- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- eI2-3189-473/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01295-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus teritorinės muitinės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur turtinei žalai (patirtoms atstovavimo išlaidoms) atlyginti.
Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė S. I. pareiškėjos atžvilgiu surašė administracinių nusižengimų protokolą (toliau – Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį, už tai, kad, neva, pareiškėja 2018 m. rugsėjo 18 d. 11.00 val., atskridusi iš Maskvos į Vilniaus oro uostą, ėjo žaliu kanalu, tokiu veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų neturi, nors su savimi gabeno prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo įvykdymo, t. y. gabenimo prekių, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarimu patenkino pareiškėjos ieškinį ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, motyvuodamas, kad pareiškėja tyčios nedeklaruoti prekių, kurias skraidino reisu iš Maskvos, neturėjo, moters ėjimas žaliuoju kanalu buvo sąlygotas ne siekio išvengti pareigos deklaruoti daiktus, o noro gauti informacijos iš muitinės pareigūnių dėl deklaravimo tvarkos, pareigūnams nesant jų darbo vietoje, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Taip pat teismas nurodė muitinei grąžinti V. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. iš jos paimtus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pareiškėjos bagaže turėtos prekės buvo sulaikytos nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. balandžio mėn., tol kol buvo grąžintos, t.y. ne mažiau kaip septynis mėnesius, pusę metų pareiškėja negalėjo naudotis savo drabužiais ir batais, kuriuos sau ir savo šeimos nariams įsigijo šaltajam metų sezonui. Po to, kai Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnės sulaikė pareiškėją, kaip gabenusią kontrabandą, tarnybiniame kabinete ne tik nepagarbiai su ja elgėsi, bet ir nepagrįstai pralaikė net dvylika valandų, nesudarant jai galimybės net pavalgyti. Pareigūnės, kraustydamos pareiškėjos asmeninį bagažą, nepagarbiai elgėsi su pareiškėja, dėl ko pareiškėja buvo priversta kreiptis į Muitinės departamentą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo jų atžvilgiu.
Muitinės pareigūnės privalėjo užtikrinti, jog raudonajame kanale, kur savo daiktus privalo deklaruoti iš užsienio į Lietuvos Respubliką lėktuvu parskridę asmenys, būtų muitinės pareigūnas, kad asmuo galėtų realizuoti savo pareigą deklaruoti prekes. Kadangi nei vienos pareigūnės raudonajame kanale nebuvo, pareiškėja buvo priversta jų ieškoti kitame – žaliajame kanale, o pareigūnės pareiškėjos įėjimą į žaliąjį kanalą traktavo kaip sąmoningą vengimą deklaruoti turimas prekes ir surašė pareiškėjai administracinių nusižengimų protokolą. Be to, kadangi muitinės pareigūnės protokole nurodė klaidingą neva padaryto nusižengimo laiką ir dėl to nebuvo išsaugotas reikšmingas vaizdo įrašas, pareiškėjai buvo apsunkinta galimybė pirmosios instancijos teisme įrodyti savo teiginių teisingumą. Nesant vaizdo įrašo pirmosios instancijos teismas kaip patikimus vertino būtent protokolą surašiusių pareigūnių parodymus.
Vilniaus teritorinė muitinės pareigūnės pažeidė administracinių nusižengimų teisenos principus, administracinio nusižengimo protokolą surašė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės darbo reglamento 3 dalyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės principus. Todėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnių veiksmai yra laikytini neteisėtais. Dėl muitinės pareigūnų netinkamai (nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų) atliktų pareigų ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnės ne tik tinkamai neįvykdė teisės aktų reikalavimų (neteisėtai neveikė), bet ir neįvykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pareiškėja turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, kuri pasireiškė nepatogumais dėl ilgalaikio priverstinio buvimo muitinės patalpose, dėl ilgalaikio buvimo teisinio neapibrėžtumo būsenoje ir būtinybės dalyvauti teisiniuose procesuose kaip atsakomybėn traukiamam asmeniui, išgyvenimais dėl nepagrįsto apkaltinimo kontrabandos padarymu, taip parodant didelį jos pavojingumą visuomenei, dėl atimtos galimybės naudotis jais priklausančiais daiktais. Dėl nepagrįstai surašyto protokolo pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus: su ja ne tik grubiai buvo elgiamasi muitinėje nepagrįstai surašant jos atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą, dvylika valandų ji praleido muitinės kabinete, kol muitinės pareigūnės skaičiavo bagaže esančius daiktus, todėl iš Vilniaus oro uosto ji išvyko tik 23.10 val., be to, bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko ne vienas teismo posėdis, kuris pareiškėjai kėlė didelius išgyvenimus, stresą bei nemigą. Pareiškėja to nebūtų patyrusi, jei dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnių neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo byloje nebūtų nepagrįstai nubausta administracine nuobauda.
Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, pareiškėja prašo taikyti minėtų rekomendacijų 10 punktą, kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Prašoma priteisti 600 Eur už pareiškėjos atstovimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parengiant apeliacinį skundą, yra realiai pareiškėjos patirti nuostoliai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad tam, jog būtų konstatuoti pareigūnų neteisėti veiksmai, būtina nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovės atstovės nuomone, ji žalos atlyginti neprivalo, kadangi pareigūno veiksmai, surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo teisėti. Vilniaus miesto muitinės pareigūnių S. I. bei L. B. (toliau – pareigūnės), atlikusių muitinį tikrinimą, veiksmai atitiko teisės aktų, kuriais joms suteikiami įgaliojimai, reikalavimus, tuo tarpu keleivės veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiškėja, eidama žaliuoju kanalu, deklaravo neturinti deklaruojamų prekių.
Pareiškėja, atvykusi iš Pekino į Vilniaus oro uostą, su savimi gabeno didelį kiekį drabužių, avalynę (prekių muitinė vertė – 2 775,24 Eur), šios prekės turėjo būti privalomai deklaruojamos raudonajame kanale ir pateiktos muitinės kontrolei, tačiau pareiškėja pasirinko žaliąjį kanalą, tokiu veiksmu deklaruodama, kad deklaruojamų prekių su savimi negabena. Muitinės pareigūnių nebuvimas raudonajame kanale nereiškia, kad išnyko pareiga prekes deklaruoti ir pateikti jas muitinės kontrolei. Be to, deklaracijos tiek žodžiu, tiek raštu pateikiamos tik po to, kai pasirenkamas reikiamas kanalas. Tokio veiksmo pareiškėja neatliko, sąmoningai pasirinkdama kitokį elgesio variantą. Pareigūnės stovėjo ant pakylos šalia žaliojo kanalo, kadangi stovėjimas šioje vietoje yra efektyviausias būdas kontroliuoti atvykstančius asmenis, o buvimas raudonajame kanale sąlygotų, jog žalias kanalas liktų nekontroliuojamas ir būtų sudaromos sąlygos juo lengvai, nepastebimai praeiti ir išeiti į miestą. Taigi tokie pareigūnių veiksmai nėra laikomi teisės aktų pažeidimu ir savo įgaliojimų nevykdymu.
Pareigūnė S. I., surinkusi pakankamai įrodymų, turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja padarė ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, surašyti jai administracinio nusižengimo protokolą bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu sulaikyti administracinio nusižengimo dalyką – nepateiktas muitinės kontrolei prekes. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas laikantis ANK 609 straipsnio nuostatų, tačiau netgi tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas su trūkumais (neatitinka ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų) dar nereiškia, kad jis surašytas neteisėtai. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarime konstatavo, kad išvadoms dėl pareiškėjos kaltės padaryti nepakanka duomenų, jais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, tačiau negalima teigti, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas neteisėtai, priešingai nei teigia pareiškėja. Taigi administracinio nusižengimo protokolo surašymo nepagrįstumas ir neteisėtumas teismo nutarimu nekonstatuotas, tokios išvados nepadarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Neteisėti Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnių veiksmai administracinio nusižengimo byloje taip pat nenustatyti. Pareigūno darbo vieta yra visas keleivių atvykimo ir išvykimo terminalas, o žaliasis ir raudonasis kanalai yra muitinio tikrinimo vietos, įeinančios į keleivių terminalo zoną. Taigi muitinės pareigūnės funkcijų atlikimo vieta nėra siejama su konkrečia vieta (raudonuoju, žaliuoju kanalu), todėl pareigūnės nebuvimas tam tikroje vietoje, nereiškia, kad pareigos atliktos netinkamai. Pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos pateiktą skundą buvo atliktas informacijos apie galimai neteisėtus Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojų veiksmus tikrinimas, jo metu nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių netinkamą muitinės pareigūnų elgesį.
