Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-461/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-10
Bylos Nr.: 2A-461/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00022-2010-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus, Dalia Vasarienė
Atsakovas: Darbo
Trečiasis asmuo: D. P., A. B.

Civilinė byla Nr. 2A-461/2013Proceso Nr. 2-57-3-00022-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 52.3; 121.21

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ ieškinys atsakovui Darbo partijai dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus ir palūkanų priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims D. P. ir A. B., civilinės bylos Nr. 2-506-159/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl viešojo juridinio asmens atsakomybės pagal sandorį, kurį sudarė juridinio asmens organas, viršydamas savo kompetenciją.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 437 982,60 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pagal panaudos sutartį Darbo partijos Klaipėdos filialui suteikė avarinės būklės pastatą – negyvenamąsias patalpas, adresu Daržų g. 1A, Klaipėdoje. Ieškovas šiose patalpose atliko kapitalinius statybos remonto darbus. Rašytinė statybos rangos darbų sutartis ir atliktinų statybos rangos darbų sąmata sudaryta nebuvo, sąmatos nebuvo įmanoma sudaryti dėl 74 proc. pastato nusidėvėjimo. Susitarta už atliktus darbus mokėti etapais pagal atliktų darbų priėmimo aktus. Nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio pastatas adresu Daržų g. 1A, Klaipėdoje, buvo suremontuotas ir pripažintas tinkamu naudotis. Visus atliktų darbų priėmimo aktus pasirašė Darbo partijos Klaipėdos filialo pirmininko A. B. pavaduotoja D. P.. Atliktų darbų priėmimo aktai ir suma, už kuriuos atlikti darbai ginčijami nebuvo, atliktų darbų priėmimo aktai laikytini šalių sudarytais sandoriais. Dėl ieškovo atliktų darbų kokybės pretenzijų nepareikšta, atsakovo Darbo partijos Klaipėdos filialas naudojasi ieškovo suremontuotomis patalpomis, jų vertė padidėjo beveik iki 500 000 Lt, todėl atsakovas ieškovui privalo sumokėti 437 982,60 Lt už atliktus statybos rangos darbus ir sunaudotas statybines medžiagas.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovui nebuvo žinoma apie 2006 metais ieškovo UAB „Plienas“ Darbo partijos Klaipėdos filialui pagal panaudos sutartį perduoto pastato, adresu Daržų g. 1A, Klaipėdoje, atliekamą kapitalinį remontą. Atsakovui nebuvo pateikti ieškovo atliktų darbų priėmimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 2 straipsnį Darbo partija yra viešasis juridinis asmuo; pagal minimo įstatymo 7 straipsnį partijų struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys; politinės partijos filialai ar atstovybės veikia pagal politinės partijos patvirtintus nuostatus. Pagal Darbo partijos Klaipėdos miesto filialo nuostatų 9.2.4 punktą, filialo pirmininkas neturi teisės pasirašyti sutarčių, kurių suma viršija 10 000 Lt. Rašytinė statybos rangos darbų sutartis sudaryta nebuvo, nes Darbo partijos Klaipėdos filialo pirmininkas A. B. be atskiro įgaliojimo neturėjo teisės Darbo partijos vardu sudaryti sandorių. Trečiojo asmens A. B. su ieškovu sudaryta žodinė statybos rangos sutartis nesukelia atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, prievolių. Atsakovas, kaip viešasis juridinis asmuo, neatsakingas pagal sandorius, sudarytus pažeidus Darbo partijos valdymo organų kompetenciją. Atsakovas nepatvirtino ieškovo atliktų pastato, adresu Daržų g. 1A, Klaipėdoje, statybos remonto darbų, atliktus darbus priėmusiam ir atliktų darbų priėmimo aktus pasirašiusiam trečiajam asmeniui D. P. nebuvo išduotas įgaliojimas priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus. Atsakovui nebuvo perduoti ieškovo atliktų darbų priėmimo aktai ir trečiojo asmens, D. P., ne visos pasirašytos PVM sąskaitos faktūros.