- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-5-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10006-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 2.1.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktu ieškiniu jį patikslinusi (2023-11-15 ir 2023-12-20) prašė priteisti iš atsakovo J. K. 198,32 Eur skolą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tiekia atsakovo nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį, šalina bei valo nuotekas.
3. Atsakovas nuo 2020-09-01 iki 2023-03-31 neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir yra skolingas 198,32 Eur. Nedeklaruojant skaitiklio rodmenų, už kiekvieną tokį mėnesį jam buvo taikomas per paskutinius 12 mėnesių jo suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis.
4. Sutartis tarp ginčo šalių dėl nuotekų tvarkymo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie tiekimo tinklų. Tai grindžiama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau ir GVTINTĮ) 32 straipsnio 4 dalimi.
5. Įmokų paskirstymą ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.54 straipsnyje nurodytu eiliškumu, t. y., kad visos atsakovo atliktos įmokos pirmiausia dengia skolą už praeities laikotarpį, o tik tada panaudojamos pagrindinei prievolei įvykdyti (mokesčiui už praėjusį laikotarpį (mėnesį) suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-07-24 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo J. K. 189,18 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (189,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 106,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš atsakovo J. K. 34,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktą geriamąjį vandenį ir nuotekų valymo paslaugas priteisimo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų valymo paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui. Suvestinė suteiktų paslaugų ir įmokų lentelė patvirtina, jog skola laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2023-09-30 už suteiktas paslaugas (geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą) sudaro 189,18 Eur.
9. Nors tarp ieškovės ir atsakovo rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau, remiantis GVTINTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, teismas sprendė, jog tokia sutartis dėl šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie tiekimo tinklų. Juolab, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis naudojasi ieškovės tiekiamu geriamuoju vandeniu ir paslaugomis.
10. Priešingai nei teigia atsakovas, aplinkybė, jog sutartis tarp ginčo šalių laikytina sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nėra kliūtis nustatyti už patiektą geriamąjį šaltą vandenį ir suteiktas susijusias paslaugas mokėtiną sumą, kadangi šalių santykius tokiu atveju reglamentuoja minėtos Sąlygos ir kiti teisės aktai.
11. Konstatavo, jog aplinkybė, dėl kokios priežasties tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, peržengia nagrinėjamo ginčo ribas ir nėra teisiškai reikšminga, todėl išsamiau dėl jos nepasisakė.
12. Nesutiko su atsakovo teiginiais, jog ieškovė nepagrindė prašomų priteisti sumų, nes nenurodė taikytinų kainų, suvartoto vandens kiekio ir kitų prašomos priteisti sumos apskaičiavimui reikalingų duomenų. Pažymėjo, jog pagal suvestinę suteiktų paslaugų ir įmokų lentelę matyti, kokios konkrečios mokėtinos sumos sudaro ieškiniu prašomą priteisti skolos sumą. Be to, 2024-04-09 ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė išsamius aritmetinius skaičiavimus, pagrindžiančius prašomos priteisti skolos apskaičiavimą.
13. Atsakovui buvo išaiškinta procesinė pareiga pateikti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovas nenurodė, koks, jo skaičiavimu, yra susidariusios skolos dydis. Teismas nesivadovavo atsakovo 2024-06-20 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomais skaičiavimais, nes juose nėra atsižvelgiama į ankstesniame teisminiame ginče iš atsakovo ieškovei priteistų sumų priverstinį išieškojimą.
14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma priteisti skolos suma ir pirmiau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-6973-819/2021 priteista skolos suma nesidubliuoja. Nors ieškovė, nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktoje suteiktų paslaugų suvestinėje kaip periodo pradžios likutį nurodė 152,15 Eur ir šią sumą įtraukė, skaičiuodama priteistiną skolą, tačiau, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, visa pirmiau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-6973-819/2021 priteista skolos suma buvo priverstinai išieškota, todėl skolos dydis atitinkamai sumažėjo ir pakartotinai ieškovė šios skolos nagrinėjamoje byloje priteisti neprašo.
