- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- AN2-52-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02205-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. G. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. G. G. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val. atskrido iš Maskvos į Vilniaus oro uostą reisu (duomenys neskelbtini) ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Bagažas buvo šviestas introskopu ir atrinktas detaliam patikrinimui. Keleivė ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų ar prekių neturi. Keleivė buvo sustabdyta prie išėjimo durų ir pakviesta į muitinės patikrą. Detalaus patikrinimo metu keleivės registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės (drabužiai, avalynė, rankinės), kurių vertė 3373,18 eurų. Keleivė nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, nes jų neturėjo, sakė pateiks vėliau, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas). Šiais veiksmais G. G. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo reglamentuotas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio l dalies a) punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalyje.
1.1. 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino G. G. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė 2700 eurų baudą su daiktų konfiskavimu. Teismas nurodė, kad G. G. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai – administracinio nusižengimo protokolas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, vertės nustatymo duomenys, patikrinimo aktas, nuotraukos, tarnybiniai pranešimai. Teismas nustatė, kad jokių patikimų dokumentų, kurių pagrindu būtų buvę galima nustatyti prekių vertę, nebuvo pateikta. Prekių kainos pagrįstai nustatytos remiantis „PREMI“ duomenų bazės kainomis. Teismas konstatavo, kad G. G. prekes gabeno komerciniais tikslais. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs gabentų prekių kiekį ir vertę, jų pobūdį (daug tos pačios rūšies daiktų) skirtingus dydžius ir nuolatinį G. G. lankymąsi Kinijoje, pateiktas fotonuotraukas su analogiškų prekių prekyba. Teismas nurodė, kad vien tai, jog raudonajame kanale nestovėjo muitinės darbuotojas, nereiškia, kad išnyko pareiga tinkamai deklaruoti gabenamus daiktus. G. G. savo valia pasirinko eiti žaliu, o ne raudonu kanalu tokiu būdu tvirtindama, kad deklaruojamų daiktų neturi ir buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde G. G. (toliau ir – apeliantė) prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde nurodė, kad ji negabeno komercinės paskirties prekių, nebandė jų nuslėpti, o kaip priklauso pagal norminius aktus ėjo į raudonąjį muitinės kanalą, taip veiksmu išreikšdama, jog ji turi deklaruotinų prekių – asmeniniam naudojimui skirtų prekių, kurių vertė viršija nustatytą sumą. G. G. žinojo, kad šioms prekėms yra taikomas žodinis prekių deklaravimas – pakanka tik turėti prekių įsigijimo dokumentus ir žodžiu informuoti muitinės pareigūnus apie gabenamas prekes, o kadangi muitinės pareigūnų tuo metu raudonajame kanale nebuvo, ji nuėjo link žaliajame kanale stovėjusių muitinės pareigūnių, ką muitinės pareigūnės traktavo kaip bandymą išvengti muitinio patikrinimo bei melagingai nurodydamos, kad G. G. buvo sulaikyta neva prie išėjimo iš oro uosto durų.
2.2. Teismo teiginiai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nėra vaizdo įrašo, kuriame matytųsi, kaip G. G. apie 10.20 val. kartu su V. K. eina linko žaliojo kanalo veždamos bagažą. Muitinės atstovė į bylą pateikė tik vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip G. G. jau išeina žaliuoju kanalu ir eina link muitinės pareigūnės S. I.. G. G. parodymus patvirtinančio įrašo, kad ji iš pradžių nuėjo link raudonojo kanalo, kas patvirtintų jos paaiškinimus, kad ji norėjo deklaruoti turimas prekes, muitinės atstovė nepateikė, nurodžiusi, jog jis nėra išsaugotas, kai tuo tarpu kitas įrašas padarytas tuo pačiu metu išliko.
