Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRO angarai“ atstovams komercijos direktoriui N. B. ir advokatui L. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo ir konferencijų platformą zoom, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRO angarai“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGRO angarai“ dėl darbo trūkumų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaip vėliau patikslino pats atsakovas savo 2023 m. gegužės 3 d. pareiškime dėl techninės klaidos ištaisymo, 2022 m. gegužės 4 d. Darbų priėmimo – perdavimo akte įrašą ranka padarė ne ieškovas, o pats atsakovas. Ieškovė patikslina, kad ieškovo pasirašyta 2022 m. balandžio 11 d. Rangos sutartis, 2022 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita – faktūra Serija NB Nr. 28 bei Darbų priėmimo – perdavimo aktas (be datos), pasirašyti iš ieškovo pusės, atsakovui buvo išsiųsti tik 2023 m. gegužės 6 d., kai darbai jau buvo baigti. Prie atsiliepimo į priešieškinį pridedamas ieškovės el. laiškas atsakovui bei su juo atsakovui siųsti priedai, iš kurių matyti, kad Darbų perdavimo – priėmimo akte yra tik ieškovės parašas, šiame akte net nenurodyta data. Atsakovas, gavęs Rangos sutartį, PVM sąskaitą – faktūrą ir Darbų priėmimo - perdavimo aktą, iš savo pusės pasirašė ir atsiuntė ieškovei Rangos sutartį, Darbų priėmimo – perdavimo aktą su įrašyta data (2023 m. gegužės 4 d.) ir įrašu dėl tariamų darbų trūkumų. Atsakovo įrašas: „Į angaro stogo skardą rangovo papildomai įsuktus varžtus pakeisti kniedėmis iki š. m. liepos 1 dienos“, 2022 m. gegužės 4 d. Darbų priėmimo – perdavimo akte buvo padarytas, kai ieškovė jau buvo pasirašiusi ir pateikusi atsakovui šį aktą. Ieškovė niekada nebūtų sutikusi pasirašyti Darbų perdavimo – priėmimo akto, jeigu tokia sąlyga būtų buvusi. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė pripažino darbų trūkumus ir įsipareigojo juos pašalinti yra nepagrįsti. Atsakovo nurodoma „alternatyvi ginčo išsprendimo sąlyga” ieškovei niekada nebuvo ir nėra priimtina, kadangi ieškovė, nusiėmusi tentą, jo negalėtų niekur kitur panaudoti, kadangi tentas buvo matuojamas ir gaminamas būtent atsakovo angarui ir tik atsakovo angarui jis yra tinkamas.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. R. atstovas advokatas D. P. prašė tenkinti ir ieškinį, ir priešieškinį. Papildomai paaiškino, kad dėl tento kokybės atsakovas pretenzijų neturi, tačiau kilo ginčas dėl parengiamųjų darbų. Angaro stogas yra skardinis, nevienodai išsidėstęs, vietomis skarda atsilenkusi, dėl to, kad nesudraskytų tento, reikėjo ją išlyginti. Ieškovas skardos išlyginimo darbus atliko varžtų pagalba. Atsakovas liko nepatenkintas šių darbų kokybe, nes atsakovas pageidavo, kad skarda būtų lyginama kniedėmis, kurios nedraskytų tento. Uždėjus tentą pasimatė varžtų galvutės. Atsakovui kilo abejonių, kad jos gali pažeisti tentą ir atsakovas paprašė ieškovą, kad skardos būtų suveržtos kitu būdu. Buvo priimtas sprendimas dėti kniedes. Atsakovas laukė kada bus pašalinti darbų trūkumai. Tarp šalių vyko susirašinėjimas, atsakovas netgi įsigijo kniediklį ir laukė kada varžtai bus pakeisti kniedėmis. Trūkumas nebuvo pašalintas, todėl nebuvo atsiskaityta. Patvirtino, kad angaras naudojamas pagal paskirtį jau metai laiko, tentas iki šiol nepraplyšo, bet atsakovas baiminasi, kad tai gali įvykti ateityje. Tokių įrodymų, kad kažkada gali praplyšti, neturi. Nesinaudos teise skirti ekspertizę.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, kad yra atsakovo sūnus. Nurodė, kad pats surado šią įmonę, kuri tiesia tentus ant angarų ir nusprendė pasinaudoti jų paslaugomis. Sutarties detales derino atsakovas. Atvykęs apžiūrėti pabaigtų darbų pamatė stoge nelygumus, gumbus. Ieškovė pasakė, kad įsuko į skardą varžtus. Jis su tėvu nurodė, jog negerai ir, kad dėl to nebuvo tartasi. Buvo tartasi tik kad prikals iš skardos išlindusias vinis, apie jokius varžtus nebuvo kalbama. Nurodė, jog varžtus reikia pakeisti kniedėmis, kad nebūtų iškilimų ir nebūtų draskomas tentas. N. B. pasakė, kad įdėti kniedes yra sunkus darbas ir neturi tam įrankių. Buvo sutarta, kad atsakovas nupirks reikiamą akumuliatorinį įrankį ir kniedes, o atsakovas pakeis varžtus iki liepos mėn. Tą pastabą įrašė į priėmimo perdavimo aktą. Nupirko įrankį ir kniedes, tačiau Nerimanto taip ir nebesulaukė. Ar tentas yra įplyšęs, nežino, nes nebuvo užlipęs ant stogo. Buvo nuvykę pas kitą ūkininką, kuriam darbai buvo atlikti prieš metus to paties ieškovo ir ten vietomis jau matėsi išlindę varžtai. Mano, kad ieškovė garantinio aptarnavimo neatliks, nes dabar negalima susitarti, nekelia ragelio. Angaras yra naudojamas pagal paskirtį, laikomi arba kviečiai, arba technika, atsižvelgiant į sezoną. Kol kas nieko supiltai kultūrai nėra atsitikę, nes nebuvo lietaus. Praeitais metais pro stogą lašėjo, buvo sudygę grūdai, bet įrodymų, kad jie sudygo dėl to, kad tentas kiauras ir pro jį laša vanduo, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „AGRO angarai“ ir atsakovo ūkininko A. R. 2022 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 426, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pagaminti 18 x 30 x 9 m. išmatavimų tentą ir sumontuoti ant atsakovo angaro, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti bendrą 11 400,00 Eur kainą (Sutarties 1.1, 3.1 punktai, Sutarties Priedo Nr. 1 Darbų specifikacija 1.1 punktas). Galutinis atsiskaitymas už atliktus darbus – per 5 d. d. po montavimo darbų pabaigos (Sutarties 3.2.2 punktas).

Vėluodamas atsiskaityti už atliktus darbus atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.2, 5.3 punktai).

Gaminiui suteikiama garantija – 5 m., tentinei medžiagai – 25 m. (Sutarties Priedo Nr. 1 2 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad tento pagaminimo ir montavimo darbai buvo atlikti nustatytais terminais. Byloje taip pat nėra ginčo dėl paties tento kokybės. Atsakovo vertinimu, montavimo darbai yra atlikti nekokybiškai ir priešieškiniu reikalauja sumontuotus varžtus pakeisti kniedėmis. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka ir reikalauja priteisti 11 400 Eur skolą už atliktus darbus bei 410,40 Eur netesybas (delspinigius).

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2022 m. balandžio 11 d. sudarytos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2009). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog ieškovė sutartus darbus atliko laiku, taip pat nėra ginčo dėl paties tento kokybės. Atsakovas teigia, kad darbai atlikti netinkamai, nekokybiškai, kadangi montuojant tentinį uždangalą, ieškovė į atsakovo angaro skardą susuko varžtus su didelėmis, iškiliomis galvutėmis, kurios galimai gadiną tentą. Atsakovo vertinimu, vietoj varžtų turėjo būti sumontuotos kniedės. Siekiant išsiaiškinti kokiu būdu turėjo būti pritvirtintas tentas, pirmiausia būtina išanalizuoti šalių pasirašytą Rangos sutartį ir nustatyti dėl ko šalys buvo susitarusios (CK 6.193 – 6.195 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. balandžio 11 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. 426, taip pat jos Priedą Nr. 1 „Darbų specifikacija“. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“) nurodytus darbus. Atliekant darbus rangovas įsipareigojo nenukrypti nuo darbų specifikacijos, išskyrus atvejus, kai užsakovas raštiškai sutinka su nukrypimais (Sutarties 2.1.2 punktas). Sutarties Priede Nr. 1 nurodyta, kad tentas gaminamas 18 x 30 x 9 m. išmatavimų angarui, tentinė danga „Sattler“ 900 g./m², tvirtinimas (furnitūra) plieninė surenkama konstrukcija, cinkuota/dažyta epoksidiniu gruntu. Iš tarp šalių pasirašytos sutarties turinio ir jos priedo matyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių tvirtinimo elementų – varžtų ar kniedžių. CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė darbams atlikti panaudojo varžtus, kuriuos, jos teigimu, ji įprastai naudoja. Kad ieškovė tvirtinimo/montavimo darbams naudoja varžtus iš esmės patvirtino liudytojas A. R., kuris teigė, jog buvo nuvykęs pas kitą ūkininką, kuriam ieškovė taip pat montavo tentą, ir matė išlindusius varžtus. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad tvirtinimas varžtais ieškovei yra įprasta praktika. Aplinkybių, kad ieškovė pasirinkusi tokius tvirtinimo elementus pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus ar tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, nenustatyta. Darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas sumontuotus varžtus pakeisti kniedėmis yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sumontuoti varžtai galimai gadina tentą, į bylą pateikė foto nuotraukas iš kurių matyti per tentą iškilę tvirtinimo elementų kontūrai. Pažymėtina, kad iš pateiktų foto nuotraukų nematyti, kad tento vientisumas būtų pažeistas ar kad vietose, kuriose iškilę tvirtinimo elementai būtų atsiradusios kiaurymės. Be deklaratyvių teiginių, kad tentas galimai bus pažeistas ateityje, atsakovas jokių įrodymų apie nekokybiškai atliktą darbą byloje nepateikė, ekspertizės skirti nepageidavo. Sutiktina su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad aplinkybė, jog atsakovo angare sandėliuojami grūdai sudygo, niekaip nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Iš paties atsakovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad atsakovo angaras nėra sandarus, sienoje, kurioje yra durys, ir ties kuria tentas nebuvo montuojamas, matomos kiaurymės per kurias gali patekti, tiek šviesa, tiek krituliai, kas taip pat galėjo įtakoti grūdų sudygimą. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad darbus pas atsakovą baigė 2022 m. gegužės 4 d. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad nuo pat darbų pabaigos atsakovas angaru naudojasi pagal paskirtį – sandėliuoja žemės ūkio produkciją ar, kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. R., žemės ūkio techniką (priklausomai nuo sezono). Nors atsakovas darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, tačiau faktiškai atliktų darbų rezultatu naudojasi iki pat šiol. Remiantis pirmiau nurodyta teismų praktika darytina išvada, kad pareiga atsiskaityti už atliktus darbus atsakovui kilo pradėjus faktiškai jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 3.2.2 punktą atsiskaityti už atliktus darbus atsakovas buvo įsipareigojęs per 5 d. d. po montavimo darbų pabaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas už atliktus darbus iki šiol neatsiskaitė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai dėl 11 400,00 Eur skolos ir 410,40 Eur delspinigių (kurie priskaičiuoti taikant sutartyje įtvirtintą 0,02 proc. dydžio delspinigių normą ir už ne ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį) yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyt įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis prašo iš atsakovo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos. Ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).

Ieškovė UAB „AGRO angarai“ pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje byloje iš viso patyrė 1 863,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 266,00 Eur žyminis mokestis (2023 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1102) bei 1 597,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2023 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 871,20 Eur, 2023 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 726,00 Eur). Ieškinį tenkinus visiškai, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo A. R. priešieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „AGRO angarai“, įmonės kodas 303082240, iš atsakovo ūkininko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 400,00 Eur skolos, 410,40 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 810,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 863,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo ūkininko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.