- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-976-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01544-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- J. B.
Procesinio dokumento kategorijos: 74.1; 75.4.1; 75.8; 121.14; 121.21
2013 m. birželio 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-633/2013 pagal ieškovo L. B. ieškinį ir atsakovės J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, bendro turto padalinimo, kompensacijų už jo sumažinimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. B. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 106-111) prašė:
1. nutraukti 1983-06-02 tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2. po santuokos nutraukimo ieškovui palikti B. pavardę, o atsakovei turėtą santuokoje B. ar kitą jos pasirinkimu;
3. padalinti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį nekilnojamą ir kilnojamą turtą natūra lygiomis dalimis, kiekvienam iš esamų bendraturčių paskiriant atskirus skirtingus turto vienetus, juos pirmiausiai pasirinkus atsakovei savo nuožiūra, išskyrus priklausiniais tapusius ir negalinčius be neproporcingos žalos būti atskirtais kilnojamus daiktus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bei ant jo asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pastatytą sodo namelį su atitinkamais priklausiniais. Taip pat ginklus, - šis turtas turėtų būti priteisiamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei kompensuota kitu turtu pusė jų vertės;
4. dalių iš bendro turto vertėms išlyginti ieškovo naudai kompensaciją priteisti tik tuo atveju, jeigu jos suma sieks 4000 Lt ar daugiau, atsakovės naudai, - pagal jos pageidavimus;
5. priteisti iš atsakovės jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė J. B. priešieškiniu (t. 3, b. l. 1-3) prašė:
1. priteisti jai iš ieškovo po ½ vertės kompensacijas už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ieškovui jos sąskaita įgyjant, pagerinant asmeninį savo turtą bei įvykdant asmeninę prievolę - 20 000 Lt už medicininį diagnostinį prietaisą – echoskopą, 8 000 Lt nuo ieškovo išmokėtos kompensacijos savo seseriai V. A. priimant velionės jų motinos palikimą pagal testamentą, 47 515 Lt nuo išlaidų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos remonto darbams ir medžiagoms (teismas aritmetiškai patikslino šios kompensacijos dydį, kadangi priešieškinyje sumuojant atskiras išlaidų eilutes buvo padaryta aiški aritmetinė klaida, - nurodyta 121 560 Lt, o faktiškai gaunama 95 030 Lt suma), viso - 75 515 Lt;
2. priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu (t. 3, b.l. 70-82) nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:
1. Santuoką, sudarytą 1983-06-02 Kauno m. CMS, akto įrašo Nr. 1660, tarp ieškovo L. B. ir atsakovės J. B. nutraukti dėl ieškovo L. B. kaltės;
2. po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą ir prigimtinę pavardę „B.“, o atsakovei - santuokoje turėtą pavardę „B.“;
3. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą padalinti taip : 1) 32 000 Lt vertės sodo namelį su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 250 Lt vertės lygiavamzdį šautuvą „TOZ 25“, Nr. 9578, 3) 50 Lt vertės lygiavamzdį šautuvą „IZ H12“, Nr. V3767, 4) 500 Lt vertės kombinuotą šautuvą „Ferlac“, Nr. 16954, 5) 39 660 Lt vertės automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini) ,6) 5 760 Lt vertės 576 vnt. UAB „Hepmeda“ paprastųjų vardinių akcijų, 7) 15 440 Lt vertės automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas –(duomenys neskelbtini) 8) 15 494,82 Lt vertės virtuvės baldų komplektą „Vokė III“ su integruota buitine technika 9) 5 000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą su integruota buitine technika, sumontuotą sodo namelyje Serbentų g. 21, Vilkaviškio m., 10) 5 000 Lt vertės krosnelę židinį, 11) 2000 Lt vertės baldų komplektą „Sigulda“, 12) 700 Lt vertės pirties krosnį, 13) 400 Lt vertės krosnelę, - priteisti asmeninėn ieškovo L. B. nuosavybėn, o kitą turto dalį, - 14) 18 180 Lt vertės automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas –(duomenys neskelbtini), 15) 22 330 Lt vertės automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas –(duomenys neskelbtini), 16) 3 857 Lt vertės trivietę sofą, 17) 1 792 Lt vertės fotelį, 18) 1700 Lt vertės kavos staliuką, 19) 3 050 Lt vertės stalą su keturiomis kėdėmis, 20) 1 604 Lt vertės TV spintelę, 21) 2 760 Lt vertės indaują, 22) 727 Lt vertės lentyną, 23) 399 Lt vertės sodo stalą, 24) 900 Lt vertės televizorių „Philips“, 25) 1500 Lt vertės televizorių „Philips“, 26) 7 000 Lt vertės knygų spintą, 27) 500 Lt vertės desertinį staliuką, 28) 1 200 Lt vertės odinį fotelį, 29) 500 Lt vertės šaldytuvą „AEG“, 30) 600 Lt vertės skalbimo mašiną „Elektroliux“, 31) 1 500 lt vertės išskleidžiamą sofą, 32) antrą 1 500 Lt vertės išskleidžiamą sofą, 33) 7 000 Lt vertės vonios baldus (spintelę virš praustuvo, aukštą spintą), 34) 700 Lt vertės sietyną, 35) 700 Lt vertės treniruoklį, 36) 4000 Lt vertės sodo baldus (dvivietę ir trivietę sofas), 37) 250 Lt vertės komodą, 38) antrą 250 Lt vertės komodą, - priteisti asmeninėn atsakovės J. B. nuosavybėn;
4. priteisiamų dalių iš bendro verčių išlyginimui (po ½) priteisti 18 257,91 Lt piniginę kompensaciją atsakovei J. B. iš ieškovo L. B.. Šią kompensaciją įpareigoti visiškai išmokėti per 2 (dvejus) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
5. priteisti atsakovei J. B. 30 507 Lt kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą iš ieškovo L. B.;
6. atlikus vienarūšių priešinių reikalavimų užskaitymą, priteisti ieškovui L. B. 4 221,76 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. B.;
7. priteisti iš ieškovo L. B. 13,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;
8. priteisti iš atsakovės J. B. 1 674,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei - bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir atidėtą mokėti dalį žyminio mokesčio už priešieškinį.
