- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-952-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28488-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 077,38 Eur skolą, 325,1 Eur palūkanas, 61,88 Eur delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei nutraukti paskolos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Teismas nusprendė ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo, juridinio asmens kodas 191722967 ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009-04-27 paskolos sutartį Nr. G090010481 ir 2009-04-27 paskolos sutartį Nr. S090010195, priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio studijų fondo, juridinio asmens kodas 191722967, naudai 1 077,38 Eur paskolą, 325,1 Eur palūkanas, 61,88 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 464,36 Eur sumą nuo 2020-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 38,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes blogai jautėsi, o 2020 m. gruodžio 15 d. ketino pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau pamatė, jog teismas 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą už akių. Nurodo, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, nes pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, prieš trisdešimt dienų. Paskolos sutarties 4.2 p. numato, kad: ,,Fondas turi teisę pareikalauti grąžinti išduotą paskolą ir sumokėti palūkanas bei delspinigius ankščiau sutartyje nustatyto termino, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Paskolos gavėją“. Ieškovo paštu siųsti pranešimai atsakovui buvo neįteikti. Taip pat nurodo, kad atsakovo sunki turtinė padėtis, ir ieškovo prašė atidėti prievolės įvykdymo terminus, tačiau ieškovas šias aplinkybes nuslėpė nuo teismo.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie svarbias procesinio termino praleidimo priežastis, taip pat atsakovas nepateikė prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Vadovaujantis su atsakovu sudarytų paskolų sutarčių 3.5 punktu atsakovas privalėjo pakeitęs darbovietę, gyvenamąją vietą ar pavardę, per 30 dienų apie tai informuoti ieškovą. Atsakovas ieškovo apie aukščiau minėtus pasikeitimus niekada neinformavo, vengė bendradarbiauti su paskolų davėju. Todėl dėl visų aukščiau įvardintų priežasčių, ieškovui atsiranda pagrindas nesitikėti, kad paskolos sutartis Nr. G090010481 atsakovo bus vykdoma ir ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė atmesti D. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jo pareiškimo netenkinti ir bylos nagrinėjimo neatnaujinti.
6. Teismas nurodė, kad nėra nei vienos sąlygos dėl kurios sprendimas už akių turi būti panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, kadangi atsakovo nurodytos aplinkybės nesudarytų pagrindo priimti kitokį teismo sprendimą.
7. Pažymėjo, kad sutartyse nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti 4 įspėjimai, iš kurių pirmas pranešimas buvo išsiųstas 2012 metais, taip pat adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti 2 įspėjimai, kuriose nustatomas papildomas terminas pašalinti sutarties nevykdymo trūkumus ir įspėta, jog priešingu atveju kreditorius kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovas iš pašto neatsiėmė nė vieno registruoto laiško.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teigia, jog pagal CK 6.218 straipsnį, prieš nutraukiant sutartį, atsakovas apie tai turėjo būti įspėtas prieš 30 dienų, tačiau įspėtas nebuvo, tačiau teismas nesutiko su šiuo atsakovo motyvu. Įstatyme įtvirtinta galimybė sutartį nutraukti dviem būdais: nesikreipiant į teismą ir kreipiantis į teismą. Ieškovas prašė sutartį nutraukti teismine tvarka ir nurodė, jog dėjo pastangas bendradarbiauti, tačiau atsakovas ilgą laiką ignoravo laiškus, neinformavo apie savo faktinę buvimo vietą kaip to reikalauja sutartis ir įstatymas, nebuvo pateisinamų priežasčių sutarties nevykdyti, dėl to nebeturi pagrindo tikėtis, jog sutartis būtų vykdoma gera valia, nes sutarties atsakovas nevykdo nuo 2012 metų ir nėra atlikęs nė vienos įmokos. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.217 straipsnio 4 dalį, sutartį galima nutraukti teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. CK 6.217 straipsnyje yra nurodyta, kad sutartį galima nutraukti, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. atsakovas prievolės nevykdo tyčia, nes remiantis iš VSDFV registro gautais duomenimis, matyti, jog atsakovas laikotarpiu imtinai nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio gaudavo pajamas iš UAB „Baltijos implantologijos centro“, UAB „Panevėžio dantų protezavimo centro“ bei išmokas iš VSDFV ir šiais mėnesiai atsakovo pajamos buvo nuo 1 392,64 Eur iki 2 500 Eur, vidutiniškai 1 833,75 Eur. Atsakovas nuo 2012 metų t. y. jau ilgiau kaip 8 metus prievolės nevykdo, nors gauna paskolos sumą viršijančias pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nesutiko ir su antru atsakovo teiginiu, jog atsakovas pateikė ieškovui prašymą, jog būtų atidėtas įmokų mokėjimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog nuo 2012 metų visą laiką, nepertraukiamai egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių jis galėjo neatlikti nė vienos įmokos ir dėl kurių tūrėtų būti laikoma, jog atsakovas sutartį vykdo tinkamai. Atsakovas teismui nepridėjo naujų, teismo neaptartų ir neįvertintų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas D. B. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį.
11. Atskirajame skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovui buvo įteiktas tik ieškinys be priedų, todėl nepagrįsta teigti, kad visi procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
12. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino, kad 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovui pradėjo blogėti sveikata, 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Panevėžio miesto polikliniką telefonu, nuspręsta gydytis namuose ir tik jei sveikata negerės kreiptis pas daktarą. Įrodant vykusius pokalbius buvo pridėta skambučio išklotinė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės ir konstatavo, kad atsakovas iš pašto neatsiėmė nė vieno registruoto laiško, tačiau neįvertino, kad ieškovas ir atsakovas susirašinėjo elektroniniu paštu. Susirašinėjimo, bendradarbiavimo faktą patvirtina ir 2018 m. spalio 17 d. paskolų komisijos sprendimas d. Nr. K1-21. Teismas taip pat neįvertino kartu su pareiškimu pridėtų dokumentų, o konkrečiai: 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d prašymų, kuriais buvo prašoma dėl ypatingai svarbių priežasčių atidėti įmokų mokėjimą, taip pat fakto, kad nuo 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovas yra įregistruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Atsakovas siekia kilusį ginčą išspręsti taikai t. y. sudaryti taikos sutartį ir per sutartą laikotarpį atsiskaityti.
Atsiliepimas
14. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsiliepime nurodo, kad D. B. dokumentai buvo įteikti 2020 m. lapkričio 30 d., o kaip nurodė pats atsakovas, jam apie prasidėjusį teisminį procesą buvo žinoma dar 2020 m. lapkričio 27 d. Atsakovo sveikata pradėjo blogėti tik 2020 m. gruodžio 11 d., o į Panevėžio miesto polikliniką telefonu jis kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 14 d., paskutinę nustatyto atsiliepimui pateikti termino dieną. Iš atsakovo pateiktos skambučio išklotinės negalima daryti jokios išvados apie atsakavo sveikatos būklę ir ar tikrai atsakovas jo nurodytu laikotarpiu sirgo.
16. Atsakovas taip pat pateikė teismui savo samprotavimus dėl paskolų sutarčių su juo nutraukimo galimybės bei atkreipia dėmesį savo sunkią dabartinę materialinę padėtį. Atsakovo skola ieškovui susidarė ne 2020 metais, o atsakovas savo įsipareigojimų Fondui nevykdo jau labai ilgą laiką, nuo 2012 metų nėra sumokėjęs Fondui nė vienos įmokos. Fondas ne kartą yra siuntė įspėjimus atsakovui ieškovui žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais (pirmas įspėjimas atsakovui yra išsiųstas dar 2012 m. rugpjūčio 28 d.), tačiau atsakovui įspėjimai arba neįsiteikdavo arba atsakovas į juos nereagavo ir savo įsipareigojimų Fondui ir toliau nevykdė.
Atsiliepimas
17. Atsakovo teiginius, kad tarp šalių bendravimas vyko elektroniniu paštu, paneigia byloje esanti nuo 2012 m. siųsta popierinė korespondencija. Pats atsakovas elektroninius laiškus pateikė tik nuo 2018 m.
18. Atsakovas privalėjo pakeitęs darbovietę, gyvenamąją vietą ar pavardę, per 30 dienų apie tai informuoti Fondą. Atsakovas pats asmeniškai Fondo apie aukščiau minėtus pasikeitimus niekada neinformavo, tai yra apskritai vengė bendradarbiauti su paskolų davėju. Ieškovui atsirado pagrindas nesitikėti, kad paskolos sutartis Nr. G090010481 atsakovo bus vykdoma ir ateityje.
19. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs ieškovui jokio konkretaus pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo, o atsakovo samprotavimai taikos sutarties sudarymo klausimu yra labiau teoriniai, tai yra neparemti jokiais konkrečiais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
22. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
23. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2018 m. spalio 17 d. Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos sprendimą, kuriame nurodyta, kad paskolos sutarties Nr. G090010481 įvykdymo terminas atidedamas iki 2020 m. 1 ketvirčio. Atsakovas savarankiško prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo nesuformulavo, nenurodė, kokios aplinkybės sutrukdė jam šiuos dokumentus pateikti kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nors kitus įrodymus pateikė savalaikiai. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų prijungimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir nepateikta argumentų, kodėl tokio ribojimo turėtų būti nepaisoma, nėra pagrindo prijungti naujo įrodymo.
25. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
26. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
Dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį
27. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą.
28. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškinys atsakovui įteiktas 2020 m. lapkričio 30 d., kaip nurodė pats atsakovas, apie teismui pateiktą ieškinį jam buvo žinoma nuo 2020 m. lapkričio 27 d. Kartu pranešime buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti, taigi paskutinė termino atsiliepimui pateikti diena buvo 2020 m. gruodžio 14 d. Atsakovas atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad jam buvo įteiktas tik ieškinys be priedų, dėl to, jo teigimu, negalima konstatuoti, kad jam dokumentai buvo įteikti tinkamai. Iš atsakovui siųsto pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo matyti, kad jam siunčiamas ieškinys su jame nurodytais pridedamais dokumentais. Be to, kaip matyti, atsakovas yra EPP vartotojas, turi aktyvuotą paskyrą, dėl to galėjo bet kada, net ir jeigu būtų gavęs ieškinį be priedų, elektroninėje bylos kortelėje susipažinti su byloje esančiai dokumentais, ši aplinkybė nelaikytina svarbia, galėjusia užkirsti kelią laiku pateikti atsiliepimą.
29. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle, o būtent, jog 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovui pradėjo blogėti sveikata, 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Panevėžio miesto polikliniką telefonu, nuspręsta gydytis namuose ir tik jei sveikata negerės kreiptis pas daktarą. Įrodant vykusius pokalbius buvo pridėta skambučio išklotinė. Šiuo atveju ligos faktas gali būti grindžiamas tik prielaidomis, vien tai, kad apeliantas pateikė skambučių išklotinę, savaime neįrodo, kad jis sirgo, ir kad tokia liga jam sukliudė laiku pateikti atsiliepimą, juo labiau, atsakovas nepateikė jokių kitų šį faktą pagrindžiančių įrodymų (jo teigimu, dėl COVID-19 pandemijos negalėjo fiziškai vykti į sveikatos priežiūros įstaigą). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad net iki tariamo sveikatos blogėjimo (2020 m. gruodžio 11 d.) atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. turėjo laiko pasirūpinti savo pareigomis ir pateikti atsiliepimą teismui, nenurodo jokių aplinkybių, kurios tuo metu jam sukliudė tą padaryti. Be to, CPK numato galimybę prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti (CPK 142 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto nurodomos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios objektyviai galėjo sutrukdyti laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškovas ieškinyje sutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovas nepateiks procesinių dokumentų (CPK 285 str.). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, suteikiantį teismui teisę priimti sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 285 straipsnio 1 dalį ir atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, pagrįstai byloje priėmė sprendimą už akių.
Dėl atsakovo nurodytų teiginių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
30. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Taigi, sprendimą už akių prašanti peržiūrėti šalis turi pareiškime nurodyti įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs dėl argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
32. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad CK įtvirtintas draudimas vienai iš sutarties šalių vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai. Taip pat nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis sudėtinga, tą pagrįsdamas su pareiškimu pateikė 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. prašymus atidėti įmokų mokėjimą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šių įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, taip pat neįvertino to, kad tarp šalių įprasta praktika yra susirašinėti elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ir įvertino skundžiamoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad šie pateikti įrodymai nedaro įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
33. Kaip teisingai atkreipė dėmesį teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovui adresu, paties atsakovo nurodytu sutartyse, (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti 4 įspėjimai, iš kurių pirmas pranešimas buvo išsiųstas 2012 metais, taip pat adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti 2 įspėjimai, kuriose nustatomas papildomas terminas pašalinti sutarties nevykdymo trūkumus ir įspėta, jog priešingu atveju kreditorius kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas iš pašto neatsiėmė nė vieno registruoto laiško. Paskolos atsakovui suteiktos dar 2012 m., todėl atsakovui buvo žinoma ir suvokiama apie jo pareigą skola grąžinti. Apeliantas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2020 m. prašymus atidėti įmokų mokėjimą, tačiau šie įrodymai negali paneigti, kad dar iki šių prašymų atsakovas turėjo pareigą tokias įmokas mokėti ir tokios pareigos nesilaikė, juo labiau nepateikė įrodymų, kad tokie prašymai ieškovo būtų buvę tenkinti, tokie įrodymai nepaneigia sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Be to, teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad sunki apelianto finansinė padėtis nelaikytina aplinkybe, galėjusia sutrukdyti laiku įvykdyti pagal paskolos sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio gaudavo pajamas, viršijusias ieškinio sumą, tačiau žinodamas apie turimus įsipareigojimus pasirinko ir toliau nevykdyti, todėl atsakovo su pareiškimu pateikiama pažyma, jog jis nuo 2020 m. lapkričio registruotas užimtumo tarnyboje, nepatvirtina, kad nuo 2012 m. atsakovas visą laiką buvo sunkioje finansinėje padėtyje, sukliudžiusioje jam vykdyti įsipareigojimus.
35. Atsakovas taip pat deklaratyviai teigia, kad siekia kilusį konfliktą išspręsti taikiai, kadangi ieškovo teigimu, kuriais netikėti nėra pagrindo, atsakovas į ieškovą nesikreipė, nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo, be to, tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
36. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pareiškime nenurodė ir kartu su pareiškimu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; neišdėstė jokių argumentų, kodėl koks nors konkretus naujas bylos įrodymas, atstovo nuomone, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; pateiktu pareiškimu neprašoma išreikalauti kokius nors naujus konkrečius įrodymus, nėra nurodyta ką atsakovas byloje šiais įrodymais įrodinėtų; nenurodė netgi jokių konkrečių argumentų, kodėl atsakovo nuomone teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas.
37. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.