Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Janinai Skuodienei, dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovui advokato padėjėjui M. C., atsakovei L. M. ir trečiajam asmeniui A. M., jų atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. priešieškinį R. B. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3000,00 Lt skolą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2011-04-21 atsakovė ieškovui įteikė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo jam sumokėti 3000,00 Lt iki vekselyje nurodytos datos, t.y. 2011-03-22. Nurodė, kad minėtas vekselis yra išduotas vekselio davėjo (atsakovės) skolai, vekselio gavėjui (ieškovui) patvirtinti, kuriuo atsakovė iš jo pasiskolino 3000,00Lt. Nurodė, kad į notarą nustatytu terminu nesikreipė, nes manė, jog atsakovė geranoriškai įvykdys savo įsipareigojimą. 21014-02-03 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas su raginimu įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė ir liko skolinga ieškovui 3000,00 Lt.

Atsakovė ir trečiasis asmuo A. M. pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentą, kuris įvardintas paprastuoju vekseliu, sudarytą Klaipėdos mieste, pagal kurį L. M. 2011-03-22 turėjo grąžinti 3000,00Lt; priteisti L. M. ir A. M. naudai iš ieškovo 3000,00 Lt skolą už pavėsinės įrengimą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad vekselį prašo pripažinti negaliojančiu, nes jis nėra pasirašytas Klaipėdoje, be to skiltyje kur neva ji įsipareigoja sumokėti ieškovui 3000,00 Lt skolą, nėra jos pasirašytas, todėl šis skolinis dokumentas neturi juridinės galios ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Nurodo, kad ieškovas pats yra jiems skolingas 3000,00 Lt, nes jis nėra sumokėjęs jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui A. M. 3000,00 Lt už pavėsinės įrengimą. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis su ieškovu 2012 metų rugpjūčio mėn., sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią iš ieškovo medžiagų buvo pastatyta pavėsinė, esanti Dovilų mstl., Klaipėdos r., už kurios pastatymą jis turėjo gauti 3000,00 Lt atlygį, tačiau ieškovas šių pinigų jam nesumokėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokato pad. M. C. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas papildomai paaiškino, kad vekselis surašytas buvo 2011-03-22, 3000,00 Lt atsakovei paskolinti 3 metams, o vekselyje grąžinamos skolos data nurodyta 2011-03-22 dėl suklydimo. Paaiškino, kad jis bandė susigrąžinti geruoju pinigus iš atsakovės, tačiau nebuvo galima su ja susiskambinti, todėl jis parašė jai raštą pretenziją dėl pinigų grąžinimo. Vekselio pasirašymo metu atsakovei buvo perduoti pinigai, nes atsakovė su vyru norėjo pirkti mašiną. Paaiškino, kad atsakovė dar kartą skolinosi iš jo 600,00 Eur, tačiau juos ji grąžino, todėl jis vekselį grąžino atsakovei. Paaiškino, kad vekselį jis surašė kompiuteriu pats, vekselis surašytas adresu Kulių 8, Dovilai, Klaipėdos r. Vekselį rašė pagal pavyzdį, jo nekoregavo. Vekselyje jis padarė techninę klaidą, pinigus nurodė grąžinti 2011 m., o turėjo būti 2014. Pripažino, kad stogo darbus atliko M ir buvo sutarę dėl 2000,00 Lt sumos sumokėjimo, kai M baigė darbus, jis sumokėjo jam 2000,00 Lt. Pinigų perdavimą M matė jo sugyventinė S ir draugas B . Kolonas pavėsinei jis pasistatė pats padedamas K , o M tik uždėjo stogą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiai rašytiniais įrodymais, ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų V. S., V. B., J. K. ir R. M. parodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš paprastojo neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėja L. M. (atsakovė) 2011-03-22 išdavė vekselio gavėjui R. B. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui iki 2011-03-22 sumokėti 3000,00 Lt. A. L. M. pasirašė, kad vekselį apmokėjimui gavo 2011-03-22, mokėjimo vieta nurodyta Pušų g.49-17, Gargždai. Nustatyta, kad vekselio grafoje, kurioje yra žyma L. M., asmens kodas ir adresas, vekselio davėjo vardo, pavardės ir parašo nėra. 2014-02-03 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti 3000,00 Lt įsiskolinimą iki 2014-03-03, nurodydamas, kad atsakovė vekselį įsipareigojo sumokėti iki 2011-03-22. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti pastatyta pavėsinė prie gyvenamojo namo, atsakovo teigimu, prie ieškovo R. B.. Ieškovas iš esmės teismoposėdžiometu patvirtino aplinkybes, kad trečiasisi asmuo dengė jam priklausančios pavėsinės stogą.

Dėl ieškinio reikalavimo.

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 3000,00 Lt skolą pagal 2011-03-22 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (LAT 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė buvo pasirašę paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame atsakovė įsipareigojo iki 2011-03-22 sumokėti R. B. (ieškovui) 3000,00 Lt, vekselis surašytas 2011-03-22, tačiau vekselyje, grafoje vekselio davėjas nėra atsakovės parašo, atsakovė vekselyje yra pasirašiusi, kad vekselį apmokėjimui gavo 2011-03-22. Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių, kad skolinosi iš ieškovo 3000,00 Lt sumą automobilio pirkimui, tačiau ji teigė, kad tuos pinigus grąžino po 3 mėnesių, o vekselį atsakovė pasirašė grąžinant pinigus, manydama, kad ji pasirašo todėl, kad grąžina pinigus ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažįsta tai, kad skolinosi iš ieškovo 3000 Lt, nors vekselio grafoje nėra vekselio davėjos (atsakovės) parašo, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės pasirašė paskolos sutartį, kurią įformino kaip paprastąjį neprotestuotiną vekselį, šiuo atveju vertinamą skolos rašteliu. Šiame raštelyje (paprastajame neprotestuotiname vekselyje) nėra nurodyta, kad atsakovė pinigus gavo, tačiau ji pripažino teismo posėdžio metu, kad gavo iš ieškovo 3000,00 Lt, todėl daryti išvada, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą. Kad ieškovas 2014-02-03 pareikalavo iš atsakovės, jog pastaroji grąžintų skolą, matyti iš byloje esančio rašytinio įrodymo (pretenzijos). Įvertinus šį vekselį kaip paprastą skolos raštelį, atsakovė nėra atleidžiama nuo pareigos įvykdyti prievolę – grąžinti skolą ieškovui. Paskolos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XLIII skyrius. Pagal LR CK 6.870str. apibrėžtą paskolos sutarties sąvoką šiai sutarčiai būdingos dvi esminės sąlygos: pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti gautą pinigų sumą arba gautus daiktus. Iš pateikto paprastojo vekselio, pripažinto paskolos rašteliu, matyti, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 3000,00 Lt, todėl būtent atsakovė kaip vekselio davėja turi pareigą patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui išduoti nebuvimą ar jo negaliojimo pagrindą. Skolos dokumentas yra pas ieškovą, atsakovė neturi piniginės prievolės įvykdymą (sumokant vekselyje nurodytą pinigų sumą) galinčio patvirtinti pakvitavimo (LR CK 6.65 str., ĮPVĮ 41 str.), neįrodinėjo prievolę pasibaigus kitu CK IX skyriuje numatytu pagrindu, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, nes atsakovė neįrodė jokiais įrodymais pinigų grąžinimą ieškovui. Trečiojo asmens A. M. parodymai vertinami kritiškai, nes jis yra atsakovės sutuoktinis ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, ieškovė duodama paiškinimus juos davė nenuosekliai, nes teigė, kad vekselį pasirašė tada, kai grąžino skolą, o vėliau jau teigė, kad ji gražinusi skolą išmetė vekselį.

Tiek Lietuvos Respublikos CPK 12 str., tiek 178 str. nuostatos numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, tačiau šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas, tai yra šiuo atveju atsakovas (LR CK 6.875 str.). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto, todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji paskolos raštelyje nurodytą sumą grąžino ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, tai yra į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (LR CK 6.65 str.), todėl skolininkas, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovė ir trečiasis asmuo priešieškiniu reiškią pirmą reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentą, kuris įvardintas paprastuoju vekseliu, sudarytą Klaipėdos mieste, pagal kurį L. M. 2011-03-22 turėjo grąžinti 3000,00 Lt skolą R. B..

