- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-627-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13148-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl atleidimo nuo baudos dalies, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl atleidimo nuo baudos dalies, prašė atleisti jį nuo dalies baudos, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15567-991, mokėjimo ir nustatyti, kad A. Z. privalo sumokėti 740 Eur dydžio baudą.
2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Antstolis G. J. 2015 m. balandžio 30 d. į pareiškėjo darbovietę išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Nurodė, kad 2015 m. spalio 13 d. antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Z. skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi skyrė A. Z. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną 2015 m. balandžio 30 d. antstolio patvarkymo Nr. 3.5.-15-6809 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 10 d.
2.2. 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (toliau – VMI prie LR FM) dėl atleidimo nuo teismo paskirtos baudos dalies mokėjimo. VMI prie LR FM 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (23.1.-08)-RNA-30079 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad pareiškėjas turi kreiptis į piniginę sumą priteisusią instituciją, t. y. Klaipėdos apylinkės teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Z. prašymą ir jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pareiškėjo A. Z. prašymas dėl jo atleidimo nuo dalies baudos, paskirtos už teismo sprendimo nevykdymą, mokėjimo yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakė jį priimti. Pažymėjo, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurią pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui.
4.2. Nurodė, kad šiame vykdymo procese išieškotoja yra valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, todėl su prašymais dėl baudos dydžio sumažinimo ar pan. pareiškėjas turėtų kreiptis į šią instituciją, kuri atstovauja išieškotojai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti A. Z. prašymą dėl atleidimo nuo baudos dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi A. Z. paskirta bauda yra neproporcingai didelė. Teigia, jog vien įvertinant laikotarpį nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos (2015 m. spalio 10 d.) iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos (2015 m. lapkričio 17 d.) skolininkui paskirta bauda būtų 740 Eur (37 dienos x 20 Eur) dydžio, o tai sudaro 62 procentus išieškomos sumos. Pažymėjo, jog skaičiuojant baudą nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos (2015 m. spalio 10 d.) iki prašymo pateikimo VMI dienos (2018 m. rugsėjo 25 d.) bauda būtų 21 600 Eur dydžio (1080 dienos x 20 Eur), t. y. net 18 kartų viršytų antstolio išieškomą skolą. Mano, jog teismo paskirta bauda yra aiškiai per didelė, žymiai viršija net ir baudas, skiriamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už nusikalstamų veikų padarymą.
6.2. Nurodė, kad antstolio priimtame patvarkyme nurodytus veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas patvarkymo turinys. Teigia, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui iš esmės nebuvo žinomas 2015 m. balandžio 30 d. antstolio patvarkymo Nr. 3.5.-15-6809 turinys, todėl pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo jo įvykdyti.
6.3. Nurodė, kad teismas atsisakydamas priimti prašymą dėl atleidimo nuo baudos dalies nurodė, jog su prašymais dėl baudos dydžio sumažinimo reikia kreiptis į VMI. Teigia, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. prašyme teismui buvo nurodęs, jog prieš kreipiantis į teismą buvo kreiptasi į VMI prie LR FM, tačiau VMI prie LR FM 2018 m. spalio 19 d. rašte Nr. (23.1.-08)-RNA-30079 nurodė, jog A. Z. prašymas nebus nagrinėjamas iš esmės, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Teigia, jog kartu buvo nurodyta, jog dėl atleidimo nuo teismo paskirtos baudos dalies mokėjimo reikia kreiptis į piniginę sumą priteisusią instituciją – Klaipėdos apylinkės teismą. Mano, jog tokiu atveju susidaro „užburtas“ ratas – kreipiantis į vieną iš valstybės institucijų – VMI prie LR FM, ši atsisako nagrinėti ir nurodo kreiptis į teismą, tuo tarpu teismas taip pat atsisako nagrinėti ir liepia kreiptis – į VMI prie LR FM.
6.4. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog vadovaujasi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata ir todėl atsisako priimti prašymą kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Atkreipė dėmesį, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja ne teismingumo, o civilinių bylų priskirtinumo klausimus, civilinių bylų priskirtinumo ir teismingumo institutai yra skirtingi, visiškai savarankiški civilio proceso teisės institutai. Mano, jog teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai pritaikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinių bylų priskirtinumą ir civilinių bylų teismingumą, ir tai lėmė netinkamą pareiškėjo A. Z. prašymo išsprendimą.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepareikšta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo dalies baudos mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
11. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, jog antstolio G. J. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-42-622/2011 dėl 1 281,97 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. Z.. 2015 m. balandžio 30 d. į pareiškėjo A. Z. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, jis A. Z. įteiktas asmeniškai 2015 m. gegužės 6 d. 2015 m. spalio 10 d. antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Z. skyrimo už 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15567- 991/2015 antstolio pareiškimą tenkino ir paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Z. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną 2015 m. balandžio 30 d. antstolio patvarkymo Nr. 3.5.-15-6809 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2015 m. spalio 10 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-283-826/2016, kuria atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Z. atskirąjį skundą. 2018 m. rugsėjo 25 d. A. Z. pateikė prašymą VMI prie LR FM dėl atleidimo nuo teismo paskirtos baudos dalies mokėjimo. VMI prie LR FM 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (23.1.-08)- RNA-30079 prašymą nagrinėti atsisakė.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ir motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą sumažinti jam paskirtą baudą, tačiau pritaikė netinkamą procesinę teisės normą, reglamentuojančią atsisakymo priimti tokį prašymą pagrindą.
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (šiuo atveju prašymą dėl atleidimo nuo baudos dalies) dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartimi priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjui A. Z. buvo paskirta bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą, t. y. CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalies pagrindu. Minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka, t. y. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pareiškėjas A. Z. šia savo teise pasinaudojo ir pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, jame išdėstė ir savo argumentus dėl paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo / neproporcingumo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį paliko nepakeistą, be kita ko, įvertindamas ir paskirtos baudos dydį.
15. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas A. Z. jau yra pasinaudojęs įstatymo jam suteikta teise skųsti apeliacine tvarka paskirtos baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl baudos sumažinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. klausimas dėl pareiškėjui paskirtos baudos sumažinimo yra išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi (137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nors ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normą, reglamentuojančią atsisakymo priimti prašymą pagrindą, tačiau padarė pagrįstą išvadą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. Z. prašymą bei grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.