Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-191-659/2015

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-20
Bylos Nr.: 1-191-659/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis: J. M., M. M., J. R.
Advokatai: Saulius Putrius

Kategorijos

1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.2.17.13Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-191-659/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02042-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.13; 1.2.17.13.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.3.6. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,gynėjams advokatams Sauliui Putriui, Vaidotui Rutavičiui, Arūnui Skuolevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvės vedėjas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. M. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros:

Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2010-04-07 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2009-10-14 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkiusiai UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorei D. G., kuri nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos knygoje neužregistravo iš viso kasos įplaukų 588002 Lt, iš jų:

- 538002 Lt paskolos iš piliečio E. P., pagrįstos 2009-02-20 kasos pajamų orderiu serija Zo Nr. 2009-02-20/1,

- 50000 Lt avanso iš piliečio G. B. už pastatą, pagrįsto 2009-10-14 kasos pajamų orderiu serija Zon Nr. 032-1,

bei laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2009-10-14 neužregistravo kasos knygoje iš viso kasos išlaidų 462000 Lt, iš jų:

- 12000 Lt pagal 2009-02-23 kasos išlaidų orderį Nr. 2009-02-23/1,- 50000 Lt pagal 2009-10-14 kasos išlaidų orderį (numeris nenurodytas),

- 400000 Lt pagal 2009-02-19 kasos išlaidų orderį (numeris nenurodytas).

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2010-04-07 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. M. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros:

Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-09-14 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkiusiai UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorei D. G., kuri nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos knygoje neužregistravo iš viso kasos įplaukų 8634,63 Lt, iš jų:

- 3217,67 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės“, pagrįsto 2010-08-04 kasos pajamų orderiu serija Zon Nr. 51,

- 3217,67 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės“, pagrįsto 2010-09-01 kasos pajamų orderiu serija Zon Nr. 142,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2010-08-04 kasos pajamų orderiu serija Zon Nr. 50,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2010-09-01 kasos pajamų orderiu serija Zon Nr. 141.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

J. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, faktiškai vadovaudamas bendrovei, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29 neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2011-07-04 kasos knygoje neužregistravo iš viso kasos įplaukų 158130,99 Lt, iš jų:

- 100000,00 Lt avanso gauto iš piliečio G. B., pagrįsto 2010-09-30 kasos pajamų orderiu serija Zon Nr. 0147,

- 3051,50 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2010-10-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 144,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2010-10-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 143,

- 2300,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2010-11-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 148,

- 1100,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2010-10-05 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 144,

- 830,98 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2010-11-08 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 146,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2010-11-10 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 145,

- 2300,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2010-12-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 149,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2010-12-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 145,

- 1100,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2010-12-05 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 145,

- 1151,30 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2010-12-06 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 146,

- 159,11 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2010-12-06 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 147,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2011-01-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 151,

- 1265,71 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-01-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 152,

- 3449,54 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-01-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 150,

- 1323,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2011-02-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 155,

- 136,23 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-02-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 153,

- 1000,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-02-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 154,

- 1174,62 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-02-07 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 157,

- 1300,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-02-07 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 156,

- 2300,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-02-23 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 158,

- 2300,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-03-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 159,

- 1193,54 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-03-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 162,

- 147,23 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-03-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 161,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2011-03-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 160,

- 900,02 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-03-09 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 163,

- 3551,15 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 165,

- 1058,25 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 166,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 164,

- 1060,45 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 169,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2011-05-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 167,

- 3185,98 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-05-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 168,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2011-06-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 170,

- 5000,00 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-06-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 173,

- 3167,50 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Tik gėlės ir Ko“, pagrįsto 2011-06-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 175,

- 1054,73 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-06-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 171,

- 1009,85 Lt nuomos mokesčio gauto iš A. V., pagrįsto 2011-07-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 172,

- 1173,33 Lt nuomos mokesčio gauto iš UAB „Irlanda“, pagrįsto 2011-07-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 174.

Bei laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2010-11-10 neužregistravo kasos knygoje iš viso kasos išlaidų 168000,00 Lt, iš jų:

- 150000,00 Lt paskolos suteiktos pil. J. R., pagrįstos 2010-10-04 paskolos sutartimi,

- 6000,00 Lt paskolos dalies pil. E. P. gražinimo pagrįsto 2010-10-14 kasos išlaidų orderiu be Nr.,

- 12000,00 Lt paskolos dalies pil. E. P. gražinimo pagrįsto 2010-11-10 kasos išlaidų orderiu be Nr.

Taip pat J. R. 2010 m. rugsėjo mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens D. G., adresu (duomenys neskelbtini), paėmė pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2010-08-23, ir šiuos, bei kitus jo faktinio vadovavimo metu turėtus pirminius apskaitos dokumentus, siekdamas, kad už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2011-07-29 nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus :

- laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2011-07-01 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius kasos įplaukas – 105954,06 Lt,

- laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2010-08-31 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius kasos išlaidas – 37217,95 Lt,

- laikotarpio nuo 2009-02-19 iki 2010-07-02 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius atskaitingų asmenų J. M. ir M. M. avansų panaudojimą – 277535,05 Lt,

- laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2010-07-10 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius prekių ir paslaugų pirkimą - 54377,15 Lt,

- laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2010-07-02 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius prekių ir paslaugų pardavimą – 147939,54 Lt,

- laikotarpio nuo 2009-04-24 iki 2009-12-07 AB Ūkio banko Klaipėdos filialo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, pagrindžiančius įplaukas - 16260,19 Lt, ir išlaidas - 16160,93Lt,

- laikotarpio nuo 2009-04-02 iki 2009-05-21 AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, pagrindžiančius išlaidas - 6380,16 Lt,

ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Apskaitos dokumentai <…> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų,” ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris nustatė: “Uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, <...> sąskaitas-faktūras, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-46 “Dėl Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ pakeitimo“ (galiojo iki 2011-03-18) 10.15 punkto reikalavimo: „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) - minimalus saugojimo terminas -10 metų“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 punkto reikalavimo: „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) - minimalus saugojimo terminas -10 metų“.

Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, J. R. buvo kaltinamas tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams :

Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, pažeisdamas 2000 m. liepos mėn. 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20 str. 3d. nuostatas - „Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę – rinkti bendrovės vadovą“ - neturėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimo, laikotarpiu nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29 faktiškai vadovavo bendrovei, vykdė bendrovės vadovo funkcijas. J. R. nesilaikydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.2 p. nuostatos, numatančios, kad „Bendrovės organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia Bendrovės įstatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“, žinodamas, kad bendrovė turi 496000,00 Lt pradelstų įsiskolinimų E. P. pagal 2009-02-19 paskolos sutartį, bei 150000 Lt turtinių įsipareigojimų (avansas) G. B. pagal 2009-10-14 preliminarią pastatų adresu Liepų g. 54, Klaipėda pirkimo-pardavimo sutartį, veikdamas tyčia, akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingai bendrovei, 2010-10-04 pats kaip fizinis asmuo iš UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 5 metams pasiskolino 150000,00 Lt. Paskola suteikta be jokių jos gražinimą užtikrinančių priemonių. Taip pat J. R. žinodamas, kad G. L. iki 2010-02-19 turėjo gražinti bendrovės paskolintus 400000,00 Lt pagal 2009-02-19 paskolos sutartį, nesiėmė jokių veiksmų, kad minima skola teisminiu ar neteisminiu keliu būtu išieškota. Sąmoningi J. R. veiksmai, akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi bendrovei, suteikiant sau kaip fiziniam asmeniui paskolą be jokių jos gražinimą užtikrinančių priemonių, bei neveikimas teisminiu ar neteisminiu keliu neišieškant skolos, įtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę ir tuo pačiu nulėmė Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi paskelbtą bendrovės bankrotą, todėl J. R. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos, iš viso 181030,07 Lt, šiems kreditoriams: VSDFV Klaipėdos skyriui 5245,57 Lt, VĮ Turto bankas 1664,00, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 13365,02 Lt, AB “Ūkio bankas” 12,76 Lt, AB “Lesto” 2744,48 Lt, UAB “Omnitel” 1229,88 Lt, G. B. 150000,00 Lt, UAB “Tik gėlės ir Ko” 3338,46 Lt, antstolei M. T. 3429,90 Lt.

J. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir parodė, kad 2009 m. pradžioje G. L. pasiūlė būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis galvojo, kad G. L. yra šios bendrovės savininkas. Tapus direktoriumi, jis jokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesirūpino, tik pagal G. L. nurodymus pasirašydavo jo pateiktus dokumentus, kuriuos pasirašęs atiduodavo jam. Ar tie jo pasirašyti buhalteriniai dokumentai būdavo perduodami buhalterei jis nežino ir tuo nesirūpino. Paaiškino, kad 2009-02-19 pasirašė paskolos sutartį dėl E. P. paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-09-20 išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos pajamų orderį ZO Nr. 2009-02-20/1, pagal kurį jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iš E. P. gauna 538002 Lt. Pasirašytus dokumentus perdavė G. L.. Nepamena kokia pinigų suma buvo perduota pas notarę. Taip pat išrašė 2009-10-14 kasos pajamų orderį serija ZON Nr. 032-1 pagal kurį jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iš G. B. gavo 50 000 Lt. Ši pinigų suma buvo sumokėta E. P. kaip delspinigiai, dėl to buvo išrašytas 2009-10-14 kasos išlaidų orderis, kad jis sumoka 50000 Lt delspinigių E. P. pagal sutartį. 2010 m. pavasarį jis atsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nebedirbo bendrovėje. Patvirtino, kad jis pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią G. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolina 400 000 Lt., šios sutarties tikslių pasirašymo aplinkybių neprisimena. J. M. parodė, kad buhalterei jis pats nešdavo dokumentus, tačiau kartais pasitikėdavo G. L. duodavo apskaitos dokumentus, kad jis nuneštų buhalterei, tačiau jis nenunešdavo. Pripažino, kad trūko iš jo pusės kontrolės įmonėje.

M. M. kaltu neprisipažino, parodė, kad G. L. pasiūlė būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurios veikla buvo patalpų nuoma. Su G. L. jie susitarė, kad jis, M. M., rūpinsis automobilių plovimu, o G. L. - toliau rūpinsis patalpų nuoma. 2010 m. kovo mėnesį akcininko J. R. sprendimu buvo paskirtas direktoriumi, tačiau jis jokių buhalterinės apskaitos dokumentų iš prieš tai buvusio direktoriaus neperėmė, R. L. jam sakė, kad bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko D. G.. Vykdant bendrovės veiklą, apskaitos dokumentus susijusius su mašinų plovimu buhalterei pristatydavo jis, M. M., o apskaitos dokumentus susijusius su patalpų nuoma buhalterei pristatydavo G. L.. Jis, M. M., pagal G. L. prašymus pasirašydavo sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, susijusius su patalpų nuoma, tačiau jis nėra ėmęs grynų pinigų iš patalpas nuomojusių asmenų. Jis nesidomėjo kur ir kaip naudojami gryni pinigai gauti už patalpų nuomą, bei nesidomėjo kaip šie pinigai ir išlaidos atvaizduojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Nuo 2010-09-14 nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jam išeinant iš darbo, jis su savimi turėtus apskaitos dokumentus, antspaudą, darbo sutartį, prašymą atleisti iš darbo perdavė buhalterei, kad pasirašytų akcininkas. Perdavimo aktas taip pat buvo surašytas ir paliktas buhalterei, kad jį pasirašytų akcininkas ar jo paskirtas naujas direktorius. Bendrovės apskaitos dokumentai, jam išėjus iš darbo buvo palikti pas buhalterę.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir parodė, kad prisipažįsta, jog nesukontroliavo, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai būtų perduoti apskaitą tvarkiusiai D. G., kuri juos turėjo įtraukti į apskaitą (t. 6., b.l. 128-129)

