- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2-253-723/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05148-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- F. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Sigita Galbuogienė, Egidijaus Kieras
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovei F. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei F. B., kuriuo prašo:
1. atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1.1. 3/8 dalis ieškovės V. B. vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2568-4224, esančio Vilniaus m. sav., Vaidotų k.;
1.2. 3/8 dalis ieškovės V. B. vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2299, Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini), ir visas teises ir pareigas į ant šio sklypo esančias V. B. priklausančias 3/8 nuosavybės teisės dalis į neregistruotą turtą (statinius): pastatą – garažą/sandėlį; pastatą-pirtį; pastatą-kiemo rūsį; kiemo statinį – stoginę;
1.3. 3/8 dalis ieškovės V. B. vardu registruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4195-0005-0010, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini);
1.4. 3/8 dalis ieškovės V. B. vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2622, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k.;
1.5. 3/8 dalis ieškovės V. B. vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2399, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., K. T. k.
2. Priteisti iš atsakovės F. B. ieškovės V. B. naudai 27 622,50 Eur.
3. Priteisti iš atsakovės F. B. ieškovės V. B. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra V. B. mirusio 2016-03-13, įpėdinės. Palikėjo dukra (ieškovė) V. B. paveldėjo 3/4 dalis palikimą sudarančio turto, o palikėjo sutuoktinė (atsakovė) F. B. paveldėjo 1/4 dalį palikimą sudarančio turto. Palikimą sudarantis turtas iki palikėjo mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė palikėjui ir atsakovei. Palikimą sudaro ir kitas, neregistruotas turtas: garažas/sandėlis, pirtis, kiemo rūsys, stoginė. Bendrovė UAB „Negrita“ atliko palikimą sudarančio neregistruoto turto, esančio ant žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2824-2299, Vilniaus r. sav. Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini), vertinimą. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2568-4224, Vilniaus m. sav., Vaidotų k.; 2) žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2842-2299, Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4195-0005-0010, Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2842-2622, Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k.; 5) žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2842-2399, Vilniaus r. sav., Pagirių sen., K. T. k.. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po 3/8 dalis kiekvieno turto vieneto, o atsakovei – po 5/8 dalis. Nekilnojamojo turto registre neregistruotas palikimą sudarantis turtas (1. pastatas – garažas/sandėlis; 2. pastatas-pirtis; 3. pastatas-kiemo rūsys; 4. kiemo statinys – stoginė, kaip ir registruotas nekilnojamasis turtas, iki palikėjo mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė palikėjui V. B. ir F. B.. Nurodyti nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai yra ant palikėjui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo. Preziumuojama, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str.). Tai reiškia, kad žemės sklype esantys nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai yra palikimo dalį sudarantis turtas. Taip pat, spręstina, kad žemės sklype esantys neregistruoti statiniai yra šio žemės sklypo priklausiniai (CK 4.19 str. 1 d.). Šiuo turtu vienasmeniškai naudojasi ir jį valdo atsakovė. Šalys pripažįsta kad statiniai yra pastatyti, tačiau neįregistruoti viešajame registre, todėl negali dalyvauti civiliniuose santykiuose kaip nekilnojamojo turto objektai. Aptariamą turtą UAB „Negrita“ įvertino išlaidų (kaštų) metodu, - statybinių medžiagų vertė. Ieškovės ir atsakovės santykiai yra ypač konfliktiški. Tokie įtempti santykiai trunka ne vienerius metus. Po ieškovės tėvo V. B. mirties jie dar labiau