Atkreipia dėmesį, dalis sulaikytų prekių iki 2019 m. balandžio mėnesio pareiškėjai nebuvo grąžintos, nes buvo įtariama, kad prekės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės savininkų teises. Vilniaus teritorinės muitinės atlikto tyrimo metu intelektinės nuosavybės teisių subjektai patvirtino, jog buvo pažeistos intelektinės nuosavybės savininkų teisės ir šių teisių savininkai išreiškė savo sutikimą dėl prekių sunaikinimo. Kadangi dėl dalies prekių ženklų atstovai nesiėmė veiksmų sulaikytų prekių atžvilgiu, Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą dėl dalies prekių grąžinimo bei sunaikinimo. Taigi pareiškėja dalį prekių galėjo atsiimti po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarimo priėmimo, tačiau savo iniciatyva to nepadarė.
Atsiliepimas
Pareiškėja pateikė nuomonę dėl atsiliepime išdėstytų argumentų. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja teigia, kad Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimo argumentai iš esmės prieštarauja įsiteisėjusiems teismo sprendimams, todėl turi būti atmetami kaip nepagrįsti. Iš atsiliepimo turinio pareiškėjai aišku, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai ir toliau laikosi pozicijos, kad muitinės pareigūnai saugo tik žaliąjį kanalą, kad „niekas juo lengvai, nepastebimai, nepraeitų“, o tai reiškia, kad asmuo, neradęs muitinės pareigūnių raudonajame kanale bei nuėjęs ant žaliojo kanalo automatiškai tampa pažeidėju. Atsiliepime taip pat melagingai nurodoma, jog pareiškėja savo iniciatyva nepasiėmė jai teismo sprendimu grąžintų daiktų. Pažymėtina, jog tiek pareiškėja, tiek įgaliota jos atstovė nuolat tiek telefonu, tiek raštu bendravo su muitinės pareigūnais, tačiau dėl įvairių priežasčių daiktų grąžinimo klausimas buvo vilkinamas. Pareiškėjai tapo žinoma, jog po galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo, kuriuo muitinė buvo įpareigota grąžinti pareiškėjai prekes, 2019 m. vasario 25 d. muitinės inspektorė surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VM5800359 ir 2019 m. vasario 25 d. pranešimą apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą (neišleidimą). Dėl to pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui. Taigi yra akivaizdu, kad pareiškėja dėjo visas pastangas, jog jos daiktai jai būtų kuo greičiau grąžinti. Atsiliepime nieko nepasisakyta dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl nepagrįstai ilgo sulaikymo tarnybiniame kabinete ir nepagarbaus pareigūnių elgesio su pareiškėja. Atsiliepimo argumentai dėl protokolo formos trūkumų nėra susiję su skundo motyvais. Kadangi šioje byloje svarbus yra ir Vilniaus apygardos teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. An2-52-654/2019, priimtas išnagrinėjus kartu su pareiškėja keliavusios G. G. apeliacinį skundą, kuriame teismas konstatavo, kad tinkami pareiškėjos veiksmai – eiti raudonuoju kanalu, buvo praktiškai neįgyvendinami dėl muitinės personalo neveiklumo. Visa tai tik patvirtina, kad būtent dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnių neteisėtų veiksmų pareiškėjai kilo neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės ir turtinės žalos, atsiradusios administracinio nusižengimo procedūros metu ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, atlyginimo.
