Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. N. ir O. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, fakto nustatymo ir dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių motina – L. N.. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių tėvas P. N.. Ieškovės 2011 m. liepos 11 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 8-aji notaro biurą su pareiškimais dėl palikimo, atsiradusio po tėvo P. N. mirties, priėmimo. 2018 m. lapkričio 7 d. joms buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu jos paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei piniginius indėlius. 2018 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (turtą patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas) ir P. N. po ½ dalį. 2016 m. rugsėjo 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu nustatyta, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusi po ieškovių motinos L. N. mirties, perėjo valstybės nuosavybėn. Ieškovės yra deklaravusios gyvenamąją vietą minėtame bute. Iš ieškovių pateiktų UAB „Viena sąskaita“ duomenų nustatyta, jog mokesčiai už komunalines paslaugas, šildymą, vandenį, kitas paslaugas, teikiamas šio buto adresu, yra mokami ir po ieškovių tėvų mirties. Byloje pateiktos antstolės Brigitos Tamkevičienės 2019-01-24 pažyma apie sumokėtas skolas, antstolio Aleksandro Selezniovo 2019-01-25 pažyma apie skolas. Pažymose nurodyta, kad ieškovių įsiskolinimai už komunalinius mokesčius yra sumokėti ir vykdomosios bylos užbaigtos, t. y. ieškovės sumokėjo ir su šiuo butu susijusius įsiskolinimus. Taip pat pateikta antstolės Vidos Daugirdienės 2019-02-04 pažyma apie priverstinai išieškomą skolą ir 2019-01-25 Lietuvos pašto kvitas, kuriuo ieškovė O. N. sumokėjo antstolei Vidai Daugirdienei įsiskolinimą už komunalinius mokesčius palikimą sudarantį butą. Taip pat po pareiškėjų tėvo P. N. mirties liko nuosavybės teise jam priklausiusios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose AB „SEB bankas“.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Tai, kad ieškovės po savo motinos L. N. mirties rūpinasi ir prižiūri turtą, patvirtina pateiktos sąskaitos, iš kurių matyti, jog ieškovės moka ginčo buto komunalinius mokesčius, jį prižiūri ir remontuoja. Pažymėtina, kad po mamos mirties jos dar buvo nepilnametės, bute gyveno su tėvu, kuris ir turėjo tuo metu rūpintis palikimo priėmimo klausimais ir turtu, ginčo bute deklaruota jų abiejų gyvenamoji vieta. Ieškovės pažymėjo ir tai, kad po ieškovių tėvų mirties jos patyrė psichologinį sukrėtimą, buvo labai jaunos, neturėjo gyvenimiškos patirties, teisinio išsilavinimo. Ieškovės pateikė duomenis, patvirtinančius skolų, susidariusių dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių, padengimą. Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4930-803/2018). Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovių ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Ž. K., A. K., A. K., D. T. nuoseklius ir neprieštaringus paaiškinimus, jog ieškovės ginčo bute gyvena nuo pat vaikystės, ten visada buvo ir yra vienintelė jų gyvenamoji vieta, butą jos valdo kaip savo, moka už jį mokesčius, sprendžia, jog ieškovės įrodė, kad priėmė palikimą po L. N. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamos faktiškai jį valdyti, atliko aktyvius veiksmus, siekdamos įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovės įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas joms sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, ieškovių prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Šio fakto nustatymas reikalingas, kad ieškovės galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po mamos L. N. mirties likusį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Atsakovę atstovaujančios institucijos atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl to, kad VĮ Turto bankas ragino ieškoves, kad jos iki 2016 m. lapkričio 1 d. pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad kreipėsi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir atliktų veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, tačiau to nepadarė, ar ta aplinkybė, kad atsakovė patyrė išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu į palikimą, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Byloje įrodymais pagrįstos aplinkybės apie tai, kad po motinos ir tėvo mirties jos liko gyventi tėvams priklausančiame bute, juo naudojosi, rūpinosi, be to, atsakovės atsiliepime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. VĮ Turto banko atstovams, atlikus ginčo turto apžiūrą, buvo nustatyta, kad jame gyvena palikėjos dukra O. N.. Teismo vertinimu, šie duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams dėl gyvenimo mirusiems ieškovių motinai ir tėvui priklausančiame bute tęstinumo ir aktyviais veiksmais ieškovių išreikštos valios įgyti nuosavybės teisę į palikimo turtą ir faktiniu valdymu priimti palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip paneigiančios aplinkybę, jog ieškovės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paveldėjimo teisę į mirusios motinos L. N. palikimą įgyvendino priimdamos palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl senaties termino atnaujinimo

Ieškovės prašo atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą nuginčyti 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą Lietuvos Respublikai palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsakovė nurodė, kad terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybės liudijimą pasibaigė 2017 m. rugsėjo 22 d., kadangi ieškovės jau 2016 m. rugsėjo 22 d. žinojo, jog Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, yra paveldėjusi 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad jos VĮ Turto bankui iki 2016 m. lapkričio 1 d. turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad kreipėsi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, tačiau to neatliko.

CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nors ieškovės sužinojo apie turto, likusio po mamos mirties, perėjimą valstybei 2016 m. rugsėjo mėn., tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl svarbių priežasčių neturėjo galimybės nustatytu laiku ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, be to, trūko teisinių žinių. Ieškovei O. N. (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. C., kuri būdama vienerių metų sunkiai susirgo, būdavo gydoma stacionare kas kelis mėnesius, jos sveikata iki šiol yra labai silpna. Ieškovės gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, dėl nuolat sergančio vaiko jų galimybės ginčyti atsakovei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą buvo ženkliai sumažėjusios, prioritetas buvo teikiamas vaikui ir rūpinimuisi jo sveikata. Ieškovės nurodė ir tai, kad nurodytiems veiksmams atlikti joms trūko laiko, pinigų bei galimybių, kadangi nuolat sirgo mažametis vaikas. Be to, ieškovėms paveldėjus iš savo tėvų butą, jos paveldėjo ir didelę skolą už komunalines paslaugas. Ieškovės siekė kuo greičiau ir per tam tikrą laiko tarpą grąžino skolą, dėl šių aplinkybių, galimybė tinkamai ir savalaikiai sureaguoti ir imtis veiksmų dėl atsakovei 2016 m. rugsėjo 1 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, sumažėjo, vienerių metų terminas, numatytas įstatyme, buvo praleistas. Ieškovės teigia, kad nežinojo būdo ir termino kaip nuginčyti atsakovei išduoto paveldėjimo liudijimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovių finansinė padėtis buvo sunki, šeimoje jos turėjo ir turi rimtų problemų su šeimoje augančiu nepilnamečio vaiko sveikata, kas ir nulėmė, kad terminas pareikšti ieškinį buvo praleistas. Svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovių tėvų mirties momentu jos buvo labai jaunos, neturėjo gyvenimiškos patirties, tikėtina patyrė ir psichologinę traumą. Ieškovių teigimu, po mamos mirties, jos manė, kad visus paveldėjimo reikalus sutvarkys tėvas, todėl nemanė, kad ir joms reikės dar papildomai kreiptis į notarą ir teismą. Šiais teiginiais, atsižvelgiant į ieškovių amžių po motinos mirties, nėra pagrindo netikėti. Kai mirė ieškovių mama, M. N. buvo 20 metų, o O. N. buvo tik 13 metų. Kaip buvo minėta aukščiau, prieš atsakovei perimant likusį po L. N. mirties turtą, šis turtas jau buvo paveldėtas ieškovių (pradėjus turtą faktiškai valdyti) daugiau kaip vienuolika metų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės, po mamos, o vėliau ir po tėvo mirties, be nepagrįsto delsimo praleido terminą ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl atnaujintinas terminas ieškovėms priimti palikimą, likusį po jų motinos L. N. mirties.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsakovė mano, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje turėtų būti įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, įvertinus 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo nuostatas, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ Turto bankas (12 straipsnis), darytina išvada, jog nagrinėjama byla yra susijusi su VĮ Turto bankas teisėmis ir pareigomis (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovė nepateikė duomenų pagrindiančių, kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų būti trečiuoju asmeniu tokio pobūdžio byloje. Vien ta aplinkybė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija gali turėti bylai reikšmingų duomenų, nepatvirtina šio ginčo štakos minėtos institucijos teisėms bei pareigoms. Atsakovė savarankiškai turi procesinę teisę teikti bylai reikšmingus įrodymus.

Sprendžiant 2016 m. rugsėjo 1 d. VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo klausimą yra būtina įvertinti priežastis ir aplinkybes, kuriomis susidarė tokia situacija, jog palikimas atiteko valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kaip bylos medžiaga nustatyta, ieškovės 2011 m. liepos 11 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 8 - ąjį notaro biurą su pareiškimais dėl palikimo, atsiradusio po tėvo P. N. mirties, priėmimo. 2018 m. lapkričio 7 d. joms buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu jos paveldėjo po tėvo mirties atsiradusį turtą. Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas, dėl turto, likusio po ieškovių motinos L. N. mirties, VĮ Turto bankas išduotas 2016 m. rugsėjo 1 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad notarei Birutei Vinogradovienei buvo žinoma ir ji turėjo duomenis apie galimus įstatyminius įpėdinius po mirusiojo P. N. mirties, tuo pačiu ir apie jo mirusią žmoną L. N., tačiau nepaisant to, 2016 m. rugsėjo 1 d. išdavė palikimo perėjimo Valstybei liudijimą. Byloje nėra duomenų, kad notarė ieškovėms būtų aiškiai ir suprantamai išaiškinusi, atsiradus palikimui, joms tenkančias teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovių prašomas panaikinti 2016 m. rugsėjo 1 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes mirusiosios L. N. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovės yra palikėjos pirmos eilės įpėdinės, turinčios teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo, taip pat nustatyta, kad nei vienai iš įpėdinių nebuvo atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1, 3 punktai). Kaip jau byloje nustatyta, ieškovės po mirusios motinos mirties siekia paveldėti likusį palikimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių tinkamai neįgyvendino teisės į palikimą. Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovės palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, senaties terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą atnaujintas, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos 8 - ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po L. N. mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu atsakovei nebuvo žinoma iš dalies ir dėl ieškovių pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų ieškovėms atsiradimą. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, bylinėjimosi išlaidos ieškovėms nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti ieškovėms M. N. ir O. N. senaties terminą ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Panaikinti 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.