15. Remiantis antstolio R. V. 2022-12-05 patvarkymu Nr. S-22-179-34687 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, vykdomoji byla Nr. 0179/21/01735, pradėta teismo vykdomojo rašto Nr. e2-6973-819/2021 pagrindu, buvo užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Atsakovui keliant abejones, ar ieškovė įskaitė visas iš atsakovo gautas įmokas ir ar jas paskirstė teisingai, ieškovė 2023-11-30 ir 2024-04-09 rašytiniais paaiškinimais pateikė į bylą gautų įmokų paskirstymo duomenis.
16. Byloje nesant duomenų, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.
17. Teismas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog ieškovė neturėjo pagrindo atsakovo atliktų įmokų įskaityti į priverstinai išieškomą skolos sumą, o turėjo įmokas įskaityti kaip mokėjimus už praėjusį mėnesį sunaudotą vandens kiekį ir suteiktas paslaugas, ir šią poziciją laikė nenuoseklia. Tokį vertinimą, teismas grindė ir ieškovės paaiškinimu, jog 2022-01-18 mokėjimas atliktas iš Perlo terminalo, nenurodžius paskirties, todėl buvo dengiama seniausia skola. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų pareiškęs kreditorei, kurią įmokos sumą skiria kuriai iš skolų dengti, kaip tai numatyta CK 6.55 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai, laikydamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, įskaitė atsakovo įmokas už seniausias skolas. Be to, atsakovas nors ir nesutiko, kad jo atliktos įmokos buvo įskaitytos seniausiai skolai dengti, tačiau antstolio patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą neginčijo.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo atsikirtimus, sietinus su faktiškai sunaudotu vandens kiekiu, atliko jo skolos perskaičiavimą pagal paties atsakovo pateiktus duomenis, ir jokių kitų prieštaravimų tarp ieškovės pateiktų suvestinių nėra. Atsakovas nenurodė, kokių konkrečių duomenų ieškovė būtų nepateikusi ir nepagrindė, kad egzistuotų kokios nors objektyvios kliūtys atsakovui pateikti savo skaičiavimus, taip pagrindžiant savo atsikirtimus šioje byloje.
19. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už suvartotą geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas, teismas ieškinio reikalavimus dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo pripažino pagrįstais ir juos tenkino.
20. Dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas pasisakė, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė, jog ieškovė turi darbuotojų teisininkų, nelaikytina pagrindu ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai pripažinti nebūtinomis. Nustačius, kad ieškovės patirtos išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, ieškinį patenkinus, ieškovei pripažinta teisė į visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 106,70 Eur atlyginimą.
21. Įvertinęs, kad byloje patirta 34,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024-01-01) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šias išlaidas nusprendė valstybės naudai priteisti iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-24 sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui žyminį mokestį.
23. Nurodo, kad 2023-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių visiškai tenkino pirminį ieškovės ieškinį. 2023-10-27 nutartimi teismas tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino 2023-09-07 sprendimą už akių.
24. Mano, kad teismas pripažino sprendimo už akių peržiūrėjimo būtinumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu panaikino sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei nors rezoliucinėje dalyje nenurodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose konstatuojamų aplinkybių, tačiau be jų toks sprendimas būtų neįmanomas, todėl yra pagrįstai laikytina, kad 2023-09-07 sprendimas panaikintas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
25. Nurodo, kad teismas privalėjo ištirti šalių įrodymus ir jų pagrįstumą, tačiau visą procesą teisėja panaudojo proceso klaidų padarytų nagrinėjant bylą už akių pašalinimui.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas pripažinęs, kad ieškinį priėmė nepagrįstai – pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, be išankstinio ginčo nagrinėjimo ir nepatikrinus informacijos apie įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl to paties ginčo ir dalyko bei tarp tų pačių šalių dėl ko byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, o atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Be to, teismas pripažino, kad atsakovui – fiziniam asmeniui, procesiniai dokumentai privalo būti įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau neteisėtai taikė ir aiškino CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo, nors atsakovui buvo siunčiama registruota pašto siunta, kuri atsakovui įteikiama pasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys dokumentai įrodo, kad procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, todėl atsiliepimo jis nepateikė ir nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių.
28. Dėl procesinių pažeidimų teikiant ieškinį, teismui priimant ieškinį ir priimant sprendimą už akių, teismas buvo priverstas panaikinti sprendimą už akių ir paskirti bylos nagrinėjimą iš esmės.
29. Priimto 2024-07-24 sprendimo argumentai įrodo, kad teismas sėkmingai pašalino procesinius pažeidimus, tačiau iš esmės bylos išnagrinėti nepavyko, nes 2024-07-24 sprendimo rezoliucinė dalis visiškai analogiška 2023-09-07 sprendimo už akių rezoliucinei daliai o tai prieštarauja 2023-10-27 nutarties pagrindams dėl 2023-09-07 sprendimo už akių panaikinimui.
30. Nurodo, kad atsakovo pareiškimo įrodymai, turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau teismas šiuos įrodymus ignoravo, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, t. y. byla iš esmės neišnagrinėta.
31. Nors atsakovas analizavo teismo procesinius pažeidimus priimant ieškovo pareiškimą, skiriant bylos nagrinėjimą už akių bei priimant sprendimą už akių tam, kad nagrinėjant bylą pakartotinai teismas pareikalautų iš ieškovės sutartį „Dėl nuotekų tvarkymo“ konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie tiekimo tinklų, bet teismas priėmė sprendimą be šios sutarties.
32. Pažymi, kad teismas palaikė šalių prašymus ir įpareigojo iki 2024-06-20 pateikti patikslinimus, atsižvelgiant į atsakovo apmokėjimus bei teisme jau išnagrinėtas dvi civilines bylas. Teismui pripažinus faktą dėl įsiteisėjusių dviejų priimtų sprendimų dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, teismas patvirtino, kad ieškinys priimtas neteisėtai, tačiau ši aplinkybė buvo ignoruota.
33. Nurodo, kad 2024-06-18 atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus su įrodymais, kad pagal vandens skaitiklius nuo 2017 m. iki 2023 m. gruodžio mėn. atsakovas suvartojo 180 m³ vandens ir pateikti kvitai įrodė, jog už šį kiekį atsakovas atsiskaitęs, bet teismas priėmė sprendimą nesusipažinęs su šiomis aplinkybėmis arba jas tiesiog ignoravo.
34. Teismas neįtraukė į ginčo nagrinėjimą duomenų už laikotarpį nuo 2017-07-01 d. iki 2020-07-31 už nenustatytą kiekį vandens teismo priteistos 148,35 Eur skolos, 8 Eur žyminio mokesčio ir 36,30 Eur už teisines paslaugas. Teismas priėmė nagrinėjimui ieškinį už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2023-09-30 už 112 m³ kiekį vandens, skolos dydis 189,18 Eur, tačiau teisėja išskyrus savo vidinio įsitikinimo argumentų ir paskaičiavimų nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
35. Mano, kad teismo sprendimas įrodo atsakovo nuomonę, kad sprendimas už akių neteisėtas o sukurtas peržiūrėjimas tik teismo padarytų procesinių pažeidimų pašalinimui.
36. Apelianto vertinimu, teismo sprendimo 67 punktas surašytas nesilaikant CPK 288 straipsnio 7 dalies reikalavimų, kadangi nėra sąskaitų už teisines paslaugas, jų detalizavimo, bei realiai patirtų teisinių išlaidų, t. y. apmokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismas neteisėtai priteisė 34, 49 Eur už procesinių dokumentų įteikimą Valstybės naudai, kadangi šios paslaugos nebuvo įvykdytos, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį.
Atsiliepimas
38. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti pilna apimtimi.
39. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais. Apeliantas didžiąja dalimi skunde dėsto teiginius, kurie iš esmės nėra susiję su kilusio ginčo dalyku dėl konkrečios skolos pagal tarpusavio sutartinius santykius.
40. Pažymi, kad GVTNTĮ 22 straipsnyje numatyta, jog Abonentai ir Vartotojai Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
41. Dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo ieškovė savo poziciją detaliai yra išdėsčiusi pirmosios instancijos teisminiame procese. Ginčas kilęs dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir Objektas) ieškovės suteiktų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų (toliau ir paslaugos).
42. Šiuo atveju Objekto vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklai yra prijungti prie ieškovės infrastruktūros, tokiu atveju laikytina, kad sutartis yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Dėl tinklų prijungimo aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Kaip matyti iš į bylą pateikto išrašo iš viešojo registro – Objektas nuosavybės teise priklauso atsakovui, o tai reiškia, jog jam kyla ir prievolės, susijusios su Objekto išlaikymu, o šiuo konkrečiu atveju – pareiga atsiskaityti už Paslaugas. Apelianto daromos prielaidos dėl sutarties su ieškove dėl paslaugų teikimo nesudarymo yra atmestinos kaip neturinčios pagrindo.
Šalies argumentai
43. Ieškovė nurodo nesutinkanti su apelianto prielaidomis, jog pastarasis neva yra atsiskaitęs su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Ieškovė savo poziciją dėl skolos apskaičiavimo (grįsdama suvestinėmis lentelėmis, skaičiavimais bei kitais įrodymais) detaliai išdėstė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teismas aiškiai detalizavo aplinkybes dėl kitoje byloje teismo sprendimu priteistos skolos, kuri šio ginčo nagrinėjimo metu buvo jau išieškota bei nesusijusi su šiame ginče reikalaujama, naujai susidariusia skola.
45. Ieškovės vertinimu, apeliantas laiku ir tinkamai nedeklaruodamas geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenų bei savalaikiai neatsiskaitydamas už suteiktas paslaugas, ne pirmą kartą įsiskolino ieškovei. Teiginiai dėl tariamo pakartotinio reikalavimo priteisti tą pačią skolą yra tik deklaratyvi, įrodymais nepagrįsta gynybinė pozicija. Nurodo, kad byloje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įrodyta, jog apeliantas nėra atsiskaitęs už ieškovės suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
47. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
48. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
49. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo nesutikimą su teismo priimtu sprendimu, teismo šališkumu. Taip pat pateikė naują įrodymą – 2024 m. lapkričio 30 d. UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimo pranešimą.
50. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
51. Nagrinėjamu atveju apelianto rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydamas savo apeliacinio skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus ir kartu pateiktą mokėjimo nurodymą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
52. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų valymo paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad butas skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui J. K.. Ieškovės pateiktoje suvestinėje suteiktų paslaugų ir įmokų lentelėje nurodyta, kad skola už laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. butui suteiktas paslaugas (geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą) sudaro 189,18 Eur.
53. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė byloje išsamiai pagrindė bei paaiškino priteistinos sumos aritmetinį apskaičiavimą, o atsakovas priešingai – nepateikė tai paneigiančių įrodymų.
54. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu bei nurodo, kad jis pateikė rašytinius paaiškinimus su įrodymais, kad pagal vandens skaitiklius nuo 2017 m. iki 2023 m. gruodžio mėn. atsakovas suvartojo 180 m³ vandens ir pateikti kvitai įrodė, jog už šį kiekį atsakovas atsiskaitęs, bet teismas priėmė sprendimą nesusipažinęs su šiomis aplinkybėmis arba jas tiesiog ignoravo. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais bei juos atmeta kaip nepagrįstus.
55. Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. butui suteiktas paslaugas (geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą) atsakovas su ieškove neatsiskaitė, skolą sudaro 189,18 Eur. Nustatyta, kad ginčo laikotarpio metu buvo suvartotas geriamojo vandens kiekis: 112,112 m³, skaitliuko paskutinis rodmuo – 180 m³. Per ginčo laikotarpį apelianto atlikti mokėjimai buvo užskaityti už ankstesnius įsiskolinimus: 2022-01-18 gauta 169,88 Eur įmoka iš atsakovo paskirstyta taip: 5,20 Eur už paslaugas (padengta dalis nuo priteistos 60,41 Eur skolos); 136,00 Eur už teismo išlaidas (padengtos visos priteistos teismo išlaidos); 28,68 Eur už vykdymo išlaidas (padengtos visos vykdymo išlaidos); 2022-02-08 gauta 23,9 Eur įmoka iš antstolio R. V. (padengta dalis nuo priteistos 60,41 Eur skolos); 2022-03-25 gauta 26,59 Eur įmoka iš atsakovo paskirstyta taip: šia suma padengta dalis nuo priteistos 60,41 Eur skolos; 2022-04-06 gauta 4,78 Eur įmoka iš antstolio R. V. (šia suma padengta likusi skolos dalis nuo priteistos 60,41 Eur skolos); 2022-04-30 gauta 3,93 Eur įmoka iš antstolio R. V. (užskaitytos 5 proc. palūkanos). Taigi, kaip matyti, visi mokėjimai buvo užskaityti dėl kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6973-819/2021 priteistos skolos, kuri šio ginčo nagrinėjimo metu buvo jau išieškota antstolio R. V. bei jokiu būdu nesusijusi su šiame ginče reikalaujama, naujai susidariusia skola. Duomenų, kad apeliantas būtų mokėjęs daugiau įmokų ginčo laikotarpiu, byloje nėra pateikta. Tokių aplinkybių nenurodo ir apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jis yra atsiskaitęs už ginčo laikotarpį.
56. Apeliantas teigia, kad teismas pripažino sprendimo už akių peržiūrėjimo būtinumą, vadovaujantis CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu panaikino sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau mano, jog 2023-09-07 sprendimas už akių turėjo būti panaikintas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
57. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Vadinasi, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-952-643/2021, 26 punktas).
58. Aplinkybė, jog procesiniai dokumentai įteikti remiantis teisine fikcija, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, jei buvo išnaudotos visos protingos galimybės įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Šiuo atveju kaip tik ir susiklostė tokia situacija, nes teismas išbandė visas protingas galimybes susisiekti su atsakovu: iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 19 d. atsakovui nepavykus prisiskambinti byloje nurodytu telefono numeriu ir patikrinus Sodros duomenis (duomenų apie darbovietę nebuvo gauta), atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti su 30 dienų žyma atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismui nebuvo žinomas kitas atsakovo adresas ir kontaktiniai duomenys, kuriais teismas nebūtų pabandęs susisiekti su atsakovu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
59. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl to, ar nebuvo antrą kartą priteista skola ar jos dalis už tą patį laikotarpį, sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės bei išsiaiškinti visas aplinkybes susijusias su priteista skola. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas panaikino sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu.
60. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą, visą procesą panaudojo proceso klaidų padarytų nagrinėjant bylą už akių pašalinimui. Priešingai, pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, tikslinta skolos suma, papildomai pateikti įrodymai dėl skolos apskaičiavimo bei jos pagrindimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neištyrė šalių įrodymų ir jų pagrįstumo, t. y. neišnagrinėjo bylos iš esmės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės apskaičiuotu prašomos priteisti skolos dydžiu, turėjo procesinę pareigą pateikti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovas nenurodė, koks, atsakovo skaičiavimu, yra susidariusios skolos dydis bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
61. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje nėra sąskaitų už teisines paslaugas, jų detalizavimo, bei realiai patirtų teisinių išlaidų, t. y. apmokėjimo. Priešingai nei teigia apeliantas, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė patyrė 22 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo nurodymas Nr. 42351) ir 84,70 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurias sudaro ieškinio parengimas (atstovavimo sutartis, bylų perdavimo išieškojimo aktas Nr. 64, 2023-05-09 apmokėjimas už teisines paslaugas, 2023-05-05 išankstinio mokėjimo sąskaita), todėl konstatuotina, jog šios išlaidos pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos pagrįstai.
62. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais, jog nebuvo patirta bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui 2023-07-05, 2023-07-19, 2023-09-08, 2023-09-29 ir 2023-12-21 buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai paštu, t. y. atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Pašto išlaidas sudarė 34,49 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad byloje patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024-01-01) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovo valstybei.
Dėl procesinės bylos baigties
63. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. Atsižvelgdamas į tai apygardos teismas nepasisako dėl kiekvieno apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su teismo sprendimu argumento.
64. Dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.
65. Aptartų aplinkybių pagrindu, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad atsakovas turi kitą nuomonę dėl įrodymų, faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.