Dėl skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą
Pareiškėja prašo teismo priteisti jai iš Vilniaus teritorinės muitinės 600 Eur turtinės žalos atlyginimą. Turtinę žalą pareiškėja įvardija kaip prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už pareiškėjos atstovavimą pirmosios instancijos teisme (Vilniaus miesto apylinkės teisme) ir apeliacinio skundo parengimą apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme). Diena, kai įvyko ginčo įvykis ir buvo surašytas Protokolas, laikoma ginčo laikotarpio pradžia, t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d. Nors administracinių teismų praktikoje, atsižvelgus į tai, kad nebuvo teisinio reguliavimo, užtikrinančio asmens teisę prisiteisti bylinėjimo išlaidas, patirtas už teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) bylą bendrosios kompetencijos teisme, buvo suformuota taisyklė, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas ne tik dėl neturtinės, bet ir turtinės žalos, kuri kildinama iš bendrosios kompetencijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, jo 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal ginčo laikotarpį galiojusią (ir šiuo metu galiojančią) Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad proceso išlaidos yra teismo pripažintos proceso išlaidomis, o pagal 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju kaltinamasis yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – pareiškėja, kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Vadinasi, esant aiškiam teisiniam reguliavimui dėl proceso išlaidų priteisimo nagrinėjant administracinių nusižengmų bylą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiamas administracinio nusižengimo teisenos metu, o ne inicijuojant naują bylą apygardos administraciniame teisme dėl turtinės žalos, kuri kildinama iš nuostolių, patirtų dėl atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kuriuose buvo nagrinėjam administracinių nusižengimų byla, atlyginimo. Nei ANK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nuostatos nenustato, kad administracinis teismas turi kompetenciją spręsti turtinės žalos, kuri kildinama iš administracinio ginčų teisenos procese partitų bylinėjimosi išlaidų, priteisimo klausimą. Atsižvelgus į tai, skundo reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis ir CK 6.250 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straispnis).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Neturtinė žala detaliai apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.
Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės vyresnioji specialistė pareiškėjos atžvilgiu surašė Protokolą už ANK 208 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta pagal nurodytą straipsnį ir jai paskirta 2 700 Eur bauda. Pareiškėja, nesutikusi su tokiu teismo sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti formaliai, nustatytos faktinės aplinkybės interpretuotos neteisingai, byloje nustatyti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų pašalinti nebuvo. Aukštesnysis teismas, apibrendrindamas tai, ką nustatė administracinio nusižengimo byloje, konstatavo, kad Protokole nurodytu laiku, Vilniaus oro uoste pareiškėjos tyčios nedeklaruoti prekių, kurias skraidino reisu iš Maskvos, neturėjo, pareiškėjos ėjimas žaliuoju kanalu buvo nulemtas ne siekio išvengti pareigos deklaruoti daiktus, o noro gauti informaciją iš muitinės pareigūnių dėl deklaravimo tvarkos, pareigūnėms nesant jų darbo vietoje, todėl pareiškėjos veiksmuose nėra ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Dėl to Vilniaus apygardos teismas priėmė 2019 m. vasario 19 d. nutarimą, kuriuo nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, iš pareiškėjos paimtas prekes, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, grąžinti pareiškėjai po to, kai ji atliks visas teisines procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruos prekes.
Dėl to, kad buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, priteisti neturtinę žalą. Šiuo atveju neturtinę žalą pareiškėja kildina iš to, kad: (i) jos gabentos prekės buvo nepagrįstai ilgai sulaikytos; (ii) pareigūnės įvykio metu su pareiškėja elgėsi netinkamai, nepagarbiai, nepagrįstai ilgai (12 valandų) ją laikė tarnybiniame kambaryje, nesudarydamos galimybės pareiškėjai net pavalgyti; (iii) dėl pareigūnių netinkamo pareigų vykdymo (nebuvo raudonajame kanale) pareiškėja buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn; (iv) dėl pareigūnės, surašiusios Protokolą, netinkamo pareigų vykdymo (nurodė netinkamą įvykio laiką) pirmosios instancijos teisme buvo išsireikalautas netinkamas vaizdo įrašas, dėl ko buvo apsunkinta galimybė pareiškėjai įrodyti savo teiginių pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tikslaus įrašo, kaip nustatė aukštesnysis teismas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, nes neišsiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepašalino prieštaravimų dėl įvykio eigos. Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimu, teigdama, kad pareigūnė, surašydama Protokolą, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarime nėra konstatavęs Protokolo neteisėtumo, pareigūnių nebuvimas raudonajame kanale nereiškia netinkamo pareigų vykdymo, nes pareigūnių darbo vieta nėra apribota viena teritorija, atlikus patikrinimą nebuvo nustatyta, kad pareigūnės administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, atliekant procedūrinius veiksmus, su pareiškėja elgėsi netinkamai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos atlyginimo bylose ne kartą pasisakė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) protokolą, klausimas dėl žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas. Visgi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tik administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas, tačiau net ir tokiu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) bylos nutraukimo aplinkybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013), nustatant, kokie pareigūnų veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015).