J. R. kaltu neprisipažino, parodė, kad su G. L. susipažino 2003 - 2004 metais. G. L. Švėkšnoje turėjo Vilkėnų malūną. J. R. ten dirbo. Kaip tik tuo metu kilo šalies ekonominė padėtis, prasidėjo žemių pirkimas. Surado investuotoją, kuris investuotų į žemes bei pasiliko malūne jas prižiūrėti. Tarp V. S. ir G. L. įvyko sandoris, G. L. savo malūną sukeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius. Kad būtų garantuotas, jog jis – J. R. gaus užmokestį už žemę, G. L. jam pasiūlė persirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Akcijos buvo nupirktos iš V. P.. G. L. sutvarkė visus reikiamus dokumentus, akcijų perrašymui, po ko nuvažiavo į VĮ Registrų centrą ir pasirašė dokumentus. Ar buvo pasirašyta akcijų pirkimo pardavimo sutartis, nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas nepasikeitė, kaip ir anksčiau šiai įmonei vadovavo G. L.. G. L. atveždavo dokumentus, ant kurių jis pasirašydavo. Jis žiūrėdavo ant kokių dokumentų rašosi. Buhalterei dokumentus perduodavo G. L., kartais jis pats perduodavo dokumentus. Kas liečia G. B. dėl 100 000 litų, tai G. L. paimdavo iš jo pinigus. Kai susikaupė 100 000 Lt suma, G. B. paprašė išrašyti sąskaitą. Jis su G. B. buvo draugai. G. B. paprašė sąskaitos, kad nedingtų tie pinigai. Todėl buvo išrašyta sąskaita. G. L. atvežė sąskaitą, pasakė, kad ant sąskaitos pasirašytų. Klausė jo, už ką pasirašinėja. Jis pasakė, kad G. B. davė pinigus. Buvo toks dalykas, kad G. B. patvirtino bankas, kad galima būtų padengti E. P. skolą. Buvo susitarimas pardavinėti tuos sandėlius kitiems žmonėms, kad uždirbti. Iš tų 100 000 Lt buvo nutarta pagerinti sandėlių būklę tolimesnei eigai, t.y. kelio tvarkymui, skaldos pirkimui, pastato dažymui, sienų griovimui. Dėl tyčinio bankroto, jis parodė, jog nesuvokia, kaip galėjo įmonę prie bankroto privesti. Pirmą kartą buvo įmonės vadovas, kai direktorius M. M. paliko įmonę. G. L. pasakė, kad nėra pinigų kitam direktoriui samdyti, jam pasakė, kad gali eiti laikinai einančio direktoriaus pareigas. Dėl dokumentų perdavimo jis parodė, kad buvo išvykęs į Prancūziją, tuo metu buhalterė atsisakė dirbti su įmone, sukrovė į dvi dėžės dokumentus, kurias G. L. nuvežė į patalpas, esančias Liepų 54 B. Jam grįžus, A. V., kuris nuomojosi nurodytas patalpas pasakė, kad buvo atvykusi bankroto administratorė. A. V. parodė jai, kur kabėjo raktai, bankroto administratorė atsirakinusi duris, ėjo pro tas patalpas. Po to, tie dokumentai dingo. Policijai parašė pareiškimą. Pareigūnai apklausė A. V., jis pasakė, kad nieko nežino apie tuos raktus. Negali teigti, kad po bankroto administratorės išėjimo dingo dokumentai. Nebuvo raštiškai priėmęs tų dokumentų. Įmonė priklausė V. P. – G. L. uošvienei. Jis buvo tik akcininkas, nebuvo įmonės direktorius. Įmonės direktorius buvo M. M., įmonė užsiiminėjo plovimo paslaugomis. Jis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku. M. M. į direktoriaus pareigas paskyrė ir atleido jis. Buhalterė atsisakė toliau dirbti su įmone. Jis neturėjo praktikos versle, tačiau nematė jokios rizikos. Už sandėlių nuomą, pinigus pasiimdavo G. L.. Buvo E. P. skola. Matė realų pirkėją - G. B., kuris galėjo padėti. Manė, kad įmonę reikia ištraukti, ją parduoti ir dar truputi uždirbti. Jis G. L. sakė, kai nebūdavo pinigų. Taip ir daėjo iki teismų. Jam L. sakė, kad tuoj parduos akcijas, pastatus ir viskas bus gerai. Su P. nesusitikdavo. Su G. B. susitikdavo. Jis pasiskolino iš įmonės 150 000 Lt., bet realiai šių pinigų negavo. G. L. atvežė sąskaitą, jis pasirašė ant jos, nes L. pasakė, kad taip bus jiems geriau, tuos pinigus išleido pastato gerinimui. 100 000 Lt buvo paimta iš G. B.. Iš tų pinigų 40 000 Lt buvo sumokėta V. S. už skolą. 17 000 Lt išleido kelio remontui. 60 000 Lt buvo imta dalimis po 5000 Lt, po 10000 Lt, po 17 000 Lt. Buvo gerinama sandėlių padėtis, keliai sutvarkyti, pastatas nudažytas. Manė, kad viskas parsiduos. Įmonė gaudavo pajamų iš nuomos, kiek - nelabai pamena. Per mėnesį apie kelis tūkstančius. Oberhause tie sandėliai buvo įvertinti 1 000 000 Lt, administratorė R. P. sandėlius įvertino 980 000 Lt. Manė, kad atidavus skolas dar liks pinigų. 364 000 Lt reikėjo grąžinti E. P., 100 000 Lt G. B.. Bet jis būtų buvęs pirkėjas, jis buvo susitaręs su banku, būtų nupirkęs tuos pastatus už 700 000 Lt. Nematė rizikos, matė, kad dar lieka pinigų. Kiek jam žinoma iš G. L., E. P. buvo sumokėti procentai, kad nuimtų areštą nuo tų sandėlių. Sandėlių vertė buvo didelė, bet E. P. norėjo už minimalią skolą pasiimti visus sandėlius. Mokesčius turėjo mokėti įmonė. Viską darydavo G. L., jis pasitikėjo juo, kad G. L. viską daro teisingai. Manė, kad jis moka valstybei mokesčius. Tikėjo, kad viskas greitai parsiduos, nebus problemų. Nežino, kodėl G. L. nepaskyrė įmonės direktoriumi, nes viskas priklausė G. L.. Jis – J. R. fiktyviai tapo akcininku. Dirbo vadybininku toje įmonėje. Jo išsilavinimas - vidurinis. Už ką pasirašinėja, suprato.

Liudytoja R. P. parodė, kad yra BUAB “ (duomenys neskelbtini)“ UAB “Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo. 2011-04-26 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kuri įsiteisėjo 2011-07-14. Bankroto iniciatoriai buvo E. P. ir G. B.. Nei buvęs bendrovės direktorius M. M., nei vienintelis akcininkas J. R., kuris prieš bankroto bylos iškėlimą laikinai ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, išskyrus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą, bendrovės įstatus ir bendrovės registravimo pažymėjimą, buvo nurodyta, kad įmonės dokumentų nėra. Nurodė, kad civiline tvarka yra priteista iš J. R. 100 000 lt, iš J. M. ir G. L. – 500 000 Lt. Įmonė turėjo nekilnojamo turto, ji nėra išregistruota. Turtas perimtas E. P. vardu.

Liudytoja D. G. parodė, kad ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Sutartis buvo sudaryta su J. M.. Įmonės dokumentus pristatydavo J. M., M. M., G. L. ir J. R.. Pateiktus dokumentus ji suvesdavo į apskaitą. Nutraukus sutartį dėl apskaitos tvarkymo, ji dokumentus atidavė J. R. ir G. L.. G. L. šioje įmonėje nedirbo, buvo kaip dalinis akcininkas, jį pažinojo iš anksčiau. Dėl paskolų suteikimo jai dokumentai nebuvo pateikti, įmonėje nebuvo tvarkos. Kai keitėsi įmonės direktoriai žinojo, kai keitėsi akcininkai, ji nežinojo. Kai pradėjo dirbti M. M. - įmonė veiklos nevykdė. Kai atsirado automobilių plovykla, direktoriumi patapo kitas asmuo. Tuo metu jai kartais atnešdavo dokumentus, kartais kai ko ir neatnešdavo. Niekur nesikreipė, dėl M. M. nepristatytų dokumentų. Ji klausdavo, ar atnešti visi dokumentai. Jis – M. M. sakydavo, kad jis savo dokumentus atnešė. Jis atnešdavo automobilių plovimo paslaugų dokumentus. Už dokumentų saugojimą atsakingas direktorius. Rudenį veikla nutrūko. Ji nutraukė darbo sutartį, nes nemokėjo darbo užmokesčio už visus metus. Pasakė, kad nutraukia sutartį, bet niekas nenorėjo pasirašyti ant sutarties, niekas ir nepasirašė. J. R. ir G. L. sakė, kad pasirašytų tą sutartį. J. R. buvo akcininkas, jis turėjo pasiimti dokumentus. Jie pasiėmė visus dokumentus, tačiau nepasirašė ant priėmimo-perdavimo akto. Ji tvarkė tik įmonės buhalterinę apskaitą, jokių reikalų su minėtais asmenimis daugiau nebuvo. Po to tikrino FNTT, klausė, ar matė kokius dokumentus. Visos suvestinės buvo pas ją kompiuteryje. Pirminių dokumentų neturėjo, nes viską atidavė G. L.. Jai rodė išlaidų ir pajamų orderius. Apie paskolas nieko nežino. Tokie dokumentai jai nebuvo pateikti. Kad buvo planuojama parduoti sandėlius, žinojo.