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į trečiojo asmens A. B. paaiškinimus: 1) kad su Darbo partijos pirmininku V. U., dalyvaujant frakcijos seniūnui V. G., buvo susitarta dėl Darbo partijos Klaipėdos miesto filialui pagal panaudos sutartį perduoto avarinės būklės pastato, adresu Daržų g. 1A, Klaipėdoje, atliktinų remonto darbų; 2) kad A. B. vienasmeniškai priėmė sprendimus ir dėl pastato, adresu Daržų g. 1A, Klaipėdoje, atliktinų remonto darbų, ir dėl pastato remontui naudotinų statybinių medžiagų, ir dėl atliktinų statybos remonto darbų kainos už 350 000 Lt pagal preliminarius skaičiavimus ir sprendimą nesudaryti su ieškove rašytinės sutarties, bei į šių trečiojo asmens paaiškinimų sąsajumą su liudytojo V. U. parodymais, kad: 1) A. B. prieš remonto darbų atlikimą kreipėsi dėl Darbo partijos Klaipėdos miesto filialui pagal panaudos sutartį perduotų patalpų remonto, tačiau nepateikė sutarties, su juo nederino naudotinų medžiagų ir atliktinų darbų apimties ir kainos; 2) kad nebuvo pritarta į pastato remontą investuoti 360 000 Lt; 3) kad A. B. buvo pranešta kreiptis į Darbo partijos prezidiumą, kad būtų patvirtintas leidimas remontuoti Darbo partijos Klaipėdos miesto filialui pagal panaudos sutartį perduotas patalpas, bei priėjo prie išvados, kad trečiasis asmuo A. B., žinodamas, jog pagal Darbo partijos Klaipėdos miesto filialo nuostatų 9.2.4 punktą filialo pirmininkui nesuteikta teisė pasirašyti filialo sudaromos sutarties, sutarties sumai viršijant 10 000 Lt, jei sutarties suma viršija nurodytą 10 000 Lt, ji turi būti patvirtinta Partijos pirmininko arba jo įgalioto asmens, taip pat žinodamas preliminarią atliktino remonto už 360 000 Lt kainą, sutarties nesudarymą grįsdamas žymiai mažesne atliktinų statybos remonto darbų kaina, kad trečiasis asmuo A. B. vienasmeniškai davęs ieškovui žodinį leidimą atlikti ginčo pastato statybos remonto darbus, su ieškovu nesudaręs apytikrės sąmatos numatomiems darbams atlikti, nesusitaręs dėl preliminarios atliktinų darbų kainos (CK 6.653 str. 3 d.), davęs žodinį nurodymą trečiajam asmeniui D. P. pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus, trečiasis asmuo D. P. neturėdama atsakovo jai išduoto įgaliojimo pasirašyti minėtus atliktų darbų priėmimo aktus; taip pat minimo žodinio susitarimo metu A. B. buvęs UAB „Plienas“ akcininku – pažeidė viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, todėl trečiojo asmens A. B. žodinis susitarimas su RUAB „Plienas“ vadovu G. B. dėl statybos remonto darbų atlikimo už 437 982,60 Lt juridiniam asmeniui nesukelia prievolių (CK 2. 84 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs trečiojo asmens A. B. paaiškinimus, kad ne kartą buvo kreiptasi dėl ieškovo pateiktų sąskaitų už atliktus ginčo pastato statybos remonto darbus apmokėjimo, liudytojo V. U. parodymus, kad Darbo partijos prezidiumas nėra priėmęs sprendimo dėl apmokėjimo ieškovui už atliktus darbus, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo A. B. 2011-04-15 kreipėsi į Darbo partijos tarybą dėl apmokėjimo už atliktus statybos remonto darbus, darė išvadą, kad ieškovas į bylą nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo valdymo organai patvirtino ieškovo ir trečiojo asmens A. B. žodinį sandorį dėl ginčo pastato už 437 982,60 Lt sumą atliktų statybos remonto darbų (CPK 178 str.), nes tik Darbo partijos prezidiumui suteikta teisė analizuoti ir vertinti partijos skyrių (filialų) veiklą, išklausyti jų ataskaitas, teikti metodinę ir praktinę paramą, Darbo partijos pirmininkas savo veikloje privalo vadovautis ir Prezidiumo nutarimais (Darbo partijos statuto 11.3; 14.10 p.). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, būdamas verslininku, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, pasitikėdamas Darbo partijos Klaipėdos miesto filialo pirmininku ir įmonės akcininku A. B., todėl atsakovui nepatvirtinus sandorio, ieškovui tenka visos atsakovo nepatvirtinto sandorio dėl ginčo pastato už 437 982,60 Lt sumą atliktų statybos remonto darbų neigiamos pasekmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas RUAB „Plienas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai – priteisti ieškovui iš atsakovo 437 982,60 Lt pinigų sumą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas – pirmosios instancijos teisme advokatei sumokėtą 8 470 Lt atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto savivaldybės ir Darbo partijos sudarytos ginčo turto panaudos sutarties 6.4. punkte buvo numatyta atsakovo pareiga savo lėšomis atlikti šio pastato remontą. Vietoj atsakovo pastato remontą savo lėšomis atliko ieškovas. Todėl konstatuotina, kad: 1) ieškovas savo lėšomis įvykdė atsakovo prievolę, nustatytą panaudos sutartyje, 2) atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, nors buvo toks susitarimas, 3) atsakovas ilgą laiką naudojo ir iki šiol naudoja, o, vadovaujantis kartu su apeliaciniu skundu pateikiamu papildomu susitarimu pratęsus panaudos terminą, iki 2014 metų naudos savo veikloje suremontuotą pastatą. Tai rodo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Šiuo atveju taikytinos nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančios teisės normos. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta ieškovo pareiga nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Konkrečios įstatymo normos ieškovas neprivalo nurodyti. Ieškovo reikalavimai ir jų dydis pagrįsti byloje nustatytomis ir teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, tad yra faktinis pagrindas ir teisinė galimybė priteisti ieškovui 437 982,60 Lt kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą, net jei anksčiau ši teisės norma nebuvo nurodyta.Teismo sprendime kaip teisinis pagrindas atmesti ieškinį nurodyta CK 2.84 straipsnio 1 dalis, t.y. žodinis susitarimas dėl statybos remonto darbų atlikimo nesukelia juridiniam asmeniui prievolių, nes trečiasis asmuo A. B. pažeidė viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją. Teismas nenurodė, jog sandorio forma, t.y. žodinis susitarimas sudarytų kliūtį patenkinti ieškinį. Tokia pozicija pagrįsta įstatymo normomis – CK 1.73 straipsnis nenumato, kad tokiam sandoriui privaloma rašytinė forma, o CK 1.72 straipsnis leidžia sudaryti sandorius, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, sudaryti žodžiu. Be to, byloje yra ir pakankamai rašytinių įrodymų – sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo aktų, kurie dokumentaliai patvirtina sandorio sudarymo, remonto darbų atlikimo ir jų priėmimo faktus. Teismo sprendime taip pat pasakyta ir apie atliktų darbų vertę – teismas nurodė, kad statybos darbų vertė sudarė 437 982,60 Lt.Teismas sprendime padarė faktinę klaidą, nurodydamas, kad A. B. yra UAB „Plienas“ akcininkas. Byloje pateikta informacija apie A. B. dalyvavimą juridiniuose asmenyse, iš kurios matyti, kad jis nėra UAB „Plienas“ akcininkas. Ši faktinė klaida galėjo turėti tiesioginės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Darbo partija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliaciniame skunde apeliantas kelia naujus argumentus ir reikalavimus, kurių nenurodė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio reikalavimus. Tai yra, ieškinyje apeliantas savo teises kildino iš rangos santykių, todėl ieškinio pagrindas yra CK 6.644, 6.647, 6.653, 6.655, 6.681 ir 6.687 straipsnių pažeidimai, o ieškinio dalykas – iš šių pažeidimų kildinami reikalavimai, tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas savo pažeistas teises gina CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu ir kelia reikalavimus grąžinti jam be pagrindo įgytą turtą. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas, tuo labiau – tenkinamas. Pažymima ir tai, jog ginčo nekilnojamasis turtas priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, Darbo partija šiuo pastatu naudojasi panaudos pagrindais, panaudos sutartyje numačius, kad lėšos, investuotos į pastato remontą, negrąžinamos. Taigi, dėl apelianto ir A. B., veikusio viršijant jam, kaip filialo vadovui, suteiktus įgaliojimus, veiksmų praturtėjo pastato savininkas, o atsakovo turtinei padėčiai šio turto pagerinimas neturėjo įtakos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad turto pagerinimai buvo atlikti Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiam pastatui, jeigu bylą nagrinėti pagal reiškiamus reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo, skundo nagrinėjime turėtų dalyvauti savivaldybė, nes priešingu atveju būtų pažeisti CPK 266 straipsnio reikalavimai.Dėl teismo konstatuotos aplinkybės, jog A. B. buvo UAB „Plienas“ akcininkas, kurią apeliaciniame skunde ginčija apeliantas, atsakovas nieko nurodyti negali. Ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, ji neįtakojo teismo sprendimo, nes ieškovo reikalavimai buvo atmesti kitais, t.y. CK 2.84 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2006 m. birželio- lapkričio mėnesių laikotarpiu atliko pastato – negyvenamųjų patalpų Daržų g. 1A, Klaipėdoje, kurias Klaipėdos miesto savivaldybė panaudos sutarties pagrindu perdavė naudotis Darbo partijos Klaipėdos filialui, 437 982,60 Lt vertės kapitalinio remonto darbus. Rašytinė statybos rangos darbų sutartis ir atliktinų statybos rangos darbų sąmata sudaryta nebuvo. Dėl statybos rangos darbų atlikimo, jų preliminarios kainos ieškovas žodžiu susitarė su Darbo partijos Klaipėdos miesto filialo pirmininku A. B.. Atliktų darbų priėmimo aktus pasirašė Darbo partijos Klaipėdos filialo pirmininko A. B. pavaduotoja D. P..

Dėl ieškinio dalyko bei pagrindo nagrinėjamoje byloje

Apeliaciniame skunde ieškovas pagrįstai nurodo, jog remiantis CPK 135 str. 1 dalies 2 punktu, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinį ieškinio pagrindą nurodyti nėra privalu- pats teismas pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą turi kvalifikuoti teisinį santykį. Tačiau ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pagal jo ieškinyje išdėstytą faktinį pagrindą teismas ginčo santykį turėjo kvalifikuoti kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita ir ieškinį patenkinti taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Faktinis ieškinio pagrindas apibrėžiamas kaip ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas įgyvendinamas ieškovui pasirenkant tiek ieškinio dalyką (reikalavimą, kurį jis reiškia bylos atsakovui), tiek ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareikštas reikalavimas grindžiamas). Šie du esminiai ieškinio elementai ir sudaro bylos nagrinėjimo teisme ribas, kurias peržengti teismui draudžiama (CPK 265 str. 2 d.). Be to, civilinio proceso normos riboja ir ieškovo galimybę keisti pareikštą ieškinį tiek laiko prasme, tiek ir minėtų ieškinio elementų keitimo prasme: ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą ir negali keisti abiejų šių elementų, nes tai reikštų naują ieškinį (CPK 42 str. 1 d.) ir šią teisę ieškovas gali įgyvendinti iki nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo, o vėlesnis ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje UAB ,,Plienas“ pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 437 982 Lt už atliktus statybos remonto darbus ir panaudotas medžiagas. Tai yra nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė aplinkybes, jog nesant sudarytos rašytinės sutarties, pagal žodinį susitarimą su Darbo partijos Klaipėdos filialo vadovu atliko rangos darbus patalpose, kurias Klaipėdos miesto savivaldybė panaudos sutarties pagrindu perdavė Darbo partijai, atsakovas (Darbo partijos Klaipėdos filialo pirmininko pavaduotoja D. P.) darbus priėmė, tačiau už juos neatsiskaitė. Taigi, faktinį ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, jog esant sudarytai rangos sutarčiai, esant atliktiems rangos darbams pagal šią sutartį, užsakovas už darbus neatskaitė. Vadinasi, ieškinys buvo grindžiamas prievoliniais teisiniais santykiais tarp šalių ir iš sutarties kylančia pareiga atsiskaityti (sumokėti ieškinio dalyku esančią pinigų sumą). Ieškinys nebuvo grindžiamas ir byloje nebuvo įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą teismui šalių teisinius santykius kvalifikuoti remiantis CK normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą: būtent, nebuvo siekiama įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo turto pagerinimą (priešingai- buvo įrodinėjama, kad šalys buvo sudaręs rangos sutartį ir kad atsakovas darbus priėmė). Šiuo atveju teisiškai reikšminga ir aplinkybė, kuria remiasi atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas- kad buvo suremontuotas ne atsakovui, o Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis turtas, todėl tuo atveju, jeigu būtų reiškiamas nepagrįstu praturtėjimu grindžiamas reikalavimas, dalyvauti byloje turėtų būti įtraukiamas turto savininkas, kadangi teismo sprendimas galėtų turėti įtakos jo teisų ar pareigų atžvilgiu (CPK 47 str.). CK 6.237 str. 5 d. numato, jog nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos taikomos kai reikalavimas susijęs su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas buvo reiškiamas ir grindžiamas galiojančiu sandoriu bei prievole jį įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo byloje pareikštą reikalavimą kvalifikuoti kaip pareikštą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pagrįstai sprendė klausimą, ar sandoris (rangos sutartis) buvo sudarytas, ar jį sudaręs asmuo turėjo tokią teisę (kompetenciją) ir ar sandoris sukelia teisines pasekmes atsakovui- viešajam juridiniam asmeniui Darbo partijai.

Minėta, jog ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą yra ribojama laike- šią teisę ieškovas gali įgyvendinti tik pirmosios instancijos teisme ir, įprastai- tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, šia teise negalima pasinaudoti apeliacinėje instancijoje, todėl teisėjų kolegija iš esmės nevertina ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, ar iš atsakovo galėtų būti priteista ieškinyje nurodyta suma kaip nepagrįstai gauta (nepagrįstas atsakovo praturtėjimas ieškovo sąskaita).

Dėl aplinkybės, ar buvo sudaryta rangos sutartis, vertinimo

Remiantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (to paties straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą priteisti 437 982,60 Lt grindė tuo, kad su atsakovu- Darbo partija- sudarė dvišalį sandorį- statybos rangos darbų sutartį. Ieškovo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog rangos sutartimi gali būti pripažįstamas ir žodžiu sudarytas susitarimas (CK 1.72 str. 1 d.), kadangi nei CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai, nei CK 6 knygos XXXIII skyrius, reglamentuojantis rangos teisnius santykius nenustato privalomos rašytinės rangos sutarčių formos (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino žodinės rangos sutarties sudarymo faktą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nesirėmė argumentu dėl sandorio nesudarymo fakto ar netinkamos jo formos. Ieškinys atmestas remiantis CK 2.84 straipsniu, būtent dėl to, kad atsakovo Darbo partijos vardu sandorį su ieškovu sudaręs asmuo (Klaipėdos filialo pirmininkas A. B.), sudarydamas šį sandorį, viršijo savo kompetenciją. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su sandorio formas atitikimu įstatymo reikalavimams, šiuo atveju yra teisingi, tačiau jie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl aplinkybės, ar filialo vadovo sudarytas sandoris sukelia pasekmes juridiniam asmeniui

Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo) 2 straipsnis nurodo, jog politinė partija yra viešasis juridinis asmuo. Remiantis to paties įstatymo 7 straipsniu, politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys. Politinės partijos filialai ir atstovybės veikia pagal politinės partijos patvirtintus nuostatus. Taigi, aplinkybė, kad viena iš sandorio šalių- Darbo partija- yra viešasis juridinis asmuo, byloje yra nustatyta ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Taip pat nustatyta, kad sandorį (rangos sutartį) su ieškovu sudarė žodžiu (dėl esminių jos sąlygų- darbų atlikimo, kainos, terminų ir kt. susitarė) A. B., kuris sandorio sudarymo metu buvo Darbo partijos pirmininko pavaduotojas ir Klaipėdos filialo pirmininkas.

Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 12 dalis nustato, jog politinės partijos veikia pagal savo įstatus, kurie yra politinės partijos steigimo dokumentas. Partijos įstatuose be kita ko, turi būti nurodyta: politinės partijos kolegialūs valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialūs valdymo organai gali būti išrinkti, jų sprendimų priėmimo tvarka (9 punktas), politinės partijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija (10 punktas), politinės partijos turto ir lėšų naudojimo kontrolės tvarka (14 punktas).

Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Sprendžiant klausimą, ar rangos sutartis sukelia prievoles juridiniam asmeniui, aktualu nustatyti, koks organas remiantis partijos steigimo dokumentais, turėjo teisę sudaryti atitinkamą sutartį Darbo partijos vardu; ar sutartį sudaręs organas (asmuo) turėjo tokią teisę; taip pat, jeigu sandorį sudarė organas, viršijęs savo kompetenciją (CK 2.84 str. 1 d.), ar juridinis asmuo, veikdamas per savo kompetentingą organą, vėliau nėra pritaręs sandoriui (CK 2.84 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas šiuos klausimus, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Darbo partijos Statutu. Nustatant, koks organas buvo kompetentingas Darbo partijos vardu sudaryti sandorį, vadovaujamasi partijos 2006 m. balandžio 29 d. suvažiavime patvirtinta Statuto redakcija, kadangi pagal ieškovo atstovo G. B. bei trečiojo asmens A. B. paaiškinimus sandoris buvo sudarytas (tariamasi dėl jo sąlygų) 2006 m. pavasarį. Remiantis tais pačiais paaiškinimais, sandoris buvo vykdomas (rangos darbai atliekami) 2006 m. birželio- lapkričio mėnesiais, todėl sprendžiant dėl sandorio patvirtinimo (kompetentingo organo pritarimo), vadovaujamasi šia bei vėlesnėmis Statuto redakcijomis (patvirtintomis Darbo partijos suvažiavimuose 2006 m. rugpjūčio 26 d. bei 2007 m. lapkričio 17 d.).

Statuto (2006 m. balandžio 29 d. redakcija) 7.1 punktas nustato, kad teritorinė Darbo partijos sąranga grindžiama skirstymu į skyrius/filialus, grupes, kurie veikia Statute apibrėžtos kompetencijos ribose. Filialo tarybos bei kitų filialo valdymo organų funkcijos nustatytos filialo nuostatuose (7.17 punktas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remiantis Darbo partijos Klaipėdos miesto filialo nuostatų, pavirtinų DP prezidiumo 2004-08-11 sprendimu (1 t., 77-82 b.l.) 9.2.4 punktu, filialo pirmininkas turi teisę pasirašyti filialo sudaromas sutartis, jeigu sutarties suma neviršija 10 000 Lt. Jei sutarties suma yra didesnė, sutartis turi būti patvirtinta partijos pirmininko ar jo įgalioto asmens. Remiantis ieškovo pateiktais dokumentais, atliktų darbų vertė yra 437 892,60 Lt. Pagal ieškovo atstovo G. B., trečiojo asmens A. B. paaiškinimus, pradinė preliminari darbų vertė turėjusi būti apie 300 000 Lt. Tai reiškia, jog filialo pirmininkas savarankiškai neturėjo teisės sudaryti tokią sutartį, nes jos preliminari suma net 30 kartų didesnė už sumą, kuriai A. B. buvo kompetentingas sudaryti sutartis, o galutinė sutarties suma beveik 44 kartus didesnė už sumą, kuriai jis buvo kompetentingas sudaryti sutartį. Nei ieškovas, nei tretysis asmuo A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad A. B. su UAB ,,Plienas“ sudarytą sutartį filialo nuostatų 9.2.4 punkte nustatyta tvarka būtų patvirtinęs partijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo. Akivaizdu, kad sudarydamas rangos sutartį su UAB ,,Plienas“ (susitardamas dėl darbų atlikimo, preliminarios jų kainos ir t.t.) A. B. viršijo savo kompetenciją (veikė ultra vires). Pagal Statutą (11.13. punktą) organas, kompetentingas Darbo partijos vardu pasirašyti sutartis ar įgalioti kitus asmenis šias sutartis pasirašyti, yra Partijos pirmininkas. Be to, šiame punkte numatyta, kad esant Statute numatytiems pagrindams, sudaromas sutartis ar kitus dokumentus, partijos pirmininkas teikia tvirtinti kitiems valdymo organams.

Statuto 13.20 punktas nustato, kad Partijos lėšomis ir turtu disponuoja Partijos Taryba, kuri taip pat rengia bei tvirtinta Partijos lėšų ir turto disponavimo tvarką. Pačiame Statute nėra nustatyta, dėl kokios sumos disponavimo (sandorio sudarymo) partijos pirmininko sudaromi sandoriai turėtų būti teikiami tvirtinti partijos tarybai. Įvertinant tai, apeliacinės instancijos teismas pasiūlė atsakovui pateikti informaciją, ar Darbo partijos Taryba buvo (yra) patvirtinusi tokią tvarką, jei tokia tvarka buvo patvirtinta- pateikti ją bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal atsakovo pateiktus duomenis (3 t., 33 b.l.) jokia speciali disponavimo lėšomis ir turtu tvarka patvirtinta nebuvo. Vadinasi, pagal Darbo partijos Steigimo dokumentą (Statutą) būtent partijos pirmininkas kompetentingas spręsti dėl sandorio sudarymo, nepriklausomai nuo jo sumos. Kita vertus, Statuto 11.13 bei 13.20 punktų nuostatos dėl organo, disponuojančio partijos lėšomis ir turtu bei dėl pirmininko sudaromų sandorių ar kitų dokumentų teikimo tvirtinti kitiems valdymo organams, sudaro pagrindą spręsti, kad tas pats partijos pirmininkas gali (nors ir neprivalo) tam tikrų sandorių sudarymą teikti tvirtinti partijos tarybai.

Atsakovas Darbo partija neigia, kad partijos pirmininkas (pagal bylos duomenis, sandorio sudarymo metu partijos pirmininku buvo V. U.) su ieškovu UAB ,,Plienas“ būtų taręsis (kad ir žodžiu) dėl rangos sutarties sudarymo (esminių jo sąlygų). Pagal bendrąjį įrodinėjimo principą, įrodinėti sandorio sudarymą su kompetentingu organu, turi ieškovas (CPK 178 str.). Pats ieškovas byloje visais atvejais remiasi pozicija, kad susitarė dėl rangos darbų su A. B., t.y. jis iš esmės net neįrodinėjo susitarimo su partijos pirmininku V. U. egzistavimo (2 t., b.l. 11-13). Net ir 2012-12-10 rašte apeliacinės instancijos teismui UAB ,,Plienas“ generalinis direktorius G. B. remiasi argumentu, esą su ieškovu sandorius sudariusi filialo vadovybė neveikė ultra vires, nes pagal partijos Statuto 9.5.11 punktą filialo taryba savarankiškai tvarko visus ūkinius ir finansinius reikalaus. Dėl šio argumento pažymėtina, pirma, kad filialo taryba turi teisę tvarkyti filialo, o ne visos partijos ūkinius- finansinius reikalaus, antra, šiuo atveju santykiuose su ieškovu veikė ne filialo taryba (Statuto 9.2 punktas), o filialo pirmininkas ir jo pavaduotoja; trečia, sandorių partijos vardu sudarymą aiškiai reglamentuoja jau minėtas Statuto 11.13 punktas. Taigi, apibendrinant pažymima, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sandorį sudarė su kompetentingu atsakovo- Darbo partijos- organu partijos pirmininku.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šią aplinkybę (kad dar iki sandorio sudarymo jam pritarė, t.y. patvirtino sandorį) partijos pirmininkas V. U., siekė įrodinėti tretysis asmuo A. B.. Remiantis jo paaiškinimais teisme (2 t., 15-18 b.l.), sprendimus dėl patalpų remonto, dėl medžiagų pirkimo bei kainos priėmė jis, tačiau V. U. apie patalpų remontą buvo informuotas, jis netgi nurodė V. G. sutvarkyti formalumus (2 t., 15 b.l., antra pusė). Tačiau V. U. apklausiamas teisme liudytoju, (2 t., b.l. 88-89) šias aplinkybes nurodė kiek kitaip. Būtent, neneigdamas, jog pokalbis dėl patalpų remonto tarp jo ir A. B., dalyvaujant V. G., iš tiesų vyko, jis paaiškino, jog pasakęs A. B. ruošti dokumentus prezidiumui, o V. G. įtraukti šį klausimą į prezidiumo posėdžio darbotvarkę. Kadangi tai nebuvo padaryta, klausimas liko neapsvarstytas. Vertinant ar tokie A. B. paaiškinimai yra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis galima būtų pripažinti, kad partijos pirmininkas V. U. (t.y. kompetentingas organas sudaryti sandorį) pritarė sandorio sudarymui, konstatuojama, jog šiuo atveju kompetentingo organo informavimo apie ketinimą sudaryti sandorį negalima pripažinti jo pritarimu sandorio sudarymui. Juo labiau, kad abu pokalbyje dalyvavę asmenys nurodo iš esmės tą pačią aplinkybę- kad V. U. nurodęs sutvarkyti formalumus, tik skirtingai įvardija kas ir kokiu būdu tuos formalumus turėtų sutvarkyti- V. G. ar A. B.. Vertindamas šiuos parodymus, teismas pažymi, jog tiek liudytojo, kuris ir sandorio sudarymo metu ir šiuo metu yra partijos pirmininkas, taigi, nėra nešališkas byloje asmuo, parodymai, tiek trečiojo asmens A. B., kuris sudarė sandorį aiškiai viršydamas savo kompetenciją ir dėl to jam gali kilti neigiamos pasekmės (CK 2.84 str. 3 d.), taigi, taip pat yra šališkas, paaiškinimai, yra subjektyvaus pobūdžio įrodinėjimo priemonės. Abiejų šių įrodinėjimo priemonių patikimumas yra iš esmės vienodas, todėl sprendžiant kuriais iš jų vadovautis, teismas remiasi tais, kurie labiau logiški bei nuoseklūs: kadangi A. B. nurodė, kad darbų sąmata nebuvo sudaryta, rašytinė sutartis taip pat nebuvo parengta, t.y. joks konkretus klausimas svarstymui nebuvo parengtas, V. G. neturėjo ką įtraukti į prezidiumo darbotvarkę ar kokio nors kitokio būdo sutvarkyti formalumus, kol tam tikrų dokumentų nesutvarkė (neparengė) pats A. B.. Taigi, šioje situacijoje labiau tikėtini liudytojo V. U. parodymai apie pokalbio su A. B. turinį. Kita vertus, netgi jeigu būtų vadovaujamasi aptariamais A. B. parodymais, kad V. U. nurodė V. G. sutvarkyti formalumus, tai taip pat dar nereikštų pritarimo sandoriui, nes pagal šių parodymų turinį, toks pokalbis tegalėtų reikšti principinį pritarimą sandorio sudarymui, bet ne pritarimą pačiam sandoriui ar jo patvirtinimą, kadangi net ir A. B. nenurodė, kad V. U. šio pokalbio metu pateikė duomenis apie esmines būsimos rangos sutarties sąlygas (subjektą, kainą, kieno medžiagomis bus atliekami darbai ir kt.) ir net nenurodė, kad V. U. būtų pavedęs (įgaliojęs) A. B. partijos vardu sudaryti sandorį.

