Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, neteistas, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) kėbulų paruošėju, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2016 m. sausio 8 d., apie 7.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Šešuolių gatvės pirma eismo juosta nuo Viršuliškių gatvės pusės privažiavęs reguliuojamą sankryžą su Justiniškių gatve, kurioje ketino sukti į dešinę, į Justiniškių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ar „Stop“ liniją, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta, tai yra, privažiavęs reguliuojamą sankryžą su Justiniškių gatve, kurioje jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, ties kuriuo buvo pritvirtinta lentelė su žalia į dešinę nukreipta rodykle, jis nesustojo prieš „Stop“ liniją ir neįsitikino, kad įvažiuojant į sankryžą nebus trukdoma pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta, dėl to tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per Šešuolių gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją T. B. B., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog stovėjo prie Šešuolių - Justiniškių g. sankryžos, Šešuolių g., pirmoje eismo juostoje, ketindamas sukti į Justiniškių gatvę. Degė raudonas šviesoforo signalas, bet buvo papildoma rodyklė. Toje sankryžoje labai sunku įvažiuoti. Pažiūrėjo, kad nėra automobilių, suko į dešinę. Nukentėjusiosios nematė, nes skubėjo, trūko atidumo. Pajuto nedidelį smūgį. Išlipo iš automobilio, priėjo dar priėjo viena moteris. Jis paklausė, ar nukentėjusiajai skauda. Prieš tai jis paskambino greitajai ir policijai. Su kita moterimi Teresę įkėlė į automobilį. Vėliau su nukentėjusiąja bendravo telefonu, skambino paklausti, kaip ši jaučiasi, tarėsi dėl kompensacijos, susitarti nebepavyko. Nukentėjusiosios atsiprašė. Nori dar kartą atsiprašyti už padarytą žalą, labai gailisi. Išvadas padarė, dabar labai atsargiai važiuoja, sustoja prie kiekvienos perėjos. Darbinėms funkcijoms atlikti jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Mašinas, kurias suremontuoja, jam tenka nuvairuoti į atstovybę. Su nukentėjusiąja sudarė susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Suma pagal susitarimą sumokėta (b. l. 109-110).

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo A. S. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji T. B. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-01-08, apie 07.30 val., Vilniuje, nuo savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), priėjo reguliuojamą Justiniškių – Šešuolių gatvių sankryžą, kurioje norėjo pereiti į kitą Šešuolių gatvės pusę, link stotelės. Ji įžengė į Šešuolių gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjos ribose pėstiesiems pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui. Geltonas šviesoforo signalas užsidegė jai pasiekus saugumo salelę, todėl ji liko stovėti salelėje. Kai pėstiesiems vėl užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji nuo saugumo salelės įžengė į važiuojamąją dalį ir toliau ramiu tempu perėja ėjo į kitą Šešuolių gatvės pusę. Negali pasakyti kiek buvo eismo juostų, skirtų jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės privažiuoti sankryžą, tačiau atsimena, kad jose buvo prieš sankryžą stovinčių automobilių. Kai jau beveik buvo praėjusi visą važiuojamąją dalį ir kaire koja žengė ant šaligatvio ji pajuto smūgį į tuo metu važiuojamosios dalies ribose dar likusią dešinę koją. Nuo smūgio nugriuvo ant šaligatvio. Netrukus, kad nesušaltų, ją kliudžiusio automobilio vairuotojas ir dar kažkokia moteris ją įsodino į automobilį. Tada ji atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio priekinis langas buvo apšalęs ir pravalytas tik mažame plote ties vairuotojo vieta. Atvykusiems policijos pareigūnams vairuotojas nurodė moterį kaip liudytoją, kuri tariamai matė, kaip ji papuolė po automobilio galiniais ratais. Kaip ji suprato, vairuotojas net nematė kaip ji praeidinėjo pro jo automobilio priekinę dalį. Jai išaiškinta, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ji turi teisę reikšti ieškinį, taip pat kreiptis į draudimo bendrovę „Ergo“, kurioje buvo draustas įvykio kaltininko automobilis. Ieškinį reikš tuo atveju jeigu visos žalos neatlygins draudimo bendrovė (b. l. 32).

Liudytoja Z. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-01-08, apie 07.35 val., Vilniuje, ėjo Šešuolių gatvės šaligatviu nuo Viršuliškių gatvės pusės link Justiniškių gatvės. Kelio važiuojamoji dalis jai buvo iš kairės pusės. Artėdama prie sankryžos su Justiniškių gatve, kurioje ketino pereiti į kitą Justiniškių gatvės pusę, ji pastebėjo, kad ant šaligatvio, ties Šešuolių gatvės pirmoje eismo juostoje prieš važiuojamųjų dalių sankirtą sustojusio automobilio dešinės pusės galiniu ratu pargriuvo moteris. Ji, kaip ir minėto automobilio vairuotojas, priėjo prie moters. Vairuotojas teiravosi, ar ji matė, iš kur pėsčioji atėjo, tačiau ji atsakė mačiusi tik patį pėsčiosios nugriuvimą. Vairuotojas taip pat aiškino, kad jis prieš pėsčiosios partrenkimą pastarosios nematė. Kadangi lauke buvo labai šalta, iki atvyks iškviesta greitoji medicininė pagalba ji su vairuotoju įsodino moterį į automobilį (b. l. 35).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 246/2016(01), nustatyta, kad A. S. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 22).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 268/2016(01), nustatyta, kad T. B. B. eismo įvykio metu buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 25).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto pateikta išvada nustatyta, kad T. B. B. eismo įvykio metu patyrė minkštųjų audinių patinimą dešinėje čiurnoje bei dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio apatinių trečdalių lūžius. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 29).

Įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2016-01-08 eismo įvykis kilo Vilniuje, Šešuolių gatvės važiuojamojoje dalyje, jos 3-ų juostų eismo pusėje, skirtoje važiuoti link sankryžos su Justiniškių gatve, prieš Šešuolių ir Justiniškių gatvių sankirtą esančioje horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 m pločio pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pereiti Šešuolių gatvę. Minėtą Šešuolių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę nuo priešingos krypties eismo pusės skiria apie 12 m pločio saugumo salelė. Transporto eismas sankryžoje, tuo pačiu ir pėsčiųjų judėjimas minėta perėja reguliuojamas šviesoforais. Prie šviesoforo, reguliuojančio Šešuolių gatve sankryžą privažiavusio transporto eismą, raudono signalo sekcijos pritvirtinta žalia rodyklė, leidžianti sankryžoje sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui.

A. S. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninė apžiūra atlikta; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale; draudimo liudijimo nr. LT/ACA 7016641) po įvykio stovėjo Šešuolių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti link sankryžos su Justiniškių gatve, pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi (nežymiai pasuktas į dešinę pusę), kelio ilgio atžvilgiu – priekine dalimi (puse korpuso) pravažiavęs tolimesnę pėsčiųjų perėjos ribą (žiūrint eismo kryptimi). Automobilio apžiūros metu ant jo dalių akivaizdžių didesnių apgadinimų nerasta. Ant automobilio priekinio bamperio dešinės pusės buvo rastas apie 5 cm ilgio įbrėžimas, o ant dešinės pusės galinių durų – išsiskirianti purvo dėmė, tikėtina nurodantys automobilio vietas, kuriomis buvo kontaktuota su pėsčiąja (b.l. 6-16).

Civiliniu ieškiniu, teisme gautu 2016-06-16, nukentėjusioji T. B. B. iš kaltinamojo A. S. ir draudimo kompanijos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašė priteisti 3901,33 eurų turtinės ir 5780 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei išlaidas advokatui (b. l. 85-88).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas pateikė duomenis apie nukentėjusiajai 2016-05-30 pervestus 816 eurų (720 eurų neturtinei žalai ir 96,60 turtinei žalai atlyginti (b. l. 117,118).

Iš DNB lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. S. 2016-08-17 pervedė į T. B. B. sąskaitą 2400 eurų (b. l. 119).

Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. S., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 76 punkto reikalavimus. KET 76 punkte nurodyta, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ar „Stop“ liniją, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta. A. S. privažiavęs reguliuojamą sankryžą, kurioje jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, ties kuriuo buvo pritvirtinta lentelė su žalia į dešinę nukreipta rodykle, nesustojo prieš „Stop“ liniją ir neįsitikino, kad įvažiuojant į sankryžą nebus trukdoma pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta, tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją Teresę B. B.. Dėl šio KET punkto pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta T. B. B. sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo A. S. gynėjas pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, žalą kaltinamasis atlygino (posėdžio metu pateikė tai patvirtinančius dokumentus), kaltinamasis su nukentėjusiąja visiškai atsiskaitė ir susitarime nurodyta, kad ateityje ji pretenzijų A. S. dėl žalos atlyginimo neturės. Naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė kaltinamasis, nukentėjusioji, prokuroras. Neprieštaravo draudimo kompanijos atstovas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo jie susitarė. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, suprasdama teisines pasekmes, jos jai išaiškintos. Teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad S. S. sumokėjo T. B. B. jų 2016-08-16 taikos sutartyje susitartą 2400 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. T. B. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, dėl žalos atlyginimo susitarė, žalą kaltinamasis jai atlygino. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką A. S. padarė būdamas blaivus, jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių valdymu, jis nuo 2016 m. sausio 8 d. nėra padaręs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, t. y. pakeitė savo elgesį, ankščiau baustas administracine tvarka už KET tik tris kartus, paskutinį kartą 2009-09-27 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 3 d., nenustatyta, kad jo padaryti KET pažeidimai būtų itin šiurkštūs, galiojančių nuobaudų neturi, jam nėra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teisminio nagrinėjimo metu T. B. B. civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 117).

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja T. B. B. ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. S., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.