Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-02 · Administracinė byla Nr. eI-1378-414/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
eI-1378-414/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00402-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Atsakovas
K. B.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1378-414-2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00402-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.1; 55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant atsakovui K. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės I. K., skundą atsakovui K. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė priteisti iš atsakovo K. B. 311,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat prašė priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes naudojasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau K. B. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 311,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatais. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jis negyvena, tačiau jį prižiūri, pastoviai lanko, naudojasi žeme, kartais nakvoja, moka už elektrą. Namas priklausė tėvui, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Prižiūrėjo tėvą, motiną, namų be priežiūros nepalieka. Lig šiol nėra išspręstas paveldėjimo klausimas, todėl namas nėra jo nuosavybė ir jis juo nedisponuoja. Jo gyvenamoji vieta registruota toje pačioje gyvenvietėje, tačiau kitoje vietoje. Komunalinius mokesčius turi mokėti trejose vietose. Skundo nepripažįsta.

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 5 d., 7 d.), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais; ginčui aktualus Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. T-VI-696 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ pakeitimo“; toliau – ir Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 3 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 22 punktas). Pagal Nuostatų 13-14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 27 ir 30 punktai).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas K. B. gyvena S. B. (mirusio) naudotame nekilnojamojo turto objekte, adresu: (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. SR6-132, 2014 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. SR-160. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad name kartais nakvoja, naudojasi žeme, moka už elektrą. Todėl pagal Nuostatų 4 punktą K. B. yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. kovo 6 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 17-R- (toliau – ir Pažyma) matyti, kad K. B. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 311,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2488-602/2016) pasisakė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Tačiau Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (buvusio nekilnojamojo turto naudotojo mirties dienos; žr., informaciją gyventojų registre), į teismą kreipėsi kaip mirusiojo palikėjo S. B., kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo įpėdiniai, kreditorius. Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto objekte, dėl kurio skaičiuojama vietinė rinkliava, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) gyveno ir paslauga naudojosi tik mirusysis S. B. (Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2014 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. SR-160), jam iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas formavo ir siuntė Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus. Nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėjęs daugiau kaip trejų mėnesių laikotarpis, pareiškėjas neprašo atnaujinti termino reikalavimui pareikšti, todėl terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti negali būti atnaujinamas. Nurodytos aplinkybės lemia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo galimai turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo (už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.) iš palikimą priėmusių paveldėtojų negali būti tenkinamas. Pagal pareiškėjo 2012 m. birželio 20 d. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus ir Pažymą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė 105,00 Eur (5,25 x 2 + 15,75 x 6 = 105,00 Eur) vietinės rinkliavos suma, kuri gali būti priteisiama iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Kaip minėta, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. SR6-132 patvirtina aplinkybę, kad atsakovas gyvena nekilnojamojo turto objekte, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis raštas nėra nuginčytas ir nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Atsakovas nurodė, jog prižiūri minėtą nekilnojamojo turto objektą, naudojasi žeme, kartais nakvoja, moka už jame sunaudotą elektros energiją, todėl pagal Nuostatų 4 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas (Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje). Tai, kad jis moka mokesčius ir už kitą turimą nekilnojamąjį turtą, kad jo gyvenamoji vieta yra registruota kitu adresu, kad paveldėjimo klausimas nėra išspręstas ir viešame registre nėra įregistruota minėto nekilnojamojo turto objekto nuosavybė, nėra pagrindas nelaikyti jo vietinės rinkliavos mokėtoju.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo K. B. 105,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teisimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, 2017 m. kovo 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CRD 005108, 2017 m. kovo 8 d. internetinės bankininkystės duomenys (Danske Bank mokėjimo nurodymas) patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas UAB Creditum už advokatės suteiktas paslaugas – skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas 33,75 procento (105,00/311,13 x 100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,34 ir pareiškėjui priteistina 5,10 Eur (15,00 x 0,34) išlaidų suma

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo K. B. 105,00 Eur (vienas šimtas penki eurai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo K. B. 5,10 Eur (penki eurai, dešimt euro centų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis