- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2866-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06560-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos antstolių rūmai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17120-1112/2025 pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas 2025 m. birželio 26 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti antstolę B. T. nutraukti neteisėtą lėšų išieškojimą byloje Nr. 0005/21/00454; 2) pripažinti, kad vykdomasis dokumentas, kuriuo grindžiamas išieškojimas, yra teisiškai negaliojantis; 3) priteisti iš atsakovo visas teismo išlaidas; 4) priteisti su šiuo procesu patirtas 31,30 Eur išlaidas ir grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas byloje Nr. 0005/21/00454.
2. Nurodė, kad antstolė vykdo 500 Eur baudos išieškojimą iš pareiškėjo. Bauda buvo paskirta dėl 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. V1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ nustatytų reikalavimų – apsauginių kaukių dėvėjimo – nevykdymo. Šie teisės aktai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą neturi teisinės galios, todėl pareiškėjas neturėjo prievolės jų vykdyti.
3. Pareiškėjas 2024 m. kovo 13 d. antstolei išsiuntė raginimą nutraukti neteisėtą išieškojimą. Pareiškėjas antstolei 2024 m. gruodžio 14 d. išsiuntė įsakymą Nr. 14122024. Baigiantis nurodytam procesiniam terminui, pareiškėjas išsiuntė antstolei priminimą Nr. 30122024. Kadangi antstolė praleido visus jai nurodytus procesinius terminus ir neatsakė į pateiktus dokumentus, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmų valdytoją ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą. Tačiau nei viena institucija neprisiėmė atsakomybės už akivaizdžiai neteisėtą išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Grąžino pareiškėjui 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. birželio 21 d.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė skundui dėl antstolio veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytos privalomos ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos, pagal kurią skundas pirmiausiai turi būti pateikiamas antstoliui, su kurio atliktu veiksmu ar atsisakymu atlikti veiksmą pareiškėjas nesutinka, ir tik tuo atveju, jeigu antstolis, išnagrinėjęs skundą, patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
6. Kadangi pareiškėjas kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pareiškėjo prašymą dėl antstolio veiksmų atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškėjui, išaiškinant pareiškėjui, jog su nurodytu skundu jis turi kreiptis į antstolę B. T. (jeigu šios antstolės veiksmus siekia apskųsti) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9195-588/2025 pareiškėjui jau buvo paaiškinta teisės aktuose nustatyta kreipimosi į teismą dėl antstolio veiksmų tvarka. Be to, iš pateikto skundo nėra visiškai aišku, ką konkrečiai pareiškėjas skundžia, neaiškus skundo pagrindas ir pareiškėjo prašymas, nesuformuluoti konkretūs ir aiškūs reikalavimai. Dėl to pareiškėjas turėtų teikiamą procesinį dokumentą tikslinti.
7. Teismas pasiūlė pareiškėjui byloje pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese. Ieškovas, esant teisiniam pagrindui, gali pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, dėl kurios suteikimo gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (https://vgtpt.lrv.lt/ internetiniame tinklapyje nurodyta, kur ir kokius dokumentus pateikti norint gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) ar advokato paslaugomis, kreipiantis į advokatų kontoras.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas R. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą priimti ir tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų, nutraukti išieškojimą ir įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas ir patirtas 31,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neįsigilindamas į jo esmę. Skunde dėl antstolio veiksmų buvo nurodyta, kad pareiškėjas antstoliui 2024 m. gruodžio 14 d. buvo išsiuntęs raštą Nr. 14122024 su nurodymu nutraukti neteisėtą lėšų išieškojimą. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 30 d. antstolei išsiuntė priminimą Nr.30122024. Nei vienas iš šių dokumentų pareiškėjui nebuvo grąžintas. Dėl to darytina išvada, kad jie buvo priimti. Tačiau antstolis neįvykdė CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepranešė pareiškėjui apie priimtus sprendimus dėl pareiškėjo prašymų. Taigi antstolė sąmoningai ignoruoja pareiškėjo teikiamus reikalavimus ir užkerta galimybę pareiškėjui ginčyti antstolio veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus.
8.2. Teismas neįvertino, kad neteisėtas antstolės neveikimas buvo apskųstas antstolių veiklą prižiūrinčioms institucijoms: Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. Nei viena iš šių institucijų atsakomybės už antstolės veiksmus neprisiėmė. Teismas neįvertino nenuginčijamo fakto, kad antstolė išieškojimą vykdo už Lietuvos Respublikos sveikatos ministro nutarimo Nr. V1473 nesilaikymą, nors šis nutarimas paskelbtas be Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktų įgaliojimų. Dėl to išieškojimas vykdomas pagal teisės aktą, kuris neturi teisinio pagrindo.?
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
10. Antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti apskundimo tvarką reglamentuoja CPK 510-513 straipsniai. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510 straipsnio 2 dalis, 512 straipsnis).
11. Skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priimti patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
12. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
13. Aptartomis nuostatomis CPK įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).
14. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/21/00454 dėl 500 Eur baudos iš pareiškėjo išieškojimo; pareiškėjas buvo antstolei 2024 m. kovo 13 d. išsiuntęs pranešimą, kuriuo prašė nutraukti neteisėtą išieškojimą, tačiau antstolė atsakymo nepateikė. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 14 d. prašė antstolės nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0005/21/00454 ir pateikti atsakymą pareiškėjui per 7 dienas; priminimu Nr. 30122024 pareiškėjas ragino antstolę pateikti atsakymą į jo 2024 m. gruodžio 14 d. prašymą.
15. Pirmosios instancijos teismui 2025 m. birželio 26 d. pateiktame pareiškime pareiškėjas prašė įpareigoti antstolę nutraukti neteisėtą lėšų išieškojimą byloje Nr. 0005/21/00454, pripažinti, kad vykdomasis dokumentas, kuriuo grindžiamas išieškojimas, yra teisiškai negaliojantis ir grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas byloje Nr. 0005/21/00454. Kartu pareiškėjas pateikė teismui AB „Lietuvos paštas“ kvitus, patvirtinančius, kad antstolei 2024 m. gruodžio 14 d. ir 2024 m. gruodžio 30 d. jis siuntė siuntas. Tačiau duomenų, kad antstolė būtų pateikusi pareiškėjui atsakymus į jo teiktus prašymus byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėjas „valios išreiškimus“ taip pat siuntė ir Lietuvos antstolių rūmams, ir Teisingumo ministerijai, kurių atstovai pateikė pareiškėjui atsakymus. Dėl to darytina išvada, kad antstolė atsakymų pareiškėjui į jo „valios išreiškimus“ neteikė.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti „valios išreiškimai“ patvirtina, jog juose pareiškėjas nesutinka su antstolės vykdomu išieškojimu, nes yra įsitikinęs, kad bauda jam buvo paskirta pagal neturinčius galios teisės aktus. Nors pareiškėjas savo pateiktų „valios išreiškimų“ neįvardina skundais dėl antstolio veiksmų ir nenurodo konkrečių skundžiamų antstolės patvarkymų ar atliktų išieškojimo veiksmų, tačiau suformuluoja aiškius reikalavimus ir pateikia savo argumentus, dėl kurių jis vykdymo procesą laiko neteisėtu. Tuo tarpu antstolė jokių atsakymų pareiškėjui į prašymus nepateikė, taip pat pagal CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką dėl pareiškėjo prašymų jokių patvarkymų nepriėmė ir nepersiuntė jo prašymų su vykdomąja byla apylinkės teismui.
17. Kadangi pareiškime teismui pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus ir formuluoja iš esmės analogiškus reikalavimus, kaip ir antstolei siųstuose „valios išreiškimuose“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas faktiškai yra įvykdęs CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytą ikiteisminio skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra visiškai aiškus skundo pagrindas. Tačiau teismas, priimdamas bet kokį procesinį dokumentą, gali taikyti CPK 115 straipsnyje įtvirtintą procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Be to, visas tikslias faktines vykdomosios bylos vykdymo aplinkybes galima išsiaiškinti išsireikalavus iš antstolio, kurio veiksmai yra skundžiami, vykdomąją bylą.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį ir pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų (pareiškimo) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.