Minėta, jog be partijos pirmininko, klausimus dėl disponavimo partijos lėšomis bei turtu turėjo teisę spręsti partijos Taryba, o ne Prezidiumas. Tačiau Statutas taip pat numato, kad Prezidiumas vadovauja partijos veiklai tarp tarybos posėdžių (14.1.3 punktas). Tai reiškia, jog partijos pirmininko, kuris pagal Statuto 11.13. punktą turėjo teisę vienasmeniškai nuspręsti dėl sandorio sudarymo ir kuris turėjo teisę partijos vardu sudaryti aptariamą sandorį, paaiškinimai, jog jis nurodė rengti dokumentus prezidiumo posėdžiui, nėra nelogiški ar prieštaraujantys Statutui, kadangi, taip pat minėta, jog nesant patvirtintos disponavimo partijos turtu bei lėšomis tvarkos, pats pirmininkas buvo kompetentingas spręsti kokius sandorius partijos vardu jis sudaro vienasmeniškai, o dėl kurių patvirtinimo kreipiasi į partijos tarybą (Statuto 13.20. punktas) arba- tarp jos posėdžių- į prezidiumą (Statuto 14.1.3 punktas).

Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad kompetentingas partijos valdymo organas pritarė sandorio sudarymui jo sudarymo metu arba suteikė įgaliojimus A. B. sudaryti sandorį, kas reiškia jog visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. sudarydamas statybos rangos sutartį su UAB ,,Plienas“ pažeidė savo kompetenciją ir toks sandoris viešajam juridiniam asmeniui nesukelia teisinių pasekmių (CK 2.84 str. 1 d.).

CK 2.84 str. 2 d. numatyta galimybė pritarti viešojo juridinio asmens organo ultra vires sudarytam sandoriui ir tokiu atveju sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo. Minėta, jog tam, kad ultra vires sudarytas sandoris galiotų, vėliau jam turi pritarti ne bet koks juridinio asmens valdymo organas, o būtent tas, kuris yra kompetentingas sudaryti atitinkamą sandorį. Tai reiškia, jog sandoriui turėjo pritarti partijos pirmininkas, taip pat tokį pritarimą pagal Statutą galėjo išreikšti partijos taryba kaip organas disponuojantis partijos lėšomis bei turtu, o tarp tarybos posėdžių- ir partijos prezidiumas (šių organų kompetencija bei įgalinimai aptarti nutarties dalyje dėl subjekto, turėjusio teisę sudaryti sandorį ir vėlesnėse Statuto redakcijose šie aptarti punktai nebuvo keičiami).

Jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog po sandorio sudarymo šiam sandoriui pritarė kompetentingas Darbo partijos organas, į bylą nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, liudytojais apklausė visus aktualiu laikotarpiu Darbo partijos pirmininkais buvusius asmenis ir nei vienas iš jų nenurodė kad būtų pritaręs tokiam sandoriui ar kad apskritai apie jį ką nors būtų žinojęs. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus, visus veiksmus, susijusius su atliktų darbų priėmimu, atliko Darbo partijos Klaipėdos miesto filialo pirmininko pavaduotoja D. P., kuri kaip ir filialo pirmininkas A. B., nebuvo kompetentinga pritarti tokios vertės sandoriui. Tai reiškia, jog darbų priėmimas negali būti vertinamas kaip juridinio asmens pritarimas sandoriui ir todėl juridiniam asmeniui taip pat nesukelia teisinių pasekmių.

Kaip aplinkybę, patvirtinančią atsakovo pritarimą sandoriui, apeliantas nurodo ir tai, kad patalpos, kurias savo lėšomis ir savo medžiagomis suremontavo ieškovas, atsakovui Darbo partijai yra perduotos panaudos sutarties pagrindu ir panaudos sutartyje yra numatyta sąlyga, kad Darbo partija savo lėšomis atliks šių patalpų remontą. Pasisakydama dėl šio apelianto argumento, teisėjų kolegija nurodo, jog iš tiesų 2004-10-29 panaudos sutartyje (1 t., 114-115 b.l.) panaudos gavėjas buvo įsipareigojęs savo lėšomis atlikti pastato remontą (sutarties 6.4 punktas). Tačiau pažymėtina, jog panaudos gavėju pagal šią sutartį buvo ne Darbo partija, o Darbo partijos Klaipėdos skyrius (sutarties preambulė), 2005 m. kovo 21 d. sutarties pakeitimu (1 t., b.l. 116) panaudos gavėju nurodytas Darbo partijos Klaipėdos miesto filialas ir tik 2007 m. liepos 11 d. sutarties pakeitimu (1 t., 111 b.l.) panaudos gavėju įrašyta Darbo partija. Taigi, tiek Panaudos sutarties sudarymo metu, tiek aktualiu laikotarpiu (kai buvo sudarytas žodinis susitarimas tarp A. B. ir ieškovo dėl patalpų remonto bei remonto darbai buvo atliekami ir priimami) panaudos gavėju buvo ne atsakovas, o jo struktūrinis padalinys. Todėl nei panaudos sutarties pasirašymas, prisiimant joje esančius įsipareigojimus, nei vėlesni jo pakeitimai negali būti vertinami kaip įrodymai, kad atsakovas pritarė sandoriui. 2009 m. rugsėjo 16 d. papildomu susitarimu (1 t., 120-121 b.l.) susitarta dėl naujo panaudos sutarties termino- nuo 2009-09-10 iki 2014-09-10; susitarime nurodyta, jog tai yra neatsiejama 2004-10-29 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto panaudos sutarties dalis; 2010-02-02 papildomu susitarimu (1 t., 121 b.l.) nustatyta, kad negyvenamojo pastato Daržų g. 1a, Klaipėdoje pradinė (įsigijimo) vertė 30579 Lt, o likutinė vertė 2010-01-01- 8731,44 Lt. Ši papildomo susitarimo sąlyga paneigia apelianto argumentus, jog atsakovas Darbo partija, pasirašydama panaudos sutartį bei vėlesnius jos pakeitimus (papildymus) pritarė sandoriui dėl patalpų remonto, nes, viena vertus, panaudos sutartyje nėra jokių nuorodų į subjektą, kuris atliks patalpų remonto darbus, kita vertus, tie susitarimai, kuriuos kaip panaudos gavėjas pasirašė Darbo partija, o ne jos skyrius ar filialas, nepatvirtina, jog panaudos sutartyje yra kokie nors duomenys apie panaudos objekto suremontavimą UAB ,,Plienas“ lėšomis. Tokioje situacijoje panaudos sutarties termino pratęsimas kaip toks negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog atsakovas kaip viešasis juridinis asmuo per savo kompetentingus organus yra pritaręs rangos sutarčiai, sudarytai tarp ieškovo ir asmens, neturėjusio teisės sudaryti sandorį atsakovo vardu.

Dėl apelianto argumento, jog teismas sprendime padarė faktinę klaidą, nurodydamas, kad A. B. yra UAB „Plienas“ akcininkas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinys buvo atmestas ne dėl šios aplinkybės, o CK 2.84 str. 1 d. pagrindu, t.y. dėl to, kad sandorį sudarė viešojo juridinio asmens organas, pažeisdamas kompetenciją ir toks sandoris nesukuria teisnių pasekmių Darbo partijai. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelianto pateikti rašytiniai įrodymai paneigia teismo sprendime nurodytą aplinkybę dėl A. B. sąsajų su UAB ,,Plienas“ per akcijų nuosavybės teisę, tačiau, minėta, jog tai teismo sprendimui įtakos neturėjo. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo neigiami kitokio pobūdžio ryšiai tarp ieškovo ir A. B..

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl UAB ,,Plienas“ apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAlvydas PoškusDalia Vasarienė