Byloje nustatyta, kad vekselio davėja L. M. (atsakovė) 2011-03-22 išdavė vekselio gavėjui R. B. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui iki 2011-03-22 sumokėti 3000,00 Lt. A. L. M. pasirašė, kad vekselį apmokėjimui gavo 2011-03-22, mokėjimo vieta nurodyta Pušų g.49-17, Gargždai. Nustatyta, kad vekselio grafoje, kurioje yra žyma L. M., asmens kodas ir adresas, vekselio davėjo vardo, pavardės ir parašo nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (2008-06-03 nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008).

Šioje byloje patenkinus ieškinį visiškai ir paprastą neprotestuotiną vekselį pripažinus skolos rašteliu atsakovės ir trečiojo asmens priešieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentą, kuris įvardintas paprastuoju vekseliu, sudarytą Klaipėdos mieste, pagal kurį L. M. 2011-03-22 turėjo grąžinti 3000,00 Lt skolą R. B., atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas mano, kad netinkamas ir neapdairus pačios atsakovės elgesys atliekant nesuprantamą teisinį veiksmą negali būti pagrindu dokumento teisėtumui. Be to, atsakovė pati pripažino, kad ant vekselio yra jos parašas, ji jį pasirašė niekieno neverčiama, savo noru. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentą, kuris įvardintas paprastuoju vekseliu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Antruoju priešieškinio reikalavimu atsakovė ir trečiasis asmuo reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo L. M. ir A. M. naudai 3000,00 Lt skolą už pavėsinės įrengimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal žodinę sutartį jis su ieškovu 2012 metų rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią, iš ieškovo medžiagų buvo pastatyta pavėsinė, esanti Dovilų mst., prie ieškovui priklausančios valdos, o ieškovas trečiajam asmeniui turėjo sumokėti 3000,00 Lt, tačiau nesumokėjo. Ieškovas R. B. pripažino, kad buvo sudaręs žodinę rangos sutartį su atsakovu dėl pavėsinės stogo uždengimo, tačiau nepripažino tai, kad trečiasis asmuo pastatė visą pavėsinę bei nurodė, kad už pavėsinės stogo dengimų buvo sutarę, kad trečiajam asmeniui sumokės 2000,00Lt sumą ir šią sumą jis yra sumokėjęs.

Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų (reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą) aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktą, stogo darbai laikytini statybos darbais, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos bendrosios rangos sutarties bei specifinės rūšies - statybos rangos teisinį reglamentavimą nustatančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (CK 6.644 - 6.671 str. ir CK 6.681-6.699 str.).

Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644str. 1d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645str. 1d. apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas, kaip ir buvo šios bylos atveju – pavėsinės stogo dengimas. Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 str. 1d., 6.645str. 1d.); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645str. 3d., 6.649str. 1d. 2p.); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644str. 3d., 6.645 str. 3d.) (LAT 2013-01-16 nutartis 3K-3-110/2013).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė rangos sutartis dėl pavėsinės pastatymo, tačiau ieškovas pripažino, kad su trečiuoju asmeniu sutarė, kad jis uždengs pavėsinės stogą ir jis jam sumokės 2000,00 Lt, todėl teismas mano, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, nes rangos sutartimi gali būti pripažįstamas ir žodžiu sudarytas susitarimas (CK 1.72str. 1d.), nes nei CK 1.73str. 1d. 1-9 p., nei CK 6 knygos XXXIII skyrius, reglamentuojantis rangos teisnius santykius nenustato privalomos rašytinės rangos sutarčių formos (CK 1.73str. 1d. 10 p.) (2013-01-10 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-461/2013). Pagal CK 1.63str. 1d., sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (to paties straipsnio 6d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir trečiasis asmuo reikalavimą priteisti 3000,00 Lt grindė tuo, kad su ieškovu - sudarė dvišalį sandorį- statybos rangos darbų sutartį. Faktą, kad trečiasis asmuo statė ieškovui pavėsinę patvirtino ir liudytojai V. B., V. S. ir R. M., dėl to byloje ginčo nėra, tačiau ginčas byloje kilo dėl atliktų darbų apimties ir atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovas pripažino, kad pavėsinės stogui uždengti jis sutarė su trečiuoju asmeniu dėl darbų atlikimo, tačiau teigė, kad už atlikus darbus jis atsiskaitė su trečiuoju asmeniu, sumokėdamas jam sutartą atlygį 2000,00 Lt. Trečiasis asmuo įrodinėjo, kad pavėsinė buvo pastatyta visa, pradedant nuo kolonų pastatymo iki stogo uždengimo, nurodė, kad jis pavėsinę statė apie 3-4 savaites, su kelių dienų pertrauką, tą faktą paliudijo ir liudytojas R. M., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad su savo tėvu statė ieškovui pavėsinę, tačiau su tėvu nebuvo atsiskaityta. Ieškovas įrodinėjo, kad trečiasis asmuo pastatė tik pavėsinės stogą, o kolonas ir kitus darbus jis atliko su Krenciumi. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paliudijo, kad kartu su ieškovu statė pavėsinę, po to stogui uždengti jis samdėsi Milašių. Tai, kad stogą dengė tretysis asmuo su sūnumi patvirtino ir liudytojas V. B.. Ieškovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad jis A. M. perdavė 2000,00 Lt iš karto po pavėsinės pastatymo, nurodydamas, kad pinigų perdavimo faktą matė jo sugyventinė S ir B . L. S. ir B teismo posėdžio metu paliudijo, kad jie matė, kaip ieškovas perdavė M pinigus už pavėsinės pastatymą, tačiau kokią pinigų sumą nežino, bet girdėjo, kad du tūkstančius, tačiau šių liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nes V. S. yra ieškovo R. B. sugyventinė, o V. B. ieškovo draugas. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto trečiajam asmeniui už atliktus darbus, o trečiasis asmuo R. M. neįrodė atliktų darbų apimties, nes liudytojas R. M. yra trečiojo asmens sūnus, todėl jo parodymai vertinami taip pat kritiškai, be to, tai, kad trečiasis asmuo dengė tik stogą ir atliko stogo sutvirtinimo darbus paliudyjo ir liudytojas K . Liudytojos V. S. ir V. B. parodymai dėl atsiskaitymo už stogo dengimo darbus nesutampa, nes V. S. nurodė, kad tai, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu atsisakitė mate ji ir V. B., ji nurodė, kad matė kaip ieškovas išsiėmė ir atskaičiavo 2000,00Lt sumą ir ją perdavė trečiajam asmeniui ir tai buvo pavėsinėje., o liudytojas V. B. nurodė, kad pinigus atidavė ieškovas už stogo dengimą svetainėje ir atiduodant pinigus dalyvavo ieškovas, jo sugyventinė, atsakovė ir treysis asmuo.

Civilinio proceso kodeksas numato pareigą kiekvienai iš bylos šalių įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 178 str.). Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, jog ieškovas R. B. priėmė atliktus darbus, todėl įgijo pareigą sumokėti už atliktą darbą. Kadangi ieškovas R. B. pripažino, kad už atliktus darbus jis turėjo sumokėti trečiajam asmeniui 2000,00 Lt, o trečiasis asmuo A. M. neįrodė sutartos kainos, yra pagrindas priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš ieškovo R. B. priteisti atsakovei L. M. ir trečiajam asmeniui A. M. 2000,00 Lt skolą už pavėsinės įrengimą.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 98str. 1, 3d.). Ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 68,00Lt žyminį mokestį ir 2000,00 Lt už advokato paslaugas, ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinas 68,00 Lt žyminis mokestis ir 2000,00 Lt už advokato paslaugas. Kadangi atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atsakovės pusėje priešieškinis patenkintas iš dalies, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė ir trečiasis asmuo už priešieškinį sumokėjo 180,00Lt žyminį mokestį ir 1500,00 Lt už advokato paslaugas, priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovei ir trečiajam asmeniui solidariai priteistinas 119,00 Lt žyminis mokestis ir 990,00 Lt už advokato paslaugas (LR CPK 93str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. M., a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Lt (868,00 Eur) skolos ir 2068,00 Lt (598,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. B., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo R. B., a.k(duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (579,00 Eur) skolos ir 1109,00 Lt (321,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atsakovės pusėje A. M., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.