2.3. Teismo teiginys, jog G. G. savo valia pasirinko eiti žaliu, o ne raudonu kanalu, tokiu būdu deklaruodama, kad deklaruojamų daiktų neturi, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Iš liudytojos V. K. ir iš G. G. paaiškinimų matyti, jog jos buvo nuėjusios link raudonojo kanalo norėdamos deklaruoti turimas prekes, tačiau kadangi ten nebuvo muitinės pareigūnų, jos nuėjo link dviejų muitinės pareigūnių, kurios abi stovėjo prie žaliojo kanalo ir šnekučiavosi. Taigi, G. G. valia eiti link žaliojo kanalo buvo sąlygota muitinės pareigūnių buvimo vietos ir siekio žodžiu deklaruoti pareigūnams turimas prekes. Jos neturėjo tikslo eiti pro žaliąjį kanalą, kad išvengtų prekių patikros, o nuėjo link jo tik todėl, kad raudonajame kanale nerado nei vieno muitininko ir negalėjo deklaruoti turimų prekių. Nelogiškas muitinės pareigūnių paaiškinimas, kad neva V. K. jų paklausė, kur yra išėjimas. Pačios muitinės pareigūnės prie administracinio nusižengimo bylos dokumentų pateikė duomenis apie G. G. valstybės sienos kirtimus, iš kurių akivaizdu, kad jos daug kartų buvo atvykusios į Vilniaus oro uostą ir neabejotinai žino išėjimą iš oro uosto.
2.4. Teismo išvados dėl netinkamų G. G. veiksmų neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Oro uosto laukimo salėje iš viso buvo tik dvi pareigūnės, jokių kitų muitinės pareigūnų nebuvo, pareigūnės stovėjo ant pakylos žaliame kanale, o raudonajame kanale nei vieno pareigūno iš viso nebuvo (nei laukimo salėje, nei kabinete). Priešingai nei nurodė teismas, G. G. iš pradžių įsitikinusi, kad raudonajame kanale pareigūnų nėra (tą patvirtino ir pačios pareigūnės), nuėjo link stovėjusių žaliajame kanale pareigūnių, o teismo teiginys, kad asmuo turėtų užeiti į tarnybines patalpas ir ieškoti savo darbo funkcijas laukimo salėje turinčių atlikti pareigūnų, yra nepagrįstas. Pareigūnai turi savo darbo funkcijas atlikti taip, kad asmeniui, norinčiam deklaruoti prekes, nereikėtų jų ieškoti, kad asmuo, eidamas raudonu kanalu, turėtų kam pateikti žodinę deklaraciją. Kadangi nėra tikslių vaizdo įrašų (pateikti protokole nurodyto laiko vaizdo įrašai, tačiau kito laiko, kuomet G. G. faktiškai ir ėjo per kanalą, vaizdo įrašai buvo sunaikinti), G. G. parodymai, kad ji buvo nuėjusi link raudonojo kanalo tikslu deklaruoti turimus daiktus asmeninėms reikmėms, yra nepaneigti.
2.5. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik jei jis tyčia pažeidžia nustatytą prekių (daiktų) gabenimo tvarką. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Šioje byloje G. G. tyčios vykdyti kontrabandą neturėjo, jokių tyčinių veiksmų neatliko, ji su savimi turėjo prekių įsigijimo dokumentus. Ji negali būti atsakinga už tai, kad muitinės raudonajame kanale nebuvo nei vienos muitinės pareigūnės ir tik dėl tos priežasties ji nuėjo link žaliojo kanalo.
2.6. Skunde ginčijamas ir daiktų vertės nustatymas. Liudytoja V. K. ir pati G. G. parodė, kad muitinės pareigūnėms teikė prekių įsigijimo dokumentus. Apeliantė prie bylos pateikė segtuvo, kurį nufotografavo muitinės pareigūnų kabinete, kuriame buvo visi prekių įsigijimo dokumentai, nuotrauką. Ši nuotrauka neabejotinai įrodo, kad muitinės pareigūnėms buvo pateiktas segtuvas su prekių įsigijimo dokumentais, kuriuose nurodyta prekių vertė ir ši vertė yra tris kartus mažesnė nei prekes įvertino pareigūnės. Neteisingas vertės nustatymas sąlygojo ir klaidingą administracinio nusižengimo kvalifikavimą, kadangi prekių vertė yra veiką kvalifikuojantis požymis. G. G. pateikti visų naujų prekių įsigijimo dokumentai rodo, jog visos prekės, perskaičiavus pagal oficialų valiutų kursą, kainavo 915,69 eurų. Neteisingas vertės nustatymas klaidingai nurodant tris kartus didesnę vertę sąlygojo, jog G. G. veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį.
