- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- e2-1029-251/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08318-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- T. T.
- Trečiasis asmuo
- Z. T.
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei T. T., trečiajam asmeniui Z. T., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. T. (vaiko močiutė) ieškiniu teismo prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaikaite D. T. per jos gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), Šv. Kūčių ir Kalėdų metu; Naujųjų metų išvakarėse bei pirmąją Naujųjų metų dieną; Šv. Velykų švenčių metu. Bendravimas gali vykti tiek nuotolinio ryšio priemonėmis tiek J. T. ar D. T. atvykstant pas vieną kitą; 2) Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatyti, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite elektroninio ryšio priemonėmis, t.y. elektroniniu paštu bei per Skype, Viber ir Messenger programas, kurių prisijungimo duomenis privalo nurodyti T. T.. 3) Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatyti, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite kuomet vaikaitė atvyksta į Lietuvą, o taip pat, tuomet, kai J. T. nuvykstas į vaikaitės gyvenamąją vietą. 4) T. T. prieš savaitę laiko privalo informuoti J. T. apie planuojamą grįžimą į Lietuvą bei suderinti J. T. netrukdomą bendravimo su vaikaite tvarką, kuri turi būti ne trumpesnė kaip 5 dienos. J. T. taip pat turi teisę nuvykus į vaikaitės gyvenamąją vietą užsienyje netrukdomai bendrauti su vaikaite D. T. 5 dienas iš eilės, jei tuo metu vyksta vaikaitės mokslai, tuomet J. T. rūpinasi vaikaitės nuvykimu ir parvykimu į lavinimo įstaigą. 5) Vasaros ir žiemos atostogų metu J. T. turi teisę pasiimti vaikaitę atostogauti į Lietuvą ar į kitą šalį. Atostogų trukmė žiemos metu sudaro mažiausiai 5 dienos, o vasarą 20 dienų. Apie numatomas atostogas J. T. įspėja T. T. prieš 30 dienų el.paštu (duomenys neskelbtini). T. T. be pateisinamos pagrįstos priežasties neleidus vaikui vykti su močiute J. T. atostogauti pastaroji turės teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, t.y. atlyginti už įsigytą bet nepanaudotą bilietą; 6) J. T. ir T. T. pagal bet kurios raštišką reikalavimą el.paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo išanksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaikaite laiką ir vietą. Bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaikaite tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus T. T. gyvenamajai vietai, telefono numeriui, elektroniniam paštui ar prisijungimo duomenims prie Viber, Skype ar Mesenger programų, privaloma nedelsiant informuoti J. T.. Priteisti iš atsakovės valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktas teisines paslaugas (1–6 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesudaro sąlygų jai bendrauti su vaikaite. Nuo anūkės D. T. gimimo 2013 m. rugpjūčio 21 d., ji su vyru Z. T. rūpinosi anūkės poreikiais ir priežiūra. 2015 metų kovo mėnesį atsakovė T. T. išvyko uždarbiauti į užsienį. 2015 m. kovo 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-234 „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo D. T. be globos išmokos“ laikinoji globėja buvo paskirta ieškovė močiutė J. T.. Atsakovė iš užsienio grįžo po trijų mėnesių, t.y. 2015 m. liepos mėnesį, ir kartu ieškove bei savo dukra D. T. gyveno 5 mėnesius, t.y. iki 2015 m. gruodžio mėnesio, kuomet dukra vėl pateikė prašymą Šiaulių rajono savivaldybei dėl dukros D. T. laikinosios globos nustatymo, bei pastaroji Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1555 „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo D. T. be globos išmokos“ buvo nustatyta, o atsakovė ir vėl išvyko į užsienį 18 mėnesių, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. 2017 m. birželio mėnesį atsakovė T. T. pateikė Šiaulių rajono savivaldybei prašymą dėl dukros D. T. laikinosios globos panaikinimo, kuri buvo panaikinta 2017 m. birželio 7 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-800 „Dėl D. T. grąžinimo motinai T. T.” bei išsivežė dukrą kartu gyventi į užsienį, tačiau anūkei išgyvenus su mama tik vieną mėnesį sulaukė iš dukros žinių, kad jai per sunku su savo dukra, todėl ją parvežė ir 2017 m. liepos 24 dieną Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1047 „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo D. T. be globos išmokos“ buvimo paskirta laikinoji anūkės D. T. globėja. Atsakovė 2018 metų vasario mėnesį vieną savaitę buvo grįžusi į Lietuvą. 2018 m. gegužės mėnesį ieškovė pati vežė vaikaitę dukrai į užsienį, tačiau dukra po savaitės gyvenimo kartu, savo dukrą, išvijo, nurodydama, kad jai trukdo. 