- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 2-30812-996/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24127-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės
dalyvaujant ieškovui I. K. (I. K.), ieškovo I. K. (I. K.) atstovei advokato padėjėjai S. A., atsakovo Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. (I. K.) ieškinį atsakovui Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai dėl sprendimo panaikinimo, įsakymų pripažinimo neteisėtais, nepriemokų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 43–48), kurio reikalavimus teismo posėdžio metu sukonkretino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-06-07 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas), pripažinti Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos (toliau – atsakovas, darbdavys, filharmonija, įstaiga) generalinio direktoriaus 2015-12-22 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiami įsakymai) jo atžvilgiu neteisėtais, priteisti jam iš atsakovo 66 Eur nepriemoką už 2015 m. gruodžio mėn. ir 150 Eur nepriemoką už 2016 m. kovo mėn., 0,07 % dydžio delspinigius nuo pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad nuo 1997-12-16 dirba pas atsakovą, jo darbo sutartyje nurodytos pareigos – muzikantas, tačiau be muzikanto pareigų jis dirba ir koncertmeisteriu. Pažymėjo, kad atsakovo teigimu jis dirba tik koncertmeisterio pareigose, nors atsakovo tinklapyje skelbiama, jog jis groja trimitų grupėje, taip pat yra ir koncertmeisteris. Nurodė, kad įstaigos kolektyvinės sutarties 7.3 p. numatyta galimybė nuolat sugretinti dvi pareigybes mokant už tai papildomą priedą, todėl atsakovo ir jo susitarimas dėl papildomų koncertmeisterio pareigų atlikimo neprivalėjo būti įformintas atskira darbo sutartimi, tačiau turėjo būti aptartas toje pačioje darbo sutartyje. Pabrėžė, kad darbo sutarties sudarymas yra darbdavio atsakomybė, todėl netinkamas darbo sutarties sąlygų įforminimas neturi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, kylantiems iš tinkamo savo pareigų atlikimo. Teigė, kad jis pastoviai vykdė papildomas koncertmeisterio funkcijas, atsakovas jam nuolat mokėjo priedą prie tarifinio atlyginimo, todėl jam mokamas priedas nėra skatinamoji priemoka, o yra sudėtinė jo darbo užmokesčio dalis už atliekamas pareigas, priedo mokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik gavus raštišką jo sutikimą, todėl atsakovo vienašališkas sprendimas dėl priedo jam sumažinimo 2015 m. gruodžio mėnesį ir 2016 m. kovo mėnesį yra neteisėtas. Pažymėjo, kad atsakovas nenustatė aiškių kriterijų, rodiklių ar konkrečių veiklos rezultatų, nuo kurių priklausytų jam išmokamo priedo dydis. Teigė, kad atsakovo darbuotojai priedų mokėjimą suvokė kaip nuolat mokamą atlyginimo dalį, didėjančią didėjant darbo stažui, skiriamu priedu darbdavys iš tikrųjų apmokėjo už įprastą darbą, o ne skatino darbuotojus už gerą darbą.
Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nėra faktų, patvirtinančių, jog sumenko jo kvalifikacija; aplinkybę, ar jis gerai groja, gali nustatyti tik muzikantai, o ne darbdavys, tai gali padaryti atestacijos komisija, meno vadovas jam pretenzijų neturėjo; yra buvęs atvejis, kai jis likus dviem dienom iki koncerto pranešė, kad jis koncerte nedalyvaus; vienas augina keturių metų vaiką, kartais vaikas serga, tuomet jis ima nedarbingumo pažymėjimus, kas, jo manymu, darbdaviui nepatinka; pripažino, kad pastoviai dirba koncertmeisteriu, visada buvo kaip koncertmeisteris, kartu teigė, kad jie visi įstaigoje yra muzikantai.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas ieškovo darbo sutartyje, 2016-04-22 rašte, įsakymuose dėl priedų skyrimo, raštuose Darbo ginčų komisijai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pats nurodė, kad ieškovas yra muzikantas, ieškovas visą laiką dirbo muzikantu, o koncertmeisterio pareigos buvo papildomos, ieškovo darbo drausmės pažeidimai raštu nebuvo įforminti, priedų sumažinimo priežastis atsakovas Darbo ginčų komisijai ir teismui nurodė skirtingas, mano nelogiška, kad jei už 2016 m. kovo mėn. sumažinamas priedas už neprofesionalumą, o jau už 2016 m. balandžio mėn. vėl mokamas didesnis priedas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 93–95).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad nors darbo sutartyje, sudarytoje su ieškovu, nurodyta, kad ieškovo pareigos yra muzikantas, tačiau ieškovas nuo pat darbinių santykių atsiradimo pradžios dirbo tik koncertmeisterio pareigose, už kurias jam buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas atlyginimas bei kintantis priedas už aukštą kvalifikaciją ir profesinį meistriškumą, ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su koncertmeisterio pareiginiais nuostatais, per visą savo darbinę veiklą įstaigoje niekada nekėlė klausimo dėl jo dirbtų pareigų, niekada nereiškė noro keisti savo turimas pareigas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovo profesija yra muzikantas, tačiau jo pareigybė yra koncertmeisteris; pažymėjo, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis ėjo tik koncertmeisterio pareigas; priedas jam buvo mokamas skirtingo dydžio; priedas ieškovui buvo mažinamas, nes jis buvo padaręs nusižengimų, kuriuos vertino įstaigos generalinė direktorė, pažeidimai nebuvo tokie rimti, kad taikyti jam drausminę nuobaudą, tačiau jis buvo neįspėjęs meno vadovo, kad