Teismas, spręsdamas klausimą, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka, nustatė, jog šeima faktiškai jau beveik du metai yra iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito, ieškovas sukūręs naujus faktinius šeimos santykius su kita moterimi, sutuoktinių tarpusavio santykiai gana konfliktiški. Teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų kilusias abejones dėl atsakovės neištikimybės. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, sprendė, jog atsakovė stokojo pagarbos ir tarpusavio supratimo tiek ieškovui, tiek jo motinai, davė pagrindo viešoms kalboms apie problemas jų šeimos ir privačiame (intymiame) gyvenime. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė mažai prisidėjo prie šeimos gerbūvio, kadangi nustatė, kad atsakovė augino, prižiūrėjo vaikus, po to dirbo, uždirbtus pinigus naudojo šeimai. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kad atsakovas galimai turi nesantuokinį vaiką, taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovas veda faktiškus šeimyninius santykius su kita moterimi, patvirtina ieškovo neištikimybės faktą. Teismas laikė, kad ieškovas negali remtis aplinkybe, kad šiuos santykius pradėjo kurti tik tuomet, kai pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovės. Teismas, remdamasis šalių pripažintomis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, laikė pakankamai nustatyta aplinkybę, kad pats ieškovas gana ilgą laiką (6-7 metus) buvo ir šiuo metu tebėra neištikimas atsakovei, todėl santuoką laikė nutrūkusią dėl ieškovo kaltės. Dėl prievolių kreditoriui AB DNB bankui pagal 2007-09-17 kreditavimo sutartį Nr. 0800-2007-26554, pagal 2011-05-23 kredito limito mokėjimo kortelės sutartį Nr. CMS1498970/1 teismas nurodė, kad nė viena iš prievolių nėra pasibaigusi, šalys jas modifikuoti byloje priimtais procesiniais dokumentais neprašė, tam nėra ir rašytinio kreditoriaus sutikimo, tačiau šis neprieštaravo, kad prievolių pobūdis išliktų toks pat, koks yra iki santuokos nutraukimo. Dėl bendro turto padalijimo teismas sudarė 38 vnt. daiktų sąrašą, kurių bendra vertė - 206 753.82 Lt, arba po 103 376,91 Lt kiekvienam bendraturčiui. Kadangi pagal bylos duomenis sodo namelis su priklausiniais yra stacionarus pastatas, pastatytas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be neproporcingos žalos negali būti išardytas ir perkeltas, teismas sprendė jį priteisti tik ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Šautuvai yra registruoti vieno ieškovo vardu, tik jis turi leidimus šiuos ginklus laikyti, todėl ir šie turto vienetai buvo priteisti ieškovui. Automobilius šalims teismas priteisė pagal faktinį jų valdymą. Daiktus, esančius gyvenamajame name vysk. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelyje (duomenys neskelbtini), kurių be neproporcingos žalos tiek jiems patiems, tiek ieškovo turtui, su kuriuo jie sujungti ir jam tarnauja, nėra galima paimti ir atidalinti, teismas priteisė ieškovui (baldus su technika „Vokė III“, virtuvės baldų komplektą sodo namelyje, krosnelę židinį, baldus „Sigulda“, pirties krosnį ir krosnelę). Kadangi ieškovas nuolat ir ilgai dirba UAB „Hepmeda“, yra ir vienas iš jos steigėjų, kartu yra ir šios privataus pelno siekiančio juridinio asmens (įmonės) administracijos vadovu, todėl šios įmonės akcijas priteisė ieškovui. Dalių iš bendro turto vertėms išlyginti atsakovei iš ieškovo teismas priteisė piniginę kompensaciją : 103 376,91 Lt – 85 119 Lt = 18 257,91 Lt. Dėl kompensacijos už medicininį aparatą teismas nurodė, jog šis daiktas yra tapęs asmenine ieškovo nuosavybe, todėl į dalintino bendro turto balansą ir nebuvo įtrauktas, aparatas buvo įgytas už apytiksliai 40 000 Lt sumą 2007 metais, visą šį laiką ieškovo buvo naudojamas darbui, - medicininei diagnostikai UAB „Hepmeda“, dėl techninio susidėvėjimo ir ypač technologinio senumo jo likutinė vertė, ieškovo tvirtinimu, pagal vidutines kainas rinkoje šiuo metu yra iki 5 000 Lt. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad kompensuoti ieškovei aparato įsigijimo kainą – 40 000 būtų nepagrįsta, kadangi šis aparatas buvo visą laiką naudojamas šalių bendrai nuosavybei gausinti, iš gautų su darbu juo pinigų, kurie sudarė dalį ieškovo darbo užmokesčio, buvo tenkinami šeimos poreikiai. Prašymą dėl kompensacijos už testamentinės išskirtinės išmokėjimą V. A. teismas tenkino nesant tarp šalių ginčo. Nagrinėjant klausimą dėl kompensacijos už ieškovo paveldėto namo (duomenys neskelbtini) pagerinimą, teismas nustatė, jog priešieškinyje atsakovės įvardinti statybos remonto darbai ieškovo name tikrai buvo atlikti, už juos bei medžiagas buvo sumokėta iš ieškovo darbo užmokesčio bei banko paskolos pinigų ir šie buvo dalis bendros jungtinės nuosavybės su atsakove. Teismas nurodė, jog pareiškusi tokį reikalavimą, atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodinėti ne tik asmeninės ieškovo nuosavybės vertės padidinimo (pagerinimo) jų bendros nuosavybės sąskaita faktą, bet ir kokiu mastu pinigine išraiška bendra nuosavybė buvo sumažinta. Deja, pastarajai procesinei pareigai vykdyti atsakovė jokių įrodymų nepateikė, todėl byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų reikalaujamos kompensacijos dydžiui apskaičiuoti. Teismas sprendė, kad faktinis ir juridinis pagrindas konstatuoti, jog bendros jungtinės nuosavybės sumažinimo mastas pinigais siekė bent jau ieškovo pripažįstamas sumas, kurių dalį (santechnikos darbai ir medžiagos) patvirtina ir bylos rašytiniai duomenys (UAB „Vilkauja“ sąskaitos faktūros), t.y. iš viso 61 030 Lt. Teismo vertinimu, ieškovas negali remtis aplinkybėmis, kad remonto darbams pinigus iš savo darbo užmokesčio skyrė tik jis, o atsakovė atvirkščiai tam savųjų neskyrė, kad paskolą bankui, kurios dalis taip pat buvo panaudota šiems darbams, visą laiką mokėjo ir dabar tebemoka tik jis vienas, atsakovei prie to savo pajamomis nė kiek neprisidedant. Pats ieškovas teisme pripažino, jog savąsias pajamas atsakovė naudojo kitiems šeimos poreikiams tenkinti, - pirko maistą, drabužius, prisidėjo prie išlaikymo ir paramos abiem jų vaikams, tuo kartu sudarydama galimybes jam, ieškovui, atitinkamą dalį iš savųjų pajamų sutaupyti ir skirti aptariamiems būsto remonto darbams. Šalių solidari prievolė pagal banko paskolos sutartį dar nėra pasibaigusi, pagal bylos duomenis jos nėra išmokėta nė pusė, todėl kol kas dar nėra pagrindo ieškovui teigti, o teismui spręsti, jog ieškovas vykdė ir vykdo ne tik savąją, bet ir atsakovės kaip preziumuojamą idealiąją ½ dalį aptariamos piniginės prievolės. Teismas sprendė, jog bendrą šalių nuosavybę sudarę ir ieškovo namo remonto darbams išleisti pinigai buvo panaudoti ir šeimos poreikiams tenkinti, nutraukus santuoką neišvengiamai atsakovė netenka galimybės naudotis šiais namais ir jų pagerinimais, todėl bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą atsakovei teismas nutarė kompensuoti iš dalies, atsižvelgiant į visuotinai žinomą atskirų statybos remonto darbų, ypač apdailos, dėvėjimosi ir jos vertės, teikiamos naudos, mažėjimo spartą ir mąstą pagerinimų kainą nustatant 20 007 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas L. B. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 93-96) prašo pakeisti 2013 m. sausio 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje santuoka, sudaryta 1986-06-02 Kauno CMS (Kauno CMB) akto įrašo Nr. 166, tarp ieškovo L. B. ir atsakovės J. B. nutraukta dėl ieškovo L. B. kaltės, nurodant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti atsakovei J. B. 30 507 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, nurodant 10 500 Lt išmokos dydį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai santuoką laikė iširusia dėl ieškovo kaltės, kadangi 2011-08-07 ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą nutraukti santuoką, ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas jau buvo apsisprendęs nutraukti santuoką. Aplinkybė, kad ieškovas nuo 2011 m. spalio mėnesio gyvena su kita moterimi byloje teisinės reikšmės neturi (2006 m. kovo 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006). Atsakovė, nors ir gyvendama ieškovo motinos name, niekino ieškovo motiną, ją visaip žemino. Byloje pakankamai surinkta įrodymų, jog santuoka iširo tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės kaltės;
2. Ieškovas nesutinka su sprendimu dalyje dėl išmokamos kompensacijos dydžio sumažinus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovas sutinka, kad buvo atlikti statybos remonto darbai, tačiau jie įvardintini ne kaip bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažinimas, o kaip einamieji šeimos būsto darbai. Ieškovas iš asmeninių lėšų gerino šeimos turtą-šeimos gyvenamąją patalpą t.y. namą (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai vertino nurodytą aplinkybę, jog atsakovė savąsias pajamas skyrė kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovei buvo išduota papildoma kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su ieškovo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinė operacija buvo kortele buvo atlikta 2011 m. balandžio 02 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš namų išėjo 2011 m. kovo mėnesį, todėl darytina išvada, kad nutrūkus šeimos santykiams, atsakovė vis dar naudojosi ieškovo asmenine sąskaita. Akivaizdu, kad kitus šeimos poreikius atsakovė tenkino iš ieškovo asmeninių lėšų sukauptų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su priteista suma tariamai sumažinus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę: 1/3 išlaidų langų keitimui-3333 Lt, 2)1/3 radiatorių keitimui-166 Lt, 3)1/4 grindų dangų dviejuose kambariuose pakeitimui-500 Lt, 4)1/3 už laiptų į antrą aukštą įrengimą -666 Lt, 5) 1/3 išlaidų namo ir garažo stogų dangoms apkeisti, sienoms nutinkuoti ir nudažyti-3333 Lt, 6)1/3 vonios kambariui antrame aukšte įrengti, jo apdailai-1000 Lt, 7)1/4 dviejų kambarių antrame aukšte perdažymui-500 Lt, 8)1/3 automatiniams garažo vartams įrengti,-666 Lt, 9) 1/3 lauko tvoros užtvėrimui,-1000 Lt, 10) 1/3 santechnikos darbams ir medžiagoms (26530 Lt)-8843 Lt. Viso 19674 Lt (3333 Lt+166 Lt+500 Lt+666 Lt+1000 Lt + 500 Lt+666 Lt+33333 Lt+1000 Lt+8843 Lt=20 007 Lt). Ieškovas ir atsakovė 26530 Lt sumą yra skolingi solidariai pagal 2007 m. rugsėjo 17 pagal kreditavimo sutarą Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB DnB NORD banko Vilkaviškio skyriaus (teisių perėmėjas AB DNB banko Vilkaviškio skyrius). Šia kreditavimo sutartimi yra paimta 69 508.80 EUR paskola, ekvivalentas nacionaline valiuta 239 999,98 LT, kurios dalis t.y. 26 30 Lt, yra išleista šeimos būsto einamiesiems remontams atlikti. Jeigu sprendimas liktų nepakeistas ir būtų priteista iš ieškovo 26 530 Lt tariamai sumažintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsakovės naudai, būtų iškreipti kreditoriaus ir skolininko santykiai. Ieškovas sutinka išmokėti atsakovei 2500 Lt kompensaciją už echoskopą ir 8000 Lt kompensaciją už išmoką V. A. Viso -105 00 Lt (2500 Lt+8000 Lt =10500 Lt)., kaip sumažintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes dalį.
Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 104-120) prašo:
1. Panaikinti 2013-01-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje dalyje dėl santuokinio turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų AB DnB NORD vykdymo ir perduoti civilinę bylą Nr. 2-10-633/2013 pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
2. Jei teismas nepripažintų esant pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsakovė reiškia alternatyvius reikalavimus - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl: 2 500 Lt kompensacijos už ultragarso diagnostikos aparatą priteisimo ir priteisti atsakovei iš ieškovo 20 000 Lt kompensaciją; pripažinti, jog 98,24 kv.m. pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59 692 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini) sav., su pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 586 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 137 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-kiemo rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 468 Lt vidutinės rinkos vertės, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79 Lt vidutinės rinkos vertės, ieškovui L. B. ir atsakovei J. B. priklauso sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybės teise;
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismui pripažinus, jog 98,24 kv. m. pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59692 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis(duomenys neskelbtini), su pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3586 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu- ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1137 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 468 Lt vidutinės rinkos vertės, kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79 Lt vidutinės rinkos vertės, ieškovui ir atsakovei, priklauso sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo atsakovei J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ 98,24 kv. m. pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 29846 Lt vidutinės rinkos vertės, esančio(duomenys neskelbtini), su ½ pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1793 Lt vidutinės rinkos vertės, ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 568,50 Lt vidutinės rinkos vertės, ½ pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 234 Lt vidutinės rinkos vertės, ½ kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39,50 Lt vidutinės rinkos vertės;
4. Jeigu teismas nepatenkins atsakovės reikalavimo pripažinti, jog 98,24 kv. m. pastatas- gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59692 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), su pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3586 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1137 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 468 Lt vidutinės rinkos vertės, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 79 Lt vidutinės rinkos vertės, ieškovui ir atsakovei, priklauso sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, prašo kreditorinį įsipareigojimą bankui AB DnB NORD modifikuoti ir laikyti ieškovo asmenine prievole bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 1/2 nuo 18246,06 Lt sumos piniginę kompensaciją už santuokoje sumokėtas įmokas bankui, t. y. 9 123,03 Lt. Jeigu teismas patenkins atsakovės reikalavimą pripažinti, jog 98,24 kv. m. pastatas- gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59692 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), su pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3586 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1137 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatu-kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 468 Lt vidutinės rinkos vertės, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79 Lt vidutinės rinkos vertės, ieškovui ir atsakovei priklauso sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo visi kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui bankui AB DnB NORD bus toliau vykdomi vadovaujantis 2007-09-17 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Nurodytos kredito sutarties sąlygos bei skolininkų (L. B. ir J. B.) atsakomybės prieš kreditorių AB DnB NORD ribos po santuokos nutraukimo nemodifikuojamos, t. y. prievolė nemodifikuojama ir lieka solidari;
5. Šių kilnojamųjų daiktų - fotelio, vidutinė rinkos vertė 1792 Lt, stalo ir keturių kėdžių, vidutinė rinkos vertė 3 050 Lt, sodo stalo, vidutinė rinkos vertė 399 Lt, šaldytuvo „AEG" 500 Lt vertės, skalbimo mašinos „Elektroliux" 600 Lt vertės, išskleidžiamos sofos 1500 Lt vertės, vonios baldų 7000 Lt vertės, sodo baldų (dvi sofos, trivietė ir dvivietė) 4000 Lt vertės, komodos 250 Lt vertės, komodos 250 Lt vertės (ginčo daiktų vertė – 19 341 Lt) - priteisimo - šiuos kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti 9 670,50 Lt (1/2 nuo 19 341 Lt) kompensaciją už šiuos kilnojamuosius daiktus;
6. 2000 Lt, kurių ieškovas neįtraukė į dalintino turto balansą - įtraukti 2000 Lt pinigų sumą, kurią ieškovas pasisavino ir neįtraukė į turto balansą, į dalintino turto balansą ir priteisti atsakovei 1/2 sumos, t.y. 1000 Lt kompensaciją;
7. Kompensacijos atsakovei visiško išmokėjimo atidėjimo iki 2 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos - atmesti visiškai;
8. 20 007 Lt kompensacijos už namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus priteisimo ir priteisti atsakovei 60780 Lt kompensaciją;
9. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės - atmesti ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės ir priimti naują sprendimą;
Žemesnės instancijos teismas
10. Prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-10-633/2013 patikslintą priešieškinį, išreikalauti iš AB SEB banko duomenis apie ieškovo pinigines lėšas nuo 2011-03-15 iki 2013-01-18, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
11. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovės patikslinto priešieškinio. Tokia protokoline nutartimi teismas užkirto kelią atsakovei ginti savo pažeistas turtines teises įstatymo nustatyta tvarka. Pirminis atsakovės pateiktas priešieškinis neatitiko procesinių reikalavimų, todėl teismas turėjo nustatyti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Pateiktas patikslintas priešieškinis pilnai atitiko atsakovės turtinius interesus, o jo nepriėmimas į bylą įtakojo neteisingą šios bylos išsprendimą. Tokiu procesiniu veiksmu teismas taip pat pažeidė rungtyniškumo principą;
2. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 5 d. l p. bei 4 p. reikalavimus, keliamus teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Teismas, nepriimdamas atsakovės patikslinto priešieškinio, priimdamas sprendimą dalyje dėl prievolių vykdymo kreditoriui nutraukus santuoką, padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys jas modifikuoti byloje priimtais procesiniais dokumentais neprašė, kadangi atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė modifikuoti prievolę, o būtent reiškė alternatyvius reikalavimus. Kreditas iš banko buvo paimtas ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui gerinti, dėl ko šiuo atveju teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir paskolos atidavimą kreditoriui modifikuoti, t. y. teismas turėjo kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB DNB bankui pagal 2007-09-17 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti vykdyti ieškovui L. B. asmeniškai;
Atsiliepimas
3. Atsakovė iš dalies nesutinka su sprendime padalintais daiktais, kadangi teismas nevisapusiškai išanalizavo dėl dalinamų daiktų priteisimo po santuokos nutraukimo kažkuriai iš šalių ir padalino daiktus ne visiškai atitinkant šalių interesus. Teismas nesiaiškino, kuri šalis po santuokos nutraukimo norėtų gauti šiuos daiktus: fotelį (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 1792 Lt, stalą ir keturias kėdes (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 3050 Lt, sodo stalą (be pavadinimo), vidutinė rinkos vertė 399 Lt, šaldytuvą „AEG" 500 Lt vertės, skalbimo mašiną „Elektroliux" 600 Lt vertės, išskleidžiamą sofą 1500 Lt vertės, vonios baldus 7000 Lt vertės, sodo baldus (dvi sofos, trivietė ir dvivietė) 4000 Lt vertės, komodą 250 Lt vertės, komodą 250 Lt vertės (ginčo daiktų vertė - 19 341 Lt);
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nepagrįstai atidėjo ieškovui mokėtinos kompensacijos išmokėjimą 2 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi ieškovas byloje tokio reikalavimo nereiškė. Be to, teismas netinkamai vertino ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį: nesiaiškino, kokios ieškovo yra mėnesinės pajamos iš darbo užmokesčio bei kitos pajamos, neatsižvelgė į tai, jog ieškovui nuosavybės teise lieka UAB „Hepmeda“ 576 vnt. akcijų, kas ieškovui sudaro galimybę gauti pajamas dividendų pavidalu, ieškovas disponuoja asmeninės nuosavybės teise didelės vertės nekilnojamuoju turtu, kurį realizavus ieškovas galėtų atsiskaityti su atsakove, o atsakovė nekilnojamojo turto iš viso neturi;
5. Atsakovė ginčija priteistos kompensacijos už ultragarso diagnostikos aparatą dydį ir laiko, jog jai turėjo būti priteista ne 2 500 Lt, o 20 000 Lt kompensacija. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė dėl kompensacijos už medicininį aparatą, jog šalys byloje geruoju sutarė, jog šis daiktas yra tapęs asmenine ieškovo nuosavybe, todėl į dalintino bendro turto balansą ir nebuvo įtrauktas. Atsakovė niekada nesutiko, jog šis aparatas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir visada reikalavo kompensacijos už šį aparatą. Tai pat teismas sprendime nepagrįstai remiasi vien tik ieškovo teigimu, jog minėtas aparatas rinkoje šiuo metu kainuoja 5 000 Lt;
Šalies argumentai
6. Ieškovas byloje patvirtino, jog disponuoja ir grynaisiais pinigais, nurodė, jog seife laikė 2000-3000 Lt sumą, tačiau teismas nurodytos pinigų sumos neįtraukė į dalintino turto sąrašą;
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas neteisingai nustatė ieškovui priklausančio turto pagerinimo mastą, kadangi teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurių buvo pateikta tik dalis. Teismas nesvarstė byloje skirti ekspertizę, kad turto pagerinimai būtų objektyviai nustatyti. Kadangi atsakovė nesiruošė santuokos nutraukimo bylai ir neketino inicijuoti santuokos nutraukimo proceso, todėl nerinko jokių kvitų ar sąskaitų, dėl ko atsakovė neturi galimybės pateikti įrodymų apie atliktus namo pagerinimus;
8. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas nebuvo pareiškęs raštiško prašymo priteisti šias išlaidas. Be to, teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti šalims proporcingai, tuo tarpu teismas priteisė ieškovui 100 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 5 650 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas L. B. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 3-9) prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nepriimdamas patikslinto atsakovės priešieškinio, užkirto kelią procesui vilkinti, siekė, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu. Atsakovė nuo pat proceso pradžios, t. y. nuo 2011-08-07, byloje užėmė pasyvų proceso šalies vaidmenį ir nesilaikė CPK 12, 178 str. įtvirtintų nuostatų. Į bylą atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jos reikalavimus ir atsikirtimus į ieškinį. Atsakovė kėlė reikalavimus nepareikšdama priešieškinio ir tik ieškovo atstovui atkreipus į šį procesinį trūkumą dėmesį, teismas nustatė terminą priešieškinio pateikimui, atsakovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo teisėmis ir į bylą pateikti tinkamą priešieškinį;
Šalies argumentai
2. Ieškovas nesutinka, kad sprendimas dalyje dėl prievolių įvykdymo kreditoriams nutraukus santuoką yra nepagrįstas, priimtas neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų bylos aplinkybių ir todėl yra naikintinas. Atsakovė 2012 m. gruodžio 7 d. priešieškinyje nekėlė reikalavimo dėl kreditorinių prievolių įvykdymo, todėl teismas neturėjo pareigos sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyti dėl priešieškinio dalyko, kuris nebuvo pareikštas;
3. Teismas, sudarydamas santuokos metu įgyto turto balansą ir padalydamas turtą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atsakovė, prašydama piniginės kompensacijos už jai sprendimu priskirtus daiktus natūra, elgiasi kaip nesąžininga proceso šalis. Tai patvirtina 2013 m. kovo 7 d. antstolio A. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo konstatuota, kad ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra likę tik tie daiktai, kurie sprendimu buvo priskirti ieškovui. Atsakovė, išsikeldama iš ginčo namo, visus kilnojamuosius daiktus, dėl kurių atitekimo atsakovės nuosavybėn ji ginčija teismo sprendimą ir už kuriuos prašo kompensacijos, atsakovė išsivežė į savo butą;
4. Atsakovė be pagrindo ginčija teismo sprendimą dalyje dėl prievolės ieškovui išmokėti atsakovei turto kompensaciją atidedant 2 metams. Sprendime nurodyta, jog ieškovas įpareigojamas kompensaciją visiškai išmokėti per 2 (dvejus) metus. Tai sudaro esminį skirtumą, tarp kompensacijos išmokėjimo atidėjimo ir įpareigojimo ją išmokėti;
5. Diagnostikos aparatas pagrįstai yra pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe, nes lėšos ir daiktai reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, pripažįstama asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3. 89 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju nėra svarbu, ar šis aparatas yra pirktas už bendras ar ieškovo asmenines pinigines lėšas. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad jis turi teisę teikti gydytojo echoskopuotojo paslaugas, o atsakovė, tokios specializacijos neturi. Ieškovas pripažino, kad aparatas pirktas maždaug už 40 000 Lt. Tačiau ir dalinant aparatą, kaip turtą, įgytą santuokos metu, turto kaina nustatoma bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, o ne pradžioje;
6. Teismas, neįtraukdamas 2 000 Lt, tariamai laikytų seife, į dalintino turto balansą, nepažeidė įstatymo normų. Ieškovas pinigus banko seife laikė jau santuokai nutrūkus de facto. Šie pinigai (galimai 2000 Lt suma) buvo panaudoti būtiniems gyvybiniams poreikiams tenkinti;
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesąžiningai teigia, kad ieškovui priklausančio namo pagerinimui buvo panaudota 121 560 Lt. Vienintelis atsakovės liudytojas, galėjęs paliudyti apie ginčo name vykusius rekonstrukcijos darbus, buvo jos tėvas J. J., kuris po išsamaus liudijimo apie statybos darbus į ieškovo atstovo klausimą, iš kur Jums žinomos šios aplinkybės, apie kurias liudijote, teigė „<...> Aš tą visą medžiagą skaičiau atvažiavęs pas dukrą. Radau ant stalo padėtą ir perskaičiau <...>" (2013-01-04 teismo posėdis, b. 1. 10);
Šalies argumentai
8. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, laikėsi teismų praktikos. CPK 98 str. 1 d. redakcija nenumato kokios formos ir turinio turi būti pateiktas raštiškas prašymas priteisti advokato paslaugas. Ieškovo patikslintame ieškinyje yra prašymas priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo paslaugas. Ieškovo pridėtame prie bylos pinigų priėmimo kvite yra pabraukta ir nurodyta, už kokias suteiktas paslaugas yra sumokėta 2000 Lt;
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 35-38) prašo apeliacinį skundą dalyje dėl 2007-09-17 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų keitimo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-01-18 sprendimą šioje dalyje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankas nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu pakeisti 2007-09-17 Kreditavimo sutarties Nr. 0800-2007-26554 sąlygas ir atleisti atsakovę nuo įsipareigojimų bankui vykdymo. Už kredito pagal Kreditavimo sutartį grąžinimą bankui L. B. ir J. B. atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Atleidus J. B. nuo įpareigojimų bankui pagal Kreditavimo sutartį vykdymo, banko interesams iškiltų grėsmė, kadangi kreditoriui sumažėtų garantijos dėl prievolių vykdymo;
2. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad banko suteiktas kreditas buvo panaudotas ieškovo L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui, todėl kreditorinius įsipareigojimus bankui pagal Kreditavimo sutartį turėtų vykdyti vienas kredito gavėjas L. B.. Kadangi Kreditavimo sutartis su banku buvo sudaryta abiejų sutuoktinių, preziumuojama, kad minėtas kreditas buvo panaudotas abiejų kredito gavėjų reikmėms;
3. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas bankui įkeistą turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad pasirašę 2007-10-05 Hipotekos lakštą Nr. 07/11/20070002885 sutuoktiniai išreiškė bendrą valią, kad būtų įkeistas ieškovui priklausantis turtas. Net ir pripažinus, kad nurodytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, hipoteka išliktų, kadangi įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka paskui daiktą.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 43-50) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas pažeidė santuokines pareigas, kadangi nenutraukus santuokos su atsakove daugiau nei metus buvo užmezgęs faktinius šeimos santykius su kita moterimi, kurie tęsiasi iki šiol, dėl ko preziumuojama, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės;
2. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis namas buvo tik remontuotas, o ne iš esmės pagerintas, prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui, t. y. VĮ „Registrų centras“ pažymai, kurioje nurodyta, jog 98,24 m2 pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3586 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis(duomenys neskelbtini), yra padidinti rekonstruojant, įrašas galioja nuo 2007-10-03. Todėl pagrįstai darytina išvada, jog minėto nekilnojamojo turto vertė yra padidinta rekonstruojant, o ne remontuojant;
3. Nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esančiam rašytiniam įrodymui, t. y. kreditavimo sutarčiai Nr. 0800-2007-26554, yra ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas iš asmeninių lėšų gerino šeimos turtą, kadangi abi šalys kreditą iš banko DnB NORD ėmė būtent gyvenamajam namui remontuoti ar jo apdailai atlikti;
4. Teismas sprendime pagrįstai nusprendė, jog buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes šioje bylos dalyje pats ieškovas L. B. tai pripažino, taip pat tai patvirtina liudytojo J. J. parodymai, Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kt. duomenys. Esant ieškovo pripažinimui, kad priešieškinyje įvardinti statybos remonto darbai ieškovo name tikrai buvo atlikti, teismas privalėjo įgyvendinti aktyvaus teismo vaidmenį (LR CPK 376 str.) ir rinkti įrodymus apie turto pagerinimo mastą, tame tarpe skirti ekspertizę;
5. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde pasisako dėl 2 500 Lt kompensacijos už echoskopą, kadangi už jį kompensacija atsakovei turėtų būti išmokėtina ženkliai didesnė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog ginčo medicininis ratas yra UAB „Hepmeda“ nuosavybė. Priešingai, ieškovas L. B. 2012-11-08 teismo posėdžio metu patvirtino, jog ultragarso diagnostikos aparatą įsigijo už bendrus šeimos pinigus. Šalys pripažino, jog šio aparato įsigijimo kaina buvo 40 000 Lt, todėl teismas privalėjo ultragarso diagnostikos aparatą traukti į dalintino turto, nutraukiant santuoką, balansą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, t.y. dėl santuokos iširimo priežasčių, ieškovui įrodinėjant, kad šalių santuoka iširo ne tik dėl jo, bet ir dėl atsakovės kaltės, taip pat šalys nesutaria dėl skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu nustatyto bendro sutuoktinių turto balanso, dalintino turto vertės nustatymo, turto dalių priteisimo ir turto padalijimo būdo parinkimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo L. B. kaltės, tuo tarpu ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl santuokos iširimo jo kaltės nėra, kadangi su kita moterimi jis pradėjo gyventi po to, kai pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos su atsakove nutraukimo. Taip pat ieškovas argumentuoja, kad pati atsakovė buvo nelojali šeimai, galimai buvo neištikima, įžeidinėjo ieškovą ir jo motiną. Teismas, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei liudytojų parodymus, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad šalių santuoka iširo ne dėl jo kaltės. Byloje yra nustatytos nedviprasmiškos aplinkybės, kad ieškovas buvo neištikimas savo sutuoktinei, galimai turi nesantuokinį vaiką, šio vaiko tėvystę ieškovas yra pripažinęs savo šeimos nariams. Iš byloje esančio šalių sūnaus M. B. liudijimo (t. 2, b. l. 142) matyti, kad šalių sūnus patvirtino aplinkybę, jog ieškovas jam yra sakęs, kad šis turi penkerių metų brolį. Šias aplinkybes liudytojas sužinojo dar šalims tebegyvenant kartu. Tokias aplinkybes patvirtino ir kitas ieškovo šeimos narys – jo sesuo V. A., kuri nurodė, kad ieškovas jam pats teigė, jog turi nesantuokinį vaiką (t. 2, b. l. 142). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai - tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Kolegija laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad santykius su kita moterimi ieškovas pradėjo kurti tik tuomet, kai pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovės. Byloje nustačius aplinkybes, kad ieškovas jau ilgą laiką neformaliai gyveno su kita moterimi, paliko šeimą dėl jos, laikytina, kad ieškovas pažeidė santuokinės ištikimybės principą, kaip monogaminės šeimos pagrindą ir bent jau kaip moralinę vertybę. Pažymėtina, kad ieškovo teiginių apie galimą atsakovės neištikimybę, jos užgaulų elgesį nepatvirtina byloje sutrinkta medžiaga. Priešingai, pripažintina, kad atsakovė, kaip moteris, galimai buvo įsižeidusi dėl nelojalaus ieškovo elgesio, todėl galimai nepagarbiai atsiliepė apie ieškovą ir jo šeimos narius. Tačiau pripažintina, kad tokios aplinkybės negali būti pripažintos šeimos iširimo priežastimi ir jos neįrodo atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. CK 3.60 str. 3 d. preziumuoja santuokoje neištikimu buvusio sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo. Laikytina, jog šiuo atveju ieškovas, turėdamas procesinę teisę nuginčyti šią prezumpciją, to nepadarė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovo nesantuokiniai ryšiai su kita moterimi truko ilgą laiko tarpą, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, jog ieškovas nekaltas dėl santuokinės neištikimybės. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą santuokos nutraukimo bylose, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisingą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas L. B. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, prisiimtas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palieka nepakeistą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, jog buvusių sutuoktinių bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.116 str.-3.121 str., 3.123 str. straipsniuose. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašomas (išdėstomas) sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais ir teismo sprendime, taikydamas procesinės teisės normas (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), nurodo, kokiais įrodymais ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis priima sprendimą dėl bendro turto vienetų, jų vertės, pažymi, kokiais motyvais priima tokį sprendimą. Turtas teismo sprendimu padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), nukrypimas nuo lygių dalių turi būti motyvuotas teismo sprendime. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turto balansą, turto vertę, turto padalijimo šalims būdo parinkimo, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto priklausančio asmeninės nuosavybės teise teisinį režimą (LR CK 3.89 str. 1 d.), taip pat sutuoktinių turto padalijimo principus (LR CK 3.87 str.-3.91 str.). Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo ir jo priteisimo sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn panaikintinas, byla perduotina šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė sudėtinga procesinė situacija, kadangi byloje nebuvo priimtas atsakovės pateiktas patikslintas priešieškinis. Kaip žinoma, šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesu gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šeimos bylose skirtingai nei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti be jokių apribojimų ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas - pareikšti priešieškinį (CPK 377 str.), tuo tarpu pagal bendrąsias taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti byla nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.). Analogiškai išsprendžiamas klausimas ir dėl priešieškinio priėmimo (CPK 143 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų, pradinį priešieškinį pirmosios instancijos teismui atsakovė J. B. pateikė 2012-12-10 (t. 3, b. l. 1-3). Šiame priešieškinyje atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo 88 780 Lt kompensaciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, su atstovaujančiu advokatu atsakovė atstovavimo sutartį sudarė tik 2012-12-19 (t. 3, b. l. 49), o patikslintą priešieškinį, kuriame atsakovė išreiškė visus savo reikalavimus dėl santuokinio turto padalijimo atsakovė pateikė 2013-01-04 teismo posėdyje (t. 3, b. l. 56-69). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia kolegijai spręsti, kad atsakovė jos interesus atitinkantį priešieškinį teismui pateikė iš karto po sutarties su advokate sudarymo, nuo pradinio priešieškinio padavimo nebuvo praėjęs net mėnuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien operatyvumo nagrinėjant bylą principu, dėl ko byloje liko neišnagrinėti atsakovės keliami klausimai dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turto verčių nustatymo, šalių prievolių bendriems kreditoriams modifikavimo ir kt. Tokios aplinkybės leidžia kolegijai spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas tinkamas atsakovės teisių ir teisėtų interesu gynimas, byla buvo išnagrinėta neatsižvelgiant į atsakovės argumentus dėl santuokinio turto teisinio statuso ir sutuoktinių prievolinių santykių kreditoriams. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės patikslintame priešieškinyje pateikti argumentai ir prašymai apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėti, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo dalis dėl šalių turimo turto padalijimo ir turto priteisimo asmeninėn šalių nuosavybėn panaikinama, perduodat šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo motyvus dėl šalių įsigyto ultragarso aparato vertės netinkamo nustatymo. Kaip matyti, šalys sutaria, kad šis aparatas buvo įsigytas už 40 000 Lt, tačiau jo likutinė vertė (5 000 Lt) pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta tik remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog byloje nėra surinkti įrodymai, patvirtinantys šio aparato vertę, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta jo vertė ir atitinkamai priteista kompensacija atsakovei laikytina nepagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl galimai neobjektyvia.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, jog teismas be faktinio pagrindo į dalintino turto balansą neįtraukė ieškovo turimų piniginių lėšų, laikomų jų žinioje. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, reikalinga nustatyti, kokiomis lėšomis disponavo ieškovas, kokiu pagrindu jos buvo gautos, spręsti ar jos gali būti įtrauktos į dalintino turto balansą ir kaip gali būti padalintos.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidėjo ieškovui mokėtinos kompensacijos išmokėjimą atsakovei 2 metų laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iš bylos duomenų bei iš teismo sprendimo motyvų, teismas nesiaiškino kokia yra šalių turtinė padėtis, kokios yra ieškovo mėnesinės pajamos iš darbo užmokesčio bei kitos pajamos, nevertino to, kad ieškovas disponuoja asmeninės nuosavybės teise didelės vertės nekilnojamuoju turtu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė pagrindų byloje taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą (CPK 284 str. 1 d.).
Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas turėtų pasiūlyti bylos šalims pateikti įrodymus ir duomenis, kad būtų galima spręsti dėl atsakovės keliamo reikalavimo pripažinti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe, taip pat imtis priemonių, jog būtų objektyviai nustatyta ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo vertė, rašytiniais įrodymais nustatyta šalių įsigyto ultragarso aparato vertė, pasiūlyti šalims pateikti įrodymus kaip buvo panaudotas kreditas, paimtas iš AB DNB banko, kad teisingai ir tinkamai būtų sudarytas turto balansas ir padalintas sutuoktinių turtas bei nuspręsta dėl atsakovės prašymo modifikuoti turtines prievoles bankui.
Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, jog pirmosios instancijos teismas byloje neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai yra tenkinami pilnai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė visas, t.y. 5 650 Lt byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, ieškovo pareikšti reikalavimai buvo tenkinti tik iš dalies, todėl teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti šalims proporcingai, jų tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija panaikina skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas bendras sutuoktinių turto balansas, dalintino turto vertės, parinktas turto padalijimo būdas bei priteistos turto dalys, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija turėtų šalių bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepaskirsto, tai padarys pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą dalyje, kuria nustatytas bendras sutuoktinių turto balansas, dalintino turto vertės, parinktas turto padalijimo būdas bei priteistos turto dalys, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti, bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.