2.7. G. G. teisminio nagrinėjimo metu pateikė dokumentus dėl prekių įsigijimo, bet teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog dokumentai atitinka jos gabentas prekes, nes šie dokumentai pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu, be to, pagal juos negalima tiksliai identifikuoti visų gabentų prekių atitikties. Teismo motyvas nepagrįstas, nes kaip minėta, prekių įsigijimo dokumentai buvo pateikti muitinio patikrinimo metu, bet pareigūnės jų nevertino. Jokių duomenų, kad šių dokumentų nebuvo G. G. muitinės pareigūnams pateiktame segtuve, nėra. Teismas nebandė aiškintis nei prekių vertės, nei jų individualizuoti, atmetė gynybos prašymą apžiūrėti prekes, tokiu būdu teismas atsisakė ištirti įrodymus ir nustatyti prekių kiekį bei daiktų būklę (nauji ar seni daiktai buvo gabenti), dydžius. Jei sprendimo priėmimo metu teismui kilo abejonių dėl šių aplinkybių, teismas privalėjo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, apžiūrėti prekes, suteikti galimybę proceso dalyviams pateikti papildomus paaiškinimus, o ne neištyręs reikšmingų įrodymų kilusias abejones aiškinti atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.
2.8. Skunde taip pat nesutinkama su aplinkybe, jog G. G. gabeno prekes komerciniais tikslais. Teismų praktikoje nurodoma, kad komercinis pobūdis turi būti įrodinėjamas atskirai. Teismas, kaip ir muitinės pareigūnės apie prekių komercinę paskirtį sprendė pagal prekių kiekį, supakavimą, bei kad prekės neva buvo vienarūšės. Prekės, kurias vežė G. G., buvo skirtos asmeniniam naudojimui: visi batai yra vieno dydžio, kurį dėvi G. G., visi jie yra ir skirtingo modelio. Vienintelė iš 8 porų batų buvo skirtingo dydžio, ir kaip paaiškino G. G., skirta jos mamai. Lygiai taip pat ir su drabužiais, iš esmės visi jie buvo vieno jos dėvimo dydžio, tik keli buvo jos mamos ir sesers dydžio. Trys vaikiškos striukės yra skirtos sūnėnams, iš visų protokole išvardintų prekių yra tik keli vienodi treningai, kurie skirti jai ir sesei. Bagaže nebuvo nei dešimt, nei dvidešimt vienodų prekių, kurias vien jau pagal skaičių būtų galima įtarti esant komercinės paskirties prekes. Todėl teismo padaryta išvada, jog G. G. vežė skirtingų dydžių drabužius ir avalynę, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas tokias išvadas padarė, net netyręs pačių prekių.
2.9. G. G. lankymasis užsienyje negali būti traktuojamas kaip reguliarus prekių įvežimas į Lietuvą. Nieko bendro neturi muitinės pateikta informacija, kad neva G. G. turi verslo liudijimą ir neva yra įsteigusi parduotuvę. G. G. paaiškino, kad jos turimas verslo liudijimas yra niekuo nesusijęs su prekyba prekėmis, kurias ji vežė 2018 m. rugsėjo 18 d., o prieš kelis metus įsteigta parduotuvė niekada jokios veikos net nėra vykdžiusi. Teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad MB „M“ užsiima prekyba. Tai, kad įmonė yra įsteigta, dar nereiškia, kad ji vykdo veiklą ir moka mokesčius.
2.10. Netinkami muitinės pareigūnės veiksmai ir į protokolą surašant ne tik Kinijoje įsigytas prekes, bet ir tuos drabužius, kuriuos G. G. vežėsi iš Lietuvos į Kiniją ir ten juos dėvėjo. Dėvėta rankinė su asmeniniais daiktais jos viduje taip pat buvo įvertinta kaip prekė ir paimta. Tokiu būdu nepagrįstai padidinta neva kontrabandos būdu įvežtų prekių vertė. Gynyba bylos nagrinėjimo metu prašė teismo ištirti šiuos daiktus tikslu nustatyti, kurie iš jų yra nauji, o kurie turi akivaizdžių dėvėjimo požymių ir buvo dėvėti kelionės metu. Teismas šį prašymą atmetė, o nutarime šias aplinkybes apskritai nutylėjo. Atsisakydamas teisminio nagrinėjimo metu ištirti daiktus teismas ne tik nepašalino muitinės pareigūnų padarytų esminių pažeidimų, bet ir pats juos toleravo bei to pasėkoje neįvykdė pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą proceso sprendimą.
