Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Tretysis asmuo J. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Priteisiant pilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (800 Lt). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovo motina dirba, šiuo metu jos pajamos per mėnesį yra maždaug 1 400 Lt, daugiau vaikų neturi. Atsakovas gauna maždaug 1 750 Lt atlyginimą, turi nekilnojamojo turto –butą, kuriame ir gyvena, yra susituokęs, žmona turi sūnų studentą. Pagal jo pateiktą išlaidų lentelę, per mėnesį komunaliniams mokesčiams, mokesčiams už dujas, telefoną, kabelinę televiziją ir internetą, transporto paslaugas, maistą, aprangą, avalynę, vaistus, higienos prekes ir kitas išlaidas išleidžia vidutiniškai apie 1 568 Lt. Taigi nuo atlyginimo jam lieka apie 200 Lt, kuriuos sutiktų mokėti sūnui.

Dėl išlaikymo už laikotarpį nuo 2009-09-27 iki 2010-04-30

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

teismas šeimos bylose turi būti aktyvus. Neišreikalavęs būtinų įrodymų ir visapusiškai neištyręs visų reikšmingų bylai aplinkybių, teismas padarė neteisingą išvadą, jog priteisti 1237 Lt per mėnesį išlaikymą ieškovui nėra teisinio pagrindo. Teismo išvada, kad ieškovui priteistinas 200 Lt išlaikymas iš atsakovo, padaryta neišanalizavus visų sąlygų, reikšmingų nustatant išlaikymo būtinumo bei jo dydžio klausimą, įvertinus išimtinai tik atsakovo poziciją. Teigia, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti vertinamos tiek tėvų galimybės teikti tam tikro dydžio išlaikymą, tiek pilnamečio vaiko poreikiai. Teismas nevertino Valstybės kontrolės 2010-06-02 pažymos apie atsakovo darbo užmokestį nuo 2009 m. birželio iki 2010 m. gegužės. Šioje pažymoje nurodyta, kad atsakovui per metus buvo išmokėta 24176,22 Lt, t.y. atsakovo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 2015 Lt. Taigi teismo išvada, kad atsakovo vidutinės mėnesio pajamos yra maždaug 1750 Lt, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, faktas, kad dabartinės atsakovo žmona turi sūnų studentą, negali būti pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą, nes atsakovo žmonos sūnus nėra jo sūnus, todėl atsakovas neturi pareigos jį išlaikyti. Teigia, kad teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovas, gyvenantis santuokoje, šeimos išlaidas apmoka vienas. Teismas neišreikalavo įrodymų apie atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį, nors turėjo tai padaryti, kadangi tik įvertinus ir atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį galima nustatyti, ar ji pagrįstai neprisideda prie atsakovo dabartinės šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas jokių kitų išlaikytinių neturi. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsakovo – dirbančio, sveiko, santuokoje gyvenančio vyro – interesus iškėlė aukščiau ieškovo – neturinčio galimybės dirbti studento. Teismas nepagrindė, kokiais kriterijais remdamasis jis nustatė, kad atsakovo minimaliems poreikiams tenkinti reikia 9 kartus didesnės sumos, nei ieškovui. Teismas nepagrindė, kuo remiantis jis nustatė, kad ieškovui pakanka ½ minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo, o atsakovui būtiniems jo poreikiams patenkinti reikalinga net 2,27 karto už minimalią mėnesinę algą didesnė suma. Priteista tik 1/10 dalis atsakovo mėnesio pajamų kaip išlaikymas akivaizdžiai pažeidžia protingumo, proporcingumo principus;teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, nes turi galimybę dirbti nepilną darbo dieną. Teigia, kad teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovui paskaitos vyksta kasdien nuo 9 iki 19 val. Po paskaitų apeliantas turi ruoštis kitos dienos užsiėmimams, todėl dirbti galėtų nebent tokiu atveju, jei nemiegotų. Nurodo, jog jis maksimaliai pagal savo galimybes stengiasi išsilaikyti pats – tam, kad susimokėtų už studijas, yra paėmęs paskolą, tačiau to nepakanka ir ieškovui yra būtina tėvų finansinė parama;teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo 2009-09-27 iki 2010-04-30. Apeliantas pastebi, kad teismo minimame LR Konstitucinio Teismo nutarime nepasakyta, jog CK 3.200 str. įtvirtinta prezumpcija pilnamečiams vaikams netaikoma. Teigia, kad į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi ne iš karto pradėjęs mokytis A. universitete, nes atsakovas 500 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą ieškovui buvo žadėjęs mokėti gera valia. Rugsėjo mėnesį apeliantas išvyko į Jungtinę Karalystę, todėl objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į teismą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-11 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad jo vidutinės pajamos sudaro tik 1751 Lt, ką pripažino pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie trečiojo asmens J. P. darbo užmokestį, tai jos pajamos, skirtingai nei atsakovo, yra daug didesnės. Atsižvelgiant į tai, jog paramą sūnui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ieškovo dideli poreikiai gali būti tenkinami iš motinos, kuri pagal turtinę padėtį ieškovo prašomą priteisti išlaikymą gali teikti.

Teigia, kad teismo sprendimas sumenkina jauno žmogaus poreikius ir galimybes, jo interesas siekti išsilavinimo vadinamas jo paties kalte. Pateikus išlaidas teismas neišreiškė nė vienos abejonės dėl padidintų išlaidų, vadinasi, teismas pripažįsta, kad jos visos yra būtinos. Be to, dėl ekonominės krizės visoje Europoje darbą studentui susirasti yra sudėtinga dėl užimtumo dienos metu.

Trečiasis asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo prašoma iš atsakovo paramos dalis nesiekia net 1/12 dalies, kuri būtina jo minimaliems poreikiams tenkinti, ir ta suma sudaro tik apie 1/8 dalį atsakovo gaunamų pajamų. Tuo tarpu ieškovo motinai atitenkanti paramos dalis sudaro daugiau nei pusę jos gaunamų darbo užmokesčio. Teigia, kad LAT savo praktikoje yra įtvirtinęs proporcijų taisyklę, o teismas šioje byloje priteisė nepagrįstai mažą išlaikymą – 1/10 atsakovo mėnesinio užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių ( inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Konstatavęs, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai ir kartu nurodęs esant teisės spragą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę ( inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę ( inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.;

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo pasirinkimas studijuoti užsienyje, kur pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis negu Lietuvoje, pagal mokamą studijų programą, nederinus tokių studijų galimybės klausimo su atsakovu, negali suponuoti atsakovui besąlygiškos pareigos prisiimti pusę ieškovo pragyvenimo didžiojoje Britanijoje išlaidų.

Duodamas paaiškinimus teismui, ieškovas nurodė, kad tokios studijų programos kaip jo pasirinkta, Lietuvoje nėra. Iš ieškovo pateiktos Aston universiteto pažymos (b.l. 8-9) matyti, kad E. K. studijuoja Tarptautinius santykius ir prancūzų kalbą (bakalauro studijos). Remiantis viešai skelbiama informacija, Lietuvoje net keltas aukštųjų mokyklų (Vilniaus universiteto tarptautinių santykių institutas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos karo akademija ir kt.) siūlo pirmosios pakopos (bakalauro) tarptautinių santykių, politikos mokslo studijų programas. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų teismui, jis netgi nesidomėjo galimybe analogišką išsilavinimą įgyti Lietuvoje, taip pat nesidomėjo, ar pagal jo baigiamųjų egzaminų rezultatus jis nebūtų galėjęs studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje analogiškoje ar panašioje pasirinktai studijų programoje ir tokiu būdu galimai sumažinti išlaidas studijoms apmokėti. Be to, studijų Lietuvoje atveju, nebūtų aktualios išlaidos būstui, kurios, remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, sudaro didžiąją dalį jo pragyvenimo išlaidų, atitinkamai mažesnės būtų išlaidos maistui ir kitoms reikmėms. Taigi, teismo argumentas, kad ieškovas pasirinkęs mokamas studijas užsienio universitete, turi prisiimti su šiuo pasirinkimu susijusią riziką, yra pagrįstas ir teisingas. Minėta, kad ieškovui tapus pilnamečiu ir įgijus visišką civilinį veiksnumą, jo savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios).

Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reguliavimu, viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Ieškovas, nurodydamas, kad studijų kainą apmoka iš gautos paskolos, nepateikė įrodymų, kad D. B.taikoma paskolų studijoms sistema nenumato galimybės gauti paskolą ir pragyvenimo išlaidoms padengti. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog tuo atveju, jeigu ieškovas būtų rinkęsis studijas Lietuvoje, tokią galimybę jis turėtų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo ir aplinkybę, kad ieškovas nėra įrodęs, jog yra išnaudojęs kitas galimybes save išlaikyti- būtent, kad jis neturi galimybės dirbti nepilną darbo dieną (savaitę), savaitgaliais, atostogų metu ir pan. Nesutikdamas su šiuo teismo argumentu, ieškovas nurodo, esą užsiėmimai universitete vyksta nuo 9 iki 19 val., todėl jis turėtų dirbti naktį. Tačiau šis argumentas nepagrįstas: pagal ieškovo patektus užsiėmimų tvarkaraščius (b.l. 10-15), didžiąją dalį savaitės dienų paskaitos (užsiėmimai) ieškovui vyksta vos vieną valandą per dieną, kitas dienas- 2-3 valandas. Esant tokiam užimtumui, yra galimybė dirbti ne visą darbo dieną, kartu surandant laiko ir studijoms. Taip pat, nepaneigta darbo savaitgaliais, atostogų metu, galimybė, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškojo darbo minėtomis sąlygomis, kad jam buvo atsakyta ir pan.. Taigi, ir šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats išsilaikyti ar bent jau iš dalies padengti savo pragyvenimo studijuojant išlaidas.

Kiti kriterijai, minėta, skirti paramą turinčio teikti asmens padėčiai įvertinti. Taikant juos turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Remiantis byloje esančia pažyma (b.l. 61) atsakovo pajamos (vidutinis darbo užmokestis) buvo 1751 Lt. Teismas pažymi, kad VDU dydis skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, pagal kurio 6.1. punktą, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju atsakovo VDU skaičiavimui aktualūs trys mėnesiai iki bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. vasario- balandžio mėnesiai, o ne vienerių metų periodas, kaip kad nurodo apeliantas savo skunde. Taigi, atsakovo pajamoms esant 1751 Lt dydžio, ieškinio patenkinimo atveju priteisus ieškovui 1237 Lt, aiškiai būtų pažeista ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra: atsakovui pragyvenimui liktų tik 478 Lt suma. Ieškovo prašoma priteisti suma sudaro daugiau negu 70 procentų visų atsakovo gaunamų pajamų. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo nuožiūra pasirinko mokamas studijas užsienyje, kad jis nepateikė įrodymų, jog yra išnaudojęs visas protingas galimybes išsilaikyti savarankiškai ar sumažinti išlaikymo poreikį, tokia ieškovui teiktino išlaikymo bei atsakovo pajamų proporcija neatitiktų protingumo bei sąžiningumo principų.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo teisės į aukštąjį mokslą, teisės pasirinkti studijų programą bei mokslo įstaigą , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienokios ar kitokios išlaikymo sumos priteisimas nepaneigia nurodytų ieškovo teisių. Tačiau kiekvienu atveju, pilnametis, veiksnus asmuo, nuspręsdamas dėl savo teisių įgyvendinimo būdų, neturi teisės savo pasirinkimo pasekmių perkelti savo tėvams. Nors apeliantas nurodo, kad sprendimą studijuoti D. B. priėmėm pasitaręs su šeima, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad su atsakovu dėl šių studijų nebuvo tariamasi, nebuvo siekiama susitarti, kokio dydžio paramą sūnaus studijoms galės teikti atsakovas. Minėta, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skirtingi kriterijai tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties taikomi sprendžiant nepilnamečio, pilnamečio besimokančio vidurinėje mokykloje ir pilnamečio studijuojančio aukštojoje mokykloje, išlaikymo klausimus. Pirmaisiais dviem atvejais prioritetas teikiamas vaiko poreikiams bei jo interesams, tuo tarpu pastaruoju atveju didesnė pareigų, atsakomybės našta tenka pačiam pilnamečiam vaikui tiek pasirenkant studijų vietą bei kryptį, tiek siekiant pačiam užsitikrinti savo poreikių patenkinimą.

Apelianto argumentai dėl teismo aktyvaus vaidmens šios kategorijos bylose, tame tarpe dėl pareigos savarankiškai rinkti įrodymus, pripažįstami nepagrįstais. Šeimos teisnių santykių bylose teismo aktyvus vaidmuo pateisinamas viešuoju interesu šiose bylose. Viešasis interesas šiose bylose dažniausiai pasireiškia būtinybe ginti nepilnamečių vaikų interesus, kai kuriais atvejais- sutuoktinių kreditorių interesus. Tačiau nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso egzistavimą tuo atveju, kai sprendžiamas išlaikymo dydžio klausimas ne nepilnamečiam vaikui, o suaugusiam, t.y. pagal teisių ir pareigų apimtis lygiaverčiam asmeniui, kurio teisių ir interesų apsauga nėra didesnė negu įprastai civiliniuose teisniuose santykiuose. Kad tokios kategorijos bylose įrodinėjimas vyksta pagal bendrąsias rungimosi taisykles, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymą pilnamečiams vaikams reglamentuojanti teisės norma (Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d.) yra speciali išlaikymą nepilnamečiams vaikams reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, tame tarpe ir Civilinio kodekso 3.200 straipsniui, numatančiam išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę už tris metus iki ieškinio pareiškimo, o Civilinio kodekso 1.8 str. 3 d. neleidžia pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo to momento, kada ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino visas išlaikymo pilnamečiam studijuojančiam vaikui dydžio nustatymui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyta (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl E. K. apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Nors ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, šiuo atveju iš apelianto į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos nėra priteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d.), kadangi jos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali suma: remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu išlaidų suma yra 5,90 Lt (b.l. 172), kai minimali priteistina suma yra 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.