Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-07-08 · Administracinė byla Nr. I3-3377-811/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-07-08Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-10-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
I3-3377-811/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03006-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Violeta Petkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
Z. B.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-3377-811/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03006-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Z. B. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. S-94 (7-64/2019); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-47.

Šalies argumentai

Teigia, kad Komisijos sprendimas grindžiamas Kauno AVMI kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus tinkamai neįvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių surašytu patikrinimo aktu. Nurodo, kad Inspekcija ir Komisija nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su 279 870 Lt piniginių lėšų išmokėjimu pareiškėjai pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Svarbūs sprendimai“ (toliau – Bendrovė) 2012 m. kasos išlaidų orderius. Mano, jog pareiškėjos argumentą, kad ji 2012 m. iš bendrovės gavo ne 601 242 Lt, o 333 000 Lt patvirtina byloje esantys duomenys apie 333 000 Lt grąžinamos paskolos išmokėjimą pareiškėjai pagal Bendrovės 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 258, taip pat Bendrovės už 2012 m. pateiktoje deklaracijoje atsispindi pareiškėjai grąžinta 333 000 Lt suma. Pareiškėjos manymu, apskaičiuodamas 2012 m. grąžintų paskolų sumą, mokesčių administratorius nepagrįstai prioritetą suteikė Bendrovės aiškinamajam raštui prie 2012 m. finansinės atskaitomybės bei 8 kasos išlaidų orderiams, kuriuose nurodytų piniginių sumų pareiškėja negavo. Teigia, kad apskaičiuodamas 2012 m. pareiškėjai išmokėtų pinigų sumą, mokesčių administratorius privalėjo vadovautis tik 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 285 (333 000 Lt sumai) ir Bendrovės deklaracija apie 2012 m. pareiškėjai grąžintas pinigų sumas.

Laiko nepagrįsta mokesčių administratoriaus išvada, kad Bendrovės vardu priimdama sprendimus paskolų pavidalu išmokėti pinigines lėšas, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio nuostatas nepriskiriamos pajamoms, pareiškėja siekė mokestinės naudos. Mano, jog patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų nukrypti nuo Gyventojų pajamų mokesčio 23 straipsnio nuostatų ir mokestį išskaičiuojančių asmenų prievoles sumokėti mokestį perkelti pareiškėjai. Nurodo, jog teigdamas, kad pareiškėja veikė nesąžiningai ir tik dėl jos veiksmų Bendrovė tapo nemoki, mokesčių administratorius vadovavosi tik savo prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Nei vienoje iš Bendrovės bankroto bylą nagrinėjančių teismo nutarčių nėra pripažinta, kad įmonė tapo nemoki dėl pareiškėjos veiksmų.

Tuo pačiu nurodo, kad mokesčių administratorius neteisingai nustatė ginčo žemės sklypų tikrąją rinkos kainą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad turtas buvo parduotas už didesnę nei rinkos kainą ir, atitinkamai, nepagrįstai pareiškėjos kitomis pajamomis pripažino pajamų dalį, kuri viršijo parduoto turto rinkos kainą. Mokesčių administratorius taip pat nepagrįstai prievolę išskaičiuoti pajamų mokestį ir jį sumokėti į biudžetą perkėlė pajamas gavusiai pareiškėjai. Teigia, kad mokesčių administratorius dėl žemės sklypų rinkos vertės nustatymo pardavimo dienai – 2012 m, gruodžio 12 d. kreipėsi į turto vertintoją UAB „Apus turtas“, kuris nustatė, kad iš viso parduotų žemės sklypų vertė 2012 m, gruodžio 12 d. buvo 95 297,28 Lt. Teigia, kad mokesčių administratorius nepateikė pareiškėjai susipažinti pilnos apimties turto vertinimo ataskaitų. Pareiškėja nurodo pateikusi mokesčių administratoriui įrodymus, patvirtinančius ginčo nekilnojamojo turto objektų kainų realumą – UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 12 d. parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. 12-88, kurioje nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė vertinimo dieną buvo iš viso 312 000 Lt, tačiau mokesčių administratorius pardavimo dieną buvusią ginčo rinkos vertę nepagrįstai apskaičiavo išvesdamas trijų duomenų šaltinių (valstybės įmonės (toliau – VĮ) VĮ Registrų centro duomenis, UAB „Apus turtas“ ir UAB „Laudomus“ turto vertinimo ataskaitas) vidurkį ir nepagrįstai nustatė, kad vidutinė turto pardavimo vertė pardavimo dieną galėjo būti 188 899,10 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, jog parduotų žemės sklypų rinkos vertė turėjo būti apskaičiuojama tik vadovaujantis pareiškėjos pateiktoje UAB „Laumodus“ vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypų rinkos verte. Nustatydamas vidutinę žemės sklypų rinkos vertę, VĮ Registrų centras neatlieka individualaus vertinimo, todėl jo turto vertintojų nustatytų rinkos verčių vidurkis atliekant masinį vertinimą nėra objektyvus. Tuo pačiu teigia, kad mokesčių administratorius negalėjo vadovautis ir UAB „Apus turtas“ atlikto retrospektyvaus turto vertinimo ataskaitos duomenimis, kadangi toks vertinimas nepatikimas ir gali skirtis nuo realios turto vertės sandorio sudarymo metu. Mokesčių administratorius retrospektyviu turto vertinimu gali vadovautis tik tada, kai nekilnojamojo turto rinkos vertė, kurią siekiama nustatyti, nebuvo apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamojo turto sandorio sudarymo metu. Tuo tarpu UAB „Laudomus“ turto vertinimas buvo atliktas būtent tuo tikslu, kad būtų nustatyta tikroji perleidžiamo turto rinkos kaina, todėl toks vertinimas laikomas patikimiausiu.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiuotu baudos dydžiu. Mokesčių administratorius pareiškėjos atžvilgiu pritaikė baudos vidurkį – 30 proc. Pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vykdė visus jo nurodymus, egzistuoja pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju turėjo bei galėjo būti taikoma minimali – 10 proc. bauda nuo apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Mokesčių administratoriaus pritaikyta sunkinanti aplinkybė – apskaičiuojant pajamų mokestį taikytos Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. ir 70 str. nuostatos – net nėra apibrėžtos Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje. Be to, teigia, kad mokesčių administratorius nenustatė pareiškėjos kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad atlikusi pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., Kauno AVMI nustatė, kad 2012 m. pareiškėja iš Bendrovės gavo 601 242 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio; 2012 m. pareiškėja iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „BTL Sportas“ gavo 116 848,66 Lt žemės sklypų pardavimo pajamų, kurios GPM neapmokestinamos ir 208 151,34 Lt (325 000 Lt – 116 848,66 Lt) kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio.

