Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1029-251/2019 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei T. T., trečiajam asmeniui Z. T., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vaikaitė D. T. iš Lietuvos buvo išvežta į Jungtinę Karalystę 2018 m. rugsėjo 13 d., o išsiskyrimas su vaikaite įvyko 2018 m. rugsėjo 27 d., kuomet dukra T. T. išprašė ieškovę iš savo namų užsienyje. Atsakovė dėl bendravimo tvarkos nesitaria. Neleidžia matytis su anūke ir bendrauti su ja, paskutinį kartą su anūke bendrauta telefonu 2018 m. spalio 17 d. ir gruodžio 10 d., bei 2019 sausio 2 d. Anūkė bendraudama su ieškove išreiškė norą grįžti namo ir bendrauti su močiute. Ieškovė mano, kad dėl netinkamo atsakovės draugo elgesio bei nepakankamo rūpinimosi atsakovė neužtikrina tinkamų augimo bei gyvenimo sąlygų savo dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Nustatyti tokią J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su jos vaikaite D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

J. T. turi teisę bendrauti su vaikaite D. T. per jos gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), Šv. Kūčių ir Kalėdų metu; Naujųjų metų išvakarėse bei pirmąją Naujųjų metų dieną; Šv. Velykų švenčių metu. Bendravimas gali vykti tiek nuotolinio ryšio priemonėmis tiek J. T. ar D. T. atvykstant vienai pas kitą.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatoma, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite elektroninio ryšio priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu bei naudojantis skaip, viberio, messendžerio programomis, kurių prisijungimo duomenis privalo nurodyti T. T..

Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatoma, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite, kuomet vaikaitė atvyksta į Lietuvą, o taip pat tuomet, kai J. T. nuvyksta į vaikaitės gyvenamąją vietą.

T. T. prieš savaitę laiko privalo informuoti J. T. apie planuojamą grįžimą į Lietuvą bei suderinti J. T. netrukdomą bendravimo su vaikaite tvarką, kuri turi būti ne trumpesnė kaip 5 dienos. J. T. taip pat turi teisę nuvykus į vaikaitės gyvenamąją vietą užsienyje netrukdomai bendrauti su vaikaite D. T. 5 dienas iš eilės, jei tuo metu vyksta vaikaitės mokslai, tuomet J. T. rūpinasi vaikaitės nuvykimu ir parvykimu į lavinimo įstaigą.

Vasaros ir žiemos atostogų metu J. T. turi teisę pasiimti vaikaitę atostogauti į Lietuvą ar į kitą šalį. Atostogų trukmė žiemos metu sudaro mažiausiai 5 dienos, o vasarą – 20 dienų. Apie numatomas atostogas J. T. įspėja T. T. prieš 30 dienų el. paštu (duomenys neskelbtini).

J. T. ir T. T. pagal bet kurios raštišką reikalavimą el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir / ar atostogų, bei susitikimų su vaikaite laiką ir vietą. Bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaikaite tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus T. T. gyvenamajai vietai, telefono numeriui, elektroniniam paštui ar prisijungimo duomenims prie skaip, viberio, messendžerio programų, privaloma nedelsiant informuoti J. T..

Likusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

Priteisė iš atsakovės T. T. bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Taip pat teismas priteisė iš atsakovės T. T. 410,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Pagrindiniai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo motyvai:

Teismas, įvertindamas 5 metų vaiko amžių ir galimybes suformuoti aiškią ir objektyvią nuomonę, byloje neskyrė atlikti nepilnamečio vaiko apklausos dėl vaiko nuomonės dėl bendravimo su močiute.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, parodančių, jog vaikaitės bendravimas su senele prieštarautų jos interesams. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nemoka bendrauti su vaiku, jo nemyli, neturi tam įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės šeimoje naudojamas fizinis smurtas. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo vaiko gimimo ja rūpinosi ir išvykus dukrai į užsienį ją prižiūrėjo. Ieškovės kreipimasis į teismą parodo ieškovės siekį ir norą bendrauti su vaikaite. Teismas pažymėjo, kad bylos šalių ginčas dėl tarpusavio konfliktų nėra susijęs su šioje byloje pareikštais reikalavimais ir neturi jokios įtakos vaiko teisėms bendrauti su senele.

Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka (jos dalis dėl bendravimo su vaikaite laiko) nėra per daug intensyvi. Priešingai, tokia vaiko ir senelės bendravimo tvarka padės palaikyti glaudesnį ryšį su ieškove, o tai yra svarbu visapusiškai ir harmoningai vaiko raidai, vaiko tapatybės jausmui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Ieškovės reikalavimas, kad T. T. be pateisinamos pagrįstos priežasties neleidus vaikui vykti su močiute J. T. atostogauti pastaroji turės teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. atlyginti už įsigytą bet nepanaudotą bilietą, yra perteklinis. Teismas sprendimu nustato bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Sprendimo nevykdymo institutas yra kita civilinio proceso stadija, todėl sąlyginis reikalavimas dėl žalos atlyginimo už nepanaudotą bilietą netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė T. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. T. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės J. T. atsakovės T. T. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi neteisingai sprendė, kad ieškinys Šiaulių apylinkės teisme pareikštas nepraėjus 3 mėnesiams po teisėto vaiko persikėlimo į kitą ES valstybę narę ir dėl šios priežasties, taikant 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 9 straipsnio 1 dalį, Šiaulių apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti šią civilinę bylą. Sprendžiant dėl jurisdikcijos, termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo D. T. atvykimo pas atsakovę momento, t. y. 2018-09-13. Pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi termino pabaigos momentu, kurį laikė ieškinio užregistravimo momentą per EPP sistemą. Iš EPP sistemos matyti, kad ieškovės ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendė tik 2018 m. gruodžio 28 d., taigi, D. T. atvyko pas mamą 2018 m. rugsėjo 13 d., o ieškovės ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendė tik 2018 m. gruodžio 28 d.

Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės ieškinio dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią nuolat valstybės narės teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu jurisdikcija įgyvendina valstybės narės, kurioje nuolat gyvena atsakovas, teismai, nepaisant jo pilietybės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė ir jos dukra turi nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje.

Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad bendravimas su vaikaite nėra nutrūkęs, kadangi ji nurodė, jog elektroninio ryšio priemonėmis ji bendravo su vaikaite 2018-10-17, 2018-12-10 bei 2019-01-02. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos netinkamai vertino realią situaciją, t. y. atstumą tarp šalių, atsakovės užimtumą ir vasaros atostogų trukmę, D. T. ikimokyklinio ugdymo užimtumą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, parodančių, jog vaikaitės bendravimas su senele buvo nutrūkęs. Kaip jau buvo minėta, ieškovė pati pripažino, kad iki ieškinio padavimo elektroninio ryšio priemonėmis bendravo su vaikaite. Aplinkybė, kad ieškovė nuo vaiko gimimo ja rūpinosi ir išvykus dukrai į užsienį ją prižiūrėjo, nėra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo. Priešingai, nei teigia pati ieškovė, ji nedėjo jokių pastangų, kad bendravimas intensyvėtų.

Ieškovė J. T. atsiliepimu į atsakovės T. T. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovei J. T. bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė praleido reikalavimo teismui pateikimo terminą, t. y. atsakovė nurodo, kad ieškinys dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo pateiktas praleidus nustatytus terminus ir nurodo, kad 3 mėnesių ieškinio pateikimo terminas suėjo 2018-12-13, ieškinys pateiktas 2018-12-12, o priėmimo klausimą teismas išsprendė tik 2018-12-28, o tuo metu terminas spręsti ginčą buvo praleistas. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo terminas negali būti įskaičiuojamas į ieškinio pateikimo terminą.

Europos Sąjungos viduje yra nustatyta papildoma taisyklė dėl teismingumo, kada vaiko buvusios nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas 3 mėnesius nuo vaiko išvežimo momento išlaiko jurisdikciją (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 9 straipsnis) – kai sprendžiami klausimai dėl bendravimo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju sprendžiami senelių bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo ir Lietuvos teismų jurisdikcijos klausimai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje civilinėje byloje teismas tikrindamas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą, visų pirma tiria atsakovės T. T. argumentus dėl šios civilinės bylos tarptautinio teismingumo (jurisdikcijos) ir teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliantė T. T. prašo skirti žodinį jos apeliacinio skundo nagrinėjimą. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl prašymas atmestinas.

Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos

CPK 782 straipsnyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas šiuo atveju turi būti taikomas. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus tarptautinės, Europos Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus.

Parenkant taikytinas teisės normas teismingumo klausimui išspręsti CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).

Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje (su tarptautiniu elementu) pareikštų reikalavimų, susijusių su tėvų pareigomis, pobūdį, pritaria ginčo šalių ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju dėl teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

CK 2.12 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. CK 2.14 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.

Tarp šalių nėra ginčo, kad bylos iškėlimo stadijoje vaiko D. T. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje su mama, atsakove T. T.. Į bylą pateikti įrodymai, kad mergaitė Jungtinėje Karalystėje gyvena su mama, pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. vasario 28 d. gavo Jungtinės Karalystės centinės institucijos pranešimą dėl nepilnametės D. T. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo motinos T. T. šeimoje.

Europos Teisingumo Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad: „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoką reikia aiškinti taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Tuo atveju, jeigu taikant minėtus kriterijus pagrindinėje byloje būtų padaryta išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, jurisdikcija turintis teismas turi būti nustatomas remiantis „vaiko buvimo“ kriterijumi (Europos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 sprendimas byloje C-497/10 PPU).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuolaikinėje šeimos teisėje nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos kriterijus arba aptartas „vaiko buvimo“ kriterijus šiandieninėmis laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių sąlygomis tampa labai svarbiu užtikrinant vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumą ir jo įprasto gyvenimo būdo tęstinumą. Jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vieną pagrindinių vaiko teisių būti išklausytam, sužinoti vaiko nuomonę, surinkti kitus įrodymus, kurie reikšmingi siekiant teisingai išspręsti civilinę bylą, liečiančią vaiko teises ir teisėtus interesus.

Reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12, 13 straipsniuose įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remdamasis teismas tokius reikalavimus turi teisę nagrinėti net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsniu, tik nustačius šias sąlygas: 1) nenutrūkstamą vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikciją; 2) ieškinio reikalavimas turi būti susijęs su sprendimo dėl bendravimo teisių, priimto toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, pakeitimu.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Lietuvoje nebuvo priimtas sprendimas dėl J. T. bendravimo teisių su vaikaite D. T., ieškovė tokį reikalavimą reiškia pirmą kartą. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad 2015–2018 metais D. T. laikinoji globa (laikinoji globėja – J. T.) keletą kartų buvo panaikinta, ir Šiaulių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu D. T. grąžinta motinai, po to mergaitė išvykdavo su atsakove iš Lietuvos ir gyveno Jungtinėje Karalystėje. Šias aplinkybes ieškinyje pripažįsta ir pati ieškovė J. T., ir tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje jurisdikcija nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip nenutrūkstama.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmeta ieškovės J. T. atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus atsikirtimus dėl reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsnyje nustatytos papildomos taisyklės, numatančios, kad vaiko buvusios nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas 3 mėnesius nuo vaiko išvežimo momento išlaiko jurisdikciją, taikymo.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad ši civilinė byla pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei T. T. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo turėtų būti nagrinėjama Jungtinės Karalystės teisme pagal reglamento „Briuselis II bis“. 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį teismingumo pagrindą, t. y. pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad, Lietuvos teismui priėmus sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. T., teismo sprendimas turėtų būti vykdomas Jungtinėje Karalystėje. Tai patvirtina ieškovės 2019 m. lapkričio 18 d. teismui pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį Europos raštą dėl bendravimo su vaikaite. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad Jungtinė Karalystė 2020 m. sausio 31 d. išstojo iš Europos Sąjungos, todėl pagal 1996 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą susitariančioje valstybėje galima bus atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą, jei jurisdikcija nebuvo pagrįsta kurios nors vienu šios konvencijos II skyriuje nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą ir civilinės bylos ginčo pobūdį, teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas naikintinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtą taip užtikrinant teisminio proceso teisėtumą ir civilinių teisių gynybos efektyvumą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai nusprendė dėl civilinės bylos jurisdikcijos, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir J. T. ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo esme, neaptariami (CPK 782 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio pirma dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 782 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir ieškovės J. T. ieškinį palikti nenagrinėtą.