Liudytojas G. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo jo uošvienės, V. S. L., jis rūpinosi įmone, tačiau negalėjo būti direktoriumi, todėl buvo paskirti kiti direktoriai- iš pradžių J. M., po to M. M., J. R.. Tuo metu įmonės akcininkė paprašė atrasti direktorių. Jis pasiūlė J. M., kuris tuo metu neturėjo darbo ir sutiko vadovauti įmonei. Nieko ypatingo dirbti nereikėjo, darbo buvo nedaug. Reikėjo išrašyti sąskaitas, ėjo pavedimai. Reikėjo apmokėti už elektrą, buhalterei nuvežti sąskaitas. Buvo sutarę su J. M., kad kai jis negalės, sąskaitas ir kitus dokumentus buhalteriai nuveš jis, dėl to jam buvo išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas. Įmonė užsiiminėjo patalpų nuoma, turėjo sandėlius, kurių vertė buvo virš milijono litų. Įmonė dar turėjo nuomininkus. Buvo ir laisvų patalpų. Norėjo plėsti veiklą, nutarė pasiskolinti iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, galvojo tuose pačiuose sandėliuose įkurti naują veiklą, užsiimti prekybine arba gamybine veikla. Kainos ėmė kristi, reikėjo mokėti procentus kreditoriui. Pasiskolinus pinigus, iš karto reikėjo sumokėti 36 000 Lt į kasą kreditoriui, o po to 12 000 Lt kas mėnesį palūkanų. Mažėjo veikla. Dalį pinigų jis liko skoloje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigų vis mažėjo ir išvystyti naujos veiklos buvo nebeįmanoma. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pasiskolino 400 000 litų. Atėjo krizė. Labai keista, kad veikiančiai įmonei fizinis asmuo iškėlė bankrotą. Buvo klientas, kuris norėjo pirkti sandėlius ir buvo sumokėjęs rankpinigius. Kreditorius E. P. nesutiko, uždėjo areštą. Jis norėjo sandėlius pasisavinti. Kai rankpinigiai buvo sumokėti, jis -E. P. uždėjo areštą bei pradėjo reikalauti dar didesnių pinigų. Arešto nepanaikino. Rankpinigius sumokėjo G. B. bei susitarė su E. P., kad iškelti įmonei bankroto bylą. Pamatęs, kad E. P. vis tiek nori įsigyti tuos pastatus, G. B. iškėlė tyčinį bankrotą. J. M. būnant įmonės direktoriumi, jis išrašydavo sąskaitas faktūras, pasirašydavo ant buhalterinės apskaitos dokumentų. J. M. neturėjo automobilio, todėl jis jį paimdavo, kartu nuvažiuodavo pas buhalterę, atiduodavo jai dokumentus, važiuodavo sumokėti už elektrą, t.y. beveik visur dalyvavo kartu. Mano, kad buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterei D. G. pateikdavo laiku. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą iš E. P., tuomet dalyvavo ir J. M.. Buvo pasirašyti dokumentai, patvirtinantys paskolos gavimą, t.y. kasos pajamų orderis, ant jo pasirašė J. M., jis dalyvavo ir perduodant pinigus. Išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ beveik neturėjo, buvo tik mokestis už elektrą. Kasos išlaidų orderį dėl paskolos jam – G. L., pasirašė jis ir J. M.. G. B. norėjo pirkti pastatus, jis perdavė avansą. Tuomet M. jau įmonėje nebedirbo. Dėl gauto avanso buvo užpildyta sutartis ir kasos pajamų orderis, šiuos dokumentus parsirašė J. R.. G. B. padavė rankpinigius per du kartus, priėmė J. R.. J. M. buvo atleistas iš pareigų, kodėl negali pasakyti. Po J. M., direktoriumi buvo paskirtas M. M.. Su juo yra pažįstami. Paprašė, kad jis būtų įmonės direktoriumi. Jis sutiko. Buvo pasirašyta darbo sutartis, kurią surašė D. G.. Kiekvieną mėnesį, jo pabaigoje, ar pradžioje buvo išrašomos sąskaitos faktūros, orderiai. Buvo 3 nuomininkai, buvo išrašomos trys sąskaitos faktūros. Įmonė užsiėmė patalpų nuoma. Papildomai norėjo plėsti veiklą, nutarė, kad teiks automobilių plovimo paslaugas. Tos paslaugos buvo teikiamos. Išrašomi kvitai. Ypatingai darbo daug nebuvo. M. M. pasirašydavo pajamų ir išlaidų orderius, dažnai jie susitikdavo. Kai jis negalėdavo nuvežti sąskaitų, pagal įgaliojimą, likusį nuo J. M. laikų, sąskaitas nuveždavo jis. Ar M. M. paimdavo pinigus už nuomą, tai mano, kad taip. Buvo ir grynų pinigų perdavimai ir pavedimai už patalpų nuomą. Direktorius M. M. paimdavo grynus pinigus, pasirašydavo kasos pajamų orderius. Dokumentus pateikdavo buhalterei kartais jis, kartais M. M., kuris vadovavo įmonei. M. M. savo noru išėjo iš darbo. Su J. R. buvo pažįstami. Jis dirbo jo senoje įmonėje. J. R. pasiūlė dirbti įmonės direktoriumi. Jis sutiko. J. R. buvo paskirtas direktoriumi akcininkų įsakymu. Akcininku buvo J. R.. V. L. nebenorėjo dalyvauti toje veikloje, pardavė visas savo akcijas J. R.. Po kredito gavimo J. R. tapo direktoriumi, tuomet kai iš E. P. buvo gautas kreditas 400 000 litų. Jo vadovavimo laikotarpiu nebebuvo buhalterės. J. R. kaupė visus dokumentus, po to bandė ieškoti buhalterės, ar tokios įmonės, kuri tvarkytų buhalterinę apskaitą. Jų buhalterė atsisakė toliau dirbti, gal dėl mažo atlygio ir nutraukė sutartį. Dokumentai buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, Liepų gatvėje, kur nuomojamos patalpos, seife. Buvo atskira patalpa, kur buvo saugojami visi dokumentai. Ten, kur buvo saugomi visi įmonės dokumentai, nebuvo signalizacijos, patalpa buvo tik rakinama. Buvo padėti visi dokumentai, iki bankroto iškėlimo. Kai iškėlė bankroto bylą, žiūrėjo, kur yra dokumentai, jų nebuvo. Nebuvo įsibrauta į tas patalpas, bet autoservise buvo palikti atsarginiai raktai nuo minėtos patalpos. Neišaiškėjo, kur dingo dokumentai. Vyko su J. R. dėl dokumentų dingimo į pirmą policijos komisariatą, J. R. parašė pareiškimą. Buvo iškelta byla, bet bylą nutraukė, dėl kokių priežasčių, nežino. Dokumentai neatsirado. Į policiją kreipėsi ne iš karto kai aptiko, kad nebėra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kreipėsi vėliau, kada, nepamena. Manė, kad dokumentai atsiras, gal kas pernešė į kitą vietą. 2010-2011 m. buvo imti gryni pinigai iš nuomininkų, J. R. ir jis paimdavo pinigus, išrašydavo sąskaitas J. R.. Kitos įmonės kartais neturėdavo grynų pinigų bet orderiai ir sąskaitos būdavo išrašomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. P. grąžino apie 80 000 Lt, tuo metu direktoriumi dirbo J. M.. Tai buvo ne paskolos grąžinimas, o palūkanų grąžinimas. Už ačiū pinigų niekas neduoda. J. R. pasiskolino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 150 000 ar 120 000 Lt pagal sutartį. Tuo metu įmonė buvo truputi skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir už elektrą elektros tinklams. Jo manymu, E. P. norėjo užvaldyti turtą. G. B. norėjo nusipirkti tas patalpas, dėl to kilo bankrotas. Jie abu iškėlė bankroto bylą. Tuo laiku įmonė veikė. Buvo padavę skundą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė buvo veikianti. Pagal įstatymą neturėjo teisės iškelti bankroto bylos. Bankrotas lėmė, kad įmonė nebedirbtų. Tuo E. P. pasinaudojo ir pasisavino įmonę. Jis pats yra pasiskolinęs 400 000,00 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau J. R. jo šios paskolos gražinti neprašė. Jis parodė, kad E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 365 000 Lt ar 364 000 Lt, o ne 544 000 Lt. Grąžinta E. P. buvo 48 000 lt, 36 000 Lt E. P. buvo sumokėti pas notarą už tris mėnesius kaip procentai. 50 000 Lt G. B. banke sumokėjo E. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. P. skoloje yra apytiksliai apie 280 000 Lt.

Liudytojas G. B., parodė, kad G. L. pažįsta nuo vaikystės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis turėjo pirkti sandėlius. Kad parduodami sandėliai, sužinojo iš G. L.. Jis turėjo Švėkšnos malūną, kurį išmainė į sandėlius ir juos valdė. G. L. pasakė, kad turi pasiėmęs paskolą, moka dideles palūkanas. Jis sakė „Gintarai padėk, ištrauk iš tos skolos“. Bendravo su juo dažnai, jis nuolat skambindavo, piršo tuos sandėlius. Iš pradžių nenorėjo pirkti tų sandėlių. Per didelius įkalbinėjimus, pasakė, kad jei bankas duos paskolą, gali nupirkti sandėlius už 650 000 Lt. Pats nuvyko į Oberhausą, užsakė vertinimą. Nors įvertinimas buvo didesnis, netoli milijono, tačiau buvo krizės metas, didelės palūkanos, tai sutarė, kad pirks už 650 000 Lt. Sutartą dieną sandoris neįvyko, nors jis gavo 400 000 Lt (115 848 Eur) paskolą iš banko Nordea. Pradėjo daryti tolimesnius veiksmus. Sabolevskis valdė sandėlius, su juo reikėjo atsikaityti. Reikėjo ir E. P. padengti procentus, kuriuos jis buvo pradelsęs. Jis susitiko su E. P.. Pastarasis nurodė, kad iš jo G. L. yra pasiskolinęs 400 000 Lt, kas mėnesį reikia mokėti palūkanų po 12 000 Lt, tai išeina 3 procentai per mėnesį. Bankas Nordea tada pasiūlė 6,2 procentų metinių palūkanų. E. P. jam pasakė, kad įvyktų sandėlių pardavimas, jam reikia sumokėti 50 000 Lt. Sumokėjus pinigus E. P., J. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė ir išdavė jam kvitą. Kvite buvo parašyta, kad tai avansinis mokėjimas. E. P. parašė, kad tai delspinigiai. Tuo pačiu metu buvo išrašyti du kvitai. J. M. ir G. L. prie pinigų neprisilietė. Sutarė, gruodžio mėnesį susitikti pas notarę. Sutartą dieną su E. P. nuvyko pas notarą, turėjo ateiti G. L. ir J. M., kuris turėjo pateikti pažymą iš registrų centro. G. L. taip ir neatvyko. Laikas bėgo. E. P. pasakė, kad jei dar jam duos 100 000 Lt, tada jis nuims areštą. Iš banko gavo 100 000 Lt, E. P. nesutiko gauti pinigus pavedimu, norėjo gauti grynais. Jis nenorėjo duoti grynais, siūlė padaryti pavedimą per banką. Po kiek laiko E. P. paskambino ir pasakė, jog sandėlius perduoda antstolei Trijonei. Antstolė įdėjo į laikraštį skelbimą, kad 2010-06-14 vyks sandėlių varžytinės. Nubėgo pas Trijonę, paklausė, ar gaus dalį savo pinigų. Kai pradėjo žiūrėti, jam nieko nelieka. Kreipėsi į advokatus, parašė ieškininį pareiškimą į apygardos teismą. Gavo atsakymą dėl 150 000 Lt. Kadangi neranda šių veikėjų ieškinį palieka nenagrinėtu. Jis nieko negalėjo daryti, teismas atmetė jo ieškinį. Nuėjo pas bankroto administratorių. Kalbėjo su advokatais, su teisėjais. Patarė, kad galima iškelti bankroto bylą. Buvo iškelta bankroto byla, sustabdytos varžytinės. Bankroto administratorė R. P. sandėlius įvertino 960 000 Lt, buvo paskirto dvi varžytinės, paskui perskirtos į tris etapus Buvo nutarta turto nepardavus jį perduoti įkaito turėtojui. 50 000 Lt šių pinigų E. P. niekur neįtraukė, jis gavo 48 000 Lt, po to dar 50 000Lt, bet niekur jų neparodė. Turtas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovas buvo G. L., tačiau oficialiai įdarbintas nebuvo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. M. klausė, ar jis nebijo. Jis pasakė, kad serga astma, jam reikalingi kompensuojami vaistai. Pirmi pinigai buvo S.. Tai buvo rankpinigiai dėl sandėlių. Po to dar 100 000 Lt išmokėjo per kelis kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada kvitą pasirašė J. R., nes jis buvo vadovas ir akcininkas. Su J. R. visada būdavo G. L.. Pradžioje G. L. buvo pasirašęs vekselį, paskui J. R. pasirašė 100 000 Lt. Pinigus mokėjo E. P., o kvitus gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas E. P. parodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo J. M., suteikė 544 000 Lt paskolą vienerių metų laikotarpiui. Dalyvavo ir G. L., kuom jie dirbo jis nesiaiškino, bet atrodė, kad jie vienodo lygio. Dėl paskolos suteikimo į jį kreipėsi G. L.. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas pastatas, esantis Liepų g. 54, Klaipėdos m. Paskolos sutartis buvo pasirašyta pas notarą. Pinigus perdavė grynais pas notarą, buvo sumokėta 544 000 litų. Buvo sutarta, kad kas mėnesį bus mokama po 12 000 litų, likusi suma – 400 000 Lt bus grąžinta po metų. Minėti asmenys sakė, kad 12 000 litų gauna iš nuomos už minėtą pastatą. Jie sumokėjo 4 įmokas – 48 000 litų, o paskui nebekėlė telefono. Įmokas mokėjo G. L.. Gal vieną ar du kartus buvo kartu su J. M.. Vieną kartą buvo sumokėta per banką, t.y. 6000 Lt pavedimu, paskui dar 6000 Lt pagal kasos pajamų orderį. G. B. norėjo padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą ir nupirkti įkeistą pastatą. Paskolos sutartyje buvo numatyti dideli delspinigiai, o įmokos nebuvo mokamos keturis mėnesius, už šį laikotarpį susidarė 50 000 litų delspinigių. Jis pasakė, kad jeigu jam bus sumokėti susikaupę delspinigiai, t.y. 50 000 Lt, tuomet jis nuims visus areštus nuo įkeisto pastato. 50 000 Lt jam sumokėjo G. L. ir J. M., direktorius pasirašė kasos išlaidų orderį, uždėjo antspaudą. Po to, jis nuėmė areštą, parašė bankui sutikimą, kad jis sutinka parduoti pastatą. Po to, G. L. ir J. M. dingo, paskolos nebemokėjo. Šiuo metu pastatas perėjo jo nuosavybėn. Jam mokant pinigus, ne visada buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. Sakydavo, kad kitą dieną išrašys orderį, nes nėra J. M., tačiau neišrašė. Turi tris kasos išlaidų orderius, o pinigai buvo sumokėti per 5 kartus. Jis dėl to nesirūpino, gaudavo pinigus ir juos pasiimdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja patalpas, sakė, kad stato namus, tiesia kelius. Žinojo, kad keitėsi vadovai. Bendravo tik su G. L.. Pasirašant ant hipotekos lakšto, matė, kad ne J. M., o kito direktoriaus pavardė. Dokumentus atnešdavo G. L.. Paskolos sutartyje palūkanos nebuvo numatytos. Suteikė paskolą be palūkanų, buvo numatyti delspinigiai. Iki paskolos suteikimo su G. L. buvo pažįstami apie porą savaičių. Pas notarą buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 544 000 litų. Bankroto byloje jis kaip kreditorius pareiškė kreditorinį reikalavimą 633 000 litų sumai. Suma susidaro iš delspinigių ir bankinių palūkanų bei negrąžintos paskolos, palūkanos atsirado įstatymiškai. 50 000 litų neatskaičiavo, nes tai buvo delspinigiai, iš tos sumos atėmė sumokėtus 48 000 litų. Įmonei bankroto bylą iškėlė G. B.. Visą laikotarpį bendravo su G. L. ir J. M., jie panašiai tarėsi, buvo sunku suprasti, kuris yra įmonės vadovas. J. R. nepažįsta.