nedalyvaus koncerte, be to, kai kurias dienas nedirbo dėl ligos, už tas dienas jam mokėjo Sodra išmokas, todėl dėl jo požiūrio į darbą, neatvykimo į darbą dėl ligos priedas jam buvo sumažintas, darbo rezultatai neapsiriboja kas tris metus teikiama atestacijos komisijos išvada, ieškovui ne kartą administracijos vadovybė sakė, ką jis daro netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl priedo sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1997-12-16 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 1998-12-15, kurioje nurodyta, kad ieškovas priimtas dirbti muzikantu (trimitas) (b. l. 121–123), tarp ieškovo ir atsakovo 1998-12-15 buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas priimtas dirbti artistu (trimitas) (b. l. 119), darbo santykių eigoje darbo sutartis ne kartą keista, darbo sutarties pakeitimuose nurodoma, kad ieškovas dirba muzikantu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 10–17).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
DK 95 str. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.
DK 186 str. 2 d. nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
DK 233 str. nustatyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.2. p., biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams suteikiama teisė, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustatyti kitiems darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba rašytiniu darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Bendra šių priedų ir priemokų suma neturi viršyti darbuotojui nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio. Priedas (priemoka) mažinamas (-a) arba panaikinamas (-a), jeigu pablogėja tų asmenų darbo rezultatai arba jie nevykdo minėtųjų darbų.
Atsakovo kolektyvinės sutarties IV skyriaus 7.1. p. nustatyta, kad kartu su nuolatiniu atlyginimu filharmonijos darbuotojams gali būti mokamas papildomai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nustatytas priedas aukštos kvalifikacijos atlikėjams.
Dėl ieškovo pareigų
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutartyje ieškovo pareigos nurodytos muzikantas, artistas (trimitas) (b. l. 119, 121–123; Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 10–17), tačiau, ieškovas ieškinyje teigė, kad jis dirba ne tik muzikantu, bet ir papildomai koncertmeisteriu, nors teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kuo jis nuo pat darbo santykių pas atsakovą pradžios dirba negalėjo, nes nuolat keitė savo paaiškinimus, galiausiai nurodydamas, kad pastoviai nuo įsidarbinimo pas atsakovą dirba koncertmeisteriu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam buvo mokamas priedas už papildomą koncertmeisterio darbą. Atsakovas teigė, kad nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovo pareigos muzikantas, tačiau jis dirbo tik koncertmeisterio pareigose, priedas jam buvo mokamas už aukštą kvalifikaciją ir profesinį meistriškumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013); sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014).
Byloje nustatyta, kad ieškovas pas atsakovą dirba nuo 1997 metų (b. l. 119, 121–123; Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 10–17), ieškovas neginčija, kad nuo pat darbo santykių pradžios atliko koncertmeisterio darbą, teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimą, kokį darbą jis dirba pas atsakovą, pats nurodė, kad nuo pat įsidarbinimo pas atsakovą pastoviai dirba koncertmeisteriu, visada buvo kaip koncertmeisteris. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teisingai pažymėjo, kad ieškovo profesija yra muzikantas, tačiau jo pareigybė yra koncertmeisteris, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jie visi įstaigoje yra muzikantai, jis visada buvo kaip koncertmeisteris, vadinasi, supranta profesijos atskyrimą nuo pareigybės, todėl tai, kad kai kuriuose dokumentuose atsakovas ieškovą įvardija kaip muzikantą neįrodo, jog ieškovo pareigybė pas atsakovą buvo muzikantas. Nustatyta, kad pats ieškovo darbo pobūdis ir jo vykdytos darbo funkcijos išliko tokios pačios nuo pat darbo santykių pradžios, per visą pas atsakovą dirbtą ilgą, daugiau kaip 18 metų, laikotarpį ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl jo pareigų, atliekamo darbo ar papildomų funkcijų, neginčijo priedų mokėjimo jam tvarkos, be to, pats ieškovas pateikė orkestro narių sąrašą (b. l. 56–58), kuriame nurodyta, kad jis yra koncertmeisteris, pagal koncertmeisterio pareiginių nuostatų (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 44–45) 7.3. p., koncertmeisterio funkcijos taip pat yra ir kitų veiksmų, reikalingų siekiant aukščiausio grupės meistriškumo lygio, atlikimas, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis visada buvo kaip koncertmeisteris, todėl teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, šalių elgesį darbo santykių eigoje, konstatuoja, kad nepaisant to, kad darbo sutartyje ieškovo pareigos nurodytos muzikantas, artistas (trimitas), faktiškai jis dirba koncertmeisterio pareigose, tokie buvo tikrieji šalių ketinimai tiek sudarant pirmąją darbo sutartį, tiek darant jos pakeitimus. Įvertinęs aukščiau padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovas nuo pat darbo santykių pradžios dirba pas atsakovą tik koncertmeisterio pareigose, todėl darbavys neturėjo pareigos mokėti ieškovui priedo už papildomą darbą (pareigas).
Dėl atsakovo diskecijos nustatyti priedo dydį
Aukščiau teismas jau padarė išvadą, kad ieškovas nuo pat darbo santykių pas atsakovą pradžios dirba tik koncertmeisterio pareigose, atsakovui nebuvo pagrindo mokėti ieškovui priedą už papildomą darbą (pareigas), todėl teismas konstatuoja, kad priedai darbuotojui buvo mokami už aukštą kvalifikaciją ir profesinį meistriškumą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.2 p. ir kolektyvinės sutarties IV skyriaus 7.1. p. nuostatas, kurios įtvirtina darbdavio teisę, o ne pareigą skirti priedus neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui yra žinomos aiškios ir nedviprasmiškos kolektyvinės sutarties, kurią jis pats pateikė į bylą, nuostatos, įvardijančios atvejus, kada atsakovas atskiru direktoriaus įsakymu turi teisę, bet ne pareigą, skirti darbuotojams priedą prie darbo užmokesčio, be to, ieškovas, kaip ilgametis atsakovo darbuotojas, būdamas rūpestingas ir sąžiningas, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis, už ką ir kokio dydžio jam skiriamas priedas. Byloje esantys filharmonijos direktoriaus įsakymai dėl priedų (b. l. 96–99, Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 48–69, 75–76) patvirtina, kad priedas ieškovui buvo skiriamas už aukštą kvalifikaciją bei profesinį meistriškumą. Teismas sutinka su Darbo ginču komisijos teiginiu, kad kolektyvinėje sutartyje nėra numatyti jokie kriterijai, įpareigojantys atsakovą mokėti darbuotojams vienokio ar kitokio dydžio priedą prie tarnybinio atlyginimo už aukštą kvalifikaciją ar pan. Teismas pažymi, kad ieškovo argumentai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie buvo pagrindas jam sprendžiant dėl priedo sumažinimo, yra nepagrįsti, nes atsakovas dar 2016-04-20, atsakydamas į ieškovo 2016-04-11 prašymą, ieškovui nurodė, kad priedas jam sumažintas dėl jo tiesioginių pareigų pablogėjusio atlikimo, kolektyvinio darbo drausmės nesilaikymo bei sumenkėjusios profesinės kvalifikacijos (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 37), pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo atvejis, kai iki koncerto likus dviem dienom jis pranešė jame nedalyvausiantis. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato būtinybės darbdaviui mažinant darbuotojui skiriamą priedą būtinai taikyti jam ir drausminės atsakomybės procedūrą, taip pat akcentuoja, kad skundžiamais įsakymais priedas ieškovui buvo ne panaikintas, o, atsižvelgiant į darbuotojui išsakytas pastabas, sumažintas. Akivaizdu, kad darbuotojas, sulaukęs darbdavio pastabų dėl tiesioginių pareigų pablogėjusio atlikimo, kolektyvinio darbo drausmės nesilaikymo bei sumenkusios profesinės kvalifikacijos, turėjo suvokti tokio savo elgesio galimas pasekmes. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jo veiklą gali vertinti tik atestacijos komisija, kadangi darbdavys vertina darbuotojo elgesį darbe (ieškovo atveju – nedalyvavimą koncerte ir pan.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. kovo mėn. buvo laikinai nedarbingas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 80–83), todėl, teismo vertinimu, sumažinto priedo skyrimas, darbuotojui neišdirbus viso darbo laiko, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
Įvertinęs aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, jog darbdavys, sumažindamas atitinkama dalimi ieškovui priedą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, savo diskrecijos teisės nustatant priedo dydį neviršijo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principo nepažeidė, todėl nėra pagrindo skundžiamus įsakymus ieškovo atžvilgiu pripažinti neteisėtais ir priteisti ieškovui iš atsakovo 66 Eur nepriemoką už 2015 m. gruodžio mėn. ir 150 Eur nepriemoką už 2016 m. kovo mėn., ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas kaip išvestinis. Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas teismo neprašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str. teismas
nusprendė:
ieškovo I. K. (I. K.) ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.