2018 m. spalio 1 d., kuomet dukra T. T. pateikė Šiaulių rajono savivaldybei prašymą dėl dukros D. T. laikinosios globos panaikinimo, kuri 2018 m. spalio 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1321 „Dėl D. T. laikinosios globos tėvų prašymu pabaigos” buvo baigta. Vaikaitė D. T. iš Lietuvos buvo išvežta į Jungtinę Karalystę 2018 m. rugsėjo 13 d., o išsiskyrimas su vaikaite įvyko 2018 m. rugsėjo 27d., kuomet dukra T. T. išprašė ieškovę iš savo namų užsienyje. Atsakovė dėl bendravimo tvarkos nesitaria. Neleidžia matytis su anūke ir bendrauti su ja, paskutinį kartą su anūke bendrauta telefonu 2018 m. spalio 17 d. ir gruodžio 10 d., bei 2019 sausio 2 d. Anūkė bendraudama su ieškove išreiškė norą grįžti namo ir bendrauti su močiute. Ieškovė mano, kad dėl netinkamo atsakovės draugo bei nepakankamo rūpinimosi vaikaite, atsakovė neužtikrina tinkamų augimo bei gyvenimo sąlygų vaikaitei.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams ir bylą nutraukti, bei priteisti patirtas išlaidas (46-47 b. l.). Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškove dėl jos nuomonės jog nesirūpina dukra bei jai sudarytos netinkamos gyvenimo sąlygos. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija dėl ieškinio dalyko, o būtent nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su artimu giminaičiu – ieškove neišsakyta.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. T., neneigė, jog jos mama prižiūrėjo dukrą, ir santykiai buvo geri. Nors ieškovė nurodo, kad anūkė gyvena netinkamomis sąlygomis, tačiau ji su tuo nesutinka, tarnybos patikrinusios gyvenimo sąlygas pažeidimų nenustatė. Atsakovės ryšys su dukra yra stiprus, jos gyvena kartu. Nutraukus laikinąją globą 2018-10-02 santykiai tarp šalių pasikeitė. Atsakovė leido bendrauti dukrai su ieškove, tačiau ieškovei pateikus ieškinį teismui bendravimas pasikeitė. Prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi.
Trečiasis asmuo Z. T. atsiliepimo nepateikė.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, atsiliepdamas į ieškovės ieškinį, nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatyta vaiko bendravimo su artimu giminaičiu tvarka (31-31 b. l.). Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus rašte nurodyta, kad 2019 m. vasario 28 d. iš Jungtinės Karalystės centrinės institucijos gautas atsakymas dėl nepilnametės D. T. teisių bei teisėtų interesų užtikrinimo motinos T. T. šeimoje, kompetentingi darbuotojai atliko T. T. šeimos vertinimą, jokių vaiko teisių apsaugos pažeidimų šeimoje nenustatė (71-72 b. l.) Teismo posėdžio metu (2019-08-20) Valstybinė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patikslino savo poziciją, nurodydama, kad palaiko išvadoje pateiktus argumentus, mano kad vaikas turėtų bendrauti su močiute, nes su ją augino. Klausimą dėl ieškovės ieškinio, o būtent konkrečios bendravimo tvarkos palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. T. yra D. T. (gim. 2013 m. rugpjūčio 21 d.) senelė. 2015 m. kovo 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-234 „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo D. T. be globos išmokos“ laikinoji globėja buvo paskirta ieškovė močiutė J. T. (14, 32 b. l.). 2015 m. liepos 27 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-851 „Dėl D. T. grąžinimo motinai T. T.”, D. T. grąžinta motinai T. T. (33 b. l.). 2015 m. gruodžio 14 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1555 „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo D. T. be globos išmokos“, buvo nustatyta laikinojo globa ir globėja apskirta ieškovė J. T. (34 b.l.). 2017 m. birželio 7 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-800 „Dėl D. T. grąžinimo motinai T. T.“ dukros D. T. laikinosios globa panaikinta (35 b. l.) 2017 m. liepos 24 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1047 „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo D. T. be globos išmokos“ buvimo paskirta laikinoji anūkės D. T. globėja (36 b. l). 2018 m. spalio 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1321 „Dėl D. T. laikinosios globos tėvų prašymu pabaigos“, laikinoji globa D. T. panaikinta ir ji grąžinta motinai T. T. ( 37 b. l.). Šiuo metu nepilnametė D. T. gyvena su mama T. T., tai patvirtina atsakovės pateiktas atsiliepimas bei 2019 m. vasario 25 d. pažyma iš R. pradinės mokyklos, kurioje nurodyta kad D. T. pradėjo mokytis R. pradinėje mokykloje 2018 m. rugsėjo 24 d., o 2018 m. gruodžio 21 d. paliko mokyklą, kad pereitų į F. P. pradinę mokyklą G. (56-57 b. l.).