paaštrėjo. Paveldėto nekilnojamojo turto tvarkymas bendru sutarimu būtų neįmanomas. Ieškovės nuolatinė gyvenamoji bei darbo vieta yra Italijoje ir į Lietuvą ji grįžta labai retai, tik ypatingais atvejais. Todėl turto esančio Lietuvoje ieškovė tiesiog fiziškai negalėtų tinkamai tvarkyti. Ieškovė neturi jokio intereso, ar poreikio naudotis palikimą sudarančiais žemės sklypais. Šiais sklypais, kaip ir iki šiol, šiuo metu naudojasi atsakovė. Mano, kad vienintelis racionalus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra priteisti ieškovei priklausančias turto dalis atsakovei, o iš jos ieškovei – kompensaciją pinigais. Viso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 73 660,00 Eur. Atidalinus atsakovei natūra tenkantį visą paveldėtą turtą atsakovė privalėtų sumokėti ieškovei 27 622,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
2.A. F. B. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su prašomu atidalinimo būdu ir prašomos priteisti ieškovei piniginės kompensacijos dydžiu. Paskutinius trejus metus iki sutuoktinio mirties atsakovė viena pati išlaikė ir prižiūrėjo turtą.Net ir įgijusi nuosavybę į turtą, ieškovė iki pat šios dienos nėra niekaip prisidėjusi prie turto išlaikymo ar išsaugojimo. Viso paveldėta ir bendra daline nuosavybe valdomą turtą sudaro penki savarankiški nekilnojamojo turto objektai, iš kurių tik du: gyvenamasis namas ir žemės sklypas, adresu Parko g. 1, B. V. kaime, yra neatsiejamai susiję ir negalėtų būti atskirai eksploatuojami, atidalijami. Atsakovė nesutinka su ieškovės vertinimu, kad šalims neva tai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio kito turto vertė neva tai siekia 8 060 Eur sumą. Pirties, kuri ūkio būdu velionio ir jo brolio buvo statoma dar 1991 m., vertė negali siekti 3000 Eur, kadangi ji iš senų lentų, jos fizinis nusidėvėjimas didelis, tai akivaizdžiai matyti iš fotonuotraukų. Garažo vertė taip pat akivaizdžiai padidinta, neatitinka rinkos kainų. Minimų kitų statinių - garažo, pirties, rūsio bei stoginės - malkinės, adresu Parko g. 1, B. V. k., Vilniaus raj., ieškovė nepaveldėjo, bendrosios dalinės nuosavybės teise neįgijo, todėl ir neturi pagrindo bei teisės reikalauti ši turtą atidalinti. Nurodyti kiti statiniai nėra ir nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šie statiniai nebuvo pastatyti ir nebuvo naudojami F. B. ir V. B. šeimos poreikiams, jie nebuvo ir nėra registruoti kaip ieškovės tėvo nuosavybė, todėl ieškovė šio turto paveldėti negalėjo. Minima pirtis buvo statyta ieškovės tėvo brolio M. B. lėšomis ir jėgomis, jam padėjo ir ieškovės tėvas, tačiau ši pirtis buvo ir yra naudojama minėto M. B., jo šeimos narių. Garažą žemės sklype, adresu Parko g. 1, su atsakovės ir jos velionio sutuoktinio leidimu pasistatė velionio draugas M. M., kuris tuo garažu naudojasi ir iki šiol, laiko jame savo automobilį. Nei garažas, nei pirtis, nei rūsys nėra skirti tarnauti žemės sklypui ir nėra su juo neatskiriamai susiję; tai nesudėtingi atskiri statiniai, neturintys pamatų. Šie statiniai, esantys be pamatų, gali būti nukelti nuo žemės sklypo, nepadarius žemės sklypui jokios žalos, jie taip pat nėra skirti žemės sklypui tarnauti, eksploatuoti, nėra jokio pagrindo juos laikyti priklausiniais. Be to, atitinkamo reikalavimo ieškovė ir nėra pareiškusi. Taigi visiškai nepagrįsta ieškovės pozicija, jog daline nuosavybe šalims priklauso ir neregistruoti nesudėtingi kitos paskirties statiniai, adresu Parko g. 1, B. V. kaime, o jų vertė yra apie 8060 Eur. Atsakovė mano, kad teisingiausia ir sąžiningiausia būtų, kad turto objektai šalims būtų padalinti natūra tokiu būdu: ieškovei nuosavybės teise priteisiant 5/8 dalis žemės sklypų, unikalus Nr. 4400-2824-2399, K. T. k., kiurio vidutinė rinkos vertė - 7 300 Eur; žemės sklypą B. V. kaime, unikalus Nr. 4400-2824-2622 (0,2605 ha,), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 100 Eur; žemės sklypą Vaidotų k., Vilniaus mieste, unikalus Nr. 4400-2568-4224, kurio vidutinė rinkos vertė 4 200 Eur. Tokiu būdu V. B. natūra atitektu viso turto už 7 875 Eur. Šiai dienai ieškovė nuosavybės teise valdo 24 600 Eur vertės turtą. Taigi