Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. A. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams.

Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. A. priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 340,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. A. priteista 1183,37 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. A. priteista 390,09 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 19 d., apie 00.40 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė A. P. į dešinę koją, nuo ko A. P. nugriuvo ant žemės, taip, ne mažiau kaip vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kariame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimą, dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžį, dėl kurio A. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, kas sukėlė A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniame skunde T. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti: paskirti minimalią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę; sumažinti A. P. priteistos neturtinės žalos dydį; Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog T. A. yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, atlieka karo prievolę, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamai pozityviai įvertintos skiriant bausmę. Be to, teismas neįvertino, jog T. A. nebuvo konflikto iniciatorius ir į jį įsivėlė daug vėliau. Skiriant bausmę taip pat liko neįvertintas ir paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. kad jis nesiekė konflikto užbaigti kuo greičiau ir taikiai.Pasisakydamas dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam apeliantas teigia, jog sveikatos sutrikdymas kaip nesunkus buvo įvertintas ne dėl konkrečių sužalojimų ar jų pobūdžio, bet vien dėl gydymo trukmės, viršijusios 10 dienų, o šis faktorius visuomet daugiau ar mažiau subjektyvus. Nuosprendyje nurodyta, jog neturtinės žalos dydis dėl nusikaltimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį prasideda nuo 145 Eur. Apeliantas mano, jog nukentėjusiajam neturėjo būti priteistas didesnis, nei teismų praktikoje įtvirtintas minimalus tokios žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde taip pat manoma, jog Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Tuo tarpu abu ieškovų ieškiniai savo esme ir prasme yra būtent regresiniai, ką tiesiogiai patvirtina ir tai, kad abu ieškovai savo teisę į žalos atlyginimą motyvuoja būtent regresinio reikalavimo teise, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo T. A. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su paskirta bausme ir priteistais civiliniais ieškiniais.Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę T. A. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad T. A. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, taip pat teisingai įvertino tai, kad T. A. baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimo laikas pasibaigęs, teistas 1 kartą, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, turi pastovią gyvenamąją vietą, atlieka karo prievolę. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. A. pagrįstai paskirta pati švelniausia, t. y. laisvės apribojimo bausmė. Sprendžiant dėl paskirtos bausmės dydžio, pažymėtina, kad BK 48 straipsnio 2 dalis numato, jog ši bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Apylinkės teismas skyrė mažesnę bausmę, nei sankcijos vidurkis, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti pagrindo nėra.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nukentėjusiajam A. P. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas turi pareigą spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis nuo sužalojimo iki operacijos kentė didelius čiurnos skausmus. Dėl skausmo buvo sunku miegoti, bet koks judesys keldavo dar didesnį skausmą. Po operacijos taip pat teko kęsti skausmą. Šiai dienai einant ilgesnį atstumą skausmas atsinaujina. Siekiant atstatyti koją nukentėjusysis net ir pasibaigus reabilitacijai turi kasdien skirti po 1 val. savo asmeninio laiko kojos mankštinimui. Nukentėjusysis po kojos operacijos nebegali aktyviai sportuoti. Dėl patirtų sužalojimų 2 mėnesius negalėjo vairuoti automobilio ir dėl to patyrė nepatogumus. Visa tai rodo, jog A. P. patyrė didelius tiek dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą ir nepatogumus, todėl konstatuojama, jog priteista 800 Eur neturtinės žalos suma atitinka nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-788/2017 (priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti), 2K-24-895/2017 (priteista 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti), 2K-36-895/2017 (priteista1000 Eur neturtinei žalai atlyginti).Apeliantas teigia, jog sveikatos sutrikdymas kaip nesunkus buvo įvertintas ne dėl konkrečių sužalojimų ar jų pobūdžio, bet vien dėl gydymo trukmės, viršijusios 10 dienų. Tačiau akivaizdu, jog nukentėjusysis patyrė konkrečius sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialisto išvadoje Nr. G3036/2016(02). Minėtoje išvadoje nustatyta, jog A. P. padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kairiame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimas, dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžis. Taigi nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra patvirtinti objektyviais duomenimis, o gydymo trukmė negrindžiama išimtinai subjektyviais nukentėjusiojo nusiskundimais.Apeliaciniame skunde T. A. taip pat teigia, jog Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, tam pagrįsti remiasi kasacinės instancijos nutartimi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje Nr. 2K-269/2014 pasisakyta, kad regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, tačiau minėtoje byloje susiklosčiusi situacija nėra analogiška nagrinėjamai šioje byloje, remtis ten suformuotu precedentu pagrindo nėra. Paminėtoje byloje iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus naudai buvo priteista 148 800 Lt žalos atlyginimo, taigi reikalavimai atlyginti žalą buvo pareikšti ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje Nr. 1A-373-449/2017 pasisakyta, jog sprendimas priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo gydymo išlaidas teritorinei ligonių kasai neprieštarauja ne tik BPK 109 straipsniui, tačiau ir jau seniai įtvirtintai ir galiojančiai teisminei praktikai nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys yra analogiško pobūdžio kaip ir teritorinės ligonių kasos, todėl pagrįstai buvo nagrinėjamas vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis. Taigi aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pagrįstai Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai buvo tenkinti.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.