Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. P. ieškinį atsakovei S. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo procesiniai dokumentai jai įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad šiais metais balandžio mėnesį jam paskambino sūnus L. P. ir pasakė, kad dingo mama. Atvykęs, rado vienus vaikus, S. B. paliktą raštelį, kuriame ji vaikams nurodė pasiimti daiktus ir palikti namus. Šaldytuve nebuvo maisto, tačiau namai buvo tvarkingi. Po santuokos su atsakove nutraukimo jis visada bendravo su sūnumi. Niekada nepastebėjo, kad kažkas buvo negerai, sūnus nieko nepasakojo. Daug daiktų sūnui jis nupirkdavo. Nesupranta, kaip ir kodėl atsakovė taip pasielgė. Dabar su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jo brolio šeima. Sūnus lanko psichologo konsultacijas, adaptavosi naujoje mokykloje, lanko muzikos būrelį. Pamažu atsigavo emociškai, tačiau apie mamą nenori kalbėti. Motina vaikui neskambina ir su juo nebendrauja. Jam pavyko paskambinti atsakovei. Ji pasakė, kad jai reikėjo taip pasielgti. Kiek suprato, atsakovė dirba užsienyje, viešbutyje. Jis dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį uždirba apie 3 000 Eur. Sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžia daugiau nei 400 Eur, nes turi tam galimybes. Sūnus neturi specialių poreikių, jo poreikiai įprastiniai. Planuoja, pasibaigus mokslo metams, pasiimti sūnų gyventi kartu į (duomenys neskelbtini). Netoli gyvena jo dukra – L. sesuo.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Teismo šaukimas jai įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Renata Poderienė patvirtino duotą išvadą, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. Ieškovo šeima nėra žinoma. Bendravo su L. P.. Tėvas užtikrina vaiko interesus. Vaikui reikia įstatyminio atstovo ir tėvas liko vienintelis. Patikrinus duomenų bazę, atsakovė dirba įmonėje, tačiau, tikėtina, kad darbo grafikas nėra pastovus. Rugsėjo mėnesį uždirbo 1 205 Eur, tačiau spalio ir lapkričio mėnesiais dirbo tik po kelias dienas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė L. P.. Jo tėvai – S. B. ir H. P..

(Duomenys neskelbtini) Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sūnaus L. P. ir dukters A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas materialinis išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam.

(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria pakeista šalių dukters gyvenamoji vieta, nustatant ją su tėvu.

S. B. paliktame raštelyje parašyta „L., paskambink tėtei ir bėkite iš buto, ką galite, pasiimkite“.

Institucija pateikė išvadą, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio L. P. interesams. Ieškovas gali užtikrinti vaikui tinkamas gyventi sąlygas, įrengtas vaiko kambarys. Vaiku padės rūpintis ieškovo sugyventinė. Išklausyta L. P. nuomonė. Vaikas nurodė, kad mama su juo nebendrauja. Iš facebook žino, kad ji V.. Su tėčiu visada bendravo. Dabar tėtis gyvena su juo kol baigsis mokslo metai, o po to persikels gyventi į tėčio namus. Jis sutinka gyventi su tėčiu, su jo drauge gerai sutaria.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014).

(Duomenys neskelbtini) Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, jų nepilnamečio sūnaus L. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir yra pagrindas pakeisti L. P. gyvenamąją vietą. Atsakovė paliko savo sūnų nieko nepaaiškinusi, visiškai nutraukė bendravimą su juo, neteikia išlaikymo ir nusišalino nuo visų motinos pareigų vykdymo. Jos buvimo vieta nežinoma. Atsakovės atliktas grubus vaiko teisių pažeidimas neabejotinai yra pagrindas pakeisti L. P. gyvenamąją vietą, t. y. nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu H. P..

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

L. P. poreikiai (maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės) yra būtini ir minimalūs, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo. 400 Eur suma jiems patenkinti yra minimali. Kaip nurodė ir ieškovas, sūnaus poreikiams išleidžiama daugiau nei 400 Eur per mėnesį.

Ieškovas nurodė nesikreipęs į seniūniją dėl išmokos vaikui. Ieškovui paaiškinama, kad valstybės mokama išmoka vaikui yra išimtinai vaiko pinigai, todėl jis, būdamas sūnaus atstovas pagal įstatymą, privalo užtikrinti sūnaus materialinius interesus ir kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją dėl išmokos vaikui.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis šalyje yra didelis infliacijos lygis. Tai pripažįstama visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Net ir gaunant išmoką vaikui, 400 Eur suma paauglio minimaliems poreikiams patenkinti yra minimali.

Nors ieškovo pajamos yra ženklios ir pakankamos teikti daugiau nei minimalų išlaikymą sūnui, tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl motina turi dėti lygiai tokias pat pastangas išlaikyti savo vaiką. Sodros duomenis atsakovė dirba. Turi dar vieną mažametį išlaikytinį. Apie sveikatą duomenų nėra. Pažymėtina, kad atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, todėl gali imtis priemonių užtikrinti jos finansinius įsipareigojimus atitinkančią turtinę padėtį.

Tad, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais, CK 3.192 straipsniu, iš atsakovės priteisiamas išlaikymas sūnui L. P., mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovas (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovui išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priteisimo sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 94 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas neteikė prašymo priteisti jam advokato atstovavimo išlaidas, byloje nėra duomenų apie jų dydį, todėl nesprendžiama dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovės.

Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tad iš atsakovės valstybei priteisiamas 54 Eur žyminis mokestis.

Byloje susidarė 14,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1 punktą – nustatyti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktą – priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94 (devyniasdešimt keturių eurų) Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 (penkiasdešimt keturių eurų) Eur žyminį mokestį, 14,91 (keturiolikos eurų 91 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms - 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.