Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2019-230/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-29
Bylos Nr.: 2A-2019-230/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01544-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
Atsakovas: J. B.
Ieškovas: L. B.

Kategorijos

30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2019-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01544-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 30.9.2; 75.8; 121.14; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-831/2014 pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį ir atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį dėl bendro turto padalinimo, kompensacijų priteisimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-633/2013 nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1983-06-02 Kauno m. CMS, akto įrašo Nr. 1660, dėl ieškovo katės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „B. , o atsakovei – „B.“, padalino šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisė kompensacijas ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-976-259/2013 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą dalyje, kuria nustatytas bendras sutuoktinių turto balansas, dalintino turto vertė, parinktas turto padalijimo būdas bei priteistos turto dalys, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino, bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Bylą perduotoje dalyje nagrinėjant iš naujo, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo prašė:

1) priteisti regreso tvarka iš atsakovės 62 916 Lt skolą pagal AB DNB banko Vilkaviškio skyriaus 2007 m. rugsėjo 17 kreditavimo sutartį Nr. 0800-2007-26554, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą padalinti natūra priteisiant ieškovui šį kilnojamąjį turtą:

Lygiavamzdį šautuvą TOZ25, gamyklinis numeris 9578, leidimo Nr. 629 (nuo 1994-09-27), vidutinė rinkos vertė 250 Lt;

Lygiavamzdį šautuvą IZH12, gamyklinis numeris V3767, leidimo Nr. 629 (nuo 2003-01-27), netinkamas naudojimui, vidutinė rinkos vertė 50 Lt;

Kombinuotą šautuvą FERLAC, gamyklinis numeris 16954, leidimo Nr. 629 (nuo 2010-04- 15), vidutinė rinkos vertė 500 Lt;

Automobilį „NISSAN X-TRAIL“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JNITCNT3IU0005542, registruotą ieškovo vardu, vidutinė rinkos vertė 29 890 Lt;

Automobilį „HONDA CIVIC“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas SHHEU88405U402163, registruotas ieškovo vardu, vidutinė rinkos vertė 13 360 Lt;

Virtuvės baldų komplektą „Vokė III“ (maišytuvas, plautuvė, kaitvietė - stiklo keramikinė plokštė, garų surinkėjas, orkaitė (spalva – metalo), indų plovimo mašina, vidutinė rinkos vertė 1250,89 Lt, tame tarpe:

Baldų komplektą VOKĖ III su maišytuvu ir plautuve, vidutinė rinkos vertė 791,61 Lt;

Kaitlentę (stiklo keramikinė plokštė) AEG, vidutinė rinkos vertė 105,83 Lt;

Garų surinkėją AEG, vidutinė rinkos vertė 57,96 Lt;

Orkaitę (spalva metalo) AEG, vidutinė rinkos vertė 154,73 Lt;

Indų plovimo mašiną AEG, vidutinė rinkos vertė 140,76 Lt;

Šaldytuvą AEG (virtuvė), vidutinė rinkos vertė 74,04 Lt;

Sodo stalą (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 35,91 Lt;

Echoskopą, vidutinė rinkos vertė 0,00 Lt;

Iš komplekto „Sigulda“ (lova, komoda, spintelė, 3 vnt.) lovą, vidutinė rinkos vertė - 0,00 Lt;

Sodo baldus (sofos – trivietė ir dvivietė) sode nešildomoje patalpoje, vidutinė rinkos vertė 360 Lt;

Sodo virtuvinį komplektą su integruota 2-jų vietų kaitlente ir mini šaldytuvu, vidutinė rinkos vertė 360 Lt;

Automobilio bagažinę, vidutinė rinkos vertė 0,00 Lt;

Turtą įskaičiuotą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą:

Židinį – krosnelę, vidutinė rinkos vertė 0,00 Lt;

Turtą įskaičiuotą į sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą:

Pirties pečių, vidutinė rinkos vertė 0,00 Lt;

Pirties krosnelę - židinį, vidutinė rinkos vertė 0,00 Lt;

Sodo namelio priešgaisrinę apsauginę signalizaciją, vidutinė rinkos vertė 0,00 Lt. Viso priteisti ieškovui kilnojamojo turto už 46 130,84 Lt.

3) priteisti ieškovui nekilnojamąjį turtą: sodo namelį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (teisinis statusas – nebaigta statyba), vidutinė rinkos vertė 28 000 Lt, esantį sodininkų bendrijoje „Eglė“, (duomenys neskelbtini)

4) priteisti atsakovei šį kilnojamąjį turtą:

Automobilį „MAZDA 3“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu, vidutinė rinkos vertė 18 180 Lt;

Automobilį „NISSAN NOTE“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu, vidutinė rinkos vertė 22 330 Lt;

Trivietę sofą (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 439,70 Lt;

Fotelį (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 204,30 Lt;

Kavos staliuką (be pavadinimo),vidutinė rinkos vertė 193,80 Lt;

Virtuvinį stalą ir 4-ias kėdes (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 347,70 Lt;

TV spintelę (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 253,43 Lt;

Indaują (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 952,20 Lt;

Lentyną (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 250,81 Lt;

Knygų spintą, vidutinė rinkos vertė 2 415 Lt;

Desertinį staliuką, vidutinė rinkos vertė 79 Lt;

Odinį fotelį, vidutinė rinkos vertė 189,60 Lt;

Skalbimo mašiną Elektroliux, vidutinė rinkos vertė 85,50 Lt;

Išskleidžiamą sofą, vidutinė rinkos vertė 643,50 Lt;

Iš komplekto „Sigulda“ (lova, komoda, spintelė, 3 vnt.) komodą ir spintelę, vidutinė rinkos vertė - 0,00 Lt;

Vonios baldus (spintelę virš praustuvo, aukštą spintą), vidutinė rinkos vertė – 909,38 Lt;

Elektros sietynus 2 vnt., vidutinė rinkos vertė – 405 Lt;

Treniruoklį, vidutinė rinkos vertė 79,80 Lt;

Komodą, vidutinė rinkos vertė 67,50 Lt;

Televizorius Philips 2 vnt., (modeliai 20PFL 5122/01 ir (duomenys neskelbtini)/10) ir namų kino sistemą Philips 1 vnt., (modelis HTS 3357), vidutinė rinkos vertė 918,78 Lt; viso atsakovei priteisti kilnojamojo turto už 50 514 Lt.

5) priteisti iš ieškovo atsakovei 11 808,40 Lt kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį;

6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė patikslinto priešieškinio reikalavimais prašė:

priteisti jai asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą:

automobilį „NISSAN NOTE“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu, vidutinė rinkos vertė 15 440 Lt, išmokant ieškovui ½ automobilio vertės kompensaciją, t. y. 7 720 Lt;

automobilį „MAZDA 3“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu, vidutinė rinkos vertė 18 180 Lt, nemokant ieškovui ½ automobilio vertės kompensacijos, kadangi automobilis pagal ieškovo ir atsakovės susitarimą yra šiuo metu perduotas jų sūnui bei sūnaus vardu registruotas;

kavos staliuką (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 193,80 Lt, išmokant ieškovui ½ kavos staliuko vertės kompensaciją, t. y. 96,90 Lt;

TV spintelę (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 253,43 Lt, išmokant ieškovui ½ TV spintelės vertės kompensaciją, t. y. 126,71 Lt;

indaują (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 952,20 Lt, išmokant ieškovui ½ indaujos vertės kompensaciją, t. y. 476,10 Lt;

lentyną (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 250,81 Lt, išmokant ieškovui ½ lentynos vertės kompensaciją, t. y. 125,40 Lt;

trivietę sofą (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 439,70 Lt, išmokant ieškovui ½ trivietės sofos vertės kompensaciją, t. y. 219,85 Lt;

išskleidžiamą sofą 643,50 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ sofos vertės kompensaciją, t. y. 321,75 Lt;

knygų spintą 2 415 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ knygų spintos vertės kompensaciją, t. y. 1207,50 Lt;

desertinį staliuką 79 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ desertinio staliuko vertės kompensaciją, t. y. 39,50 Lt;

odinį fotelį 189,60 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ odinio fotelio vertės kompensaciją, t. y. 94,80 Lt vertės;

televizorių Philips 300 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ televizoriaus vertės, t. y. 150 Lt;

televizorių Philips 600 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ televizoriaus vertės, t .y. 300 Lt;

sietyną 200 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ sietyno vertės, t. y. 100 Lt;

treniruoklį 79,80 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ treniruoklio vertės, t. y. 39,90 Lt;

kavos aparatą 200 Lt vertės, išmokant ieškovui ½ kavos aparato vertės, t. y. 100 Lt.

priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą:

lygiavamzdį šautuvą TOZ25, gamyklinis numeris 9578, leidimo Nr. 629 (nuo 1994-09-27), vidutinė rinkos vertė 250 Lt, išmokant atsakovei ½ šautuvo vertės, t. y. 125 Lt;

lygiavamzdį šautuvą IZH12, gamyklinis numeris V3767, leidimo Nr. 629 (nuo 2003-01-27), netinkamas naudojimui, vidutinė rinkos vertė 50 Lt, išmokant atsakovei ½ šautuvo vertės, t. y. 25 Lt;

kombinuotą šautuvą FERLAC, gamyklinis numeris 16954, leidimo Nr. 629 (nuo 2010-04-15), vidutinė rinkos vertė 500 Lt, išmokant atsakovei ½ šautuvo vertės, t. y. 250 Lt;

automobilį „NISSAN X-TRAIL“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, vidutinė rinkos vertė 29 890 Lt, išmokant atsakovei ½ automobilio vertės, t. y. 14 945 Lt;

automobilį „HONDA CIVIC“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, vidutinė rinkos vertė 15 440 Lt, neišmokant atsakovei ½ automobilio rinkos vertės, kadangi ieškovo ir atsakovės susitarimu automobilis yra perduotas naudotis jų dukrai;

stalą ir keturias kėdes (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 1 000 Lt, išmokant atsakovei ½ baldų vertės, t. y. 500 Lt;

sodo stalą (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 70 Lt, išmokant atsakovei ½ sodo stalo vertės, t. y. 35 Lt;

UAB „Hepmeda“, į. k. 185272191, 576 vnt. paprastųjų akcijų, kurios vienos nominali vertė 10 Lt, iš viso 5 760 Lt vertės vardinių akcijų, išmokant atsakovei ½ akcijų vertės, t. y. 2 880 Lt;

virtuvės baldų komplektą „Vokė III“, 7 000 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ baldų vertės, t. y. 3 500 Lt; :

krosnelę židinį 5 000 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ krosnelės židinio vertės, t. y. 2 500 Lt;

šaldytuvą „AEG“ 400 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ šaldytuvo vertės, t. y. 200 Lt;

skalbimo mašiną „Elektroliux“ 200 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ skalbimo mašinos vertės, t. y. 100 Lt;

komplektą „Sigulda“ (lova, komoda ir spintelė) 500 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ komplekto vertės, t. y. 250 Lt;

vonios baldus 2 000 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ vonios baldų vertės, t. y. 1 000 Lt;

išskleidžiamą sofą 643,50 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ sofos vertės kompensaciją, t. y. 321,75 Lt;

sodo baldus (dvi sofas, trivietę ir dvivietę) 2 000 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ sodo baldų vertės, t. y. 1 000 Lt;

komodą 67,50 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ komodos vertės, t. y. 33,75 Lt;

pirties pečius 700 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ pirties pečių vertės, t. y. 350 Lt;

krosnelę 200 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ krosnelės vertės, t. y. 100 Lt;

televizorių Samsung 300 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ televizoriaus vertės, t. y. 150 Lt;

automobilio bagažinę 300 Lt vertės, išmokant atsakovei ½ bagažinės vertės, t. y. 150 Lt.

3) kadangi ieškovui iš atsakovės priteistina 11 118,42 Lt piniginė kompensacija, o atsakovei iš ieškovo priteistina 28 449,25 Lt piniginė kompensacija už kilnojamuosius daiktus, prašė teismo atlikti priešpriešinį vienarūšį (piniginį) įskaitymą ir priteisti atsakovei 17 330,83 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančius kilnojamuosius daiktus.

4) priteisti atsakovei iš ieškovo 1 500 Lt kompensaciją už jo seife laikytas santuokines lėšas.

5) pripažinti, jog 98,24 m² pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102 800 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), su pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Lt vidutinės rinkos vertės, kitais statiniais (inžineriniais)- kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Lt vidutinės rinkos vertės, ieškovui ir atsakovei priklauso sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir šį turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra, atsakovei iš ieškovo priteisiant ½ statinių piniginę kompensaciją 58 000 Lt.

5) teismui netenkinus priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad 98,24 m² pastatas –gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovė prašė pripažinti kreditorinį įsipareigojimą bankui AB DnB NORD ieškovo asmenine prievole, priteisti atsakovei iš ieškovo ½ nuo 18 246,06 Lt sumos piniginę kompensaciją už sumokėtas įmokas bankui, t. y. 9 123,03 Lt, paskaičiuotas pagal kredito grąžinimo grafiką.

6) teismui patenkinus priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad 98,24 m² pastatas –gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovė prašė priteisti kreditorinį įsipareigojimą bankui AB DnB NORD solidariai iš atsakovės ir ieškovo.

7) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 0,0400 ha dydžio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame sodininkų bendrijoje „Eglė“, (duomenys neskelbtini) sodo namelį (teisinis statusas – nebaigta statyba), kurio vidutinė rinkos vertė 28 000 Lt, išmokant atsakovei ½ sodo namelio vertės kompensaciją, t. y. 14 000 Lt.

8) priteisti atsakovei iš ieškovo 500 Lt kompensaciją už įrengtą signalizaciją 1 000 Lt vertės, adresu (duomenys neskelbtini);

9) priteisti atsakovei iš ieškovo 8 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo seseriai išmokėtą 16 000 Lt piniginę kompensaciją.

9) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis šalims priklausantį turtą padalino taip:

ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisė:

1. Sodo namelį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (teisinis statusas - nebaigta statyba), esantį sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Eglė“, (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, vidutinė rinkos vertė 28 000 Lt.

2. Lygiavamzdį šautuvą TOZ25, gamyklinis numeris 9578, leidimo Nr. 629 (nuo 1994-09-27), vidutinė rinkos vertė 250 Lt.

3. Lygiavamzdį šautuvą IZH12, gamyklinis numeris V3767, leidimo Nr. 629 (nuo 2003-01- 27), netinkamas naudojimui, vidutinė rinkos vertė 50 Lt.

4. Kombinuotą šautuvą FERLAC, gamyklinis numeris 16954, leidimo Nr. 629 (nuo 2010-04-15), vidutinė rinkos vertė 500 Lt.

5. Automobilį „NISSAN X-TRAIL“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą L. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 29 890 Lt.

6. Automobilį „HONDA CIVIC“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą L. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 13 360 Lt.

7. Virtuvės baldų komplektą „Vokė III“ (maišytuvas, plautuvė, kaitvietė, stiklo keramikinė plokštė, garų surinkėjas, orkaitė (spalva – metalo), indų plovimo mašina, vidutinė rinkos vertė 1250,89 Lt, tame tarpe: baldų komplektas VOKĖ III su maišytuvu ir plautuve, vidutinė rinkos vertė 791,61 Lt; kaitlentė (stiklo keramikinė plokštė) AEG, vidutinė rinkos vertė 105,83 Lt; garų surinkėjas AEG, vidutinė rinkos vertė 57,96 Lt; orkaitė (spalva metalo) AEG, vidutinė rinkos vertė 154,73 Lt; indų plovimo mašina AEG, vidutinė rinkos vertė 140,76 Lt.

8. Šaldytuvą AEG (virtuvė), vidutinė rinkos vertė 74,04 Lt.

9. Sodo stalą (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 35,91 Lt.

10. Ultragarso diagnostikos aparatą S onoline G50 vidutinė rinkos vertė 300 Lt.

11. Išskleidžiamą sofą, vidutinė rinkos vertė 643,50 Lt.

12. Komplekto „Sigulda“ lovą ir dvi spinteles, vidutinė rinkos vertė 0 Lt.

13. Sodo baldus (sofos – trivietė ir dvivietė), vidutinė rinkos vertė 360 Lt.

14. Sodo virtuvinį komplektą su integruota 2-jų vietų kaitlente ir mini šaldytuvu, vidutinė rinkos vertė 360 Lt.

15. Automobilio bagažinę, vidutinė rinkos vertė 360 Lt.

atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisė:

1. Automobilį „MAZDA 3“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18 180 Lt.

2. Automobilį „NISSAN NOTE“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 22 330 Lt.

3. Trivietę sofą (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 439,70 Lt.

4. Fotelį (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 204,30 Lt.

5. Kavos staliuką (be pavadinimo), vertė 193,80 Lt.

6. Virtuvinį stalą ir 4-ias kėdes (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 347,70 Lt.

7. TV spintelę (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 253,43 Lt.

8. Indaują (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 952,20 Lt.

9. Lentyną (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 250,81 Lt.

10. Knygų spintą, vidutinė rinkos vertė 2 415 Lt.

11. Desertinį staliuką, vidutinė rinkos vertė 79 Lt.

12. Odinį fotelį, vidutinė rinkos vertė 189,60 Lt.

13. Skalbimo mašiną Elektroliux, vidutinė rinkos vertė 85,50 Lt.

14. Išskleidžiamą sofą, vidutinė rinkos vertė 643,50 Lt.

15. Komplekto „Sigulda“ komodą ir spintelę, vidutinė rinkos vertė 0 Lt.

16. Vonios baldus (spintelė virš praustuvo, aukšta spinta), vidutinė rinkos vertė - 909,38 Lt.

17. Elektros sietynus, 2 vnt., vidutinė rinkos vertė – 405 Lt.

18. Treniruoklį, vidutinė rinkos vertė 79,80 Lt.

19. Dvi komodas, kiekvienos iš šių komodų vertė yra 67,50 Lt, bendra vidutinė rinkos vertė 135 Lt.

20. Televizorių Philips 2 vnt., (modeliai 20PFL 5122/01 ir (duomenys neskelbtini)/10) ir namų kino sistemą Philips 1 vnt., (modelis HTS 3357), ieškovo nurodoma vidutinė rinkos vertė 918,78 Lt.

21. Kavos automatinį virimo aparatą, vidutinė rinkos vertė 858 Lt.

Priteisiamų dalių iš bendro verčių išlyginimui (po ½) priteisė atsakovei iš ieškovo 12 454,42 Lt piniginę kompensaciją.

Priteisė iš ieškovo atsakovei 8 000 Lt kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (Lietuvos Respublikos CK 3.98 str. 3 d.).

Priteisė iš atsakovės ieškovui vykdant 2007 m. rugsėjo 17 kreditavimo sutartį Nr. 0800-2007-26554 50 procentų sumokėtos paskolos dalį už laikotarpį nuo 2013-06-13 iki 2014-01-01 – 6435,37 Lt.

Atlikus vienarūšių priešinių reikalavimų užskaitymą, priteisė ieškovui iš atsakovės 7 544,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslinto ieškinio bei patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovo – 34,35 Lt ir iš atsakovės – 1 912,71 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo nebaigtą statyti sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28 000 Lt vertės, esantį sodininkų bendrijoje ,,Eglė“, (duomenys neskelbtini). Kadangi sklypas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, sodo namelį padalinti natūra nėra fizinės galimybės, todėl teismas sodo namelį priteisė ieškovui, atsakovei priteisiant ½ daikto vertės kompensaciją.

Spręsdamas kilnojamojo turto padalijimo klausimą teismas nustatė, kad viso tarp šalių dalintino turto vertė yra 124 391,64 Lt, kurį padalinus ir įskaičius šalių kompensacijas viena kitai, ieškovas atsakovei turi sumokėti 12 454,42 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Teismas į dalintino turto masę neįtraukė televizoriaus „Samsung“, kadangi atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šio turto egzistavimą bei jo įsigijimą. Teismas taip pat į dalintino turto masę neįtraukė pirties pečiaus, krosnelės, krosnelės židinio, sodo namelio signalizacijos, kadangi šie daiktai įtraukti į sodo namelio vertę. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 1 500 Lt kompensaciją už jo seife laikytas santuokines lėšas, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos reikalaujama padalyti banko seife saugota 2 000 – 3 000 Lt suma galimai egzistavo ir, jeigu galimai egzistavo, kad ji buvo sukaupta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs šį nekilnojamąjį turtą, kuris nutraukiant santuoką yra nedalintinas:

2007 m. birželio 15 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 4648 pagrindu 0, 0696 ha dydžio žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 98,24 m² pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102 800 Lt vidutinės rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), su pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Lt vidutinės rinkos vertės, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Lt vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini)

2006 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. 1319 pagrindu 0,0400 ha dydžio žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini, 3 200 Lt vidutinės rinkos vertės, esantį sodų bendrijoje „Eglė“, (duomenys neskelbtini).

Atsakovė ieškovo paveldėtą 98,24 m² pastatą-gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), prašė pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas nustatė, kad šiame name yra pakeisti santechnikos įrengimai (už 10 784 Lt), taip pat dvejos lauko durys (už 3 504,59 Lt), tačiau šie darbai pagal LR Statybos įstatymą nėra priskiriami statinio rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbams. Iš namo inventorizacinės bylos duomenų teismas nustatė, kad namo ploto padidėjimas iki 98,24 m² buvo užfiksuotas jau 1978 m. lapkričio mėnesį. Namas buvo nutinkuotas, įrengtos komunikacijos. Garažo statybos darbų pradžia ir pabaiga, inventorizacinėje byloje įtvirtinta 1958 metais, o rekonstruoti pradėtas 2001 m., o pabaigtas 2007 metais. 2007-10-02 surašytas Pripažinimo tinkamais naudoti rekonstruoto gyvenamojo namo (1A1/p), rekonstruoto garažo (211/p) ir kiemo rūsio (410/b) Aktas Nr. AS4-122, kuriame užfiksuotas gyvenamojo namo padidėjimas dėl objektyvių priežasčių, kadangi ieškovas, mirus motinai S. B., tik priėmęs palikimą galėjo (kaip turto savininkas) priduoti dar 1978 metais padidintą namo plotą. Atsakovė reikalavimą ginčo pastatus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe grindė ir hipotekos lakštu, kuriame užfiksuota, kad ieškovas pripažino, jog įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė įgyjama pagal LR CK 4.47 str. įtvirtintas nuostatas, viena iš kurių – paveldint. Įstatymas nenumato nuosavybės teisės įgijimo hipotekos lakšto pagrindu, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti šį nekilnojamąjį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei jį padalinti. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 8 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, nes šia dalimi sumažėjo atsakovės dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, ieškovui sumokėjus seseriai kompensaciją už paveldėtą turtą. Teismas, spręsdamas santuokoje įgytų kreditų padalijimo klausimą, nustatė, kad gauto kredito lėšos buvo naudotos šalių asmeninių poreikių tenkinimui – už šiuos pinigus buvo pirkti automobiliai, baldai, buvo vykstama į keliones ir tik nedidelė kredito dalis panaudota namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, sprendė, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti kompensuoti iki santuokos nutraukimo sumokėtą skolos dalį bei kitas su kredito aptarnavimu susijusias išlaidas. Teismas nustatęs, kad ieškovas po 2013 m. birželio 13 d., vykdydamas 2007 m. rugsėjo 17 d. kreditavimo sutartį Nr. 0800-2007-26554, iki 2013-12-27 sumokėjo 8 000 Lt paskolos, 4 870,73 Lt palūkanų, iš viso – 12 870,73 Lt, sprendė, kad 50 procentų šios sumos t. y. 6435,37 privalėjo mokėti atsakovė, todėl šią sumą priteisė iš atsakovės ieškovui. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti jam už sumokėtą didesnę kredito dalį 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė nepagrįstu, kadangi paskola iš trečiojo asmens AB DNB banko buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui, todėl iki santuokos nutraukimo paskolą mokant vienam iš sutuoktinių laikoma, kad paskola mokama iš bendrų šeimos lėšų, o nutraukus santuoką sutartiniai santykiai tarp šalių neatsirado. Teismas nustatęs, kad tarp AB DNB banko ir kredito gavėjo – atsakovės buvo sudaryta 2007-06-27 Kredito limito sutartis Nr. CMS330179/1, pagal kurią atsakovei suteiktas 4 400 Lt kreditas iki 2014-06-30, remdamasis CK 6.116 str. 1 d., 3.109 str. 1 d. bei suformuota teismų praktika, šios nepasibaigusios šalių prievolės nemodifikavo (jos pobūdžio nekeitė).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad 98,24 m² pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102 800 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini) su pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vidutinės, rinkos vertės, pastatu-kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Lt vidutinės rinkos vertės, kitais statiniais (inžineriniais)-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Lt vidutinės rinkos vertės, ieškovui ir atsakovei priklauso sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį priešieškinio reikalavimą patenkinti. Patenkinus šį reikalavimą, šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei iš ieškovo priteisti ½ statinių piniginę kompensaciją 58 000 Lt, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad skundžiamoje dalyje teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe klausimais ir todėl yra naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismas, nagrinėdamas priešieškinio reikalavimą pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, netinkamai taikė CK 3.90 str. 1 d. reikalavimus, visiškai neanalizavo priešieškinyje nurodytų argumentų bei faktų ir dėl jų nepasisakė sprendime, netinkamai tyrė rašytinius įrodymus – VĮ „Registrų centras“ pažymos, hipotekos lakšte, kredito sutartyje įrašytų faktų ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliantė teigia, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) pripažintini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe remiantis šiais duomenimis: 1) Hipotekos lakšte yra įrašas, kad gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo rūsio ir kitų statinių savininkai yra du – ieškovas ir atsakovė, t. y. šiuos statinius valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, hipotekos lakštą galima laikyti atsakovės ir ieškovo sandoriu, kuriame yra išreikšta šalių valia dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kurio ieškovas neginčijo, tačiau teismas neįvertino ieškovo išreikštos valios laikyti turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Hipotekos lakšte taip pat yra duomenys apie atliktą rekonstrukciją, kurios pagrindas 2007-10-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ir ji atlikta iš santuokinių lėšų. Hipotekos lakštą pasirašė abi šalys, kas patvirtina, jog abi šalys pripažino faktą, jog minėti pastatai yra rekonstruoti iš santuokinių lėšų. 2) VĮ „Registrų centras“ pažymoje yra nurodyta, jog statinio, t. y. pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra priimtas 2007-10-02, o paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2007-06-15, t. y. jau mirus ieškovo motinai, todėl esminiai veiksmai, susiję su kiemo rūsio gerinimu, buvo atlikti santuokos metu iš santuokinių lėšų. VĮ „Registrų centras“ pažymoje taip pat nurodyta, jog ginčo statiniai (gyvenamasis namas bei pastatas-garažas yra padidinti rekonstruojant, įrašas galioja nuo 2007-10-03, o paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2007-06-15, t. y. jau mirus ieškovo motinai, todėl šio turto vertė yra pagerinta santuokos metu iš santuokinių lėšų. 3) Šalys kreditą iš banko DnB NORD ėmė gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) remontui ar jo apdailai atlikti.

2) Pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovo asmeninio turto pagerinimu iš esmės, ir dėl jų visiškai sprendime nepasisakė. Atsakovės nuomone, teismo išvada, kad ginčo nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe bei padalytas prieštarauja 2013-01-18 sprendime nurodytiems faktams, kad šalys ginčo namą faktiškai valdė ir jame gyveno kartu 20 metų, ir tai tik patvirtina faktą, jog namo rekonstrukciją 2001 m. atliko ieškovas ir atsakovė, o ne ieškovo motina. Teismas nenurodė, kuo remdamasis sprendė, kad kredito lėšos buvo panaudotos šalių asmeninių poreikių tenkinimui. Nurodo, jog ieškovas ir atsakovė 2001–2011 m. per keletą etapų šioje namų valdoje atliko eilę statybos remonto darbų, ką patvirtina ir iš banko paimta paskola, todėl ir savo darbu ir lėšomis per 20 metų prisidėjo prie nekilnojamojo turto gerinimo.

3) Atmetęs priešieškinio reikalavimą, susijusį su nekilnojamojo turto pripažinimu bendrąja jungtine nuosavybe, teismas privalėjo išspręsti piniginių lėšų, kurias apeliantė paimdama kreditą investavo į ieškovo nekilnojamąjį turtą, kompensavimo klausimą, nes atmetus šį priešieškinio reikalavimą, apeliantė pagal priimtą teismo sprendimą ir toliau lieka bendraskole paskolos teisiniuose santykiuose ir moka kreditą už ieškovo nekilnojamojo turto pagerinimą.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas, kuriuo atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų, tinkamai jas aiškinant bei tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas netyrė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos priešieškinio reikalavimą dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o sprendimą grindė prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktiką ir atlikdamas byloje esančių įrodymų visumos vertinimą, todėl pagrįstai sprendė, kad šie pastatai yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Ieškovas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą 2007-06-15 Nr. 4648 esanti Registro pastaba (įrašas) ir 2014-07-15 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo raštas Nr. (2070/08)MAS-25402014-07-15 patvirtina, jog ieškovas 2007-06-15 priėmė palikimą – ginčo namą su ūkio pastatais bei kiemo statiniais, kurie 1974 m. buvo rekonstruoti (baigtumas 100 procentų). Ieškovas šiuos įrodymus teikia kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir prašo juos prijungti prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė atsirado teikiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog remonto, rekonstrukcijos ir statybos darbai ginčo name vyko 1974 m., t. y. dar iki ieškovo ir atsakovės santuokos sudarymo 1983 m., iki ieškovo ir atsakovės atvykimo 1990 m. gyventi į ginčo namą, iki ieškovui 2007-06-15 paveldint ginčo namą su priklausiniais, ir pagrįstai ginčo namą su priklausiniais pripažino jo asmenine nuosavybe. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovo asmeninis turtas buvo pagerintas iš esmės ir kad ieškovo asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, apeliantės lėšomis ar darbu. Ieškovas laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad šalių 2007-09-17 gauta iš DnB NORD banko tikslinė paskola buvo panaudota ginčo gyvenamojo namo su priklausiniais remontui ar jo apdailai atlikti, kadangi ji buvo panaudota šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, kad šalys nesiruošė ieškovo paveldėto gyvenamojo namo su priklausiniais rekonstruoti, gerinti ar pertvarkyti, neginčijamai įrodo banko išrašai, patvirtinantys, kad 240 000 Lt paskola buvo išleista per tris mėnesius, ir iš šių lėšų ginčo namo pagerinimui buvo nupirktos tik dvejos laukinės durys 3504,59 Lt vertės.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo dėl atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, kadangi netgi turtą pripažinus bendrąja jungtine nuosavybe hipoteka sektų paskui daiktą, o kredito gavėjų atsakomybė išliktų solidari.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje yra kilęs ginčas dėl vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir VĮ „Registrų centro“ Marijampolės filialo 2014-07-15 rašto nuorašus (t. 8, b. l. 85–87), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad šie įrodymai teikiami siekiant atsikirsti apeliacinio skundo argumentams ir išsamiau tai pagrįsti. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi ieškovo teikiami įrodymai iš VĮ „Registrų centro“ gauti po bylos išnagrinėjimo, siekiant atsikirsti apeliacinio skundo argumentams, todėl jie priimtini į bylą.

Dėl nekilnojamojo turto (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe

Nekilnojamasis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. spalio 3 d. yra įregistruoti ieškovo nuosavybės teise 2007 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2007-10-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu (t. 1, b. l. 11–13). Atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti šiuos statinius bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodydama, kad statinių pagerinimas buvo atliktas santuokos metu ir iš santuokinių lėšų, be to, hipotekos lakšte abu sutuoktiniai buvo nurodyti pastatų savininkais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šį nekilnojamąjį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybės. Su tokia teismo išvada nesutinka apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra nustatytas esminis ieškovui asmeninės nuosavybė teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimas. Tokią išvadą teismas grindė, iš byloje pateiktų įrodymų nustatęs, kad gyvenamajame name šalių santuokos metu iš santuokinių lėšų buvo pakeisti tik santechnikos įrengimai. Be to, teismas nustatė, kad namo ploto padidėjimas iki dabar esančio fiksuotas jau 1978 m., garažo rekonstrukcija pradėta dar esant gyvai ieškovo motinai S. B., o pripažinimo tinkamais naudoti aktas surašytas tik 2007 m. spalio 2 d. todėl, kad ieškovas tik priėmęs palikimą galėjo tai padaryti, o pati namo rekonstrukcija atlikta dar iki 1978 m. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai, kadangi VĮ „Registrų centras“ pažymoje (t. 1 b. l. 11–13) nurodyta, kad pastatas-gyvenamasis namas ir pastatas-garažas padidintas rekonstruojant ir yra priimti 2007-10-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas 2007 m. spalio 2 d., t. y. šalių santuokos metu, tačiau teismas iš įrodymų visumos pagrįstai sprendė, kad pastatų rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ne santuokos metu ir faktiškai iki 1974 m., ką patvirtina ir atsakovės nurodomos VĮ „Registrų centras“ pažymos duomenys. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad įregistruojant ginčo statinius – pastatą-gyvenamąjį namą ir pastatą-kiemo rūsį buvo remiamasi 1978-09-12 atliktų ir nustatytų kadastro duomenų pagrindu, kas patvirtina šių statinių suformavimą dar iki šalių santuokos. Šias aplinkybes patvirtina ir namų valdos techninės apskaitos bylos bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys (t. 5, b. l. 140–163). Tai, kad kadastrinių matavimų bylos duomenyse pastato-garažo rekonstrukcijos pabaigos metai nurodyti 2007 m., nepatvirtina garažo rekonstrukcijos atlikimo santuokos metu ir iš santuokinių lėšų. Garažo rekonstrukcija pradėta dar esant gyvai ieškovo motinai S. B., o konkrečių įrodymų, kad garažo rekonstrukcijai buvo panaudotos sutuoktinių ar atsakovės asmeninės lėšos, atsakovė nepateikė, nors kaip nurodyta, būtent ji turėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą ir VĮ „Registų centro“ Marijampolės filialo 2014-07-15 rašto nuorašai papildomai pagrindžia aplinkybę, kad ginčo turto kadastriniai matavimai buvo atlikti 1978 m. ir jų metu buvo fiksuoti po rekonstrukcijos įvykę pasikeitimai, o rekonstrukcija baigta 1974 m ir jos baigtumas tuo metu buvo 100 procentų.

Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad byloje nebuvo nustatyta, jog ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, nepaneigia ir atsakovės nuomone įrodomąją reikšmę turinčios aplinkybės, nurodytos hipotekos lakšte (t. 1, b. l. 80–84), kad įkeičiamo daikto savininkais buvo nurodyti abu sutuoktiniai ir hipotekos lakštą pasirašė abi šalys. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuosavybės teisės įgyjamos CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais, todėl vien todėl, kad hipotekos lakšte įkeisto turto savininkais buvo nurodyti abu sutuoktiniai neteikia pagrindo ieškovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ginčo turto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe yra nagrinėjamos bylos ir šalių ginčo dalykas, todėl tik išsprendus ginčą iš esmės ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus turi būti sprendžiama dėl ginčo turto nuosavybės pobūdžio. Hipotekos lakšto duomenys vertintini visų byloje surinktų įrodymų apimtyje. Nesant konkrečių įrodymų dėl santuokinių ar atsakovės asmeninių lėšų panaudojimo ieškovo asmeninio turto pagerinimui, hipotekos lakšto duomenys apie turto savininkus nelaikytini tinkamais ir juo labiau pakankamais įrodymais šiai aplinkybei patvirtinti. Hipotekos lakšto pastabų 4 punkte nurodytas įrašas, jog įkeičiamų daiktų savininkai patvirtino, kad įkeičiami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovo vardu objektai yra rekonstruoti iš santuokinių lėšų ir priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negali būti pripažintas sutuoktinių susitarimu dėl ginčo pastatų nuosavybės teisių, kadangi sandoris sudarytas dėl nekilnojamųjų daiktų įkeitimo, o ne dėl nuosavybės teisių perleidimo iš ieškovo asmeninės nuosavybės sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Kad hipotekos sandoris nebuvo sandoris, keičiantis nuosavybės teisės pobūdį, patvirtina ir tai, kad jo pagrindu nebuvo įregistruotas daiktinių teisių pasikeitimas.

2007 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartis (t. 1, b. l. 62–79) nors patvirtina, kad sutuoktiniai paėmė kreditą būtent ginčo statinių remontui ar jo apdailai atlikti, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad kredito lėšos faktiškai ir buvo panaudotos ginčo statinių esminiam pagerinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kredito lėšos buvo panaudotos ne kredito sutartyje nurodytai paskirčiai, bet sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimui, iš jų tik labai nedidelė kredito lėšų dalis buvo panaudota lauko durų įsigijimui (t. 3, b. l. 17–32, t. 5 b. l. 107–109).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010; 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė

Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis ar atsakovės asmeninėmis lėšomis ar darbu.

Dėl turto pagerinimui panaudotų lėšų priteisimo ir pareikštų reikalavimų viršijimo

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė byloje pateiktų įrodymų, susijusių su ieškovo asmeninio turto pagerinimu. Kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad santuokos metu ieškovo asmeninis turtas iš santuokinių ar atsakovės asmeninių lėšų nebuvo iš esmės pagerintas, įvertino visus byloje pateiktus ir su šiuo reikalavimu susijusius įrodymus, o atsakovė priešieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti lėšų, įdėtų asmeniniam turtui pagerinti, kompensaciją. Savo priešieškinio reikalavimus atsakovė formulavo taip, kad teismui nepatenkinus reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe prašė modifikuoti prievoles pagal kredito sutartį, pripažįstant jas ieškovo asmeninėmis prievolėmis, kartu priteisiant atsakovei ½ dalį sumokėtų bankui įmokų, tačiau nereiškė reikalavimo kompensuoti pagerinimui panaudotų lėšų. Atsakovė nurodo, kad pagal formuojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei nurodyta ieškinyje (priešieškinyje) bei taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti piniginių lėšų, kurios buvo investuotos į ieškovo nekilnojamąjį turtą kompensavimo klausimą.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovė būtų negalėjusi tinkamai ginti savo teisių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji buvo atstovaujama advokatės, ne kartą tikslino priešieškinio reikalavimus ir juos formulavo, net nurodydama alternatyvius jos teisių gynimo būdus, tačiau nereiškė reikalavimo priteisti lėšų, panaudotų ieškovo asmeninio turto pagerinimui, kompensaciją. Todėl šiuo atveju taikius alternatyvų atsakovės teisių gynimo būdą, jai nustatyta tvarka nepareiškus nurodyto reikalavimo ir ieškovui nesuteikus galimybės jam atsikirsti, būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Todėl kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti viršyti atsakovės pareikšti priešieškinio reikalavimai.

Dėl nurodytų argumentų atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš jos valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo, t. y. 1884 Lt (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 884 Lt (545,64 Eur) atidėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėNerijus Meilutis