- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-642-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07440-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., A. P., V. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Išvadą teikia
- viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. patikslintą pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys R. P. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse), A. P., V. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, institucija, teikianti išvadą byloje, viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti savo (duomenys neskelbtini) R. P. neveiksniu tam tikrose srityse. Iš esmės nurodo, kad jos (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo R. P. yra jos (duomenys neskelbtini) ir jis negali pilnaverčiai pats pasirūpinti savimi, nebegali priimti kasdienių sprendimų turtinių ir neturtinių santykių srityse, jam reikalinga nuolatinė globa. Pažymi, jog jis lengvai veikiamas pašalinių asmenų, be to, yra gydytas nuo alkoholizmo.
Atsiliepimas
2. Prašomo pripažinti neveiksniu suinteresuoto asmens R. P. atstovas advokatas į bylą pateikė atsiliepimą, kurio prašo atmesti pareiškėjos pareiškimą kaip nepagrįstą ir priteisti R. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės nurodo, kad pareiškimas nepagrįstas, ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja nėra pateikusi jokių medicininių dokumentų, kurie keltų abejonių dėl R. P. psichinės sveikatos būklės, nėra pateikusi jokių kitų įrodymų, kurie leistų bent daryti prielaidą, kad R. P. nesuprastų savo veiksmų reikšmės ir negalėtų jų valdyti – ar tai būtų turtinių santykių srityje, ar asmeninių neturtinių santykių srityje.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2020 m. vasario 21 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, atsisakant pareiškimo. Nurodo, kad jai yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje nurodytos civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Pareiškėja taip pat atsisakė prašymų skirti teismo psichiatrijos ekspertizę R. P. ir nustatyti jam globą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo dėl R. P. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir civilinę bylą Nr. e2YT-501-1030/2020 nutraukti, grąžinti pareiškėjai 38 EUR žyminio mokesčio, priteisti suinteresuotam asmeniui R. P. iš pareiškėjos 1500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškimo atsisakymo nurodė, kad teismo posėdyje išklausęs neveiksniu tam tikrose srityse prašomą pripažinti asmenį ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovą, teismas neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjos atsisakymas nuo pareiškimo reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl nutarė atsisakymą nuo pareiškimo priimti ir civilinę bylą nutraukti.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad prašomas pripažinti neveiksniu suinteresuotas asmuo R. P. byloje patyrė 1500 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad esant priešingam šalių interesui byloje yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog šalys proceso metu elgėsi netinkamai, ir atsižvelgiant į tai, kad būtent pareiškėjai teko pareiga įsivertinti kreipimosi į teismą pagrįstumą padarė išvadą, kad nėra pagrindo perkelti bylinėjimosi išlaidų naštą prašomam pripažinti neveiksniu suinteresuotą asmenį byloje. Pažymėjo, jog byloje prašomas pripažinti neveiksniu asmuo buvo atstovaujamas įstatymo pagrindu, todėl negali būti paneigta tokio asmens teisė į atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl nutarė iš pareiškėjos priteisti suinteresuotam asmeniui R. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) A. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuoto asmens R. P. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė nurodo, kad proceso metu jos elgesys buto tinkamas ir nėra jokio pagrindo iš apeliantės priteisti prašomo pripažinti neveiksniu asmens bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad kreipėsi į teismą gavusi viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) negali pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų tam tikrose santykių srityse. Pažymėjo, jog prašomo pripažinti suinteresuoto asmens atstovas minėtą išvadą apskundė bei pateikė naują išvadą, be to, byloje dalyvavusi gydytoja psichiatrė patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) nereikia skirti psichiatrinės ekspertizės, tai reiškia, specialistė konstatavo, jog jos (duomenys neskelbtini) yra adekvatus ir gali pasirūpinti savimi visose santykių srityse.