Pareiškėja 2008-2013 metais Bendrovei suteikė 534 000 Lt paskolų. Siekdamas nustatyti ar pareiškėja galėjo suteikti minėtas paskolas Bendrovei, mokesčių administratorius atliko pareiškėjos 2003-2010 metų pajamų ir išlaidų analizę ir įvertinęs surinktą informaciją, nustatė, kad pareiškėja turėjo finansines galimybes Bendrovei suteikti ženkliai mažesnes sumas, nei nurodytos paskolų sutartyse ir Bendrovės dokumentuose. Todėl mano pagrįstai konstatavęs, kad pareiškėja negalėjo suteikti Bendrovei paskolų sutartyse ir Bendrovės apskaitos dokumentuose nurodytų piniginių lėšų. Tuo pačiu teigia, kad pareiškėja skunde nenurodė argumentų, jog jai pakako lėšų minėtoms piniginėms lėšoms suteikti.

Bendrovė per 2012 metus pareiškėjai išmokėjo 612 870 Lt sumą, o pareiškėja Bendrovei suteikė 1 000 Lt paskolą. Pareiškėja skunde sutinka su nustatyta aplinkybe, jog Bendrovė pagal 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 285 grąžino jai 333 000 Lt paskolų (grąžinamas akcininko įnašas). Šioje dalyje ginčas vyksta dėl to, ar Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja be jau minėtų 330 000 Lt gavo dar 279 870 Lt pajamų iš Bendrovės, t. y. iš viso 601 242 Lt. Pareiškėja pateikė 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 285, pagal kurį Bendrovė jai grąžino 333 000 Lt paskolą. Išanalizavus Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, nustatyta, jog 2012 m. Bendrovė pareiškėjai išmokėjo didesnes grąžinamos paskolos sumas, t. y. buvo išrašyti dar 8 kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos įvairiais laikotarpiais pareiškėjai išmokėta 279 870 Lt suma ir atlikti atitinkami pinigų likučių pasikeitimo žymenys kasos knygos lapuose.

Teigia, jog 2018 m. lapkričio 15 d. atlikto S. B. mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad ginčo piniginės lėšos buvo išmokėtos būtent S. B. Be to, kasos išlaidų orderiuose pinigus gavusiu asmeniu nurodyta pareiškėja, jos asmens kodas, pasirašiusio asmens parašas vizualiai nesiskiria nuo pareiškėjos parašo. Pareiškėjos skundo argumentą, jog mokesčių administratorius netyrė aplinkybių, ar Bendrovė turėjo finansines galimybes gražinti pareiškėjai 601 242 Lt kaip akcininko įnašus, laiko nepagrįstu, nes pagal kasos ir pardavimo dokumentus nustatyta, kad vien iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gauta pinigų suma (640 000 Lt) yra žymiai didesnė, nei pareiškėjai išmokėtos ginčo pajamos – 601 242 Lt. Taigi pareiškėja iš Bendrovės per 2012 m. gavo 601 242 Lt kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurios negali būti laikomos paskolos grąžinimu, ir nuo kurių, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 ir 69 straipsnių nuostatomis mokestinio patikrinimo metu prievolė išskaičiuoti mokesčio mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą perkeliama nesąžiningai veikusiam ir pajamas gavusiam asmeniui, t. y. pareiškėjai.