Įvertinus šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atmetami kaip nepagrįsti Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimo argumentai, susiję su tuo, kad šiuo atveju nebuvo konstatuotas Protokolo neteisėtumas, dėl ko negali būti sprendžiama dėl žalos atlyginimo pareiškėjai kaip asmeniui nepagrįstai patraukatam administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti, nors aplinkybė, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nenustačius asmens kaltės (administracinio nusižengimo sudėties), nėra vienareikšmingas pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus, tačiau tai nereiškia, kad teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą nekonstatavus Protokolo neteisėtumo, asmuo, nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn negali reikalauti jam dėl susidariusios situacijos kilusios žalos atlyginimo.
Todėl, įvertinus keliamo ginčo pobūdį, toliau bus vertinamos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia jai kilusią neturtinę žalą. Šioje vietoje pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai yra priimtas teismo nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo), administraciniame teisme iškelus bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama, ar buvo teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį nusižengimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.
Kaip nustatyta, pareiškėja neturtinę žalą kildina iš to, kad pareigūnės su ja elgėsi netinkamai, nepagarbiai, nepagrįstai ilgai, t. y. 12 valandų ją laikė tarnybiniame kambaryje, nesudarė galimybės pavalgyti. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3B-29 patvirtinų Vilniaus oro uosto posto vidaus taisyklių (toliau – Taisyklės) 65 punkte nustatyta, kad pareigūnai, aptarnaudami asmenis, vengti familiarumo, su tikrinamuoju asmeniu privalo bendrauti profesionaliai, mandagiai ir dalykiškai, sudėtingose ar konfliktinėse situacijose pareigūnai privalo išlikti kultūringi ir etiški. Nustatyta, kad dėl šių pareigūnių veiksmų pareiškėja kreipėsi į Muitinės departamentą, kad būtų pradėtas patikrinimas. Muitinės departamentas 2020 kovo 12 d. rašte Nr. (6.16)3B-1957 „Dėl atsakymo pateikimo“ nurodyta, kad, atlikus pareigūnių veiksmų patikrinimą, nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių netinkamą muitinės pareigūnių elgėsį. Šiuo atveju, pareiškėja teigdama, kad muitinės pareigūnės elgėsi netinkamai, nepagrindė šio teiginio jokiais objektyviais duomenimis, kurių pagrindu teismui kiltų pagrįsta abejonė dėl pareigūnių veiksmų neteisėtumo ir Muitinės departamento atlikto patikrinimo teisėtumo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja turi pareigą įrodyti savo teiginių pagrįstumą, šiuo aspektu pareiškėjos skundo argumentai dėl netinkamo pareigūnių elgesio atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja taip pat neturtinę žalą kildina iš to, kad jos prekės buvo sulaikytos nepagrįstai ilgai, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. balandžio mėn., tol kol buvo grąžintos, t.y. ne mažiau kaip septynis mėnesius, pusę metų pareiškėja negalėjo naudotis savo drabužiais ir batais, kuriuos sau ir savo šeimos nariams įsigijo šaltajam metų sezonui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarime nėra konstatavęs, kad prekių sulaikymas buvo atliktas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėja ir teismui nepateikė detalių ir konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prekių sulaikymas buvo įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarimu, be kita ko, nutarė grąžinti pareiškėjai jos sulaikytas prekes tik po to, kai pareiškėja atliks visas teisines procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruos prekes. Vadinasi, Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimo argumentas, kad pareiškėja buvo pati atsakinga už savo prekių susigrąžinimą, yra pagrįstas tuo aspektu, kad už laikotarpį, kurį pati pareiškėja turėjo imtis aktyvių veiksmų ir susigrąžinti savo prekes, yra atsakinga pati pareiškėja, o ne valstybė. Pareiškėjos byloje pateiktos ir aprašytos aplinkybės, kad 2019 m. vasario 25 d. buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 9VM5800359 ir 2019 m. vasario 25 d. parengtas pranešimas apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą (neišleidimą), pareiškėjai nenurodžius, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti vykdant administracinę procedūrą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria pareiškėja pateikė skundą teismui. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo asmuo turi pareigą įrodyti viešosios atsakomybės sąlygas, vien bendro pobūdžio ir abstraktūs teiginiai, nesusiejant jų su neteisėtų veiksmų faktu, nėra tinkamas tokios pareigos įgyvendinimas. Įvertinus tai, pareiškėjos skundo argumentai dėl nepagrįstai ilgo prekių sulaikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš pareigūnių netinkamo pareigų vykdymo – nebuvimas raudonajame kanale, netinkamai užpildytas Protokolas.
Nors šiuo atveju, kaip nustatyta, nebuvo konstatuotas surašyto Protokolo neteisėtumas, pareiškėja skunde taip pat nenurodo jokių konkrečių argumentų, grindžiančių, kad Protokolas buvo surašytas nesilaikant ANK nustatytų reikalavimų ar neturint (peržengiant) suteiktą kompetenciją, tačiau tai teismo nesaisto ir neapriboja įvertinti visas aplinkybes įvykusias įvykio metu, turėjusias įtakos pareiškėjos nepagrįstam patraukimui administracinėn atsakomybėn.
Vertinant šiuos skundo argumentus aktuali teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, tikrindamas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir atliktą pareiškėjos kaltės vertinimą, padarė išvadą, kad faktas, jog raudonajame kanale nėra muitinės pareigūno, neatleidžia keleivio nuo pareigos tinkamai deklaruoti vežamas prekes, tačiau pati valstybė, reikalaudama iš savo piliečių laikytis įstatuomse bei kituose teisės aktuose numatytos tvarkos, savo pareigas nepriekaištingai turi atlikti ir pati. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, nusileidus lėktuvui iš rizikingos šalies, turėjo būti užtikrintas ir sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, o ne sudaryta situacija, verčianti keleivius patiems ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Byloje nėra ginčo, kad pareigūnės nebuvo raudonajame kanale įvykio metu. Nors Vilniaus teritorinė muitinė laikosi pozicijos, kad pareigūnių darbo vieta nėra apribota konkrečia vieta, o apima visą teritoriją, kurioje vyksta tikrinimai, tačiau tokia pozicija niekaip nepaneigia įsisteisėjusiame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad ginčo atveju prekių deklaravimas raudonajame kanale nebuvo sklandus, kas prisidėjo prie susidariusios situacijos, lėmusios pareiškėjos nepagrįstą patraukimą administracinėn atsakomybėn. Teismo vertinimu, nesklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale lėmė, kad surašant Protokolą buvo objektyviai neišnagrinėtos visos aplinkybės, turinčios įtakos tinkamam pareiškėjos veiksmų teisiniam kvalifikavimui, kuris buvo pripažintas netinkamu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kurio administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.
Šioje vietoje taip pat aktualu pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pareigūnei nurodžius netikslų pažeidimo padarymo laiką pirmosios instancijos teisme buvo atitinkamai išreikalauti ne tie vaizdo įrašai, dėl ko buvo prarasta galimybė patvirtinti arba paneigti pareiškėjos gynybos poziciją, jai ginčijant jos konstatuotą tyčinę kaltę dėl ANK 208 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo. Ši aplinkybė patvirtina, kad aplaidus pareigūnės pareigų vykdymas, surašant Protokolą ir nurodant jame įvykio laiką, turėjo pareiškėjos atžvilgiu neigiamų pasekmių, pasireiškusių apribota galimybe jai pagrįsti savo pozicijos ir ją grindžiančių teiginių teisingumą teisme, jau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad ginčo įvykio metu pareigūnės veikė nepateisinamai paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo užtikrintas sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, dėl ko pareiškėja nagrinėjamu atveju neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Siekdama apginti savo pažeistas teises, pareiškėjo turėjo inicijuoti teisminius procesus, o tai taip pat be abejonės sukėlė pareiškėjai papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjos patirti nepatogumai nebūtų patirti tokia apimtimi, kokia buvo patirti, jei būtų buvęs užtikrintas sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, Protokole būtų buvęs nurodytas tikslus įvykio laikas, dėl ko nebūtų reikėję kreiptis į aukštesnįjį teismą, siekiant įrodyti savo pozicijos ir ją grindžiančių teiginių teisingumą.
Esant nustatoms visos atsakomybės sąlygoms darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas ir patirta neturtinė žala turi būti priteista pinigine forma. Teismo vertinimu 700 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio suma, dėl ko pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai V. K. 700 Eur (septynis šimtus eurus) iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Vilniaus teritorinės muitinės neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.