Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota pagal laidavimą A. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiosios B. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir iš K. R. priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš K. R. 1 303 Eur nukentėjusiajai B. S. turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2014 m. gegužės 30 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama A. R. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 158 punktą, reglamentuojantį, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y. važiuodama šalutiniu keliu išvažiavo į pagrindinį kelią ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio A. S. vairuoto automobilio „Renault Vel Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko susidūrimas, kurio metu buvo sužalota automobilio „Toyota Prius“ keleivė B. S., kuriai buvo padaryti sužalojimai: kairiojo smilkinkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas į kairės ausies būgninę ertmę, kairės ausies sraigtinio nervo ūmus trauminis uždegimas, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje; dėl kaukolės pamato lūžio B. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsiliepimu į nukentėjusiosios apeliacinį skundą atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K. R. gynėja adv. R. Roščenkovienė prašo atmesti nukentėjusiosios B. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį.

Teismo posėdyje nukentėjusioji prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės K. R., jos gynėja bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su K. R. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes mano, jog nebuvo visumos sąlygų atleisti K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad laiduotojas neturės realios galimybės kontroliuoti dukters elgesio, kad jai pilnai neatlyginta žala.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos byloje yra: K. R. įvykdė neatsargų nusikaltimą, buvo gautas K. R. tėvo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti K. R. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos taip pat matyti, kad K. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jos atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, administracine tvarka nebausta, studijuoja, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra (1 t., 131 b. l.; 2 t., 85 b. l.), dėl to yra pagrindas manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų. K. R. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nors nukentėjusiosios atsiprašė teisme, tačiau iš pateikto susirašinėjimo internetu matyti, kad dėjo pastangas susitikti su nukentėjusiąja, bet pati nukentėjusioji vengė susitikti (2 t., 95 b. l.). Taip pat iš bylos ir prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto banko perlaidos kvito matyti, kad nukentėjusiajai padaryta žala yra visiškai atlyginta (2 t., 147 b. l.). Pastebėtina, kad pati nukentėjusioji atsisakydavo priimti pašto perlaidas kaip žalos atlyginimą (2 t., 96–98 b. l.), o tai rodo, kad pati nukentėjusioji trukdė savalaikiai jai atlyginti padarytą žalą. Visumą šių paminėtų aplinkybių rodo, jog yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos būtinos sąlygos ir pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nukentėjusioji teigia, kad K. R. tėvas, kaip laiduotojas, negalės daryti jai teigiamos įtakos, nes K. R. nuo laiduotojo gyvena atskirai ir su juo susitinka retai, grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) savaitgaliais. Iš bylos matyti, kad A. R. yra pats artimiausias K. R. šeimos narys, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra aktyvus (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, „(duomenys neskelbtini)“ klubo narys ir rėmėjas, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos mokyklos tarybos narys, anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka. Kaip teisingai apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, K. R. ir jos tėvo tarpusavio santykiai grindžiami abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, K. R. yra svarbi tėvo nuomonė. Apeliacinės instancijos teisme A. R. nurodė, kad jis nuolatos palaiko ryšį su dukra, dažnai bendrauja telefonu, laisvalaikį, atostogas leidžia kartu, nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, susitinka su dukra, aptaria jos mokslus ir kt. dalykus. Taigi, šios visos paminėtos A. R. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu K. R. ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę jai daryti teigiamą įtaką. Nors K. R. studijuoja (duomenys neskelbtini), o laiduotojas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tokia sąlyga, kaip privalomumas gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, BK 40 straipsnyje nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014), be to, tobulėjant išmaniosioms technologijoms, laiduotojas su K. R. gali bendrauti ir daryti jai įtaką ir internetu ar telefonu. Dėl to konstatuotina, kad A. R. yra tinkamas laiduotojas ir skundžiamu nuosprendžiu K. R. pagrįstai perduota pagal laidavimą savo tėvo A. R. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 4 dalis numato, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytas vienerių metų, t. y. minimalus laidavimo terminas. Šis terminas nėra siejamas su žalos atlyginimu. Be to, nukentėjusioji vengė priimti žalos atlyginimą ir žala nukentėjusiajai šiuo metu yra atlyginta. Taigi, nukentėjusiosios skundo teiginiai dėl per trumpo laidavimo termino, siejant laidavimo terminą su žalos atlyginimu jai ar mokymusi universitete laikotarpiu, yra nepagrįsti.

Įvertinus tai, kad yra visuma BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų ir pagrindai taikyti laidavimą, konstatuojama, kad K. R. pagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pastebėtina, kad nukentėjusioji, prašydama K. R. skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tokio savo reikalavimo visiškai neargumentavo, t. y. nenurodė, kodėl K. R. privalo būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė, nors BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas ne tik laisvės atėmimas, bet ir bauda bei areštas, kodėl negalėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir pan. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Nukentėjusioji taip pat prašo K. R. atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Atleidus K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes K. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau ji nė karto nebausta administracine tvarka, neatsargų nusikaltimą padarė būdama blaivi, nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio. Tačiau iš bylos matyti, kad K. R. teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2014-02-06, t. y. iki lemtingo įvykio vairavimo stažo teturėjo vos 3,5 mėnesio (1 t., 74 b. l.). Be to, K. R., sukdama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, t. y. šiurkščiai pažeidė KET, jos padarytas KET pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes – buvo sugadintos transporto priemonės, sunkiai nukentėjo automobilio keleivis. Nors K. R. anksčiau ir nebuvo bausta už KET pažeidimus administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas šiurkštus KET pažeidimas ir buvo sukeltos sunkios pasekmės (nukentėjusioji liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol (sutrikusi klausa)), daroma išvada, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė K. R. draudimo vairuoti transporto priemones. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir K. R. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vieneriems metams (BK 68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. R., pagal laidavimą atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams nuo šio teismo sprendimo paskelbimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.