Iš teismo nutarties matyti, kad 2011-04-26 Klaipėdos apygardos teisme iškelta bankroto byla UAB “ (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (1tomas, b.l. 4)

Iš teismo nutarties matyti, kad 2012-09-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėjo kreditoriaus G. B. prašymu, UAB “ (duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (1tomas, b.l. 96)

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. G. pateikė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ suvestinius registrus, paslaugų sutartį (3tomas, b.l. 126-138)

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. R. 2011-12-12 pateikė segtuvus su UAB “ (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais (3tomas, b.l. 141), 2012-01-05 pateikė du kasos pajamų orderius, PVM sąskaitą faktūrą, žemės sklypo planą, 2002-07-23 priėmimo perdavimo aktą (3tomas, b.l. 142), 2012-01-19 – pastato, Liepų g. 54, Klaipėda, kadastro registro bylą (3 tomas, b.l. 143).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. M. 2012-11-14 pateikė 2009-09-12 paskolos sutarties kopiją dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimo G. L. (4 tomas, b.l. 19,20), 2012-12-20 pateikė 2009-02-19 kasos išlaidų orderį (4tomas, b.l. 22), 2013-02-25 –UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2010-03-31 dokumentų, antspaudo perdavimo priėmimo aktą (4 tomas, b.l. 26), 2013-03-20 – 2009-02-19 kasos išlaidų orderį dėl 400000 Lt išmokėjimo G. L. (4tomas, b.l. 27, 28).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. L. 2012-11-29 pateikė 2009-05-01 J. M. išduotą įgaliojimą ir 2009-02-19 paskolos sutarties kopiją dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 400 000 Lt paskolos suteikimo G. L. (4 tomas, b.l. 99-101).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. R. 2012-10-22 pateikė 2010-10-04 paskolos sutartį dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 150 000 Lt paskolos suteikimo J. R. (6 tomas, b.l. 34,35).

Iš BUAB administratoriaus UAB “Verslo administravimo kompanija“ pateikto patikslinto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo 2013-02-18 dienai matyti, kad viso pateiktų reikalavimų suma 184 137,21 Lt (4 tomas b.l. 105)

2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/69 vyriausioji specialistė J. D., atlikusi UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą konstatavo, kad Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2010-04-07 direktorius J. M., laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2011-07-26 direktorius M. M.) buhalterinę apskaitą iš dalies tvarkė nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2009-10-14 uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. M.) neįrašė į kasos knygą iš viso kasos įplaukų 588002 Lt (538002+50000), iš jų:

- 538002 Lt paskolos iš piliečio E. P., pagrįstos 2009-02-20 kasos pajamų orderiu serija Zo Nr. 2009-02-20/1 (skiltyje „gavo kasininkas“ ties parašu nurodyta J. M. pavardė),

- 50000 Lt avanso iš piliečio G. B. už pastatą, pagrįsto 2009-10-14 kasos pajamų orderiu serija Zon Nr. 032-1 (skiltyje „gavo kasininkas“ ties parašu nurodyta J. M. pavardė).

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. M.) laikotarpiu nuo 2009-02-23 iki 2009-10-14 neįrašė į kasos knygą iš viso kasos išlaidų 62000 Lt (12000+50000), iš jų:

- 12000 Lt pagal 2009-02-23 kasos išlaidų orderį Nr. 2009-02-23/1,

- 50000 Lt pagal 2009-10-14 kasos išlaidų orderį (numeris nenurodytas).

Tuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. M.) nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas <...>, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Visos ūkinės operacijos <...> turi būti pagrįstos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos <...> metu arba pasibaigus“,

- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimo „Apskaitos registruose ūkinių operacijų <...> duomenys užregistruojami ūkinės operacijos <...> dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-07-29 dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2010-04-07 direktorius J. M., laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2011-07-26 direktorius M. M.) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (5 tomas b.l. 4-26).

Iš 2013-02-11 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjusi 2009-02-19 paskolos sutartį, 2009-02-19 kasos išlaidų orderį 400 000 Lt sumai, 2010-10-04 paskolos sutartį vyriausioji specialistė J. D. nurodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. M.) neužregistravo kasos išlaidų 400 000 Lt kasos knygoje pagal 2009-02-19 kasos išlaidų orderį (be numerio) pagrindžiančių paskolos išdavimą G. L..

2010-10-04 paskolos sutartyje numatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (l.e.p. direktorius J. R.) paskolina 150000 Lt vieninteliam akcininkui J. R.. Pagal apžiūrėtą 2010-10-04 paskolos sutartį ūkinės operacijos neužregistruotos kasos knygoje, nes kasos knyga užpildyta iki 210-08-23. Specialistė patvirtino duotą 2012-08-17 specialisto išvadą, kad laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-07-29 dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. ir 12 str. pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (5 tomas b.l. 94-95).

Iš 2013-02-18 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjusi dokumentus vyriausioji specialistė J. D. nurodė, kad laikotarpio nuo 2010-08-04 iki 2010-09-01 4 kasos pajamų orderiuose, pagal kuriuos uždaroji akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo kasos įplaukų 8634,63 Lt, skiltyje „gavo kasininkas“ ties parašu nurodyta M. M. pavardė, tai yra: 2010-08-04- 3217,67 Lt, 2010-08-04 - 1173,33 Lt, 2010-09-01 - 3070,3 Lt, 2010-09-01 - 1173,33 Lt .

Laikotarpio nuo 2010-09-30 iki 2011-07-04 38 kasos pajamų orderiuose, pagal kuriuos uždaroji akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo kasos įplaukų 158130,99 Lt, skiltyje „gavo kasininkas“ ties parašu nurodyta J. R. pavardė, tai yra: nuo 2010-09-30 iki 2010-12-06 viso 115 512,88 Lt, nuo 2011-01-04 iki 2011-07-04 viso 42 618, 11 Lt (bendra suma 158130,99 Lt).

Laikotarpio nuo 2010-10-14 iki 2010-11-10 2 kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos uždaroji akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo kasos išlaidų 18000 Lt, skiltyse „gavėjo parašas“ ir „gavo kasininkas“ ties parašais nenurodytos pavardės, tai yra: 2010-10-14 be numerio 6000 Lt, 2010-11-10 be numerio 1200 Lt (viso 18000 Lt)

Centrinės kompiuterinės duomenų bazės išraše Sodra-Draudėjas ir jo darbuotojai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniu socialiniu draudimu apdraudė: M. M. – laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2010-09-14, J. R. – laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2011-08-08 (5 tomas b.l. 96-98).

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies

BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013 2K-16/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“, nurodyta, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, t.y. įmonės buhalteris ir (arba) jos vadovas. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2010-04-07 ėjo J. M., o laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo M. M. (t. 6, b.l. 4-7), todėl kaltinamieji J. M. ir M. M. yra tinkami subjektai, trauktini atsakomybėn pagal BK 223 straipsnį.

Šioje byloje J. M. kaltinamas dėl to, kad jis būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2010-04-07 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino, parodė, kad jis jokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesirūpino, tik pagal G. L. nurodymus pasirašydavo jo pateiktus dokumentus, kuriuos pasirašęs atiduodavo jam. Ar tie jo pasirašyti buhalteriniai dokumentai būdavo perduodami buhalterei, jis nežino ir tuo nesirūpino. Pripažino, kad 2009-02-19 pasirašė paskolos sutartį dėl E. P. paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei išrašė kasos pajamų orderį ZO Nr. 2009-02-20/1, dėl 538002 Lt gavimo iš E. P.. Taip pat išrašė 2009-10-14 kasos pajamų orderį serija ZON Nr. 032-1 dėl 50 000 Lt. gavimo iš G. B., išrašė 2009-10-14 kasos išlaidų orderį dėl 50000 Lt delspinigių sumokėjimo E. P., pasirašė dokumentus, patvirtinančius, kad G. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolina 400 000 Lt. J. M. parodė, kad buhalterei jis pats nešdavo dokumentus, tačiau kartais pasitikėdavo G. L. duodavo apskaitos dokumentus, kad jis nuneštų buhalterei, tačiau jis nenunešdavo. Pripažino, kad trūko iš jo pusės kontrolės įmonėje.

M. M. kaltinamas pagal LR BK 223 str. 1 d., t.y. tuo, kad būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį akcininko J. R. sprendimu buvo paskirtas direktoriumi, tačiau jis jokių buhalterinės apskaitos dokumentų iš prieš tai buvusio direktoriaus neperėmė, G. L. jam sakė, kad bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko D. G.. Vykdant bendrovės veiklą, apskaitos dokumentus susijusius su mašinų plovimu buhalterei pristatydavo jis, o apskaitos dokumentus susijusius su patalpų nuoma buhalterei pristatydavo G. L.. Jis pagal G. L. prašymus pasirašydavo sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, susijusius su patalpų nuoma, tačiau jis nėra ėmęs grynų pinigų iš patalpas nuomojusių asmenų. Jis nesidomėjo kur ir kaip naudojami gryni pinigai gauti už patalpų nuomą, bei nesidomėjo kaip šie pinigai ir išlaidos atvaizduojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

Teismas konstatuoja, kad eidami įmonės vadovo pareigas, J. M. ir M. M. privalėjo savo pareigas, nustatytas įstatymo, atlikti tinkamai ir atsakingai, jie suvokė ir privalėjo įvertinti, jog, vadovaudami bendrovei turi rūpintis ne tik kasdiene įmonės veikla, tačiau tai daryti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Be to, įstatymais numatytų reikalavimų nežinojimas nepašalina J. M. ir M. M. atsakomybės, kadangi šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Kaltinamųjų nusikalstamą nerūpestingumą apibūdina du požymiai: pavojingų pasekmių nenumatytas ir galėjimas bei turėjimas jas numatyti. Jie nenumatydami pavojingų pasekmių, nepakankamai apdairiai vykdė profesines pareigas, nesilaikė įstatymų ar kitų norminių aktų reikalavimų. Nustatyta, kad turėdami realią galimybę numatyti pavojingas savo veikos pasekmes, nesistengė užkirsti kelią šioms pasekmėms.

Vertinant liudytojų parodymus, specialisto išvadą, bei dokumentus, gautus priešpriešinio patikrinimo metu iš kitų įmonių, nustatyta, kad J. M. nuo 2009-02-19 iki 2010-04-07, M. M. nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 būdami UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriais atsakingais už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė įmonės apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-5749 6 str. 2 d., 12 str. 1d., reikalavimus, nes neužtikrino, kad jų vadovaujamu laikotarpiu būtų į apskaitą įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai ir kad jie būtų pagrįsti apskaitos dokumentais: J. M. vadovaujamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje buvo neužregistruota iš viso kasos įplaukų 588 002 Lt, ir kasos išlaidų 462 000 Lt. M. M. vadovaujamu laikotarpiu kasos knygoje buvo neužregistruota iš viso kasos įplaukų 8634,63 Lt. Dėl šių asmenų padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymą pažeidimų jų vadovaujamu laikotarpiu negalima buvo iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nors kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo atsakingas tik už vieną įmonės vykdomą veiklą - autoplovyklos teikiamas paslaugas, o už pastatų nuomą jis nebuvo atsakingas, tačiau Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, jokių kitų išimčių įstatymas nenumato.

Taip pat iš paties M. M. duotų parodymų matyti, kad jis būdamas bendrovės vadovu aplaidžiai atliko savo kaip vadovo pareigas, nes nežinojo ar jo vadovaujamu laikotarpiu įmonėje buvo paskirtas kasininkas, kur buvo įmonės kasa, koks būdavo kasos likutis, kur ir kaip panaudojami pinigai.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Neužtikrinus tinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip šiuo atveju, nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo, taip pat nėra galimybės nustatyti ir įmonės finansinės būklės.

Taip pat, atlikus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą buvo nustatyta, kad visi direktoriai už 2009 m., 2010 m. neteikė metinių finansinių atskaitomybių, metinės pelno mokesčio deklaracijos J. M., M. M., J. R. neteikė 2009 - 2010 m., 2010 m. nekilnojamojo turto deklaracijos ir metinės A klasės išmokų deklaracijos. Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, J. M., M. M. nebuvo atliekamos piniginių lėšų kasoje (ir kito turto) inventorizacijos, dėl to negalima buvo nustatyti koks faktinis pinigų likutis buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorių vadovavimo pradžioje ir pabaigoje, bendrovės dokumentai perduodami naujam vadovui nesurašant dokumentų perdavimo aktų. Dalis UAB “ (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, dėl aplaidžių vadovų veiksmų buvo gauti tik atlikus priešpriešinį patikrinimą: apie ūkinius UAB “ (duomenys neskelbtini)“ sandorius dokumentus pateikė šios įmonės :UAB “Irlanda“, “Tik gėlės ir KO“, A. V., bei UAB “ (duomenys neskelbtini)“ dalį dokumentų perdavė UAB “Idebalt“ direktorė D. G.;

Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų J. M. ir M. M. kaltė visiškai įrodyta.

Kaltinamųjų veikos kvalifikuotos tinkamai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino, gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

BK 222 straipsnyje numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi įstatymų reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas - buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas - valstybės finansiniai interesai. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala daroma valstybės finansų sistemai, nes šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.

Apgaulingos apskaitos tvarkymo dalykas - apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Objektyviai apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1) apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7dalyje nurodytas dokumentas; 2) pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 3) ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, tiek BK 222 straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos. Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014, Nr. 2K-427/2014).