jai atitektų 16 725,00 Eur mažesnės vertės turtas. Atsakovei nuosavybės teise priteisiant 3/8 dalį ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2824-2299, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., B. V. k., 5/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4195- 0005-0010, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniaus raj., B. V. k. Tokiu būdu atsakovei atitektų 19 875 Eur vertės turto, t.y. 21 125 Eur mažesnės vertės nei valdo šiuo metu. Kadangi taip padalinant šalių bendrai valdomą turtą, šalys viena kitai turėtų išmokėti pinigines kompensacijas: atsakovė ieškovei 16 725 Eur dydžio, o ieškovė atsakovei – 21 125 Eur dydžio, tai įskaičius šias sumas, iš atsakovės ieškovės naudai priteista ne didesnė kaip 4 400 Eur dydžio kompensacija (21125 Eur-16725 Eur). Tokiu atveju ieškovei atitektu trys savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o atsakovei tik du vienas nuo kito neatskiriami. Ieškovės reikalavimas visą jai priklausančio turto dalį natūra priteisti atsakovei, o jai priteisti piniginę kompensaciją, lygią tos dalies turto vertei negalėtų būti tenkinamas dar ir dėl to, kad atsakovė neturi jokių finansinių galimybių sumokėti ieškovei tokio dydžio piniginę kompensaciją. Jos gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį siekia apie 350,75 Eur. Daugiau jokių pajamų atsakovė negauna. Iš šių pajamų ji turi išlaikyti ir prižiūrėti gyvenamąjį namą, patenkinti savo būtiniausius pragyvenimo poreikius. Atsakovė taip pat ne mažai išlaidų turi skirti ir savo senyvo amžiaus ir ligotiems tėvams prižiūrėti, lankyti. Atsakovės tėvai A. Š., gim. 1936-01-24, ir S. Š., gim. 1933-10-29, gyvena Baltarusijoje, Ivje mieste, Gardino srityje. Ta aplinkybė, kad ieškovė negyvena Lietuvoje ir neketina gyventi, kad neturi galimybių turtą valdyti ir juo naudotis, negali pagrįsti ieškovės reikalavimų, kadangi nuosavybės teise valdomą turtą galima išnuomoti arba parduoti, jei jis nėra reikalingas.
3.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. pad. E. K. prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teisė į 3/8 dalis ginčo turto priklauso pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Dar yra turtas, dėl kurio kyla ginčas ir kuris nėra nurodytas paveldėjimo teisės liudijime. Tai yra garažas/sandėlis, pirtis, kiemo rūsys, stoginė. Šis turtas ieškovei ir atsakovei priklauso remiantis CK 4.40 straipsnyje nurodyta prezumpcija. Šitas turtas nėra registruotas, jokių sutarčių dėl jo nėra pateikta. Šį turtą ieškovė įgijo remiantis CK 5.50 str. 1 d. priėmusi palikimą. Pati ieškovė gyvena užsienyje, turtu negalėtų naudotis natūra. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Atsakovė yra ieškovės tėčio buvusi žmona, ne motina. Turtas buvo įgytas ieškovės tėvo ir atsakovės santuokoje, naudotas šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė ir atsakovė dabar tikrai nerastų būto tinkamai valdyti šį turtą, jeigu jis nebus atidalintas natūra. Turto vertė nustatyta atliktasi nekilnojamojo turto vertinimo aktais, t.y. UAB „Krivita“ atliktas registruoto turto ir nurodyto paveldėjimo pagal įstatymą liudijime bei UAB „Negrita“ atliktas neregistruotų statinių vertinimas. Atsakovė jokių įrodymų dėl neregistruoto turto vertės nepateikė. Šalis turi savo atsikirtimus pagrįsti įrodymais. Yra tik atsakovės paaiškinimai. Nors pastatai yra neregistruoti, bet jie yra nekilnojamieji. Iš foto nuotraukų matyti, kad nei rūsio, nei garažo, nei pirties, nei stoginės negalima perkelti. Ieškovė mano, kad jai priklausytų priteisus jos dalį atsakovei kompensacija lygi 27 622,50 Eur. Dėl atsakovės nurodytų paskaičiavimų, tai negali pasisakyti, nes nėra aišku, kokiu matematiniu principu apskaičiuota. Jeigu ieškovės turto dalies vertė yra 27 622,50 Eur, tai kokiu būdu ji gali gauti turto už 17 000 Eur. Akivaizdu, kad tai neatitinka sąžiningumo ir teisingumo, pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę. Atsakovės siūlomas turto atidalijimo būdas negali būti taikomas, nes jis taikomas tik šalims sutarus. Ginčo, kad natūra padalinti negalima, nėra. Turtu šiai dienai naudojasi atsakovė.
4.Atsakovė F. B. prašė turtą atidalinti pagal jos pasiūlytą tvarką. Nurodė, kad ją domina tik jos su vyru tvarkytas namas ir sodyba apie tą namą. Visus kitus sklypus tegu pasiima ieškovė. Sklype yra papildomų neregistruotų statinių – garažas, pirtis, rūsys, stoginė. Šitie statiniai jos ir vyro. Nori, kad neregistruoti statiniai liktų jai. Pirtis pastatyta pieš 17 metų, garažas gal 2011 ar 2012 metais. Rūsys buvo tik duobė, suremontavo. Visas turtas sudaro 65 600 Eur. Garažą vertina 500 Eur. Pirtį – 100 Eur, ten viskas supuvę iš išorės. Kiemo rūsys – 100 Eur. Stoginė – 100 Eur.
5.Atsakovės atstovė adv. S. G. nurodė, kad nesutinka su UAB „Negrita“ vertinimu. Kadangi dabar pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir pagal UAB „Krivita“ atliktus vertinimus, su kuriais sutinka, ieškovei priklauso 24 600 Eur, o atsakovei 41 000 Eur vertės turtas. Priteisiant atsakovei visus žemės sklypus, išskyrus esantį Parko g. 1, jai atitektų 16 725 Eur mažesnės vertės turtas. Bet atitinkamai atsakovei priteistus nuosavybės teise tik Parko g. 1 esantį nekilnojamąjį turtą, jai atitektų 19 875 Eur mažesnės vertės turto, nei šiuo metu valdo. Kas reiškia, kad įskaitant šias priklausančias sumas liktų 4 400 Eur. UAB „Negrita“ vertintojas turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Pačiame vertinime vertintojas nurodo labai svarbią pastabą, kad nekilnojamojo turto registre neregistruoti negyvenamieji statiniai vertinami kaip statybinės medžiagos. Vadinasi, kaip kilnojamąjį turtą. Kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos Kumpinas neturi. Nėra atlikti kadastriniai matavimai. Nėra aišku, kodėl pirtis priskirta prie poilsio paskirties pastatų. Ataskaitoje nurodytos kainos yra išpūstos. Atsakovės pajamos per mėnesį tik vos viršija 350 Eur, todėl kompensacijos išmokėti ji nepajėgi. Atsakovė sutinka su nekilnojamojo turto vertinimu, tačiau nesutinka su Kumpino atliktu vertinimu. Jo išvados prieštaringos. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad neregistruoto turto vertė yra daugiau nei 8000 Eur. Tie pastatai statyti labai senai, iš prastų medžiagų ir nėra tokios vertė, kaip šiai dienai statomi objektai. Tas nebuvo atsižvelgta vertinant. Atsakovė nepripažįsta, kad neregistruotas turtas yra bendra dalinė nuosavybė. Ji tik pripažįsta, kad tas turtas stovi, jis traktuotinas kaip laikini pastatai, pastatyti tėvo brolio bei draugo poreikiams. Ieškiniu nereiškiamas reikalavimas tuos objektus pripažinti priklausiniais. Visi objektai gali būti naudojami savarankiškai, nesusiję su žemės sklypu, neturi pamatų. Taip pat prašo mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byla nėra tokia sudėtinga, kad priteisti maksimalius dydžius. Neregistruotų daiktų nuosavybės teisė pereina kartu su žemės sklypu. Pagal atsakovės siūlomą atidalinti variantą atsakovė turėtų sumokėti 15 000 Eur kompensaciją. Iš esmės ar mokėti 27 622,50 Eur ar 15 000 Eur kompensaciją, tai nekeičia situacijos dėl atsakovės nurodomo negalėjimo išmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodinėjimo
5. LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,E. G.“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).
Dėl reikalavimo atidalyti registruotą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės
6.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės V. B. tėvas, o atsakovės F. B. sutuoktinis V. B. mirė 2016-03-13. Palikėjo palikimą priėmė ieškovė ir atsakovė. Iš Nekilnojamojo turto registro (NTR) centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovei V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys, o atsakovei F. B. 5/8 dalys šio ginčo turto: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2568-4224, esančio Vilniaus m. sav., Vaidotų k. (NTR nurodyta vidutinė rinkos vertė – 5 370,00 Eur); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2842-2299, esantis Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., Parko g. 1 (NTR nurodyta vidutinė rinkos vertė – 22 500,00 Eur); 3) gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4195-0005-0010, esantis Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., Parko g. 1 (NTR nurodyta vidutinė rinkos vertė – 22 700,00 Eur); 4) žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2842-2622, esantis Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k. (NTR nurodyta vidutinė rinkos vertė – 2 470,00 Eur); 5) žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2842-2399, esantis Vilniaus r. sav., K. T. k. (NTR nurodyta vidutinė rinkos vertė – 8 040,00 Eur). Ginčo dėl nuosavybės dalių bendroje dalinėje nuosavybė nėra. Bylos šalys taip pat sutinka, kad yra būtinybė dėl konfliktiškų santykių atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638).
Lietuvos A. T. taip pat yra pabrėžęs, kad atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, jog ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2007-04-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007, 2011-12-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011, ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 str. straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos A. T. CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. ir K. N. v. R. U. , M. Š. , R. L., bylos Nr. 3K-3-367/2014).
Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovei ir atsakovei iki bylos nagrinėjimo bendru sutarimu atidalyti turto iš bendrosios dalinės nuosavybės nepavyko. Teisme suteikus terminą taikos sutarčiai suderinti, jos pasiekti bylos šalims taip pat nepavyko. Teismas net siūlė parduoti šalims už maksimalią kainą žemės sklypus dėl kurių nėra ginčo,nes jų šalys nenaudoja ir pinigus pasidalinti pagal šalims tenkančią dalį,tačiau ieškovė tokios galimybės nepalaikė.Ieškovė ieškiniu prašo atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės taip, kad jai priklausančios ginčo turto 3/8 dalys atitektų atsakovei, o atsakovė už jai atitenkančias ieškovės turto dalis sumokėtų ieškovei 27 622,50 Eur kompensaciją. Atsakovė iš dalies nesutiko su tokiu atidalijimo būdu ir kompensacijos dydžiu.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra nepadarius jam neproporcingos žalos, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Tačiau jeigu teismas konkretaus ginčo atveju nustato, kad būtent šis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionaliausias ir geriausiai atitinka šalių interesus, tai, atidalydamas iš bendrosios nuosavybės, turi griežtai paisyti įstatymų reikalavimų ir atsižvelgti į teismų formuojamą jų aiškinimo bei taikymo praktiką (Lietuvos A. T. civilinė byla Nr. 3K-3-535/2012).
Abi bylos šalys sutinka, kad yra būtinybė atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas nagrinėjamu atveju neatitiktų ne tik atsakovės interesų,bet ir jos finansinių galimybių. Ieškovė ir atsakovė teisme nurodė, kad neturi poreikio ir neketina naudotis žemės sklypais, unikalus Nr. 4400-2568-4224, esančiu Vilniaus m. sav., Vaidotų k.; unikalus Nr. 4400-2842-2622, esančiu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k.; unikalus Nr. 4400-2842-2399, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., K. T. k.Tačiau tai yra realus turtas,kurį realu parduoti ir gauti pinigus,jeigu šalis nenori disponuoti šiuo turtu. Atsakovė išreiškė aiškų norą, kad jai atitektų žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., Parko g. 1. Ieškovė su tuo sutinka,bet tai atitinka ir buvusią faktinę šalių situaciją,kai šiuo turtu (Parko g. 1) naudojosi atsakovė su buvusiu sutuoktiniu, o po sutuoktinio mirties iki šiol naudojasi tik ji. Tuo tarpu ieškovė gyvena užsienyje (Italijoje) ir (duomenys neskelbtini) esančiu turtu niekada nesinaudojo ir nesiruošia naudotis. Be to, atsakovė F. B. dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje.Jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį jau atskaičius privalomus mokesčius yra tik apie 336,46 Eur. Ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė,ką rodo jos padarytos išlaidos advokatų pagalbai.
Nors byloje atsakovė pateikė medicinines pažymas, kad jos tėvams A. Š., gim. 1936-01-24, ir S. Š., gim. 1933-10-29, gyvenantiems Baltarusijoje, Ivje mieste, Gardino srityje, dėl jų sveikatos būklės reikalinga priežiūra, todėl, kaip paaiškino, beveik kas savaitgalį ir atostogų, išeiginių metu ji važiuoja jų lankyti, jiems padėti, nuvežti pas gydytojus, nupirkti maisto, vaistų ir pan..,tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta.Todėl šio atsakovės argumento teismas domėn nepriima.
Todėl atsižvelgiant į faktinę situaciją,atsakovės materialines išgales,remiantis elementarios logikos dėsniais ir matematiniu skaičiavimu,, didesnės nei 25 000 Eur kompensacijos priteisimas iš atsakovės būtų nepakeliama finansinė našta jai ir kompensacija net ir per protingą laikotarpį nebūtų ieškovei sumokėta.To pasekoje būtų pradėtas vykdymo procesas iš atsakovei priklausančio turto,kas padarytų dabartinį turto atidalinimo procesą nukreiptą į ateitį,kaip į piniginių ieškovės reikalavimų patenkinimo veiksmą,neatsižvelgiant į esamą situaciją šiai dienai,kai šalys viena kitai nėra skolingos,t.y. į abiejų šalių interesų pusiausvyrą.Šiuo metu ieškovė negali reikalauti pinigų už jai tenkančią turto dalį,kai ji netrukdomai gali tuo turtu naudotis,bet realiai nesiruošia juo naudotis ateityje ir tik siekia ieškiniu prisiteisti piniginę kompensaciją už savo turto dalį,visą ginčo sprendimo naštą perkeldama atsakovei,kai pati atsisako savo turto dalies kitos bendrasavininkės naudai,kuriai taip pat nebūtinas visas turtas natūra.
Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Abudu bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011).
Ieškovės V. B. užsakymu UAB „Krivita“ atlikto ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio registruoto turto vertinimą. Turto vertintojo buvo padaryta išvada, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2568-4224, esančio Vilniaus m. sav., Vaidotų k. rinkos vertė yra 4 200,00 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2299, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini) – 21 800,00 Eur; gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4195-0005-0010, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., Parko g. 1 – 31 200,00 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2622, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k. – 1 100,00 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2399, esančio Vilniaus r. sav., K. T. k. – 7 300,00 Eur, t.y. iš viso 65 600,00 Eur. Atsakovė F. B. bylos nagrinėjimo metu su šio registruoto nekilnojamojo turto vertinimu sutiko, jo neginčija.
Kadangi ginčo turtą sudaro penki nekilnojamojo turto objektai, iš kurių tik du yra betarpiškai tarpusavyje susiję (žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., Parko g. 1), sutiktina su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju visų turto objektų palikimas atsakovei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, nes jai vienai tektų spręsti klausimą,kaip parduoti jai tekusį turtą už kainą,kurią prašo priteisti ieškovė tam,kad sumokėtų kompensaciją. Tuo tarpu ieškovė gautų priteistą sumą pinigais per kažkokį protingą terminą be jokių įsipareigojimų ir pastangų parduodant šalims nereikalingą turtą.Teismas mato,kad toks ieškovės pasiūlymas yra naudingas tik jai ir yra nepakeliama finansinė našta atsakovei.Todėl teismas negali tenkinti ieškovės ieškinio šioje situacijoje visa apimtimi.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, bylos šalys sutiko dėl registruoto turto įvertinimo pagal UAB „Krivita“ atliktą turto įvertinimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčo objektai šalims teisingiausiai ir protingiausiai būtų atidalyti natūra pagal atsakovės pasiūlytą variantą: ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei F. B. priklausančias 5/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2568-4224, esančio Vilniaus m. sav., Vaidotų k. (šios dalies rinkos vertė – 2 625 Eur); 5/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2622, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k. (šios dalies rinkos vertė - 687,50 Eur); 5/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2399, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., K. T. k. (šios dalies rinkos vertė – 4 562,50 Eur), o atsakovei F. B. priteisiant 3/8 dalis ieškovės V. B. žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2299 (šios dalies rinkos vertė – 8 175,00 Eur), ir 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4195-0005-0010, esančių Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini) (šios dalies rinkos vertė – 11 700,00 Eur). Tokiu būdu ieškovei atitektų 7 875,00 Eur vertės atsakovės turto dalis, o atsakovei atitektų 19 875,00 Eur vertės ieškovės turto dalis. Toks turto atidalijimo variantas nepažeistų ieškovės ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų pagal jų pačių nurodomus turto padalinimo variantus,nes sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, yra racionalesnis, suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Sudengus kiekvienai šaliai iš kitos šalies priteisiamo turto dalių vertes, iš atsakovės ieškovei priteistina 12 000,00 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnės vertės ieškovės turto dalį (19 875,00 Eur – 7 875,00 Eur). Atsakovės atsiliepime pateiktų kompensacijos paskaičiavimo būdu/metodu teismas negali vadovautis, nes jis yra matematiškai ir logiškai nepagrįstas. Atsakovės ir jos atstovė teisme negalėjo atsiliepime jų pateikto paskaičiavimo pagrįsti, tik formaliai prašė juo vadovautis priimant teismo sprendimą,bet kaip nurodyta,teisme jo pagrįsti logiškai nesugebėjo((duomenys neskelbtini) str.),ko pasekoje jis teismo yra atmetamas.
Dėl neregistruoto turto
7.Žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2842-2299, esančiame Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., Parko g. 1, yra Nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai: 1) pastatas – garažas/sandėlis; 2) pastatas – pirtis; 3) pastatas – kiemo rūsys; 4) kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė). Ieškovės užsakymu UAB „Negrita“ atliko šių neregistruotų statinių vertinimą.
Teismas turi pagrindą sutikti su ieškovų argumentais,kad minėti neregistruoti statiniai yra daiktai,kurie buvo sukurti mirusiojo turto palikėjo ir yra turto palikimo neatsietina dalis(jie tokiu turtu netapo paveldėjimo byloje dėl to,kad nebuvo formaliai registruoti),bet jie nėra turto priklausiniai pagal CK 4.19 str.1d. apibrėžimą.
Atsakovė neįrodė,kad šie daiktai buvo sukurti kitų asmenų.Priešingai,teismo posėdyje ji patvirtino,kad šie daiktai buvo jos vyro.Todėl teismas,dalindamas šalių ginčo turtą,padalina ir ant ginčo žemės esantį turtą tokiu pačiu santykiu,koks buvo nustatytas po turto paveldėjimo,nes minėti statiniai yra šiuo metu yra neatskiriama dalintino žemės sklypo dalis,kurie nebuvo padalinti priėmus palikimą,tačiau priimti pagal testamentą,nenurodant visos turto apimties.Abi ginčo šalys,priimdamos palikimą,priėmė visą su juo susijusį turtą palikėjo nustatytomis dalimis (CK 1.5 str.,5.19str.1d.,5.50 str.1d.).Todėl teismas laiko,kad ginčo šalims dalintinas ginčo turtas atitinkamai ieškovei po 3/8 dalį,o atsakovai po 5/8 dalis,paliekant š turtą natūra atsakovei,o piniginę kompensaciją priteisiant ieškovei(CK 4.75 str.1d.).
A. T. vertinimo atskaitoje Nr. 17-03-03 nurodyta, kad šie negyvenamieji statiniai neįregistruoti NTR, todėl vertinami kaip statybinės medžiagos. Vertintojo K. K. padaryta išvada, kad vertintų negyvenamųjų statinių (statybinių medžiagų) vertės nustatytos išlaidų (kaštų) metodu yra: 1) garažas/sandėlis – 4 260,00 Eur; 2) pirtis – 3 390,00 Eur; 3) kiemo rūsys – 100,00 Eur; 4) stoginė – 310,00 Eur. Ginčo dėl šių statinių buvimo šiame žemės sklype nėra. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad pirtis buvo statyta ieškovės tėvo brolio lėšomis ir jėgomis, o garažą pasistatė velionio vyro draugas, kuris tuo garažu naudojasi ir iki šiol, laiko jame savo automobilį, tačiau teisme patvirtino, kad šie statiniai buvo jos ir vyro ir neįrodė jokiais įrodymais savo teiginių((duomenys neskelbtini)178 str.).
Teismui kyla abejonių dėl,stoginės,pirties ir garažo/sandėlio įvertinimo.Pagal esamas byloje foto nuotraukas matyti,kad garažas/sandėlis yra pastatytas mūras su neapšiltintomis sienomis ir stogu,kurio statybos metai negali būti tikslūs,nes nėra jų statybos pradžios objektyvaus šaltinio.Ataskaitoje nurodomi metai niekuo nepagrįsti.Pastatas mūrytas baltomis silikatinėmis plytomis.Ataskaitoje nurodoma,kad toks statinys gali būti eksploatuojamas 85 metus.Tiek pirtis,tiek stoginė yra medinės.Nurodyta statybos 1991 metais kaina yra 16358 eurų arba 56480 Lt ekvivalentas,kas yra logiškai nepaaiškinama.Stoginės amžius nurodytas 8 metai,nors net nuotraukose matyti,kad ji galimai net senesnė už pirties pastatą.Stoginės kaina nurodoma 2491 euras 2008 metais,kas yra 8600 Lt ekvivalentas,kas vėl gi yra nelogiška,t.y. kainos nurodomos akivaizdžiai per didelės.Vien tik tai kas nurodyta kelia pagrįstas abejones savo loginiu pagrįstumu,todėl teismui lieka tik kritiškai vertinti šią atsakaitą,nes ji sudaryta tokiu būdu,kad statinių kaina būtų maksimaliai padidnta,o jos vertės sumažėjimas maksimaliai sumažintas.
Todėl teismas turi pagrindą mažinti prašomų priteisti statinių kainą 2/3 dalim atsižvelgiant į jų faktinę būklę,kuri matyti iš esamų fotonuotraukų ir į tai,kad statinius demontavus praktiškai negalimas jų vertės sugražinimas pagal net ir sumažintą kainą dėl statybos esamų medžiagų kokybės(jos yra itin senos ir praradusios labai didelę savo vertę).Kadangi kitos galimybės objektyviai įvertinti ginčo turtą byloje nėra,tokiu būdu pirtis teismo vertinama 1130 euro,stoginė-103 euro,garažas/sandėlis-1420 eur,kiemo rūsys-33 eur.
Tokiu būdu,kai minėtas turtas lieka atsakovei,ieškovei iš atsakovės priteistina 3/8 dalys viso turto vertės,kas sudaro 625,88 eur((1420+1130+103+33)x3/8).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
8.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė V. B. (jos atstovė) už pareikštą ieškinį sumokėjo 622,00 Eur žyminį mokestį, turėjo 1 413,56 Eur teisinių paslaugų išlaidų už ieškinių parengimą, 516,15 Eur už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose (3 x 172,05 Eur), 800,00 Eur už UAB „Krivita“ atliktą turto vertinimą, 300,00 Eur už UAB „Negrita“ atliktą turto vertinimą, t.y. iš viso 3 651,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
A. F. B. bylos nagrinėjimo metu patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškovei priteista 45,7 procento jos prašomos sumos ir netenkintas ieškinys dalyje tiek dėl turto padalinimo būdo,tiek dėl neregistruotų daiktų įvertinimo.Atėmus iš ieškovės išlaidų patenkintų reikalavimų dalį proporcingai turėtoms pagrįstoms išlaidoms ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas,ieškovei priteistina iš atsakovės 1168,83 eur bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93 str.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 88,93,185,259-269,270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalyti ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei F. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:
1) ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei F. B. priklausančią 5/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2568-4224, esančio Vilniaus m. sav., Vaidotų k.;
2) ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei F. B. priklausančią 5/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2622, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k.;
3) ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei F. B. priklausančią 5/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2399, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., K. T. k.;
4) atsakovei F. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei V. B. priklausančią 3/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2842-2299, Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., (duomenys neskelbtini);
5) atsakovei F. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei V. B. priklausančią 3/8 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4195-0005-0010, esančio Vilniaus r. sav., Pagirių sen., B. V. k., Parko g. 1.
Priteisti ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės F. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12000 Eur(dvylika tūkstančių eurų) kompensaciją už jai atitenkančią didesnės vertės ieškovės turto dalį atidalijant jos turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 625,88 Eur(šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 88 ct) kompensaciją už neregistruotą turtą: 1) pastatas – garažas/sandėlis; 2) pastatas – pirtis; 3) pastatas – kiemo rūsys; 4) kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė) ir 1168,83 eur(vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.