Šalies argumentai
2.11. Muitinės pareigūnės surašytame protokole neteisingai surašytas neva padaryto administracinio nusižengimo laikas iš esmės apsunkino galimybę G. G. gintis nuo pareikšto nepagrįsto kaltinimo vykdžius prekių kontrabandą. Protokole įrašytas nusižengimo padarymo laikas (11 val.) yra neteisingas, nes vaizdo įrašuose užfiksuota, jog G. G. prie išėjimo buvo 10.20 val. Remiantis protokole nurodytu laiku gynyba išsireikalavo iš Vilniaus oro uosto vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus nuo 10.30 val. iki 11.00 val., nes protokole nurodyta, kad G. G. 11.00 val. bandė pasišalinti iš oro uosto nedeklaravusi prekių. Apeliantė buvo užfiksuota tik viename vaizdo įraše. Kadangi sąmoningai ar dėl aplaidumo muitinės pareigūnės surašytame protokole buvo nurodyti neteisingi duomenys apie protokolo rašymo pradžią ir administracinio nusižengimo padarymo laiką, vaizdo įrašai pagal gynybos paklausimą laiku nebuvo pateikti, o vėliau buvo sunaikinti.
2.12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma skirti ekspertizę tikslu nustatyti, kurie iš G. G. bagažo paimti daiktai buvo nauji, o kurie dėvėti.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti. Prašymo skirti ekspertizę drabužių būklei nustatyti, netenkinti. Nurodo, kad G. G. versija dėl pareigūnų raudoname kanale nebuvimo ir pareigūnams esantiems žaliame kanale nurodymo, jog ji nori deklaruoti prekes, po ko buvo pradėtas tikrinimas, yra gynybinė pozicija bei bandymas suklaidinti teismą dėl faktinių aplinkybių. Šią versiją paneigia byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai. Muitinės pareigūnų nebuvimas raudonajame kanale nereiškia, kad išnyko pareiga prekes deklaruoti ir pateikti jas muitinės kontrolei. Deklaracijos tiek žodžiu, tiek raštu pateikiamos tik po to, kai pasirenkamas reikiamos spalvos kanalas ir praeinamas. Tokio veiksmo G. G. neatliko, sąmoningai pasirinkdama kitokį elgesio variantą. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai įrodymų patvirtinančių tyčios vykdyti kontrabandos nusižengimą buvimo faktą. Bylą išnagrinėjęs teismas, įvertinęs visumą įrodymų ir palyginęs juos tarpusavyje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių G. G. teiginius, jog ji norėjo deklaruoti gabenamus daiktus.
3.1. Dėl sulaikytų prekių muitinės vertės apeliantė nepateikė jokių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl prekės pagrįstai buvo įvertintos taikant tapačių prekių metodą. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad muitinio tikrinimo metu buvo pateiktas prekių įsigijimo dokumentas, bet dėl netinkamo pareigūnų darbo dokumentai nebuvo prijungti prie bylos. Nagrinėjamu atveju jokie dokumentai pateikti nebuvo, todėl pareigūnė turėjo teisę jas įvertinti taikant kitus metodus. Teisminio nagrinėjimo metu pateiktu gabenamų prekių įsigijimą patvirtinančiu dokumentu nėra pagrindo tikėti, nes pagal juos negalima tiksliai nustatyti visų prekių atitikties.
3.2. Teismas pagrįstai pasisakė, kad gabentos prekės nekelia abejonių dėl jų komercinės paskirties. MB „M“, kuriam vadovauja G. G., iki šiol yra aktyvus mokesčių mokėtojas. MB „M“ socialiniame tinkle „Facebook“ užsiima iš esmės analogiškų kaip 2018 m. rugsėjo 18 d. gabentų prekių prekyba. Taigi akivaizdu, kad prekės buvo gabentos ne asmeniniais, o komerciniais tikslais.
3.3. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl drabužių apžiūros. Pareigūnų visos prekės buvo apžiūrėtos ir įvertintos kaip naujos. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
G. G. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė skunde nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu, neigia turėjusi tyčią vykdyti kontrabandą, ginčija įrodymų vertinimą, jos gabentų daiktų vertės nustatymo kriterijus, nustatytą prekių gabenimo tikslą. Taip pat skundu prašo skirti atlikti paimtų daiktų ekspertizę (nustatant, kurie daiktai nauji, o kurie naudoti).
5. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekių <...> gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių <...> privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. G. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Keleivė ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų ir prekių neturi. Keleivė buvo sustabdyta prie išėjimo durų ir pakviesta į muitinės patikrą. Detalaus patikrinimo metu keleivės registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės (drabužiai, avalynė, rankinės), kurių vertė 3373,18 eurų.
6. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Labai svarbu tai, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti bylą tyrusi institucija, o ne pats traukiamas atsakomybėn asmuo turi įrodinėti, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo. Institucijos pateikiami įrodymai turi patvirtinti visus taikomo ANK straipsnio požymius ir patvirtinti juos taip, kad teismui nekiltų abejonių jų patikimumu. Nagrinėjamu atveju svarbiausia atskleisti ir įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, o nenustačius pakankamai G. G. kaltę patvirtinančių duomenų administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukiama.
7. Įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamo nutarimo ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė ir interpretavo faktines aplinkybes, formaliai vertino įrodymus, nepašalino byloje kilusių prieštaravimų ir abejonių, ko pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą.
8. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė, kad G. G. kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai – administracinio nusižengimo protokolas, daiktų paėmimo protokolas, daiktų nuotraukos, muitinės vertės duomenys, patikrinimo aktas, vyresniosios inspektorės S. I. tarnybinis pranešimas bei kiti duomenys. Teismas taip pat rėmėsi liudytojų pareigūnių S. I. ir L. B. parodymais. Pareigūnės nurodė, kad G. G. atvyko iš Maskvos, pasiėmė nuo ketvirto transporterio bagažą, tiesiu taikymu ėjo žaliu kanalu, nedeklaravo turimų daiktų, turėjo daiktus deklaruoti nedelsiant, bet to nepadarė. S. I. net 3 kartus klausė, ar G. G. turi deklaruojamų daiktų, ir atsakymai buvo neigiami, o patikrinus buvo rastos nedeklaruotos prekės. G. G. su V. K. priėjo paklausti, kur išėjimas, tačiau neparodė jokio noro deklaruoti daiktus. Jos veiksmu deklaravo, kad neturi deklaruojamų prekių. Jos praėjo žaliu kanalu, o turėjo pasirinkti raudoną.
8.1. Taip pat teismas pažymėjo, jog liudytojos V. K. parodymų, išskyrus dalį dėl dokumentų pateikimo, nelaikė patikimais, nes ji taip pat yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo. Argumentavo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių G. G. teiginius, jog ji norėjo deklaruoti gabentas prekes, todėl jie vertinti kaip jos gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės. Taigi teismas pripažindamas asmenį kaltu vertino tik pareigūnių parodymus ir juos patvirtinančius rašytinius dokumentus, liudytojos V. K. parodymus vertino selektyviai, o G. G. teiginius atmetė. Iš esmės atsižvelgęs tik į G. G. kaltinančius įrodymus teismas nepašalino byloje esančių abejonių ir nepaneigė G. G. iškeltos versijos, jog paėmusi savo bagažą ji ėjo link raudono kanalo, tačiau pamačiusi, kad ten nėra darbuotojų, nuėjo prie balkone stovėjusių dviejų pareigūnių bei paklausė, kur galima deklaruoti prekes.
8.2. G. G. įvykių versija nėra paneigta byloje esančiais įrodymais, be to yra pakankamai nuosekli ir dalyje netgi sutampa su pareigūnių parodymais (dėl aplinkybės, jog raudonajame kanale nebuvo muitinės darbuotojų, jei teismas šioje dalyje laikė G. G. parodymus nepatikimais, tai ir pareigūnių parodymus turėjo laikyti nepatikimais), iš esmės neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. G. G. patvirtino, jog pareigūnės klausė ar ji turi deklaruojamų daiktų, tačiau nenurodė, jog būtų atsakiusi neigiamai. Esant prieštaraujantiems proceso dalyvių parodymams labai svarbią reikšmę įgyja kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nustatyta, kad įvykio metu oro uosto laukimo salėje dirbo dvi darbuotojos – S. I. ir L. B.. Su šia aplinkybe sutiko ir pareigūnės. Įvykio metu abi pareigūnės buvo prie išėjimo ir tai patvirtina, jog raudonajame kanale įvykio metu jokių muitinės darbuotojų nebuvo. Byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas G. G. ėjimas link raudonojo kanalo, tačiau tai nereiškia, jog ji tokių veiksmų neatliko. Nesant teiginį paneigiančių įrodymų, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Muitinė teikdama G. G. kaltinančius įrodymus turėjo pateikti tinkamus vaizdo įrašus, kurie galėtų paneigti apeliantės poziciją, tačiau institucija to nepadarė. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų tik viename buvo nufilmuota G. G.. Visi įrašai buvo pateikti nuo įvykio dienos 10.28/10.30 val. iki maždaug 11 val., o pats įvykis įvyko 10.20 val., todėl tinkami įrašai neišliko. Vieninteliame įraše „Išėjimo į miestą pro muitinę, Camera_7“ užfiksuota, kad 10.20 val. G. G. ir V. K. lipa rampa žaliuoju kanalu. Įraše matyti, jog kildamos jos iš anksto suka ne link išėjimo, o prie pareigūnių. Priėjusi prie pareigūnių V. K. kažko klausia ir po to pati ranka rodo į raudono kanalo pusę. Įraše nesimato, kad pareigūnės keleives būtų sustabdžiusios einant link išėjimo, priešingai G. G. ir V. K. pačios priėjo prie pareigūnių nutoldamos nuo išėjimo durų. Šie duomenys patvirtina G. G. ir V. K. teiginius, jog neradusios jokių darbuotojų raudoname kanale ir pastebėjusios dvi pareigūnes ant pakylos, jos ėjo per žaliąjį kanalą paklausti, kur deklaruoti prekes. Teismui abejonių kelia ir tai, jog išliko ir buvo pateiktas tik tas įrašas, kuriame matosi kaip G. G. eina žaliuoju kanalu (taip neva patvirtinama pareigūnių versija), o įrašas, kuriame užfiksuotas raudonasis kanalas (kuris patvirtintų G. G. versiją), neišliko. Pradėdama administracinio nusižengimo bylą Institucija pati turi surinkti visus įrodomąją reikšmę galinčius turėti duomenis, kol juos dar įmanoma gauti. Institucijai tokių objektyvią įvykių eigą galinčių parodyti duomenų nesurinkus, jos pozicija teismo turi būti traktuojama kaip neįrodyta.
8.3. Vaizdo įrašas taip pat paneigia liudytojų pareigūnių parodymus, jog jų buvo klausiama, kur yra išėjimas. Vaizdo įraše matosi, kaip V. K. ranka rodo ne į išėjimo pusę, o į pusę, kurioje yra raudonasis kanalas. Keleivės į išėjimo pusę net nežiūri ir gavusios atsakymą link jo neina. Be to, abi moterys nurodė, kad dažnai keliauja lėktuvais ir klausti pareigūnių dėl išėjimo joms nebuvo jokio pagrindo. Aplinkybę, jog G. G. dažnai keliauja, patvirtina jos pase esantys duomenys apie reguliarius išvykimus į Kiniją. Dažnai keliaudama G. G. žinojo įvežamų daiktų deklaracijos tvarką. Žinodama, jog įvežami daiktai deklaruojami raudonajame kanale, prie jo priėjusi ten nepastebėjo jokių darbuotojų. Iškilus tokiai situacijai nuėjo klausti informacijos ant pakilos stovėjusių pareigūnių. Muitinės pareigūnės savo parodymuose akcentavo aplinkybę, jog G. G. buvo sustabdyta prie išėjimo iš oro uosto laukimo salės. Natūralu, kad ėjusi link muitinės pareigūnių, kurios stovėjo prie išėjimo, G. G. buvo prie jo sustabdyta, bet tai nepatvirtina versijos, kad ji ketino pasišalinti iš oro uosto nedeklaravusi įsivežtų daiktų.
9. Apylinkės teismas akcentavo, jog tai, kad raudonajame kanale nestovėjo muitinės darbuotojas, nereiškia, kad išnyko pareiga tinkamai deklaruoti gabenamus daiktus, t. y. eiti raudonu kanalu. Be to, deklaracija tiek žodžiu, tiek raštu pateikiama tik po to, kai asmuo jau pasirenka reikiamos spalvos kanalą ir jį pereina. Asmeniui turėtų būti atvaizdu, kad jis privalo vadovautis įstatymais bei oro uoste nurodytais ženklais. G. G. savo valia pasirinko eiti žaliu, o ne raudonu kanalu, tokiu būdu deklaruodama, kad deklaruojamų daiktų neturi. Šie apylinkės teismo argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad G. G. žaliuoju kanalu ėjo ne dėl to, jog veiksmu deklaravo neturinti deklaruojamų daiktų, o siekdama pasitikslinti su vienintelėje vietoje esančiais pareigūnais (žaliojo kanalo gale, prie išėjimo), kaip deklaruoti prekes, kai raudoname deklaravimo kanale, nėra jokių darbuotojų. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai niekaip nesikerta su pareiga tinkamai deklaruoti gabenamus daiktus – eiti raudonuoju kanalu. Teismo nurodomi neva tinkami veiksmai – eiti raudonuoju kanalu, buvo praktiškai neįgyvendinami dėl muitinės personalo neveiklumo – raudonajame kanale niekas nedirbo. Nesuprantamas muitinės pareigūnų elgesys, kai yra žinoma, jog atskridus asmenims iš trečiosios šalies yra didelė tikimybė, kad atsiras norinčių deklaruoti įvežamus daiktus, tačiau tiesioginių funkcijų muitinės pareigūnai neatlieka ir raudonajame deklaravimo kanale nėra dirbančių muitinės pareigūnų. Tokiu būdu pareigas pažeidžia ne prekes deklaruoti norintis asmuo, o savo tiesioginių funkcijų neatliekantis pareigūnas. Be to, liudytoja L. B. paaiškino, kad keleivės bagažas buvo atrinktas ir ji buvo pakviesta detalesniam tikrinimui. Atrinkus bagažą, kuris kelia įtarimą, jis yra pažymimas ir tuomet žiūrima, kas toliau vyksta, gal keleivis norės deklaruoti. Iš šių parodymų susidaro įspūdis, kad pareigūnai žinodami apie asmenis, kurie norės deklaruoti įvežamus daiktus, stovėdami žaliajame kanale specialiai laukia netinkamo atvykusiųjų elgesio, tikėdamiesi, jog keleivis nesilaikys įstatymuose numatytos tvarkos ir nusižengs. Toks muitinės pareigūnų elgesys negali būti pateisinamas. Pareigūnų veiksmais sukuriama dirbtinė, provokuojanti situacija, kuri priverčia asmenis neradus pareigūnų darbo vietoje (raudonajame kanale) ieškoti jų laukimo salėje (žaliame kanale prie išėjimo). Jeigu teisės aktais yra nustatyta, kad turintys deklaruojamų daiktų keleiviai turi eiti raudonuoju kanalu, kur muitinės pareigūnui turi deklaruoti prekes, valstybė turi užtikrinti, kad raudonajame kanale nuolat būtų savo pareigas atliekantis pareigūnas.
10. Teismas vertino, kad nelogiška, negyvenimiška ir neįtikinama G. G. su didelio svorio bagažu eiti link muitinės pareigūnių, kurios stovėjo ant pakylos, netoli žaliojo kanalo. Išsiaiškinti klausimus, susijusius su prekių deklaravimu, galima tiesiogiai iš muitinės pareigūno, tokiu atveju asmuo turėtų eiti į raudonajame kanale, kuris kaip tik ir yra skirtas turintiems deklaruotinų prekių, muitinės pareigūnų kabinetą ir klausti tiesiogiai jų. G. G. tokia galimybe nepasinaudojo, net nebandė raudonajame kanale ieškoti muitininkų, nebuvo užėjusi į jų kabinetą ir pan. Šie teismo argumentai nepagrįsti ir paremti prielaidomis. Atvykęs asmuo neprivalo ieškoti savo darbo funkcijas laukimo salėje turinčių atlikti pareigūnų, eiti į personalo patalpas, tikrinti kabinetus. Asmenims turėtų būti suteikiama galimybė be jokių trikdžių deklaruoti įvežamas prekes. G. G. turėjo visus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir jeigu raudonajame kanale būtų dirbę pareigūnai, ji būtų tinkamai deklaravusi įvežamus daiktus. Šiuo atveju tokia galimybė G. G. nebuvo suteikta. Raudoname kanale niekas nedirbo ir tai yra pagrindinė problema, todėl G. G. buvo priversta ieškoti informacijos galinčių suteikti pareigūnų. Vienintelės salėje dirbančios pareigūnės stovėjo žaliojo kanalo gale, ant pakylos prie išėjimo. Jai priėjus prie pareigūnių, šios užfiksavo, kad buvo einama žaliuoju kanalu veiksmu deklaruojant, kad asmuo neturi deklaruojamų prekių. Pareigūnės formaliai įvertino, kad buvo padarytas nusižengimas, nes G. G. turėjo prekių, kurias reikėjo deklaruoti ir ėjo žaliuoju kanalu. Kaip minėta, toks muitinės pareigūnų veiksmų modelis yra ydingas ir provokuojantis keleivius nusižengti. Einant iki vienintelių pareigūnų salėje, keleiviams tenka eiti žaliuoju kanalu ir asmenys raudoname kanale nedeklaravę prekių, nes ten nėra jokių savo funkcijas atliekančių darbuotojų, automatiškai padaro administracinį nusižengimą. Teismas konstatuoja, kad G. G. tyčios vykdyti kontrabandą neturėjo, jokių neleistinų tyčinių veiksmų neatliko. G. G. negali atsakyti už tai, kad muitinės pareigūnai neatliko savo darbinių funkcijų, nebuvo raudonajame kanale ir tik dėl tos priežasties G. G. nuėjo link žaliojo kanalo.
11. Byloje nustatyta, kad administracinių nusižengimų protokole buvo netinkamai užfiksuotas veikos padarymo laikas (ne 10.20 val., o 11 val.). Dėl šios priežasties byloje buvo pateikti vaizdo įrašai nuo 10.30 val., kuriuose nėra užfiksuoti jokie nagrinėjamu atveju reikšmingi duomenys. Dėl muitinės pareigūnių aplaidaus darbinių funkcijų atlikimo nėra išlikęs vaizdo įrašas, kuris patvirtintų ar paneigtų G. G. parodymus, kad ji ėjo link raudonojo kanalo. Teismo nutarime ir Muitinės atsiliepime išsakomas motyvas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių G. G. teiginius, jog ji norėjo deklaruoti gabenamus daiktus, nėra teisėtas. Institucija turėjo efektyviai surinkti galimai nusižengusio asmens kaltę pagrindžiančius duomenis, o jų nesurinkus bei byloje esant priešingų duomenų, asmuo negali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą. Nesant galimybės paneigti G. G. įvykių versija visos abejonės ir neatitikimai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
12. Vadovaujantis šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad G. G. gabeno prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės ir daro išvadą, kad G. G. veiksmai neturi jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, požymių. Teismas nepagrįstai pripažino G. G. kalta dėl kontrabandos, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena G. G. atžvilgiu nutraukiama.
13. Dėl netinkamo daiktų vertės nustatymo, prekių įvežimo tikslo pripažinimo komerciniu, daiktų apžiūros ir ekspertizės skyrimo apygardos teismas papildomai nepasisako, nes nenustačius administracinio nusižengimo požymių ir nutraukus administracinę teiseną, šios aplinkybės nebėra reikšmingos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. G. skundą tenkinti. Panaikinti 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.