- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-300-579/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00014-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- M. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, D. D. vardu registruotas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos priemonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, pagal kurią fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai gabeno ir laikė 1 209 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 460 pakelių cigarečių „LF Light Fight“ be banderolių, 1 660 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2 531 pakelį cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 760 pakelių cigarečių „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 009 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 340 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 385 pakelius cigarečių „Camel“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 90 pakelių cigarečių „Korona“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 510 pakelių cigarečių „NL Full Flavour“ be banderolių, 1 130 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 40 pakelių cigarečių „Winston Blue“ be banderolių, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 38 634 Eur, o būtent:
2020 m. vasario 27 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis iki garažų masyve, Ramygalos g. 150B, Panevėžyje, esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno 750 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 500 pakelių cigarečių „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir čia jas laikė šiame automobilyje, kitą dalį – 1 209 pakelius cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 660 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 31 pakelį cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 130 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 90 pakelių cigarečių „Korona“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 259 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 260 pakelių cigarečių „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 340 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 385 pakelius cigarečių „Camel“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 460 pakelių cigarečių „LF“ be banderolių, 40 pakelių cigarečių „Winston Blue“ be banderolių, 510 pakelių cigarečių „NL“ be banderolių, neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), nuo įgijimo momento, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, tačiau ne anksčiau kaip 2018 m. lapkričio 7 d., iki 2020 m. vasario 27 d., 12.10 val., kuomet buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų, o automobilyje bei garaže neteisėtai laikytos cigaretės surastos ir paimtos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę – sumažinti paskirtos baudos dydį bei paskirtą baudą nustatyti sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo priimtas skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą taikymo. Skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis – bauda, bet nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu ir nustatytu terminu baudai sumokėti. Pažymima, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl bausmė turi būti paskirta ne tik formaliai laikantis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, bet tinkamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Skiriant bausmę teisingumo principo įgyvendinimas pasireiškia tuo, kad kaltininkui skiriama tinkamai individualizuota, geriausiai atitinkanti bausmės paskirtį, adekvati padarytai veikai, veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei bausmė. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo paskirta neproporcinga ir neteisinga, aiškiai per griežta bausmė, kuria bus pasiektas vienintelis bausmei keliamas tikslas – nubaudimas.
2.2. Skunde teigiama, kad skirdamas bausmę apygardos teismas tik formaliai įvertino nuteistojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika realiai nesukėlė jokių pavojingų pasekmių, nes buvo užkardyta nespėjus realizuoti cigarečių. Be to, nurodoma, kad M. K. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio veikas, naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta, todėl skundo autoriaus padarytas nusikaltimas turi būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis M. K. nurodo, kad yra nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine, nors nuo 2021 m. sausio 6 d. vykdo individualią veiklą (statybos, remontas), bet gaunamos pajamos yra minimalios, jokio vertingo turto, kurį pardavęs galėtų sumokėti baudą, neturi, jo paveldėtas nekilnojamasis turtas ne tik yra menkos vertės, apleistas, bet daline nuosavybe priklauso keliems asmenims. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad M. K. turi sveikatos problemų, apsunkinančių galimybes gauti didesnes pajamas.
2.3. Taip pat skunde nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskyręs 25 000 Eur dydžio baudą, nepagrįstai nustatė ją sumokėti per du mėnesius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant bausmę privaloma įvertinti, ar nuteistasis galės ją realiai įvykdyti. Nagrinėjamu atveju paskirta bausmė M. K. taptų nepakeliama našta, o tai neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Atsižvelgus į M. K. turtinę padėtį, akivaizdu kad jis per du mėnesius objektyviai negalės sumokėti paskirtos baudos, todėl perdavus baudos vykdymą antstoliams, nuteistasis patirs papildomų išlaidų, nes be baudos dar turės padengti vykdymo išlaidas ir sumokėti antstoliui atlyginimą, kas tik dar labiau pablogins ir taip sudėtingą M. K. turtinę padėtį.
2.4. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, skunde prašoma sumažinti M. K. paskirtos baudos dydį ir nustatyti 24 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Saulius Daunoravičius atsiliepime į skundą nurodo, kad:
- Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuriuo M. K. paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, yra teisėta ir pagrįsta, nes nuteistajam bauda paskirta nepažeidžiant teisingumo principo, bendrųjų ir specialiųjų bausmės skyrimo taisyklių, todėl dėl šios dalies nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
- Nuteistojo M. K. apeliacinio skundo dalis dėl prašymo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą tenkintina, todėl šioje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendis keistinas.
3.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir nustatydamas atitinkamo dydžio baudą, vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad M. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nuteistasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nuo 2021 m. sausio 6 d. vykdo individualią veiklą, susijusią su statybos, remonto darbais, M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, be to, atsižvelgta į rastų akcizais neapmokestintų prekių didelį kiekį. Prokuroro nuomone, įvertintina ir tai, kad M. K. iš esmės siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandant kitam asmeniui prisiimti atsakomybę už M. K. padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nuteistajam M. K. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atsiliepime kritiškai vertintina apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad M. K. turi atitinkamų sveikatos problemų, kliudančių uždirbti didesnes pajamas, kadangi sunkaus nusikalstamo padarymui šios sveikatos problemos įtakos neturėjo.
Atsiliepimas
3.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad už padarytą nusikaltimą M. K. skirtinos baudos dydį apygardos teismas nustatė didesnį už minimalų, bet mažesnį už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas baudos, skiriamos už sunkius nusikaltimus, vidurkį. Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, už įvykdytą sunkų nusikaltimą asmeniui gali būti paskirta nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda, kai M. K. buvo paskirta tik 500 MGL dydžio bauda.
3.3. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad M. K. neturi asmenų, kuriuos reikėtų išlaikyti, nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto dalį bei nuo 2021 m. sausio 6 d. vykdo individualią veiklą, susijusią su statybos, remonto darbais, todėl turi galimybę gauti pajamų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad M. K. paskirta 500 MGL dydžio bauda būtų per didelė, kurios nuteistasis nepajėgtų sumokėti per teismo nustatytą laikotarpį. Anot prokuroro, tokio dydžio bausmės paskyrimas šioje byloje už sunkų nusikaltimą užtikrintų tiek ekonominį poveikį apeliantui, tiek kitų bausmės tikslų įgyvendinimą. Priešingu atveju, paskyrus savo dydžiu per mažą baudą nebūtų įgyvendinti bausmės tikslai bei užtikrintas siekis atgrasyti kaltininką ir kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Atsiliepimas
3.4. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Skundžiamame nuosprendyje laikotarpis, per kurį turi būti sumokėta M. K. paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, nėra nustatytas, todėl šiuo atveju taikytinas įstatyme įtvirtintas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau, prokuroro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad M. K. individualią veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2021 m. sausio 6 d., kad 25 000 Eur baudą sumokėti per du mėnesius yra objektyviai itin sudėtinga ar net neįmanoma, todėl nuteistajam M. K. nustatytinas ilgesnis – 24 mėnesių terminas skundžiamu nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. Nuteistasis M. K. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių – įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, taip pat jų pagrindu padarytų išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme, taip pat bausmės savanoriško įvykdymo tvarka (terminu). Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei skundo autoriaus nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo nuteistajam klausimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir tokią veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
6. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-202-303/2020, 2K-122-976/2021).
7. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, M. K. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą. Įstatymų leidėjas už šio sunkaus nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka vieną iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Tai išskirtinė teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencija. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos bausmės rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.
8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę.
8.1. Teisėjų kolegijai patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą, matyti, kad apygardos teismas, skirdamas M. K. bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas) bei pavojingumą (nusikaltimas priskiriamas sunkių kategorijai), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), įvertino nuteistojo asmenybę, jo veiklą. Nuosprendyje įvertintas ir akcizais apmokestinamų prekių, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis, kiekis – šių cigarečių vertė net tris kartus viršija vertę, už kurią numatyta atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Skundžiamą nuosprendį priėmęs Panevėžio apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas recidyvistu, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
8.2. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visas anksčiau (8.1 punkte) paminėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes paskyrė švelnesnę (iš sankcijoje numatytų) bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatytas baudos dydis – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. K. buvo paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (3075 MGL) bauda, tai yra 500 MGL dydžio.
8.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skirdamas bausmę nuosprendį priėmęs teismas neįvertino apelianto sveikatos būklės, tačiau kaip teisingai pažymėjo savo atsiliepime prokuroras, sveikatos problemos M. K. buvo nustatytos jau iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau sunkaus nusikalstamo padarymui tai jokios įtakos neturėjo ir nuo tokios veikos darymo apelianto nesustabdė, todėl ir skiriant bausmę ši aplinkybė lemiamos reikšmės negali turėti.
8.4. Skunde taip pat tvirtinama, kad nuosprendį priėmęs Panevėžio apygardos teismas nevertino aplinkybės, jog nusikalstama veika realiai nesukėlė jokių pavojingų pasekmių, ji sustabdyta nespėjus cigarečių realizuoti. BK 199² straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant tam nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra šių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formalioji, taigi jokių realių padarinių nereikalaujanti. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų įrodytas bent vienas iš neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis apibūdinančių alternatyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. neteisėtai laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – tabako gaminius.
8.5. Taip pat pažymėtina, kad vien tik nuteistojo M. K. turtinė padėtis, nors ji ir nėra gera, nelemia baudos dydžio išsprendimo klausimo. Ši aplinkybė negali atsverti ir būti prioritetinė, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei padaryto nusikaltimo pavojingumu. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis yra darbingas, užsiima individualia veikla, yra dalies paveldėto nekilnojamo turto savininkas.
8.6. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nuteistasis 2007 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 4000 Lt (1158,48 Eur) baudos, nors ir turėdamas bent minimalias pajamas, nesistengė įvykdyti, per daugiau nei dešimt metų nesumokėjo net mažos šios baudos dalies (3 t., b. l. 115-116), kas apeliantą charakterizuoja neigiamai, kaip nenorintį vykdyti teismo paskirtos bausmės, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
9. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantui M. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė buvo netinkamai individualizuota. Teismo nuosprendyje visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės, nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingi duomenys ir aplinkybės, išdėstyti parinktos bausmės rūšies ir dydžio nustatymo motyvai. Apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, parinktos baudos dydis nėra per didelis, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
10. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Toks terminas numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kadangi skundžiamame nuosprendyje laikotarpis, per kurį turi būti sumokėta apeliantui M. K. paskirta 500 MGL dydžio bauda, nėra nustatytas, laikytina, kad baudą nuteistajam paskirta sumokėti per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. K. tokį baudos sumokėjimo terminą visiškai neatsižvelgė į nuteistojo finansinę padėtį, realią galimybę bausmę įvykdyti. Nors apeliantas ir dirba, tačiau kitokių pajamų, pakankamo kiekio turto taip pat neturi, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas minimalus terminas paskirtai baudai sumokėti yra akivaizdžiai neteisingas, pernelyg trumpas, kurio realiai įvykdyti neįmanoma. Toks terminas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas šiame punkte paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bausmės tikslai bus pasiekti nustatant nuteistajam M. K. 2 (dvejų) metų terminą sumokėti paskirtą baudą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Įpareigoti nuteistąjį M. K. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą (į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai) sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.