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

LAT senato nutarime „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 55, išaiškinta, kad tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iš einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimų, nustatytų BK 222, 223 straipsniuose, subjektu.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumos nustatyta, kad kaltinamasis J. R. nepripažino apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą ir nurodė, kad ne jis vadovavo UAB “ (duomenys neskelbtini)“, o G. L.. Tačiau tai, kad J. R. buvo faktinis įmonės vadovas matyti iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nes J. R. pasirašė įmonės dokumentuose kaip l.e. direktoriaus pareigas (2010-10-04 paskolos sutartis – jis pasiskolina 150 000 Lt). Jis parodė, kad vedė bendrovės apskaitą, tačiau šie parodymai neatitinka tikrovės, nes nustatyta kad D. G. registravo ūkines operacijas nuo 2009-01-05 iki 2010-08-31, o po to apskaita nevedama . Be to, FNTT pareikalavus pateikti dokumentus, jų nepateikė, nes jie dingo, tačiau jokių dokumentų, kad dokumentai buvo neišsaugoti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nepateikė, į policiją dėl vagystės fakto nesikreipė. Nustatytos aplinkybės rodo, kad įmonės dokumentus tyčia paslėpė, nes dokumentai buvo kaip patvirtina buhalterė D. G., ji juos suvedė ir perdavė direktoriui J. R.. Vis dėlto, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, J. R. neneigia, kad dalyvavo įmonės veikloje, t.y. pasirašinėjo sąskaitas-faktūras, kai nebūdavo pinigų įmonės kasoje, pasakydavo apie tai G. L., kartu su G. L. planavo sandėlių pardavimą, gerino pastato, kelių būklę. Nurodė, kad suprato ant kokių dokumentų pasirašinėja.

Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad J. R. tyčia sąmoningai, apgaulingai tvarkė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo J. R. kaltė visiškai įrodyta.

Kaltinamojo J. R. veika kvalifikuota tinkamai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

J. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 209 straipsnio

Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taikant Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, nustatytini objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė - kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t.y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2009). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos kreditoriams padarymo momento. Taigi baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog tai atsitiko dėl tyčinio blogo valdymo ir, kai tuo padaroma turtinė žala kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2011).

J. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams :

Tam, kad konstatuoti, jog J. R. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 str. sudėtis, būtina nustatyti, kad J. R. veiksmais padarytų nuostolių ir negautų pajamų suma nulėmė įmonės nemokumą, kad jis nuostolius įmonei padarė sąmoningai, siekdamas įmonės bankroto ir žalos kaltinime nurodytiems kreditoriams padarymo, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo veiksmais padarytos žalos bei kilusių pasekmių - įmonės nemokumo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėti sandoriai, t.y. 538002 Lt paskola iš piliečio E. P. (2009-02-20 kasos pajamų orderis Zo Nr. 2009-02-20/1), 50000 Lt avansas iš piliečio G. B. už pastatą (2009-10-14 kasos pajamų orderis Zon Nr. 032-1), bei laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2009-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos išlaidos 462000 Lt, iš jų:12000 Lt (2009-02-23 kasos išlaidų orderis Nr. 2009-02-23/1), 50000 Lt (2009-10-14 kasos išlaidų orderis (numeris nenurodytas)), 400000 Lt (2009-02-19 kasos išlaidų orderis), buvo direktoriaus J. M. vadovavimo bendrovei laikotarpiu. J. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvo nuo 2009-10-27 iki 2011-07-29, o direktoriaus pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo gautas 100000 Lt avansas iš G. B. (2010-09-30 kasos pajamų orderis Zon Nr. 0147), paties pagal 2010-10-04 paskolos sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolinta 150000 Lt suma, bei 2010-10-14 ir 2010-11-10 pagal kasos išlaidų orderius paskolos dalies grąžinimai E. P. atitinkamai 6000 Lt ir 12000 Lt. Nelogiška būtų teigti, kad būtent šiuo laikotarpiu J. R. blogai valdė įmonę ir taip privedė ją prie nemokumo ir bankroto. Ar kaltinime nurodytu laikotarpiu sudaryti sandoriai, net jei jie ir būtų pripažintu nenaudingais, turėjo lemiamos įtakos įmonės nemokumui, teikiant užduotį specialistui nebuvo paklausta, tokių duomenų negauta ir teisminio nagrinėjimo metu. J. R. nurodė, kad nematė jokios rizikos, kad buvo planuojama pagerinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sandėlių būklę, kelių būklę, parduoti sandėlius, tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais ir dar turėjo pinigų likti.

Teisės teorijoje tyčinis bankrotas ir nusikalstamas bankrotas nėra tapačios sąvokos, ir ne visi ekonomiškai nenaudingi sandoriai yra nusikalstami.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra šie: kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 06 d. nutartimi pripažino UAB „(duomenys neskelbtini) " bankrotą tyčiniu, tačiau aplinkybė, kad civiline tvarka bankroto bylą nagrinėjęs teismas nustatė tyčinio bankroto požymius, dar nereiškia, jog bylą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjančiam teismui privalu pripažinti, jog bankrotas buvo ir nusikalstamas, nes bankroto procesas civilinėje teisėje ne visais atvejais sudaro galimybes nustatyti visas teisingai šiam klausimui išspręsti bylos aplinkybes, kai tokias galimybes turi teismas, nagrinėjantis bylą baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2011). Kiekvieno bankroto atveju vertintina įmonės valdymo organų veikla, ūkinės rizikos įtaka įmonės nemokumui.

Pažymėtina, kad įmonių bankroto įstatymo 20 str. numato, kad, teismui, nagrinėjančiam įmonės bankroto bylą, nustačius tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu teismo turimais duomenimis minėti veiksmai, nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini) " bankroto bylą, atliekami nebuvo. J. R. nėra ir nebuvo kaltinamas jam patikėto turto iššvaistymu, pasisavinimu, skolininko nesąžiningumu, o remiantis tik bylos duomenimis neįmanoma objektyviai nustatyti ribą tarp priimtinos ūkinės rizikos ir nusikalstamų veiksmų.

Visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. R. nepadarė jam inkriminuojam nusikaltimo, numatyto LR BK 209 str.

Todėl vertinant aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, kaltinamasis J. R. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 209 str. išteisintinas.

Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamieji J. M., M. M. padarė po vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteisti, M. M. dirba, neigiamai juos charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino, gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nepripažino.

J. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nepripažino.

Kaltinamiesiems skirtina viena švelniausių bausmės rūšių, numatytų straipsnių sankcijose - bauda, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

J. M. 2014-12-08 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant registraciją vieną kartą per savaitę – antradienį nuo 8.00 val. iki 18.00 val. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK budėtojų dalyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

M. M. 2012-10-02 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

J. R. 2012-10-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Pripažintinos proceso išlaidomis Policijos Departamento prie LR VRM patirtos išlaidos – 2356,47 Eur (du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt šeši eurai, 47 euro centai) dėl kaltinamojo J. M. ekstradicijos iš Šveicarijos Konfederacijos, nes kaltinamasis, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei žinoma apie bylos nagrinėjimą, pasislėpė ir pažeisdamas kardomąją priemonę, išvyko iš Lietuvos. Įrodytas policijos departamento prie LR VRM raštu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštu, įsakymu dėl policijos pareigūnų komandiruotės, PVM sąskaitomis faktūromis bei priteistinas iš kaltinamojo J. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 - 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 26 MGL (978,90 eurų) baudą, vadovaujantis LR BK 66 str. įskaityti suėmime išbūtą laiką 13 dienų, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad J. M. bausmę jau yra atlikęs.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. M. 2 356,47 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 47 euro centus) proceso išlaidų, Policijos Departamentui prie VRM, dėl jo ekstradicijos iš Šveicarijos Konfederacijos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, priteistus 2 356,47 Eur pervesti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT047044060007821039, esančią AB SEB bankas.

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (1129,50 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir paskirti 400 MGL (15060,00 eurų) baudą.

J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Voką su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – 3 segtuvus su apskaitos dokumentais ir pastatų kadastro ir registro byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti BUAB administratoriui UAB „Verslo administravimo kompanija“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė