Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui P. V., tretysis asmuo G. K., dėl paramos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja J. R. parodė, kad ne vieną kartą skolino ieškovei pinigų kelionei į užsienį, maždaug apie 345 Lt, kad uždirbtų pinigų mokslams. Ieškovė pirmą kartą važiavo į užsienį 2008 m., dirbdavo vasarą, po to dar vieną vasarą. Atvažiavus ji visada grąžindavo skolą. 2008 m. vyko į Daniją, 2009 m. į Austriją ir Daniją. Pati nežino, iš kokių lėšų gyvena ieškovė, tačiau žino, kad ieškovės motina labai daug dirba, stengiasi, kad viskas būtų tvarkoje. Ieškovė skundėsi, kad sunku pragyventi, kad reikia užsidirti pinigų, su tėvu nesutaria. Su ieškove kartais pramogauja, kai ieškovė turi atliekamų pinigų, maždaug vieną kartą per mėnesį.

Liudytojas A. V. parodė, kad tiksliai nežino, ar tėvas (atsakovas) teikdavo paramą ieškovei. Kai ieškovė mokėsi ją išlaikė tik motina, kartais padėdavo ir pats. Automobilis Toyota yra jo, kartais juo važinėja ieškovė, automobilis Citroen mamos. Mama turi skolų. Ieškovė skolindavosi iš draugų, kokias sumas nežino, nes namie būna nepastoviai. Ieškovė yrs paėmusi paskolą mokslams. Buvo laikotarpis nuo 2009 m., kai tėvas neskirdavo lėšų, gyveno vienoj patalpoj, bet matindavosi atskirai, jam likdavo visas atlyginimas. Apie tai, kad tėvas neskirdavo lėšų žino dalinai iš mamos pasakojimų.

Liudytoja J. R. parodė, kad skolino trečiajam asmeniui G. K. pinigus ne vieną kartą, paskutinį kartą – kai jai reikėjo atsiskaityti su vyru po skyrybų, praeitų metų lapkričio mėnesį paskolino 5000 Lt. Ji skolos dar neatidavė. Iki to laiko skolino nedideles sumas. 2009 m. tarp atsakovo ir trečiojo asmens šeimos santykių praktiškai nebuvo. Žinojo, kad jų šeimoje trūksta pinigų, ieškovei neužtenka pinigų jos poreikiams, nes moka už mokslą, girdėjo, kad ji ruošėsi važiuoti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo P. V. ir trečiojo asmens G. K. duktė (b.l. 7). P. V. ir G. K. santuoka nutraukta 2011-10-24 (b.l. 66-68). Ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) dieninių studijų III kurse, numatoma studijų baigimo data 2012 m. birželio mėn., studijų semestro kaina 4900 Lt, stipendija neskiriama (b.l. 10, 79). Ieškovė nuo 2010-11-10 dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, darbo užmokestis 200 Lt, taip pat dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15, 119-120). 2010-10-19 ieškovė su Swedbank banku sudarė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 10-079306-PI, pagal kurią ieškovei suteiktas 4900 Lt paskola studijų kainai sumokėti (b.l. 16). 2011-10-17 ieškovė su Swedbank banku sudarė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-049238-PI, pagal kurią ieškovei suteikta 4900 Lt paskola studijų kainai sumokėti (b.l. 82). Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto (b.0. 17-18). Ieškovė prašo priteisti iš savo tėvo 350 Lt paramą jai periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki 2012 m. birželio mėn., t.y. iki universiteto baigimo dienos.

LR CK 3.194 str. 3 d. numatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Taigi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu pripažino, kad CK 194 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad tėvų pareiga išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus kildinama ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos bei paramos dydžio iššifravimo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjui nenustačius esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementų, konstatuotina teisinio reglamentavimo spraga, todėl tiek, kiek tai tiesiogiai neišplaukia iš Konstitucijos, kurios nuostatas yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, civilinės teisės normų nereglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (CK 1.8 str. 1 d., 3.4 str. 1 d.), o kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 str. 2 d.).

Subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 str. 1 ir 2 d. bei 3.194 str. 1 d. ir 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus. Kita vertus, išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - išlaikymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pilnametė, tačiau dar studijuoja aukštojoje mokykloje, mokosi pakankamai pažangiai, aktyviai, jos įvertinimų pažymių vidurkis sudaro 7,52 balo, neturi akademinių skolų (b.l. 80-81, 98). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų savo teise reikalauti iš tėvų išlaikymą ar ketintų tą daryti ateityje. Darytina išvada, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą studijuoti, vidutiniai studijų pažymiai galimai yra sąlygoti to, kad ieškovė, siekdama save išlaikyti, dirba, todėl negali viso savo laiko skirti vien studijoms, ieškovės studijos universitete buvo suderintos su abiem tėvais, todėl turi būti remiami, nes CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas studentui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti skiriamu išlaikymu studijuoti reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia įvertinęs byloje esančius įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos komunaliniams patarnavimams, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėti ir gaunamas pajamas bei jų turimas pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma (LAT 2011-12-15 nutartis c.b. K.S. v V.S., Nr. 3K-3-516/2011). Tokiu atveju ieškovei pripažintina teisė į būtino išlaikymo, reikalingo sudaryti galimybes studijuoti ir įgyti išsilavinimą, gavimą. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo turi būti atsižvelgiama ir į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės motina G. K. dirba ir gauna apie 600 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (b.l. 19-20), nuosavybės teise jai priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., moka komunalinius mokesčius (b.l. 35-38, 123-137). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 2010-05-11 iki 2011-12-14 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur gaudavo 897,50 Lt darbo užmokestį, o 2011-11-15 atsakovas sudarė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuria nustatytas atsakovo darbo užmokestis 1000 Lt, darbo sutartis nutraukta 2012-01-15, 2012-03-16 sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2013-03-15 su UAB (duomenys neskelbtini), nustatytas 2000 Lt mėnesinis atlyginimas (b.l. 29, 61, 107-108, 111-112, 139-141), turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (b.l. 100-101), 11/24 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ignalinos r., (b.l. 32-33, 148-149), vieną transporto priemonę (b.l. 109). Ieškovas su AB SEB banku 2012-01-26 sudarė Kredito sutartį Nr. 14A1218210058-E5, pagal kurią ieškovui suteikta 29000 Lt paskola iki 2017-01-20 nurodyto buto pirkimui, ieškovas įsipareigojo bankui mokėti 549,93 Lt dydžio įmoką per mėnesį (b.l. 102-105).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų J. R., A. V., J. R. parodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė, studijuodama universitete mokamose studijose yra išnaudojusi visas įmanomas galimybes išlaikyti save savarankiškai, kiek leidžia galimybės dirba, vasaromis važiuoja dirbti į užsienį, kur užsidirba studijoms, taip pat yra paėmusi paskolas studijoms finansuoti, tačiau nurodytų lėšų ir trečiojo asmens ieškovei skiriamų lėšų pilnai nepakanka pragyvenimo išlaidoms, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, turimus sutartinius įsipareigojimus, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki 2012 m. birželio mėn., t.y. iki universiteto baigimo dienos (LR CK 3.4 str. 2 d., 3.192 str., 2 d., 3.194 str. 3 d.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 11550 Lt paramos įsiskolinimą nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2011-10-28. Nustatyta, kad ieškovei 18 metų sukako 2006(duomenys neskelbtini), tačiau į teismą ji kreipėsi 2011-10-28, t.y. praėjus penkiems metams ir beveik šešiems mėnesiams nuo pilnametystės, būdama 23 metų amžiaus. Kaip nustatyta byloje, ieškovė įsidarbino 2010-11-10 dirba, gauna apie 200 Lt darbo užmokestį, posėdžio metu patvirtino, kad vasaromis dirbdavo sezoninį darbą užsienyje, gaudavo apie 600 eurų darbo užmokestį per mėnesį, yra paėmusi paskolas studijoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai pajamų pragyvenimui, į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik 2011-10-28, nenurodė, priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti jai kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš karto atsiradus poreikiui bei teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad išlaikymą pilnamečiams vaikams reglamentuojanti teisės norma (Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d.) yra speciali išlaikymą nepilnamečiams vaikams reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, tame tarpe ir Civilinio kodekso 3.200 straipsniui, numatančiam išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę už tris metus iki ieškinio pareiškimo, o Civilinio kodekso 1.8 str. 3 d. neleidžia pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1067-516/2011, Šiaulių apygardos teismo 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-78-372/2012), todėl reikalavimas dėl paramos įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Kadangi ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, kompensuojant 100 procentų išlaidų, valstybė šioje byloje patyrė 1242,42 Lt išlaidų šiai pagalbai apmokėti, iš atsakovo proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta apie 40 procentų ieškovo reikalavimų) į valstybės biudžetą priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), 497 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o taip pat 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str. 1 d.). Atsakovas patyrė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų byloje ir prašo jas priteisti iš ieškovės. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (gauna apie 200 Lt pajamas per mėnesį, moka už studijas universitete), į tai, kad teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl paramos priteisimo iš atsakovo, t.y. konstatavo paramos ieškovei reikalingumą, todėl galima daryti išvadą, kad, jeigu atsakovas būtų gera valia teikęs paramą ieškovei, jai nebūtų atsiradęs pagrindas kreiptis į teismą, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidos atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametei dukrai V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-10-28 iki (duomenys neskelbtini) universiteto baigimo dienos, bet ne ilgiau negu iki 2012 m. birželio 30 d.

Priteisti iš atsakovo P. V. 589 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.