Nurodo, kad pareiškėja pagal 2012 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį VšĮ „BTL Sportas“ už bendrą 325 000 Lt kainą pardavė 2 sklypus. VšĮ „BTL Sportas“ vadovas yra pareiškėjos sūnus S. B. VĮ Registrų centro 2012 m. lapkričio 29 d. nustatyta bendra žemės sklypų vidutinė rinkos vertė buvo 138 400 Lt. Pareiškėjai pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 173 grynais pinigais išmokėta 325 000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis „apmokėta už žemės sklypus“. Atsižvelgdamas į tai, kad pardavimo kaina ir VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė skyrėsi daugiau nei 2 kartus, dėl minėtų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo pardavimo dienai mokesčių administratorius kreipėsi į turto vertintoją UAB „Apus turtas“. UAB „Apus turtas“ 2018 m. vasario 9 d. turto vertės nustatymo pažymose Nr. 18/065 ir Nr. 18/064 iš viso parduotų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė 2012 m. gruodžio 12 d. buvo 95 297,28 Lt. Teigia, jog siekiant apskaičiuoti kuo tikslesnį pareiškėjos mokestinės bazės dydį, patikrinimo metu atsižvelgta į UAB „Apus turtas“ nustatytą rinkos vertę bei į VĮ Registrų centras 2012 m. lapkričio 29 d. nustatytą žemės sklypų vidutinę rinkos vertę ir išvestas šių dviejų šaltinių turto vertės vidurkis. Nurodo, kad pareiškėja su pastabomis pateikė UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 12 d. parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. 12-88, kurioje nustatyta, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė turto vertinimo dieną bendrai sudarė 312 000 Lt. Teigia, jog nagrinėjant pastabas, buvo atsižvelgta į UAB „Laudomus“ turto vertinimo ataskaitą ir vidutinė turto vertė pardavimo dienai perskaičiuota pagal 3 duomenų šaltinius - VĮ Registro centro duomenis, UAB „Apus turtas“ turto vertinimo ataskaitą ir UAB „Laudomus“ turto vertinimo ataskaitą - išvedus jų vidurkį,.

Teigia, jog patikrinimo metu pareiškėja jokių duomenų apie 2012 m. gruodžio 12 d. atliktą turto vertinimą nepateikė, 2017 m. birželio 1 d. paaiškinime į klausimą „kaip buvo nustatyta parduotų žemės sklypų vertė“ atsakė, jog „žemės sklypų kaina buvo sutartinė“, 2018 m. gruodžio 14 d. pateiktose pastabose nurodė, jog pasinaudos teise atlikti pakartotinį retrospektyvinį žemės sklypų vertinimą ir tik 2019 m. sausio 21 d. pateiktose papildomose pastabose nurodė, jog sklypų vertė buvo nustatyta pagal UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 12 d. atliktą turto vertinimo ataskaitą. Atsižvelgus į prieštaringus pareiškėjos paaiškinimus, į tai, kad UAB „Laudomus“ ataskaita buvo įvertinta pastabų nagrinėjimo metu, į tai, kad UAB „Apus turtas“ ataskaita nebuvo nuginčyta, mano, jog mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog pareiškėja gavo 143 100,90 Lt kitų pajamų.

Nurodo, jog nustatytos lengvinančios aplinkybės (pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus, dokumentus) bei sunkinančios aplinkybės (apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį taikytos MAĮ 69 ir 70 straipsnių nuostatos), todėl nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą 31 862,33 Eur GPM sumos paskirta vidutinio dydžio 30 proc. GPM bauda – 9 559 Eur. Teigia, kad pareiškėja mokesčių įstatymus pažeidė sąmoningai, siekdama mokestinės naudos, dėl ko mokesčių administratorius mokesčiams apskaičiuoti taikė specialias, prieš mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą įtvirtintas nuostatas (MAĮ 69 ir 70 straipsniai) ir mano, jog nėra pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamą sprendimą ir skirti minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos, Inspekcijos ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais apskaičiuoti bei patvirtinti pareiškėjai mokėtini GPM mokestis bei su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjos laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. GPM patikrinimą ir 2018 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. (7.46) FR0680-426 (toliau – ir Patikrinimo aktas), pritaikiusi MAĮ 69 ir 70 straipsnių nuostatas, papildomai apskaičiavo pareiškėjai 35 123,10 Eur GPM (Komisijos bylos t. I, b. l. 52–67). Pareiškėja 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad mokesčių administratorius nepateikė pareiškėjai UAB „Apus turtas“ atlikto ginčo nekilnojamojo turto vertinimo, taip pat nurodė, kad pareiškėja 2012 m. nėra gavusi 279 870 Lt sumos, iš Bendrovės gauta suma buvo 333 000 Lt (Komisijos bylos t. I, b. l. 26–27). Pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. pateiktose papildomose pastabose nurodė, jog prieš sudarant žemės sklypų 2012 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, VšĮ „BTL Sportas“ direktorius, pareiškėjos sūnus, kreipėsi į kvalifikuotą turto vertintoją dėl žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ir nurodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. (likus septynioms dienoms iki žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo) UAB „Laudomus“ vertintojas pateikė savo išvadą, pagal kurią kiekvieno sklypo vertė yra 156 000 Lt (Komisijos bylos t. I, b. l. 29–30).

Kauno AVMI 2019 m. vasario 15 d. sprendimu dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7)FR0682-47 iš dalies patvirtino patikrinimo akto rezultatus ir nurodė pareiškėjai į Inspekcijos sąskaitą vietoj patikrinimo metu nurodytų sumokėti 35 123,10 Eur GPM, sumokėti 31 862,33 Eur GPM sumą, taip pat apskaičiavo 19 388,46 Eur GPM delspinigių ir skyrė 9 559 Eur (30 proc.) GPM baudą (Komisijos bylos t. I, b. l. 14–22). Nesutikdama su Kauno AVMI 2019 m. vasario 15 d. sprendimu, pareiškėja 2019 m. kovo 7 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 68-45 atmetė pareiškėjos skundą ir patvirtino Kauno AVMI 2019 m. m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (7.45-4.7)FR0682-47 (Komisijos bylos t. I, b. l. 7–10). Nesutikdama su Inspekcijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 68-45, pareiškėja pateikė skundą Komisijai (Komisijos bylos t. I, b. l. 1–4), kuri ginčijamu 2019 m. liepos 19 d. sprendimu patvirtino Inspekcijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 68-45.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 10 sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Komisijos 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. S-94 (7-64/2019), Inspekcijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 68-45, Kauno AVMI 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-47 ir įpareigojo Inspekciją iš naujo įvertinti aplinkybes, susijusias su 2012 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos Z. B. ir VšĮ „BTL sportas“, objektų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės (kainos) nustatymu 2012 m. gruodžio 12 d. atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus motyvus, taip pat įpareigojo iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos baudos dydį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Šioje nutartyje LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamus administracinius aktus ir perduodamas mokesčių administratoriui papildomai įvertinti aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypų verte, nenustatė, kad mokesčių administratorius neištyrė visų šiam mokestiniam ginčui esminės reikšmės turinčių aplinkybių, kurioms ištirti bei nustatyti reikia surinkti naujų įrodymų. Tuo pačiu LVAT nurodė, kad byloje yra pateiktos pareiškėjos bei mokesčių administratoriaus ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuriose minėto turto vertė žymiai skiriasi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad mokesčių administratoriaus taikytas ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymo būdas (aritmetinis skirtingų duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto vertę vidurkis) yra nepagrįstas, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pats privalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias ginčo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertės nustatymu, kuris susijęs su specialiomis žiniomis, todėl teismas turėjo spręsti ar byloje būtina kviesti specialistą (ABTĮ 60 straipsnis), ar būtina skirti ekspertizę (ABTĮ 61 straipsnis).

Iš naujo nagrinėdamas šią administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai iki 2021 m. gegužės 27 d. apsvarstyti galimybę skirti šioje byloje ekspertizę ginčo žemės sklypų rinkos vertei jų pardavimo dienai – 2012 m. gruodžio 12 d. nustatyti; pareiškėjai nusprendus skirti byloje ekspertizę, pasiūlė pareiškėjai iki 2021 m. gegužės 27 d. pateikti teismui prašymą skirti ekspertizę, nurodyti ekspertą (-us), kuriuo (-iais) pasitiki, ekspertizės kainą ir suformuluoti klausimus ekspertams. Tuo pačiu proceso dalyviams pasiūlė baigti bylą taikos sutartimi ir iki 2021 m. gegužės 27 d. pranešti apie tai teismui.

Nė vienas proceso dalyvis nustatytu terminu jokių procesinių dokumentų nepateikė, nei dėl ekspertizės skyrimo, nei dėl taikos sutarties nepasisakė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pakartotinai pasiūlė proceso dalyviams apsvarstyti galimybę skirti šioje byloje ekspertizę ginčo žemės sklypų rinkos vertei jų pardavimo dienai – 2012 m. gruodžio 12 d. nustatyti ir apie savo sprendimus pranešti iki 2021 m. birželio 22 d. Tuo pačiu pakartotinai pasiūlė proceso dalyviams baigti bylą taikos sutartimi ir iki 2021 m. birželio 22 d. pranešti apie tai teismui.

Nė vienas proceso dalyvis jokio procesinio dokumento nepateikė, į teismo siūlymus nereagavo, taigi su teismu nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla nagrinėjama pagal šalių į bylą pateiktus bei Komisijos byloje esančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau yra nustatyta, Patikrinimo akte taikant MAĮ 69 ir 70 straipsnių nuostatas, pareiškėjai papildomai apskaičiuota 35 123,10 Eur GPM (Komisijos bylos t. I, b. l. 52–67). Pagal MAĮ 10 straipsnį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis). Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Dėl pareiškėjai Bendrovės vardu išmokėtų sumų ir mokestinės pareigos perkėlimo