5.2. Apeliantė nurodo, jog ji kreipėsi į teismą gavusi kompetentingos sveikatos priežiūros išvadas, todėl šiuo atveju iš apeliantės neturėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kad šiuo atveju advokato dalyvavimas atstovaujant asmenims, dėl kurių sprendžiamas neveiksnumo klausimas, būtinas, ir tai reiškia, kad bet kokiu atveju advokatas procese būtų dalyvavęs ir valstybės pavedimu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Nurodo, kad tokio pobūdžio bylose advokato dalyvavimas yra būtinas, todėl turėjo teisę rinktis geriausiai jo interesams atstovausiantį atstovą ir tikėtis, sėkmės atveju, išlaidų už atstovavimą atlyginimo iš pralaimėjusios šalies. Teigia, patyrė materialinių nuostolių dėl apeliantės inicijuotos bylos, todėl turi teisę į patirtas išlaidas. Pažymi, kad apeliantė inicijuodama bylą nepateikė rašytinių duomenų apie R. P. psichikos problemas.
6.2. Nurodo, kad prašomo pripažinti neveiksniu asmens atstovas advokatas į bylą pateikė raštą, kuriame konstatuojama, kad apeliantės pateikta išvada, padaryta pažeidžiant procedūras, be to, viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė naują išvadą, kurioje konstatuota, kad R. P. gali pasirūpinti savimi. Pažymi, jog po minėtų duomenų pateikimo bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, teismo posėdyje apeliantė pareiškimą palaikė, todėl apeliantė buvo nesąžininga, nepakankamai apdairi ir rūpestinga, kadangi turėdama duomenis apie jos pareiškimo nepagrįstumą, procesą tęsė toliau ir siekė pareiškimo patenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės nurodo, kad kreipėsi į teismą gavus viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) negali pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų tam tikrose santykių srityse. Kadangi kreipėsi į teismą gavusi kompetentingos sveikatos priežiūros išvadas, todėl šiuo atveju iš apeliantės neturėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kad šiuo atveju advokato dalyvavimas atstovaujant asmenims, dėl kurių sprendžiamas neveiksnumo klausimas, būtinas, ir tai reiškia, kad bet kokiu atveju advokatas procese būtų dalyvavęs ir valstybės pavedimu.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
11. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, apeliantė pateikė pareiškimą, kurį vėliau patikslino, kuriuo prašė pripažinti suinteresuotą asmenį R. P. neveiksniu tam tikrose srityse. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 21 d. pranešimu nustatė R. P. terminą pateikti informaciją dėl atstovo – advokato pasirinkimo bei išsiaiškino, kad advokato nepasirinkus, teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, būtinas advokatas. Tai reiškia, kad siūlomam pripažinti neveiksniu asmeniui pačiam nepasirinkus advokato, juo pasirūpins pats teismas, kreipdamasis į valstybinės teisinės pagalbos tarnybą (CPK 466 straipsnis). Kaip matyti nagrinėjamu atveju prašomas pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse R. P. sudarė 2019 m. lapkričio 7 d. sutartį su advokatų kontora dėl teisinės pagalbos teikimo šioje byloje (I e. tomas, e.b.l. 49).
13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė teikdama pareiškimą dėl R. P. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, kurį vėliau patikslino, pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. socialinės darbuotojos išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, joje nurodyta, kad R. P. nesugeba savarankiškai ir adekvačiai mąstyti (I e.tomas, e.b.l. 8–9) ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. atlikto vertinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad R. P. turi sunkumų, priimdamas sprendimus tam tikrose srityse (I e.tomas, e.b.l.10–12). Bylos nagrinėjimo metu prašomo pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse R. P. atstovas pateikė atsiliepimą į apeliantės patikslintą pareiškimą ir su juo nesutiko, prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliantės pareiškimą atmesti, be to, R. P. atstovas aktyviai teikė skundus ir prašymus kompetentingoms institucijoms dėl pateiktų išvadų dėl R. P. sveikatos būklės (I e.tomas, e.b.l.53, 66–67, 108–109). Kaip matyti, dėl R. P. atstovo atliktų veiksmų, teikiant teisines paslaugas, buvo atliktas 2020 m. sausio 31 d. pakartotinis R. P. sveikatos būklės vertinimas, kuriuo iš esmės konstatuota, kad nėra sričių, kuriuose R. P. negali priimti sprendimų, ir tik iš dalies turi sunkumų priimdamas sprendimus dėl sveikatos būklės (I e.tomas, e.b.l.163–168). Aplinkybes, jog R. P. adekvačiai atsako į klausimus, priima teisingus sprendimus, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme dalyvavusi gydytoja psichiatrė, kuri nurodė, jog nėra būtinybės skirti ekspertizės (pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 104 min. – 113 min.).
14. Apeliantės atstovas 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad posėdyje dalyvavusi gydytoja psichiatrė patvirtino, jog nereikia skirti ekspertizės, todėl mano, kad procesas neturi būti išplėstas, apeliantė turi teisę atsisakyti pareiškimo, bei prašė teismo skelbti pertrauką dėl sprendimo priėmimo (pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 113 min. – 115 min.). Apeliantė 2020 m. vasario 24 d. pateikė atsisakymą nuo pareiškimo atsižvelgdama į psichiatrės paaiškinimus, jog R. P. pats gali pasirūpinti savimi. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė priimti apeliantės pareiškimo atsisakymą ir priteisė R. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, su kuo apeliantė teikdama atskirąjį skundą nesutinka.
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).
16. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutardamas priteisti R. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
18. Kaip nurodyta šios nutarties 15–16 punktuose, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriimant galutinio teismo sprendimo, būtina įvertinti šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir pareiškimo padavimą. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos faktines aplinkybes (nutarties 12–14 punktai) nustatė, kad apeliantė padavė pareiškimą, kurį vėliau patikslino, iš esmės motyvuodama R. P. nesugebėjimu pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, dėl to jį būtina pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, kad tiek pats R. P. teismo posėdyje, tiek jo atstovas su apeliantės patikslintu pareiškimu visiškai nesutiko, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas, tiek byloje pateiktas atsiliepimas į patikslintą pareiškimą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog šiuo atveju apeliantė vadovavosi pateiktomis kompetentingos institucijos išvadomis dėl R. P. sveikatos būklės, nesudaro pagrindo neatlyginti R. P. patirtų išlaidų byloje. Nors byloje susiklostė tokia situacija, jog apeliantė galbūt buvo suklaidinta dėl R. P. sveikatos būklės vertinimą atlikusių institucijų, kadangi byloje pakartotinai atlikus R. P. vertinimą buvo nustatytos aplinkybės, jog nėra sričių, kuriuose šis asmuo negali savarankiškai priimti sprendimų (I e.tomas, e.b.l.162–167), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo neatlyginti R. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
20. Pirmiausia apeliantė pareiškimo atsisakė tik 2020 m. vasario 24 d., nors duomenys apie R. P. sveikatos būklę buvo pateikti jau 2020 m. sausio 31 d., todėl akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, byloje esant duomenims, jog R. P. sveikatos būklė nesudaro pagrindo jį pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse. Antra – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje pareiškimu keliamą itin jautrų reikalavimą – asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, šiuo atveju prašomas pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse R. P. tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, atstovaujant profesionaliam teisininkui, nuosekliai palaikė procesinę poziciją dėl nesutikimo su pareikštu patikslintu pareiškimu, todėl atliekant procesinius veiksmus patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti atlygintos (nutarties 16 punktas).
21. Kaip matyti, prašomas pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse suinteresuotas asmuo R. P. byloje patyrė 1500 EUR advokato pagalbos išlaidų (I e.tomas, e.b.l.174–175). Teismas, įvertinęs byloje atliktus suinteresuoto asmens R. P. atstovo atliktus procesinius veiksmus, mano, jog šių bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir teisėtas. Kaip matyti, R. P. atstovas parengė atsiliepimą į pareikštą patikslintą pareiškimą, teikė prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdžiuose, be to, siekdamas atlikti pakartotinį R. P. sveikatos būklės vertinimą, tai yra paneigti apeliantės pateiktuose rašytiniuose įrodomuose nurodytas aplinkybes aktyviai teikė skundus ir prašymus kompetentingoms institucijoms (I e.tomas, e.b.l.53, 66–67, 108–109). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be anksčiau nurodytų aplinkybių, nagrinėjimu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, jog suinteresuotas asmuo R. P. patyrė 1500 EUR bylinėjimosi išlaidas byloje gindamasis nuo pareikšto pareiškimo dėl pripažinimo jį neveiksniu tam tikrose srityse, yra garbaus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmuo, todėl, teismo vidiniu įsitikinimu, šio asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas būtų nesąžiningas, be kita ko, pažymint ir tai, kad R. P. nėra kaltas ir dėl pradėto teisminio proceso.
22. Atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio tikslą, faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 10–21 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas iš apeliantės priteisti suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, patirtas bylinėjimosi išlaidas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.