Dėl vaiko bendravimo su močiute tvarkos įgyvendinimo
Teismas pažymi, kad vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra savarankiška teisė, nesusijusi su tėvų valdžios įgyvendinimu ir nenulemta tėvų teisių. Vaiko bendravimo su močiute (seneliais) tvarka nepriklauso nuo tėvų valdžios įgyvendinimo, taip pat ir nuo tėvų bendravimo su vaiku tvarkos. Jeigu šalys abipusiu sutarimu nesusitaria dėl vaiko teisės bendrauti su močiute (seneliais) įgyvendinimo, teismas gali nustatyti šios teisės įgyvendinimą ir tai nereiškia, jog bus pažeidžiama tėvų teisė bendrauti su vaiku.
Taigi teismas gali įpareigoti tėvus (tėvą ir motiną) sudaryti vaikams sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad toks bendravimas neprieštarauja vaikų interesams.
Dėl vaikų teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais
Bendravimas su giminaičiais yra vaiko (vaikų) teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams.
Žemesnės instancijos teismas
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat lemti tam tikras pozityvias pareigas, neatskiriamai susijusias su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Europos žmogaus teisių komisija savo veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. Fidler v. Austria, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).
Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad vaiko motina - ieškovės duktė, prieštaravo vaikaitės bendravimui su močiute (ieškovės motina).
Dėl vaikų interesų užtikrinimo, įgyvendinant vaikų teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais
Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertindamas 5 metų amžių ir vaiko galimybes suformuoti aiškią ir objektyvią nuomonę, byloje neskyrė atlikti nepilnamečio vaiko apklausos dėl vaikų nuomonės dėl bendravimo su močiute.
Teismas, atsižvelgdamas į savo aktyvesnį vaidmenį šioje byloje ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, įpareigojo atsakovę ir jos atstovą pateikti teismui atsiliepimą atitinkantį procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišsakė. Atsakovės išdėstymas dėl konfliktinių santykių su ieškove, bei nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų, neišsprendžia bei neparodo atsakovės pozicijos dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su ieškove.
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, parodančių, jog vaikaitės bendravimas su senele prieštarautų jos interesams. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nemoka bendrauti su vaiku, jo nemyli, neturi tam įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės šeimoje naudojamas fizinis smurtas. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo vaiko gimimo ja rūpinosi ir išvykus dukrai į užsienį ją prižiūrėjo. Ieškovės kreipimasis į teismą, parodo ieškovės siekį ir norą bendrauti su vaikaite. Teismas pažymi, kad bylos šalių ginčas dėl tarpusavio konfliktų nėra susijęs su šioje byloje pareikštais reikalavimais ir neturi jokios įtakos vaiko teisėms bendrauti su senele. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, gauna nuolatines pajamas, gyvena nuosavame bute ir gali sudaryti geras sąlygas vaikaitei leisti laisvalaikį ir bendrauti su senele.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė neneigė aplinkybių, jog anksčiau ji netrukdė jos dukteriai bendrauti su ieškove, t. y. vaiką su senele siejo artimas ryšys. Byloje nėra duomenų, kad vaikui bendraujant su senele galėtų būtų daroma žala vaiko asmenybės raidai. Teismo vertinimu, vien konfliktiški ieškovės ir atsakovės santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti senelės ir vaikaitės bendravimą.
Atsakovė ir jos atstovas nuomonės dėl ieškovės pateikto bendravimo tvarkos teismui neišsakė. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka (jos dalis dėl bendravimo su vaikaite laiko) nėra per daug intensyvi. Priešingai, tokia vaiko ir senelės bendravimo tvarka padės palaikyti glaudesnį ryšį su ieškove, kas yra svarbu visapusiškai ir harmoningai vaiko raidai, vaiko tapatybės jausmui.
Dėl bendravimo tvarkos švenčių dienomis
Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlytas variantas atitinka vaikų interesus, todėl nustatytina ieškovės bendravimo su jos vaikaite tvarka, suteikiant ieškovei galimybę kasmet bendrauti su vaiku Katalikų Velykų metu, Kalėdų metu, Naujųjų metų išvakarėse bei pirmą Naujųjų metų dieną, taip pat pasveikinti vaiką gimtadienio proga. Tiek nuotolinėmis ryšio priemonėmis tiek betarpiškai.
Teismas sprendžia, kad nėra kliūčių nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką, kuri atitinka tiek ieškovės, tiek vaikaitės interesus.
Ieškovės reikalavimas dėl T. T. be pateisinamos pagrįstos priežasties neleidus vaikui vykti su močiute J. T. atostogauti pastaroji turės teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, t.y. atlyginti už įsigytą bet nepanaudotą bilietą, yra perteklinis. Teismas sprendimu nustato bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Sprendimo nevykdymo institutas yra kita civilinio proceso stadija, todėl sąlyginis reikalavimas dėl žalos atlyginimo už nepanaudotą bilietą netenkintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir jo dienotvarkę, taip pat, siekdamas neapsunkinti vaiko ugdymo režimo, sprendžia, jog ieškovės bendravimas su vaikaite telekomunikacijos priemonėmis turi vykti, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, netrikdant vaiko dienos režimo, dienotvarkės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro, 100,00 Eur žyminis mokestis, 410,67 Eur išlaidų antrinei advokato teisinei pagalbai apmokėti (85 b. l.) ir 10,21 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkinamas, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti tokią J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su jos vaikaite D. T., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. J. T. turi teisę bendrauti su vaikaite D. T. per jos gimtadienį, t.y. rugpjūčio mėn. 21 d., Šv. Kūčių ir Kalėdų metu; Naujųjų metų išvakarėse bei pirmąją Naujųjų metų dieną; Šv. Velykų švenčių metu. Bendravimas gali vykti tiek nuotolinio ryšio priemonėmis tiek J. T. ar D. T. atvykstant pas vieną kitą.
2. Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatoma, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite elektroninio ryšio priemonėmis, t.y. elektroniniu paštu bei per Skype, Viber ir Messenger programas, kurių prisijungimo duomenis privalo nurodyti T. T..
3. Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatoma, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite kuomet vaikaitė atvyksta į Lietuvą, o taip pat, tuomet, kai J. T. nuvyksta į vaikaitės gyvenamąją vietą.
4. T. T. prieš savaitę laiko privalo informuoti J. T. apie planuojamą grįžimą į Lietuvą bei suderinti J. T. netrukdomą bendravimo su vaikaite tvarką, kuri turi būti ne trumpesnė kaip 5 dienos. J. T. taip pat turi teisę nuvykus į vaikaitės gyvenamąją vietą užsienyje netrukdomai bendrauti su vaikaite D. T. 5 dienas iš eilės, jei tuo metu vyksta vaikaitės mokslai, tuomet J. T. rūpinasi vaikaitės nuvykimu ir parvykimu į lavinimo įstaigą.
5. Vasaros ir žiemos atostogų metu J. T. turi teisę pasiimti vaikaitę atostogauti į Lietuvą ar į kitą šalį. Atostogų trukmė žiemos metu sudaro mažiausiai 5 dienos, o vasarą 20 dienų. Apie numatomas atostogas J. T. įspėja T. T. prieš 30 dienų el.paštu (duomenys neskelbtini).
6. J. T. ir T. T. pagal bet kurios raštišką reikalavimą el.paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo išanksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaikaite laiką ir vietą. Bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaikaite tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus T. T. gyvenamajai vietai, telefono numeriui, elektroniniam paštui ar prisijungimo duomenims prie Viber, Skype ar Mesenger programų, privaloma nedelsiant informuoti J. T..
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovės T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų 100,00 Eur (vieno šimto eurų ct) žyminio mokesčio ir 10,51 Eur (dešimties eurų 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).
Priteisti iš atsakovės T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų 410,67 Eur (keturių šimtų dešimties eurų 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalvos išlaidas valstybei mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, AB Luminor Bank Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.