, be to, leistina paklaida nustatyta pagal Kadastro nuostatus yra didesnė. Prašyme buvo siūloma, pareiškėjai susitarus su gretimo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, kurio sklypo plotas, jį išmatavus, yra didesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pritarus NŽT, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietrytinę ribą nustatyti už keliuko apie 20 -30 m. NŽT Raseinių skyrius, išnagrinėjęs UAB „Miškotvarkos sprendimai“ prašymą, 2019 m. kovo 8 d. priėmė išvadą – nepritarti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymui atliekant kadastrinius matavimus pagal matininko pateiktą situacijos schemą dėl siūlomos prijungti žemės sklypo dalies, nes patvirtiname teritorijų planavimo dokumente yra paminėta, jog kelias praeina PR sklypo riba. Dėl tos priežasties pietrytinė sklypo riba turi būti formuojama kelio riba. Nurodo, kad tiek Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos kadastro nuostatuose yra įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribos turi eiti šalia kelio ribos, o jei sklypą skiria kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į sklypo plotą, atliekant kadastrinius matavimus turi būti formuojami atskiri žemės sklypai. Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentuose nėra nurodytas kelias, kurio plotas būtų įskaičiuotas į sklypo plotą. Per sklypą neina joks kelias, tik pietrytinėje dalyje sklypas ribojasi su 3 m. pločio keliu, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo perkelti šio žemės sklypo ribas už nurodyto kelio. Šiuo atveju teisės aktai nenumato galimybės atliekant kadastrinius matavimus pakeisti sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pirminiuose sklypo formavimo dokumentuose. Nurodo, kad tai, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punkte įrašyta, kad per sklypą einantis kelias naudojamas bendrai, neįrodo, kad formuojant sklypą per jį ėjo kelias, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nėra sklypo formavimo dokumentas, todėl ši sutartis negali būti pagrindu keisti sklypo ribas. Pažymėjo, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus, atlikus matavimus ir nustačius, kad per sklypą eina kelias, turėtų būti formuojami du žemės sklypai, o ne vienas. Tuo atveju, jeigu kelias būtų įskaičiuotas į bendrą miško sklypo plotą, būtų formuojamas vienas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai buvo formuojamas žemės sklypas pareiškėjai kelias nėjo per pareiškėjai priklausantį sklypą, o ėjo pietrytine sklypo riba, todėl nėra galima pakeisti miško sklypo ribų ir sklypą formuoti už kelio. Pažymėjo, kad atliekant sklypo matavimus su šiuo metu esančia tikslia technika, beveik visuomet skiriasi sklypo plotai, jie arba būna didesni, arba mažesni. Tuo atveju, jeigu sklypo plotas atlikus matavimus yra mažesnis, to sklypo savininkui yra kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. žiemą užsakovė S. M. paprašė atlikti kadastrinius matavimus. Atliekant matavimus pastebėjo, kad ženkliai neatitinka linijų ilgiai abrise su natūroje vietovėje esančiais riboženkliais arba vieta (t. y. iki kelio) ir tie neatitikimai siekia iki 20 -30 metrų. Gautas plotas buvo mažesnis apie 0,5 ha nei buvo juridiškai registruotas, todėl buvo ieškoma priežasčių. Buvo analizuojama kartografinė medžiaga, kurios pagrindu buvo rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai, šiuo atveju šis projektas. Atliekant analizę buvo nustatyta, kad kartografinė medžiaga neatitinka padėties vietovėje. Pažymėjo, kad pagal surinktus duomenis (atlikus matavimus tacheometru, kurio tikslumas yra apie kelis centimetrus) nustatė, jog kelias kartografinėje medžiagoje yra visiškai kitoje vietoje. Viršutinė linija rodo tikrąją (faktinę) kelio padėti (b. l. 46), apatinė riba yra kartografinėje pažymoje esantis kelias ir tas skirtumas yra labai didelis. Asmuo, kuris įgyvendino žemėtvarkos projektą, turėjo pastebėti, nes išmatavo apytiksliai 160 metrų, o dokumentuose šis atstumas yra 191 metras. Nurodė, kad linijos ilgis skirtis 30 metrų negali. Kita klaida dokumentuose ta, kad sklypo dalyje, kuri ribojasi su grioviu, atstumas neatitinka apie 20 metrų. Nurodo, kad visi linijos ilgiai yra išdidinti, nes vietovėje tokių atstumų išmatuoti neįmanoma. Nurodo, kad išanalizavus visą kartografinę medžiagą, matavimo duomenis, UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atstovas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl išvados parengimo. Šiuo atveju sutinka su NŽT Raseinių skyriaus atstovės pozicija, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turėtų būti formuojami du sklypai: vienas iki kelio ir kitas už kelio. Tikėjosi, kad tiek pareiškėja, tiek asmuo, su kurio žeme ribojasi pareiškėjos sklypas, išspręs ginčą taikiai. Šiuo atveju situacija yra neteisinga, nes vienas asmuo praranda žemę, kurią įsigijo, o kitas gauna tai, kas jam nepriklausė. Paminėjo, kad kiek yra tekę dalyvauti ir kituose teismuose, o ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika panašioje situacijoje nurodo, kad yra atsižvelgiama į asmens turėto sklypo plotą. Pažymėjo, kad pačiame abrise nėra nubraižyto kelio ir nėra aišku, kur tas kelias yra, nes abrise yra nurodyti linijos ilgiai, o kituose dokumentuose šių duomenų nėra. Kita aplinkybė, kuri leidžia įsiklausyti į ieškovės argumentus yra ta, kad kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos, esančios registrų centre, yra labai artimos toms, kurias siūlo UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atstovas savo prašyme Nacionalinei žemės tarnybai.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Egritmeda“ atstovas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. vasarą UAB „Egritmeda“ įsigijo žemės sklypą iš P. S., kuris aprodė sklypą, o ribos buvo aiškios – palei keliuką. Keliukas minėtoje vietoje yra jau daug metų, jis išeina į sodybą miško palaukėje. Perkant sklypą geodeziniai matavimai nebuvo atlikti. Apie lapkričio mėnesį paskambino S. M. ir nurodė, kad galimai tarp jų sklypų ribos nėra visiškai tikslios. Nurodė, kad nėra specialistas ir negali pasakyti, tačiau savininkas, iš kurio pirko sklypą, nurodė, kad sklypas ribojasi su keliu, miškotvarkos projekte taip pat nurodyta, kad sklypas ribojasi su keliu, todėl nekilo jokių abejonių. Darant geodezinius matavimus, pareiškėja nurodė, kad dalis sklypo, įsigyto UAB „Egritmeda“, priklauso jai. Prieš Naujus metus pareiškėja paskambino dar kartą, nurodė, kad atsimatavo sklypą ir paprašė sumokėti už iškirstus medžius jos sklype. Pasisamdė matininką, kuris patvirtino, kad riba yra ties keliuku. Pamatavus sklypą, nustatė, kad jis yra šiek tiek didesnis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos S. M. skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. kovo 8 d. priimtos išvados Nr. 11SD-776-(14.11.137.E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja S. M. 1995 m. spalio 3 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nusipirko 5,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–28). Pirkimo-pardavimo sutarties 3.4. punkte numatyta, kad per sklypą einantis kelias naudojamas bendrai (b. l. 28). Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto 1995 m. spalio 3 d., 7 punkte nurodyta, kad duomenų apie šio žemės sklypo (žemės sklypo naudotojo) servitutus kitame žemės sklype nėra; 8 punkte nurodyta, kad duomenų apie kitus žemės sklypus (žemės sklypų naudotojus), kurie turi servitutus registruojamame žemės sklype, nėra (b. l. 79–80). 1995 m. birželio mėnesį sudarytame Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte nurodyta, kad sklypo Nr. 23 plotas 5,05 ha. Pietrytine (toliau – ir PR) sklypo riba paeina 3 m pločio kelias. Minėto sklypo abrise pakartojama, kad sklypo plotas – 5,05 ha ir nurodomi sklypo kraštinių ilgiai: šiaurinė sklypo linija – 192,5 metrai; vakarinė – 289 metrai; rytinė – 191 metrai; pietinė – 88 metrai; pietrytinė – 168 metrai (b. l. 84–85). 2019 m. sausio 23 d. UAB „Miškotvarkos sprendimai“ pateikė prašymą Nr. 51 „Pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo“. Minėtame prašyme nurodė, kad atliekant žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus nustatyta, jog žemės sklypo ribos, esančios vietovėje, neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, žemės sklypo plane ir abrise įrašyti linijų ilgiai neatitinka su vietovėje esančiais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius 2019 m. kovo 8 d. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastrų nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktu, priėmė išvadą Nr. 11SD-776-(14.11.137.E)– nepritarti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymui atliekant kadastrinius matavimus pagal matininko A. Ž. pateiktą situacijos schemą dėl siūlomos prijungti žemės sklypo dalies, nes patvirtintame teritorijų planavimo dokumente yra paminėta, jog kelias praeina PR sklypo riba, dėl šios priežasties pietrytinė sklypo riba turi būti formuojama kelio riba (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės sklypai formuojami kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu numatoma, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardintus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Kadastro nuostatų 22 punktas nurodo, kad tuo atveju, kai žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Kadastro nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą) žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-502/2018 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, 2019 m. sausio 23 d. UAB „Miškotvarkos sprendimai“ su prašymu Nr. 51 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių „Pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo“. Prašyme matininkas nurodė, kad sklypo linijų ilgiai visiškai nedera su planavimo dokumentuose esančiais linijų ilgiais, kurie yra 20 – 30 mažesni nei pirminiuose planavimo dokumentuose. Prašyme pavaizduoti senosios kartografinės medžiagos neatitikimai lyginant su georeferencinio pagrindo kadastro ir geodezinių matavimų duomenimis, taip pat nurodyta, kad žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) paklaida viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą ir susidaro 0,4428 ha ploto trūkumas. Prašymu matininkas NŽT Raseinių skyriaus prašė parengti išvadą, kurios pagrindu būtų galima nustatyti galutines matuojamo žemės sklypo ribas bei tęsti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo darbus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai S. M. nuosavybės teise priklauso 5,05 ha žemės sklypas. Į bylą pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad sklypo ribų linijų ilgiai ženkliai neatitinka pirkimo metu nustatytų ir teritorijų planavimo dokumentuose užfiksuotų sklypo ribų linijų ilgių, dėl ko susidaro ženklus ploto trūkumas. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad toks sklypo ploto neatitikimas negalėjo susidaryti dėl naudojamų matavimo priemonių netikslumo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Miškotvaros sprendimai“ pozicija, kad tokie neatitikimai galimai yra netinkamai atliktų pirminių matavimų rezultatas.

Nuostatų 21 punkte numatyta, kad žemės sklypo plotas atlikus matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones gali skirtis, bet ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. UAB „Miškotvarkos sprendimai“, kreipdamasi į NŽT Raseinių skyrių nurodė, kad maksimali leistina (ribinė) paklaida šiuo atveju galima 0,2247 ha, tačiau, atlikus matavimus pareiškėjai priklausančiame sklype nustatyta, kad gaunamas ploto skirtumas yra 0,4428 ha, ir jis viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, t. y. susidaro ploto trūkumas.

NŽT Raseinių skyrius 2019 m. kovo 8 d. skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaudamasis Kadastro nuostatų 21 punktu nepritaria žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymui atliekant kadastrinius matavimus pagal matininko pateiktą situacijos schemą dėl siūlomos prijunti žemės sklypo dalies, nes patvirtintame teritorijų planavimo dokumente (Žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas 1995 m.) yra paminėta, jog kelias praeina PR sklypo riba. Dėl šios priežasties pietrytinė sklypo riba turi būti formuojama kelio riba. Taip pat nurodė, kad išmatuoto žemės sklypo plotui viršijus leistiną paklaidą, bus teisės aktų nustatyta tvarka priimami sprendimai dėl žemės ploto skirtumo kompensavimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad atlikus kadastrinius matavimus bei nustačius, jog žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau nei maksimali leistina ploto paklaida, NŽT teritorinis padalinys privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės sklypo valdos projekte. Viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitaip nei tai yra numatyta Kadastro nuostatų 21 punkte. Tuo atveju, kada yra nustatoma, jog žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, turi būti inicijuojamas klaidų taisymo, o ne kompensavimo procesas.

Kadastro nuostatų 22 punkte numatyta jog tuo atveju, kai žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

NŽT Raseinių skyrius skundžiamame sprendime nepateikia motyvų, kodėl vadovaujasi tik Kadastro nuostatų 21 punktu, kuris reglamentuoja pačio žemėtvarkos teritorinio skyriaus veiksmus minėtoje situacijoje, tačiau visiškai nemotyvuoja, kodėl pareiškėjai negalėtų būti formuojamas žemės sklypas už kelio, o taikoma kompensacija, nors teismo posėdžio metu tiek atsakovo atstovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Miškotvarkos sprendimai“ nurodo, kad tokiu atveju, kai žemės sklypą skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, formuojami atskiri žemės sklypai.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas.

Prašomas panaikinti sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Aukščiau aptartas Kadastro nuostatų 21 punktas numato procedūras, kurias turi atlikti NŽT teritorinis skyrius, kuomet žemės sklypo plotas viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, bei terminus minėtoms procedūroms atlikti. Jokios kitos nuorodos į sprendimui priimti aktualias teisės normas skundžiamame akte nėra, taip pat nėra nurodyta, kokiomis konkrečiomis Kadastrų nuostatų bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis buvo vadovautasi priimant skundžiamą individualų administracinį aktą, todėl darytina išvada, kad skundžiamame 2019 m. kovo 8 d. sprendime nenurodomas nepritarimo žemės sklypo ribų nustatymui teisinis pagrindas.

NŽT Raseinių skyrius sprendime nurodė, kad patvirtintame teritorijų planavimo dokumente yra paminėta, jog kelias praeina PR sklypo riba, dėl šios priežasties pietrytinė sklypo riba turi būti formuojama kelio riba. Darytina išvada, kad skundžiamame sprendime ne tik nenurodomas teisinis pagrindas, bet ir nenustatytos faktinės aplinkybės, aiškiai ir konkrečiai nepaaiškinamas atsisakymo pritarti pagrindas. NŽT Raseinių skyrius neanalizavo faktinės situacijos, nepagrindė jos duomenimis, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad kelias yra vietinės reikšmės, ir dėl to vien sklypo, priklausančio pareiškėjai, dalis turi būti formuojama iki jo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu NŽT Raseinių skyrius priėmė sprendimą nederinti sklypo ribų. Be to, ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktiniais duomenimis, todėl nėra pakankamos pagrįsti ginčijamam sprendimui. Kaip jau anksčiau minėta, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai S. M. nuosavybės teise priklauso 5,05 ha žemės sklypo plotas. Atsižvelgiant į tai, priimto sprendimo turinys neleidžia pareiškėjai suprasti, kodėl pasikeičia jos turimos nuosavybės apimtis. Sprendime nėra įvertinti ir motyvuotai atmesti ar priimti UAB „Miškotvarkos sprendimai“ prašyme pateikti argumentai dėl sklypo ribų linijų ilgių neatitikimo pirminiams sklypo formavimo dokumentams, neįvertintas sklypo maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos (ploto trūkumas) viršijimas, neaptartas vieno sklypo sumažėjimas, o kito (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstas padidėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas NŽT Raseinių skyrius nevertino ir neanalizavo UAB „Miškotvarkos sprendimai“ prašyme išdėstytų aplinkybių, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas formaliai, neištyrus faktinių aplinkybių, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas skundžiamame akte nenurodė kitų sprendimo priėmimo teisinių argumentų nei tų, kurios aptartos Kadastro nuostatų 21 punkte (t. y. NŽT teritoriniam skyriui numatytų procedūrinių įpareigojimų), tačiau atsakovo atstovė atsiliepime nurodė, kad žemės sklypų formavimą reglamentuoja „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), kurių 39 punkte numatyta, kad žemės sklypas prie geležinkelio kelių, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinus su kelių juostų ribomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikti argumentai ir motyvai, nurodyti dėl žemės sklypo formavimo kelio riba, vertintini kaip paaiškinimai dėl skundo, bet jais negali būti užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydamas tikslius faktinius duomenis ir tai atlikdamas nagrinėjant ginčą dėl akto teisme. Pažymėtina ir tai, kad NŽT Raseinių skyrius nėra nurodęs, o byloje nėra duomenų, kad kelias, kuris eina pareiškėjai priklausančio sklypo riba, yra valstybinės ar vietinės reikšmės.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei anksčiau minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT Raseinių skyrius, surašydamas skundžiamą dokumentą, neatsižvelgė į UAB „Miškotvarkos sprendimai“ pateiktus dokumentus bei viršytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, tinkamai nenustatė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių, taigi faktiškai nesurašė išvados, atitinkančios Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimų ir nepradėjo klaidų, galimai padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo procedūros. NŽT Raseinių skyrius nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais žemės sklypo ribų nustatymą atlikus kadastrinius matavimus.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 11SD-776-(14.11.137E) „Dėl išvados“ turinio trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamą įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 11SD-776-(14.11.137E) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Kadangi skundžiamas individualus administracinis aktas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas, atsakovas įpareigotinas UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. pateiktą prašymą Nr. 51 išnagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nuspredžia :

Pareiškėjos S. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 11SD-776-(14.11.137E.) „Dėl išvados“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių uždarosios akcinės bendrovės „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymą Nr. 51 „Pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo“ nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė