- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-979/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Intervid pramogos“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2019-262/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virtualios pramogos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Swedbank lizingas“ dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė ,,Bomba“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Virtualios pramogos“ ir atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT078955 ir 2011 m. vasario 15 d. sutartį dėl papildomo finansavimo prie 2008 m. rugsėjo 18 d. Lizingo sutarties Nr. LT078955 (toliau – Lizingo sutartys), pagal kurias ieškovas iš atsakovo įsigijo: nekilnojamąjį daiktą – administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui nevykdant Lizingo sutarčių sąlygų, atsakovas 2011 m. gegužės 3 d. pretenzija ,,Dėl įsiskolinimo ,,Swedbank lizingas“ pareikalavo iš ieškovo iki 2011 m. gegužės 19 d., pervesti nesumokėtas sumas už 33 dienas – 17 549,62 Lt. Priešingu atveju ieškovas buvo įspėtas, kad atsakovas bus priverstas nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovas 2011 m. birželio 28 d. rašte Nr. IP-06/28-01 nurodė, kad jo įsiskolinimas rašto pateikimo dienai sudaro 51 028,85 Lt ir paprašė atsakovo atidėti bei pratęsti susidariusį įsiskolinimą ir kredito dalies grąžinimą dar vienerių metų laikotarpiui. Taip pat paprašė likusią lizingo sutarties kredito dalį pakeisti bei atidėti kredito dalies grąžinimus į termino pabaigą dar vieneriems metams, tai pat įsipareigojo kitus Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. palūkanų įmokų mokėjimus atlikti kiekvieną mėnesį. Taip pat rėmėsi tuo, kad ieškovo subnuomininkas UAB ,,Bomba“ (UAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“) pateko į sunkią finansinę padėtį ir negali mokėti subnuomos mokesčio. Atsakovas 2011 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 01-30-6348 ,,Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ pranešė ieškovui kad nuo 2011 m. liepos 4 d. vienašališkai nutraukia Lizingo ir papildomo finansavimo sutartis (LT 078955 ir LT 089797). Pranešime taip pat buvo nurodytas įpareigojimas ieškovui nutraukti pagal Lizingo sutartis įsigyto turto naudojimą. Ieškovas atsakovui 2011 m. liepos 19 d. pateikė prašymą Nr. IP-07/19-01 ,,Dėl sutarčių nutraukimo anuliavimo“ prašydamas anuliuoti Lizingo ir papildomo finansavimo sutarčių (LT 078955 ir LT 089797) nutraukimą. Tačiau atsakovui pasiūlius nurodytų sutarčių nutraukimo anuliavimo sąlygas, ieškovas jų neįvykdė ir kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovas ginčija Lizingo ir papildomo finansavimo sutarčių nutraukimą teigdamas, kad vienašališkas sutarčių nutraukimas pažeidžia ieškovo teises, kooperacijos ir bendradarbiavimo principus bei CK 6.204 str. 3 d. nuostatas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB ,,Virtualios pramogos“ į valstybės pajamas 14 934,00 Lt žyminio mokesčio, nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Ginčo šalys 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarė Lizingo sutartis, pagal kurias atsakovas įsigijo ir perdavė naudotis ieškovui sutarties specifikacijoje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Todėl ieškovas įgijo pareigą vykdyti Lizingo sutartyje šalių aptartas ir suderintas sąlygas (CK 6.156 str. 1 d.). Pagal bylos duomenis ieškovas netinkamai vykdė Lizingo sutarties sąlygas ir laiku nemokėjo Lizingo sutartyje numatytų įmokų (Sutarties 5.1.1 p.), dėl ko atsakovas įspėjo ieškovą apie galimą Lizingo ir Papildomo finansavimo sutarčių nutraukimą, o ieškovui nesumokėjus skolos Lizingo ir Papildomo finansavimo sutartis nutraukė. 2011 m. liepos 19 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą Nr. IP-07/19-01 ,,Dėl sutarčių nutraukimo anuliavimo“, kuriame išdėstė savo sąlygas dėl nutrauktų sutarčių anuliavimo. Atsakovas AB ,,Swedbank“ 2011 m. liepos 14 d. rašte Nr. SL-SR-11937 ,,Dėl paskolos dalies grąžinimo“ nurodė, kad prašymo atidėti turto išpirkimo įmokų ir pradelstų įsipareigojimų mokėjimo negali, tačiau vykdydamas bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą sutinka svarstyti vienašališko sutarčių nutraukimo anuliavimo klausimą, jei bus įgyvendintos žemiau nurodytos sąlygos: 1.) iki 2011 m. liepos 22 d. bus sumokėta reikšminga pradelstų įsipareigojimų dalis, bet ne mažiau kaip 25 000 Lt; 2.) iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. bus sumokėta visa likusi pradelstų įsipareigojimų dalis, kartu Lizingo bendrovei bus pervesta 2011 m. liepos 30 d. mokėtina suma pagal nutrauktų lizingo sutarčių mokėjimo grafikus ir/ar pateiktos Lizingo bendrovei priimtinos prievolių pagal lizingo sutartis užtikrinimo priemonės, jei visos sumos iš karto sumokėti nepavyks; 3.) Iki 2011 m. liepos 30 d. bus pateiktas turto, pagal nutrauktą lizingo sutartį Nr. LT 078955 – patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini), pilnas turto vertinimas; 4.) iki 2011 m. liepos 30 d. bus pateiktos finansinės ataskaitos (balansas, pelno/nuostolių ataskaita) pasirašytos vadovo ir vyriausiojo finansininko, laikotarpiams atitinkamai 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. kovo 31 d., 2011 m. birželio 30 d. kartu pateiktos ieškovo finansinės ataskaitos už laikotarpius atitinkamai: 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. birželio 30 d. Finansinės ataskaitos už laikotarpius atitinkamai 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. birželio 30 turėtų būti pilnos formos, kartu nurodyta informacija apie priskaičiuotą nusidėvėjimą ir sumokėtas palūkanas; 5.) jeigu yra galimybė, pateikti didžiausio kliento – UAB ,,Bomba“ (UAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“) finansinės ataskaitos už laikotarpius atitinkamai: 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. birželio 30 d. Teismas vertino, kad dėl šių aplinkybių negalima teigti, jog atsakovas nevykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 str. 2 d.). Priešingai, atsakovas ieškovui pasiūlė sąlygas, kurioms esant būtų buvę galima svarstyti nutrauktų Lizingo sutarčių nutraukimo anuliavimo sąlygas. Tačiau ieškovui nepateikus jokių įrodymų byloje apie tai, kad jis atsakovo nurodytas sąlygas įvykdė (CPK 177 str., 178 str.), teismas darė išvadą, jog ieškovas nevykdė atsakovo nurodytų sąlygų ir jokių nurodytų dokumentų nepateikė, todėl pagrindo spręsti, kad atsakovas nevykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos, o tik imitavo jos vykdymą, teismas neturi pagrindo, ir šiuos ieškovo argumentus atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.
Teismas nurodė, kad ieškovas remiasi aplinkybe, kad Lizingo sutarčių vykdymas pasunkėjo dėl pasunkėjusios ekonominės situacijos ir suprastėjusios UAB ,,Bomba“ (UAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“) nuomojančios dalį turto finansinės padėties. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutiko. Pažymėjo, jog ieškovas yra verslininkas, veikiantis tam tikroje verslo srityje, todėl jam turi būti žinoma tiek apie ekonominius verslo ciklus, tiek apie savo prisiimto verslo rizikingumą ir galimas verslo nesėkmes bei iš to kylančias pasekmes, tame tarpe jo ir kitų nuomininkų mokumą. Kiekvienas atsakingas asmuo prieš sudarydamas sandorius privalo atidžiai įvertinti ir rūpestingai imtis priemonių galimai rizikai apdrausti ir sudaryti tik tokius sandorius, kuriuos jis gali sudaryti pagal savo finansines galimybes. Todėl teismas sutiko su atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodomais argumentais, kad ,,tai, kad dėl nepalankių rinkos sąlygų ieškovas susiduria su tam tikromis mokumo problemomis nėra ir negali būti laikoma pagrindu pažeisti sutartinius įsipareigojimus“. Teismo nuomone, nei dėl sunkios ekonominės padėties pasaulyje ir Lietuvoje, nei dėl kitų aplinkybių ieškovo teisių ir pareigų apimtis pagal Lizingo sutartis nepasikeitė, sutarčių pagrindu mokėtinų įmokų dydžiai nesikeitė, o pasikeitė ieškovo galimybės vykdyti įsipareigojimus, tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti laikoma sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 str. prasme. Teismo manymu, aplinkybė, kad sumažėjo pagrindinio ieškovo nuomininko UAB ,,Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ galimybė atsiskaityti už nuomojamas patalpas, be abejo, apsunkino ieškovo veiklą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, ieškovas yra verslininkas ir tam tikroje verslo srityje veikia savo rizika bei turi pareigą įvertinti iš verslo kylančias rizikas, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra t. y. padidėjo įvykdymo kaina, o gaunamas įvykdymas sumažėjo. Atitinkamai teismas konstatavo, kad dėl to nėra pagrindo teigti, jog ieškovui sutarties įvykdymas tapo sudėtingesnis ir tarp šalių sudarytų Lizingo sutarčių sąlygų keitimui buvo sąlygos numatytos CK 6.204 str. 2 d.
Byloje atsakovo pateikta 2011 m. gegužės 3 d. pretenzija Nr. 01-20-35709 rodo, kad ieškovas buvo informuotas apie susidariusią skolą – 17 549,62 Lt ir buvo įspėtas, kad iki 2011 m gegužės 19 d. jam nesumokėjus nurodytos skolos sumos, Lizingo sutartys bus nutrauktos dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovas 2011 m. birželio 28 d. raštu Nr. IP-06-28/01 pripažino, kad jo susidaręs įsiskolinimas yra 51 028,85 Lt ir pasiūlė atidėti mokėjimus ir Sutarčių vykdymą. Atsakovas negavęs 2011 m. gegužės 3 d. pretenzijoje Nr. 01-20-35709 nurodytų sumų apmokėjimo 2011 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 01-30-6348 vienašališkai nutraukė Lizingo Nr. LT 078955 ir papildomo finansavimo Nr. 089797 sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieškovui vėluojant vykdyti įsipareigojimus 33 dienas atsakovas jį įspėjo, nusiųsdamas pretenziją, o Sutartis vienašališkai nutraukė tik ieškovui vėluojant pagal jas mokėti 96 dienas. Ieškovo argumentai, kuriais jis reiškia nesutikimą su sutarties nutraukimu ir jo 2011 m. birželio 28 d. raštas ,,dėl paskolos dalies grąžinimo“, teismo nuomone, rodo, kad apie pretenziją ir Sutarčių nutraukimą ieškovui buvo žinoma. Todėl, atsižvelgiant į atsakovo elgesį šioje situacijoje, ginčo šalių aptartus vienašališko Lizingo sutarčių nutraukimo pagrindus, teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas buvo nesąžiningas nutraukdamas Lizingo sutartis su ieškovu ir jas nutraukė jam apie tai nepranešęs ar netinkamai pranešęs.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad visu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu turtas atsakovui priklausė nuosavybės teise ir lizingo sutarties pagrindu valdyti ir naudotis buvo perduotas ieškovui. Nutraukus lizingo sutartį, ieškovas neteko teisių valdyti turtą ir juo naudotis, o atsakovas įgijo teisę šį turtą atsiimti. Tai ir buvo padaryta. Taigi atsakovas negavo jokio papildomo turto, o tik įgijo teisę atsiimti tai, kas ir iki lizingo sutarties nutraukimo teisėtai nuosavybės teise priklausė atsakovui. Atitinkamai teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas siekia praturtėti ieškovo sąskaita.
Teismo vertinimu pripažinus, kad Lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai dėl ieškovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, teismas konstatavo, kad pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą ir jo prašomu būdu modifikuoti Lizingo sutarčių sąlygas, nustatant ieškovo reikalavime nurodytas Lizingo sutarčių vykdymo sąlygas, nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo mokumą, todėl sutarčių modifikuoti negalima. Dėl to teismas atmėtė šį ieškovo reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Virtualios pramogos“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pažymėtina, kad atsakovas pradėjo imituoti kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus tik po Sutarčių nutraukimo, nors pareigą bendradarbiauti su ieškovu turėjo daug anksčiau. Teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino. Dėl to vertintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė savo įstatyminės pareigos kooperuotis.Lizingo sutartyje šalys nėra susitarusios dėl įspėjimo apie Lizingo sutarties nutraukimą termino. Dėl šios priežasties yra taikytinas CK 6.218 str. 1 d. numatytas 30 d. terminas. Pažymėtina, kad atsakovas nutraukė Lizingo sutartį tą pačią dieną, kurią įspėjo apie sutarties nutraukimą. Tai akivaizdžiai neatitinka CK 6.218 str. 1 d. reikalavimų. Tai, kad atsakovas 2011 m. gegužės 3 d. pranešimu reikalavo padengti įsiskolinimus, nepaneigia atsakovo pareigos atskirai pranešti apie ketinimus nutraukti Lizingo sutartį. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.218 str. 1 d., konstatuodamas, kad atsakovas tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų nutraukė Lizingo sutartį.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tą faktą, kad Turtas yra dalus (susideda iš atskirų nekilnojamojo turto objektų), o šios atskiros dalys yra išpirktos, nes ieškovas sumokėjo atsakovui didžiąją Turto išpirkimo kainos dalį – 2 106 594,59 Lt. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į CK 6.256 str. 4 d., 6.574 str. normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškinys galėtų būti atmetamas tik toje dalyje, kurioje atsakovas reikalauja jam perduoti Turto dalį, kuri nėra išpirkta ir kuri yra reikalinga atsakovo nuostoliams atlyginti, t. y. grąžinti lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į įmokėtą Turto išpirkimo kainos dalies dydį, viso ieškovo Turto perėmimas yra perteklinis ir nėra reikalingas atsakovo faktiškai patirtų nuostolių atlyginimui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu įteisino net 2 106 594,59 Lt dydžio žalos ieškovui padarymą. Atitinkamai vertintina, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.256 str. 4 d., 6.574 str. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.CK 6.204 str. 3 d. numato, kad kai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties įvykdymo sudėtingumas negali būti grindžiamas šalies finansinės būklės esminiu pablogėjimu. Sutiktina su teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog lizingo gavėjas privalo įvertinti verslo riziką, tačiau verslo rizikos įvertinimas ar neįvertinimas nėra pagrindas atsisakyti taikyti CK 6.204 str. tuo atveju, kai lizingo sutarties įvykdymas dėl lizingo gavėjo finansinės padėties esminio pablogėjimo tampa sudėtingesnis. Ieškovo įsitikinimu, tik nesąžiningas, akivaizdžiai nerūpestingas ar aplaidus lizingo gavėjo elgesys, susijęs su verslo rizikos nevertinimu, galėtų būti pagrindu atsisakyti taikyti CK 6.204 str. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tinkamai elgėsi sudarydamas ir vykdydamas Lizingo sutartį, sumokėjo didžiąją dalį Turto išpirkimo įmokų, o ekonominė situacija ir tuo pačiu ieškovo finansinė padėtis iš esmės pablogėjo ne dėl ieškovo kaltės ar nesąžiningų veiksmų. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino CK 6.204 str. ir nepagrįstai atsisakė taikyti šią normą.Sprendimu iš ieškovo buvo priteista į valstybės pajamas 14 934 Lt žyminio mokesčio, tačiau sprendimo priėmimo metu galiojantis CPK 80 str. 1 d. 3 p. numatė, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokėtinas tik 500 Lt dydžio žyminis mokestis. Atitinkamai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 3 str. 8 d. ir 80 str. 1 d. 3 p.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus.
Trečiasis asmuo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kas lemia, jog nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Apeliantas nurodo, kad atsakovas pradėjo imituoti kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus tik po Sutarčių nutraukimo, nors pareigą bendradarbiauti su ieškovu turėjo daug anksčiau. Teismas į tai neatsižvelgė. Dėl to vertino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė savo įstatyminės pareigos kooperuotis. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. gegužės 3 d. pretenzija informavo ieškovą apie susidariusią skolą ir pareigą ją apmokėti. Tuo tarpu ieškovas tik 2011 m. birželio 28 d., t. y. po 1,5 mėnesio, raštu „Dėl paskolos dalies grąžinimo“ atsakė į atsakovo pretenziją, prašydamas atidėti mokėjimus vieneriems metams. Pažymėtina, kad šiame rašte ieškovas niekaip negarantavo, kad skolą iš tiesų padengs jo nurodytu terminu. Priešingai, ieškovas nurodė, kad subnuomininkas UAB „Bomba“ dėl sunkios finansinės padėties nemoka subnuomos mokesčio, kas lemia, jog ieškovas negali padengti savo įsiskolinimo UAB „Swedbank lizingui“. Esant šioms aplinkybėms, lizingo davėjas pagrįstai nesutiko atidėti ieškovo mokėjimus vieneriems metams. Vertintina, kad taip būtų pasielgęs bet kuris protingas, atidus ir rūpestingas asmuo. Atitinkamai toks lizingo davėjo elgesys nėra ir neturėtų būti vertinamas kaip pareigos bendradarbiauti pažeidimas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lizingo sutartyje šalys nėra susitarusios dėl įspėjimo apie Lizingo sutarties nutraukimą termino. Dėl šios priežasties yra taikytinas CK 6.218 str. 1 d. numatytas 30 d. terminas. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas nutraukė Lizingo sutartį tą pačią dieną, kurią įspėjo apie sutarties nutraukimą. Jo nuomone, tai akivaizdžiai neatitinka CK 6.218 str. 1 d. reikalavimų. Tai, kad atsakovas 2011 m. gegužės 3 d. pranešimu reikalavo padengti įsiskolinimus, nepaneigia atsakovo pareigos atskirai pranešti apie ketinimus nutraukti Lizingo sutartį. Dėl šios priežasties vertino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.218 str. 1 d., konstatuodamas, kad atsakovas tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų nutraukė Lizingo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir šį apelianto argumentą vertina kaip nepagrįstą. Iš Lizingo sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog lizingo bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jei klientas iš esmės pažeidė sutartį. Pagal Lizingo sutarties 11.1.1. p. esminiu sutarties pažeidimu yra laikoma situacija, kai klientas nesumoka visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafiką ar neįvykdė kitos finansinės prievolės per nustatytą laiką ir nesugebėjo per 30 d. po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent 11.1.1. p. nurodytu būdu ieškovas pažeidė Lizingo sutartį. Pagal Lizingo sutarties 11.2. p., jei klientas iš esmės pažeidė sutartį, tai lizingo bendrovė turi teisę vienašališkai raštu pareikalauti per 14 d. apmokėti visą įsiskolinimą pagal sutartį arba nutraukti sutartį. Akivaizdu, kad šiuo atveju minėtą 14 d. terminą reikia laikyti įspėjamuoju terminu, t. y. terminu pranešimui dėl Lizingo sutarties nutraukimo klientui pateikti. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad šalys nesusitarė dėl įspėjimo apie Lizingo sutarties nutraukimą termino. 2011 m. gegužės 3 d. UAB „Swedbank lizingas“ UAB „Intervid pramogos“ pateikė pretenziją dėl įsiskolinimo. Pretenzijoje pareikalavo per 14 d. padengti įsiskolinimus, nes, priešingu atveju, lizingo davėjas bus priverstas nutraukti sutartį. Šios pretenzijos pateikimas laikytinas tinkamu įspėjimu apie Lizingo sutarties nutraukimą pagal šalių susitarimą. Be to, net jei laikyti, kad šalys nesusitarė dėl įspėjimo apie Lizingo sutarties nutraukimą termino, ir taikyti bendrą 30 d. terminą, UAB „Swedbank lizingas“ vis tiek negalėtų būti pripažintas pažeidęs įspėjamąjį terminą, nes atsakovas, informavęs ieškovą apie savo ketinimus 2011 m. gegužės 3 d. pretenzija, sutartį nutraukė tik 2011 m. liepos 4 d., kai ieškovas pradelsė su atsakovu atsiskaityti net 96 dienas.
Apelianto nuomone, skundžiamą sprendimą palikus nepakeistą, bus sudarytos sąlygos atsakovui nepagrįstai praturtėti, nes atsakovui liks ne tik ieškovo atlikti mokėjimai (ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 62 proc. įmokų), bet ir atiteks lizinguojamas turtas, kurio vertė akivaizdžiai viršija lizingo davėjo nuostolius dėl Lizingo sutarties nutraukimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-472/2012), apeliantui išaiškintina, kad tuo atveju, jei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, yra grąžintina lizingo gavėjui restitucijos pagrindu. Taigi darytina išvada, jog šiuo atveju yra negalima atsakovo nepagrįsto praturtėjimo situacija. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis šiuo apelianto argumentu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino CK 6.204 str. ir nepagrįstai atsisakė taikyti šią normą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija. CK 6.204 str. gali būti taikomas, jei dėl pasikeitusių aplinkybių vienai sutarties šaliai įvykdyti sutartį tampa sunkiau negu kitai. Pripažintina, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos tik tokios aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Taigi CK 6.204 str. gali būti taikomas tik tuomet, kai dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių atsiranda esminis sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansas. Dėl sunkios ekonominės situacijos apelianto teisių ir pareigų apimtis pagal Lizingo sutartis nepasikeitė, t. y. nepasikeitė sutarčių pagrindu mokėtinų įmokų dydžiai. Šiuo atveju pasikeitė tik apelianto finansinės galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma sutarties suvaržymu CK 6.204 str. prasme. Pažymėtina, kad CK 6.212 str. aiškiai nustatyta, kad nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Tai tik patvirtina, kad negalima pateisinti sutartinių prievolių nevykdymo sunkia ekonomine situacija. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CK 6.204 str. šiuo atveju negali būti taikomas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl CK 6.204 str. taikymo galimumo nagrinėjamoje byloje.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo žyminį mokestį ir nepagrįstai skundžiamu sprendimu iš ieškovo į valstybės pajamas priteisė 14 934 Lt. Iš esmės apeliantas tokią savo poziciją grindžia tuo, kad ieškinio reikalavimai buvo neturtinio pobūdžio, t. y. dėl sutarčių modifikavimo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. Teisėjų kolegija vertina, kad šis ginčas yra turtinio pobūdžio ir kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ieškovo mokėtiną žyminį mokestį. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas savo reikalavimą vertino kaip turtinį tai nurodydamas ieškinyje. Be to, ieškovas kreipėsi į teismą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo už ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimą, teismo nutarčių, kuriomis žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, neskundė. Tai leidžia teigti, kad ieškovas pripažino, jog jo reikalavimai yra turtiniai, bei savo prievolę mokėti žyminį mokestį.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus atsakovui ir trečiajam asmeniui, tačiau jie nepateikė prašymų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.