Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. S-2(7-251/2016) (toliau – ir MGK sprendimas) dalį, kuria pripažinta, kad jam pagrįstai apskaičiuotas mokėtinas 29 591,34 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), šio mokesčio bauda ir delspinigiai; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 68-287 (toliau – ir VMI sprendimas) dalį, kuria patvirtinta 29 591,34 Eur GPM, šio mokesčio bauda ir delspinigiai; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) viršininko 2016 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (4.65)FR0682-410 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 29 591,34 Eur GPM, šio mokesčio baudą ir delspinigius. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 1 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)FR0680-236 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir už 2009–2012 m. pareiškėjui apskaičiavo GPM, privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD įmokos) ir jų delspinigius. Patikrinimo aktas patvirtintas Vilniaus AVMI sprendimu, kuriuo pareiškėjui į biudžetą nurodyta sumokėti 46 325,01 Eur GPM, 22 661,64 Eur šio mokesčio delspinigių, skirta 23 162,36 Eur GPM bauda, taip pat 6 177,59 Eur PSD įmokų, 4 093,76 Eur šių įmokų delspinigių ir skirta 3 088,78 Eur bauda. GPM ir PSD įmokos Patikrinimo akte apskaičiuotos ir Vilniaus AVMI sprendimu patvirtintos, nes patikrinimo metu mokesčių administratorius padarė išvadą, jog pareiškėjas iš UAB „Valymo paslaugos“ gavo pajamas ne už UAB „Ežerų krašto investicijos“ akcijų pardavimą, o kitokias neapmokestintas pajamas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI sprendimu, padavė skundą VMI, kuri sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą. Pareiškėjas ginčijo VMI sprendimą MGK, kuri skundą patenkino iš dalies: perdavė pareiškėjo skundą dėl jo gautų iš UAB „Ežerų krašto investicijos“ pajamų VMI nagrinėti iš naujo, o kitą VMI sprendimo dalį – dėl iš UAB „Valymo paslaugos“ gautų pajamų ir apskaičiuoto 29 591, 34 Eur GPM, šio mokesčio baudos ir delspinigių – patvirtino.

1.2. Pareiškėjas nesutiko su ta MGK sprendimo dalimi, kuria jam patvirtinti nurodymai sumokėti 29 591,34 Eur GPM, šio mokesčio baudą ir delspinigius. Patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma įrodo, kad pareiškėjas realiai pardavė UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijas UAB „Valymo paslaugos“. Nors pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. (akcijų pardavimo sutarties sudarymo dieną) neturėjo UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijų nuosavybės teise, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.306 straipsnio 1 dalies nuostatas pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti, ar pardavėjo įgyti ateityje. Todėl pareiškėjas galėjo perduoti akcijų nuosavybės teisę UAB „Valymo paslaugos“, kadangi po 2011 m. rugsėjo 23 d. akcijų pirkimo- pardavimo sutarties (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 23 d. sutartis) pasirašymo per 10 dienų jis jau buvo įregistruotas jų savininku VĮ Registrų centro.

1.3. Akcijų pardavimo realumą įrodo ir vėlesni UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijų perleidimai užsienio bendrovėms. Minėtos akcijos iš UAB „Valymo paslaugos“ perėjo „Riverside SRL Global Limited“ nuosavybėn, kaip ir buvo sutarta 2011 m. rugsėjo 15 d. sutartyje Nr. 2011-09-15 (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sutartis) tarp minėtų bendrovių, ir dėl kurios UAB „Valymo paslaugos“ siekė įsigyti šias akcijas iš pareiškėjo. Iš „Riverside SRL Global Limited“ UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijų nuosavybė vėliau perėjo Lenkijos bendrovei Eurosed, Spolka z ograniczona odpowiedzianoscia, o tai įrodo, kad vyko tolesni sandoriai šiomis akcijomis, tai būtų neįmanoma, jei pareiškėjas būtų likęs šių akcijų savininku. Lenkijos mokesčių administratorius taip pat patvirtino, kad pats pareiškėjas akcijų minėtai Lenkijos bendrovei nepardavė, o tai įrodo, kad jis pardavė akcijas būtent UAB „Valymo paslaugos“.

1.4. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 ir 69 straipsnius, kadangi MAĮ 69 straipsnis taikomas, kai nustatoma, jog mokesčių mokėtojas sudarė tam tikrą sandorį ir dėl šio sandorio gavo tam tikrą mokestinę naudą – galimybę nemokėti mokesčių. Mokesčių administratorius neįrodė, kad akcijų pardavimo sandoriu siekta mokestinės naudos, todėl turinio viršenybės prieš formą principas taikytas nepagrįstai.

1.5. Mokesčių administratorius laikėsi dviejų priešingų pozicijų: pirma, 2011 m. rugsėjo 23 d. UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijos pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausė ir parduoti jų pareiškėjas negalėjo, todėl jis iš UAB „Valymo paslaugos“ gavo ne vertybinių popierių perleidimo pajamas, o kitas pajamas; antra, pareiškėjas sudarė sandorį, siekdamas mokestinės naudos, t. y. siekė pasinaudoti mokestine lengvata, pagal kurią parduodant nustatytą laikotarpį išlaikytas akcijas neatsiranda prievolė mokėti mokesčio, todėl mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 69 straipsniu. Tačiau minėtos mokesčių administratoriaus pozicijos kartu nekoreliuoja, net jei sandoris dėl jo ydingumo negalioja, jis nesukuria jokių teisinių pasekmių ir nėra prasmės jo sukurtas pasekmes koreguoti taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Šis principas taikomas, kai mokesčių mokėtojo sudaryta sutartis visiškai galioja civilinės teisės prasme, tačiau jos tikslas ydingas (tik gauti mokestinės naudos) ir dėl to šis sandoris mokesčių tikslais gali būti ignoruojamas, nors civilinės teisės prasme toks sandoris ir toliau lieka galioti. Jei sandoris, visgi sudarytas, įvyko, galiojo ir pareiškėjas gavo pinigus už parduotas akcijas, tuomet reikėjo nustatyti pareiškėjo tikslą gauti mokestinės naudos, tačiau šiuo atveju mokesčių administratorius to nepadarė.

1.6. Perkelti pareigą mokėti mokesčius nuo išskaičiuojančio asmens galima tik tokiais atvejais, jei mokestinė nepriemoka susidarė dėl mokesčių mokėtojo sukčiavimo, piktnaudžiavimo teise ar kitų teisei prieštaraujančių veiksmų, apie kuriuos pirmasis (mokestį išskaičiuojantis asmuo), veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, nežinojo ir negalėjo žinoti. Mokesčių administratorius nenustatė, kad UAB „Valymo paslaugos“ nežinojo ar nesuprato, kokį sandorį sudarė ar už ką pareiškėjui išmokėjo pinigines lėšas. Todėl nepagrįstai mokestinės prievolės nustatytos pareiškėjui. Būtinų mokestiniam patikrinimui dokumentų pateikimas tik VMI negali būti vertinamas kaip pareiškėjo nesąžiningumo įrodymas, nes VMI yra paskutinė instancija, kuriai mokesčių mokėtojas turi pateikti visus dokumentus ir įrodymus. Pajamų iš UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijų perleidimo nedeklaravimas, minėtos bendrovės buveinės adreso ir jos direktoriaus gyvenamosios vietos adreso registravimas pareiškėjui priklausančiose patalpose bei šios bendrovės veiklos sustabdymas praėjus metams po 2019 m. rugsėjo 23 d. sutarties sudarymo neįrodo akcijų neperleidimo UAB „Valymo paslaugos“ fakto.

1.7. Pajamų gavimą ar negavimą įrodo ne jų deklaravimas, o sutarčių, kurių pagrindu gaunamos pajamos, vykdymo aplinkybės (atsiskaitymas pagal sutartis ir pan.). Jei mokesčių administratorius laikytųsi pozicijos, kad visi sandoriai, iš kurių pajamų mokesčių mokėtojai nedeklaravo, yra neįvykę, tai leistų asmenims, nenorintiems mokėti mokesčių, jų išvengti paprasčiausiai neįrašant pajamų savo mokesčių deklaracijose. Pareiškėjo pajamos iš UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijų pardavimo buvo lygios akcijų įsigijimo savikainai ir pildant GPM deklaraciją tokiu atveju apmokestinamųjų pajamų neatsiranda. Todėl pareiškėjas, žinodamas, kad GPM mokėjimo prievolės jam vis tiek neatsiranda, šių pajamų nedeklaravo. Pareiškėjas pajamas gavo per banką, o UAB „Ežerų krašto investicija“ akcijų pirkėjas pagal nustatytą tvarką privalėjo metams pasibaigus VMI pranešti apie pareiškėjui išmokėtas sumas, todėl nedeklaruodamas tokių pajamų pareiškėjas nesitikėjo ir nesiekė nuslėpti paties sandorio.

1.8. Pareiškėjas niekaip nebuvo susijęs nei su UAB „Valymo paslaugos“, nei su jos akcininkais ar vadovais, todėl negalėjo daryti jokios įtakos minėtos bendrovės sprendimams. Jis nėra atsakingas ir už tai, kad UAB „Valymo paslaugos“ ir UAB „Ežerų krašto investicija“, praėjus daugiau kaip metams po akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, sustabdė savo veiklą. Minėto sandorio sudarymo metu UAB „Valymo paslaugos“ veikė ir tai nenuginčyta. Ši bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų tik praėjus metams po 2011 m. rugsėjo 23 d. sutarties sudarymo. Šio sandorio metu UAB „Valymo paslaugos“ turėjo darbuotojų ir pakankamai lėšų atsiskaityti su pareiškėju.