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas 2012 m. pareiškėjai išmokėtų pinigų sumą, privalėjo vadovautis tik Bendrovės 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 285 (333 000 Lt sumai) ir Bendrovės deklaracija apie 2012 m. pareiškėjai grąžintas pinigų sumas. Mano, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas 2012 m. grąžintų paskolų sumą, nepagrįstai prioritetą suteikė Bendrovės aiškinamajam raštui prie 2012 m. finansinės atskaitomybės bei 8 kasos išlaidų orderiams, kuriuose nurodytų piniginių sumų pareiškėja negavo. Tuo tarpu atsakovės pozicija grindžiama išvada, kad pareiškėja iš Bendrovės per 2012 m. gavo 601 242 Lt kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurios negali būti laikomos paskolos grąžinimu. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovės pozicija ir grindžia šią išvadą toliau nurodytais motyvais bei faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Bendrovė kasos išlaidų orderiais išmokėjo pareiškėjai tokias sumas: 2012 m. vasario 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 262 - 97 000 Lt, 2012 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 278 – 57 000 Lt, 2012 m. gegužės 24 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 279 – 55 000 Lt, 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 285 – 333 000 Lt, 2012 m. liepos 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 286 – 25 000 Lt, 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 299 – 8 170 Lt, 2012 m. rugsėjo 20 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 302 – 9 500 Lt, 2012 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 303 – 22 000 Lt, 2012 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 305 – 6 200 Lt (Komisijos bylos, t. I, b. l. 87–95). Visi nurodyti kasos išlaidų orderiai yra pasirašyti Z. B. ir Bendrovės kasininko S. B., ginčo dėl šių parašų autentiškumo nėra.

Teismo vertinimu aplinkybę, kad pareiškėjai buvo išmokėta ne tik 333 000 Lt pagal 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 285 suma, bet ir likusi 279 870 Lt suma pagal kitus 8 kasos išlaidų orderius, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vertinant Bendrovės 2012 m. laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, kad Bendrovė pardavė negyvenamosios paskirties patalpas, už kurias gavo 340 000 Lt pajamų (Komisijos bylos t. III, b. l. 181–183), negyvenamąsias patalpas-administracines patalpas už 300 000 Lt (Komisijos bylos t. III, b. l. 184). Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė buvo pajėgi išmokėti pareiškėjai sumas pagal visus 2012 m. išrašytus kasos pajamų orderius. Pati Bendrovė aiškinamajame rašte prie 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nurodė, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai finansinių metų pabaigoje buvo 271 923 Lt, didžiąją šios sumos dalį sudarė įsiskolinimas Bendrovės akcininkei Z. B. – 226 892 Lt. Pagal Bendrovės aiškinamąjį raštą prie 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad šio laikotarpio pabaigoje įsiskolinimas Z. B. siekė 876 743 Lt, taigi nuo 2011 m. iki 2012 m. pagal Bendrovės paaiškinimus, Z. B. išmokėta 604 820 Lt suma.

Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių mokesčių administratoriaus poziciją dėl visos 612 870 Lt sumos išmokėjimo. Nėra pagrindo mokesčių administratoriui apskaičiuojant mokėtiną GPM vadovautis išimtinai 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu dėl 333 000 Lt pinigų sumos išmokėjimo ir nesivadovauti kitais kasos išlaidų orderiais, juolab, kad visų kasos išlaidų orderių turinys, išskyrus išmokamų pinigų sumas, ir rekvizitai yra vienodi. Vien aplinkybė, kad Bendrovė pateikė deklaraciją dėl 333 000 Lt sumų išmokėjimo, nepaneigia pareiškėjai faktiškai išmokėtų likusių 279 870 Lt, nes pačios Bendrovės paaiškinimai ir kiti aptarti byloje esantys įrodymai, kurie nėra prieštaringi, patvirtina, kad pareiškėjai 2012 m. laikotarpyje išmokėta 612 870 Lt suma. Pareiškėjos teiginiai, kad 279 870 Lt suma pagal likusius 8 kasos išlaidų orderius išmokėta ne jai, o sūnui S. B. arba kitiems asmenims, nėra pagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymai, todėl laikytini subjektyviais ir nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų išvadų dėl Bendrovės pareiškėjai išmokėtos bendros 612 870 Lt sumos.

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvada, kad pareiškėjai išmokėtos 601 242 Lt lėšos (612 870 Lt – 10 628 Lt (apskaičiuota negrąžinta paskolų suma 2012 m. sausio 1 d.) – 1 000 Lt (Bendrovei suteikta paskolos suma), viršijo pareiškėjos finansines galimybes suteikti tokį finansavimą Bendrovei, todėl pagrįstai šios lėšos pripažintos kitomis, su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, o ne kaip grąžintinos paskolos. Pareiškėja nei skunde Komisijai, nei skunde teismui neginčijo mokesčių administratoriaus atliktų pareiškėjos finansinių galimybių išmokėti atitinkamas paskolų sumas skaičiavimo ir nepateikė su tuo susijusių mokesčio administratoriaus poziciją paneigiančių įrodymų. Pareiškėja nesutikimą su mokesčių administratoriaus apskaičiuota iš Bendrovės gauta 612 870 Lt suma grindžia išimtinai tik aplinkybėmis, jog pareiškėja iš Bendrovės gavo tik 333 000 Lt, o ne 612 870 Lt sumą, tačiau konkrečių argumentų dėl suteiktų paskolų Bendrovei nenurodo, todėl teismas šiuo klausimu pareiškėjos skunde apibrėžtų ginčo nagrinėjimo ribų neperžengs.

Pagal bendras GPM įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles pareiga apskaičiuoti ir sumokėti GPM iš A klasės pajamų tenka šį mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius prievolę išskaičiuoti mokestį ir jį sumokėti į biudžetą perkėlė, kaip nurodo 2019 m. vasario 15 d. sprendime, nesąžiningai veikusiam asmeniui, t. y. pajamas gavusiai pareiškėjai. Galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPMĮ 23 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-153-438/2016).

Nagrinėjamuoju atveju tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija ginčijamuose sprendimuose laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai perkeliama mokestį išskaičiuojančio asmens prievolė dėl to, jog pareiškėja Bendrovės vardu priimdama sprendimus pinigines lėšas išmokėti pareiškėjai grąžinamų paskolų pavidalu, kurios pagal GPM įstatymo 2 straipsnį nepriskiriamos pajamoms, siekė mokestinės naudos. Teismas su tokia Komisijos ir mokesčių administratoriaus pozicija sutinka. Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėja skunde neginčijo mokesčių administratoriaus konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėja neturėjo finansinių galimybių suteikti Bendrovei paskolų, kurių bendra grąžinta suma 2012 metais buvo 601 242 Lt. Pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog jai Bendrovė faktiškai 2012 m. išmokėjo tik 333 000 Lt sumą pagal 2012 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 285. Taigi pareiškėjai iš Bendrovės lėšų mokamos sumos buvo grįstos ne paskolų grąžinimu. Teismas sutinka ir iš naujo nekartoja Komisijos sprendime nurodytų faktinių aplinkybių dėl Bendrovės sunkios finansinės padėties 2012-2014 m. laikotarpiu ir iškeltos bankroto bylos, kadangi ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Šiuo atveju mokestinio ginčo prasme aktualu tai, jog pareiškėja Bendrovės lėšomis ir vardu (pareiškėja buvo vienintelė Bendrovės akcininkė ir direktorė) išmokėjo sau sumas, kurios nebuvo pagrįstos suteiktomis paskolomis ar kitais sandoriais, taigi Bendrovės vardu veikė nesąžiningai. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai Bendrovės vardu išmokėtos lėšos buvo ne paskolos grąžinimas, todėl pareiškėja tokiu būdu siekė priskirti gautas pajamas neapmokestinamoms pajamoms (GPM įstatymo 2 straipsnis) ir taip išvengti papildomų mokesčių mokėjimo, taigi siekė gauti mokestinę naudą. Nagrinėjamu atveju mokestinės pareigos neperkėlimas pareiškėjai pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus ir neatitiktų protingumo bei teisingumo kriterijų, kurių turi būti paisoma ir mokesčių administratoriui administruojant mokesčius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-161-556/2019).

Apibendrindamas argumentus dėl pareiškėjai 2012 m. Bendrovės vardu išmokėtų lėšų, teismas daro išvadą, kad Komisija ir mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjai iš Bendrovės išmokėtų 60 242 Lt sumų pripažinimo kitomis, su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, priskiriamomis A klasei pajamų, kurios negali būti laikomos paskolų grąžinimu, ir nuo kurių turi būti skaičiuojamas GPM. Teismo vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais siekė mokestinės naudos – siekė išvengti mokėtinų mokesčių jai iš Bendrovės išmokamas sumas traktuojant grąžintinomis paskolomis, todėl mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus pagrįstai juos grindė MAĮ 69 ir 70 straipsnių nuostatomis. Todėl Komisijos sprendimas Nr. S-94 (7-64/2019), Inspekcijos 2019 . balandžio 10 d. sprendimas Nr. 68-45, Kauno AVMI 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (7.45) FR0682-47 dalyse dėl sandorių su UAB „Svarbūs sprendimai“ ir pareiškėjai grąžintų akcininko įnašų (iš Bendrovės 2012 m. išmokėtų sumų) laikytini pagrįstais bei teisėtais.

Dėl nekilnojamojo turto vertės.

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius neteisingai nustatė ginčo žemės sklypų tikrąją rinkos kainą ir nepagrįstai pajamų dalį, kuri viršijo parduoto turto rinkos kainą, pripažino pareiškėjos kitomis pajamomis, taip pat nepagrįstai prievolę išskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą perkėlė pajamas gavusiai pareiškėjai. Atsakovės teigimu, ginčo nekilnojamojo turto vidutinė vertė pardavimo dienai apskaičiuota pagal 3 duomenų šaltinius - VĮ Registro centro duomenis, UAB „Apus turtas“ turto vertinimo ataskaitą ir UAB „Laudomus“ turto vertinimo ataskaitą šaltinius išvedus jų vidurkį.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 12 pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) VšĮ „BTL Sportas“ pardavė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 325 000 Lt. Iš Komisijos byloje esančios Sutarties matyti, kad sudarant Sutartį, VšĮ „BTL Sportas“ atstovavo S. B., kuris yra pareiškėjos sūnus (Komisijos bylos t. I b. l. 97-100). Pareiškėja 2017 m. birželio 1 d. paaiškinimuose atsakydama į klausimą, kaip buvo nustatoma parduodamų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė, nurodė, jog žemės sklypų kaina buvo sutartinė, pasirinktas patraukliausias pirkėjas, už parduotą turtą pirkėjas atsiskaitė grynaisiais pinigais (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 71–73).

Pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 138 400 Lt, vertės nustatymo data – 2012 m. lapkričio 29 d. (Komisijos bylos t. I, b. l. 97–100).

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno AVMI užsakymu UAB „Apus turtas“ atliko žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymą 2012 m. gruodžio 12 dienai (retrospektyvus vertinimas) ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18/064 NT bei Nr. 18/065 NT konstatavo, kad kiekvieno iš žemės sklypų rinkos vertė turto vertinimo dieną (2012 m. gruodžio 12 d.) buvo 13 800 Eur, taigi bendra abiejų sklypų vertė - 95 297,28 Lt (Komisijos bylos t. I, 181–207, t. II, b. l. 1–35).

Pareiškėja Kauno AVMI 2019 m. sausio 25 d. kartu su papildomomis pastabomis dėl Patikrinimo akto pateikė UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 5 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje lyginamuoju metodu ginčo žemės sklypų vertė vertinimo dieną, t. y. 2012 m. lapkričio 29 d. nurodyta 312 000 Lt (Komisijos bylos t. I b. l. 29-40).

Mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose tikrąją sklypų rinkos vertę vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais nustatė išvesdamas minėtų trijų šaltinių vidurkį ir konstatavo, kad vidutinė ginčo žemės sklypų vertė – 181 899,10 Lt. Atitinkamai mokesčių administratorius 143 100,90 Lt sumą (325 000 Lt pardavimo suma atėmus mokesčių administratoriaus apskaičiuotos rinkos vertės vidurkį – 181 899,10 Lt) pripažino kitomis pajamomis ir apskaičiavo pareiškėjai mokėtinas GPM sumas.

Kaip minėta, LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, be kita ko konstatavo, kad mokesčių administratoriaus taikytas ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymo būdas (aritmetinis skirtingų duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto vertę vidurkis) yra nepagrįstas, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pats privalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias ginčo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertės nustatymu.

Iš naujo šia administracinę bylą nagrinėjantis teismas kelis kartus siūlė pareiškėjai apsvarstyti ekspertizės skyrimo klausimą šioje byloje, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo.

Taigi, nagrinėjat bylą iš naujo, bus vertinami byloje esantys įrodymai, susiję su ginčo turto vidutinės rinkos vertės nustatymu jų pakankamumo ir patikimumo aspektu, vertinant, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai.

Visų pirma, iš skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų matyti, kad nustatydamas vidutinę ginčo žemės sklypų rinkos vertę, mokesčių administratorius be kita ko, vadovavosi pareiškėjos pateiktoje UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 5 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta verte – 312 000 Lt. Tačiau neaišku kodėl pareiškėjai tenkančią apmokestinamų pajamų dalį apskaičiavo nuo Sutartyje nurodytos ginčo turto pardavimo kainos, t. y. 325 000 Lt. Pažymėtina tai, kad ši aplinkybė galimai galėjo lemti netinkamą mokėtino GPM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimą, taigi jau vien šiuo aspektu mokesčių administratoriaus sprendimai bei Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas Inspekcijos sprendimas negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

Vertinant dokumentus, kurių pagrindu gali būti nustatoma ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė, pažymėtina tai, kad Sutartyje sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro 2012 m. lapkričio 29 d. vidutinė rinkos vertė nurodyta 69 200 Lt, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 69 200 Lt. Sutarties 3.3 punkte nurodyta: „Šalys atsakingai patvirtina, kad Daiktų kaina nustatyta abipusiu laisvanorišku susitarimu, atsižvelgiant į faktinę jų būklę ir realią vertę.“ Taigi, sudarant Sutartį UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 5 d. turto vertinimo ataskaita Sutartį tvirtinusiam notarui nebuvo pateikta.

Ši ataskaita nebuvo pateikta ir Kauno AVMI atliekamo patikrinimo metu, taip pat apie ją pareiškėja neužsiminė 2018 m. gruodžio 14 d. pateiktose pastabose dėl Patikrinimo akto (Komisijos bylos t. I b. l. 26-27). UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 5 d. turto vertinimo ataskaita pareiškėja Kauno AVMI pateikė 2019 m. sausio 25 d. kartu su papildomomis pastabomis dėl Patikrinimo akto (Komisijos bylos t. I b. l. 29-40). Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 5 d. turto vertinimo ataskaitos pareiškėja iki 2019 m. sausio 21 d. (papildomų pastabų dėl Patikrinimo akto data) ir neturėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Sutartis buvo sudaryta nesiremiant UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 5 d. turto vertinimo ataskaita, o ji buvo pateikta pareiškėjai jau gavus Patikrinimo aktą ir siekiant pagrįsti Sutartyje įtvirtintą šalių laisva valia sulygtą kainą.

Pažymėtina ir tai, kad šioje ataskaitoje nurodyta, jog turtui įvertinti buvo pasirinktas lyginamasis metodas. Teigiama, kad, taikant šį metodą, atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) mieste panašiose vietose įvykusių panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorių ir rinkoje siūlomų parduoti panašių objektų kainas, vertinamo objekto geografinę padėtį, fizinę būklę, pastatų konstrukcijas ir medžiagas, komunikacijas ir inžinierinę įrangą, nusidėvėjimą ir kitus veiksnius. Tuo pačiu nurodyta, kad prieš parinkdamas lyginamuosius objektus, vertintojas išanalizavo rinkos duomenis. Informacija šiai analizei gauta apklausus nekilnojamojo turto agentūras, savininkus, pasinaudojus VĮ Registrų centro įregistruotų sandorių duomenų baze, taip pat buvo analizuojama periodinėje spaudoje bei internetiniuose puslapiuose www.aruodas.lt ir www.edomus.lt skelbiama informacija.

Kaip matyti, palyginimui buvo pasirinkti keturi žemės sklypai, kurių 1 a kaina panaši, nurodoma, kad vertinamų sklypų duomenis panašūs, vietovė panaši, tačiau kuo pasireiškia šie panašumai taip ir nėra apibrėžta. Tuo pačiu iš šios ataskaitos turinio nėra galimybės suprasti, kodėl palyginimui buvo pasirinkti būtent joje nurodyti žemės sklypai, kokie ir kiek Kauno mieste panašiose vietovėse vertinimo metu buvo sudaryta panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorių, kokie sklypai ir už kokią kainą buvo siūlomi turto vertinimo metu. Tuo pačiu nėra pateikta informacija, kokios nekilnojamojo turto agentūros ir savininkai buvo apklausti, kokiais konkrečiai VĮ Registrų centro duomenims ir internetiniuose puslapiuose www.aruodas.lt ir www.edomus.lt skelbiama informacija naudojosi turto vertintojas.

Kai matyti, šioje ataskaitoje nurodyta ginčo sklypų vidutinė vertė yra 2,5 karto didesnė už VĮ Registrų cento nustatytą vidutinę rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nustatant ginčo sklypų rinkos vertę vadovautis pareiškėjos pateikta UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 5 d. turto vertinimo ataskaita, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai verčia abejoti joje nustatyta 312 000 Lt turto verte.

Kaip jau minėta, šioms abejonėms išsklaidyti teismas net kelis kartus siūlė pareiškėjai apsvarstyti ekspertizės skyrimo klausimą šioje byloje, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno AVMI užsakymu UAB „Apus turtas“ 2018 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18/064 NT bei Nr. 18/065 NT kiekvieno žemės sklypo rinkos vertė turto vertinimo dieną (2012 m. gruodžio 12 d.) buvo 13 800 Eur, taigi bendra abiejų sklypų vertė - 95 297,28 Lt (Komisijos bylos t. I, 181–207, t. II, b. l. 1–35).

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodiką 32 punktą vertintojas, prieš atlikdamas objekto apžiūrą, informuoja užsakovą apie objekto apžiūros datą ir laiką. Užsakovas (jeigu jis nėra ir objekto savininkas) turi informuoti objekto savininką, apie numatomą atlikti objekto apžiūrą. Komisijos byloje esančiuose žemės sklypų apžiūros aktuose nurodyta, kad apie turto apžiūrą objekto savininkui pranešė turto vertintojas (6 punktas, Komisijos bylos t. II b. l. 2, 37). Tuo pačiu apžiūros aktų 6 punkto teiginys „ar užsakovas informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros (pažymėti)“ pažymėtas „taip“, tačiau byloje nėra duomenų, kad Kauno AVMI pranešė VšĮ „BTL Sportas“ atstovui apie numatomą atlikti objekto apžiūrą ir gavo jo sutikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

VĮ Registrų centro ginčo sklypų vertė nurodyta 138 400 Lt, vertės nustatymo data – 2012 m. lapkričio 29 d., t. y. likus beveik dvejoms savaitėms iki Sutarties sudarymo. Ir nors UAB „Apus turtas“ ataskaitose pateikta išsami vertinamo turto analizė, tačiau jose ginčo turto vertė yra mažesne už tą, kuri nurodyta VĮ Registrų centro. Be to, UAB „Apus turtas“ atliekant turto vertinimą, nedalyvavo nei pareiškėja, nei turto savininko VšĮ „BTL Sportas“ atstovas, taigi atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nustatydamas ginčo žemės sklypų vertę, mokesčių administratorius turėjo vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nepagrįstai ginčo turto vidutinę rinkos vertę nustatė apskaičiuodamas vidurkį iš trijų turimų šaltinių, todėl tiek mokesčių administratoriaus sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Tuo pačiu negali būti pripažintu pagrįstu ir teisėtu Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas skundžiamas Inspekcijos sprendimas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, skundžiamų sprendimų dalys, kuriose nepagrįstai ginčo žemės sklypų vertė nustatyta 181 899,10 Lt, naikintinos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teisės pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis – pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010; 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2144-575/2019).

Nagrinėjamuoju atveju konstatavus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai ginčo turto vertę nustatė apskaičiuodamas vidurkį iš trijų turimų šaltinių, taip pat padarius išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju mokesčių administratorius turėjo vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis apie ginčo turto vidutinę rinkos vertę, jam kyla pareiga iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. S-94 (7-64/2019), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 68-45, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-47 dalis, kuriose vidutinė žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m, gruodžio 12 d. nustatyta 181 899,10 Lt ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai mokėtino gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų dydį šioje dalyje apskaičiuoti iš naujo.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė