Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-10962-1085/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2YT-10962-1085/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05655-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Pareiškėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10962-1085/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05655-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas Č. J., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės O. J. mirties (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą pradėdamas faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytinas tikslu priimti palikimą, atsiradusį po O. J. mirties. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog (duomenys neskelbtini). mirė jo motina O. J.. Po motinos O. J. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjo tėvas Č. J. toliau faktiškai valdė bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą, gyveno santuokos metu įgytame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius bei tokiu būdu priėmė sutuoktinės O. J. palikimą. Pareiškėjo tėvas Č. J. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl tėvo palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. J. yra O. J. ir Č. J. sūnus. O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Č. J. mirė (duomenys neskelbtini). Č. J. palikimą 2011 m. lapkričio 4 d. priėmė įstatyminis įpėdinis sūnus S. J.. Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, jog Č. J. vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1993 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr. 16, Č. J. ir O. J. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini)., metu. Iš pareiškėjo pateikto pareiškimo nustatyta, kad Č. J. su sutuoktine O. J. kartu gyveno iki jos mirties, mirus jo sutuoktinei, liko gyventi jų šeimos bute, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikėjos O. J. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis). Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. CK, 573 straipsnis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Č. J. po savo sutuoktinės O. J. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą bei elgėsi kaip šio turto savininkas: liko gyventi bute, mokėjo buto mokesčius, prižiūrėjo turtą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Č. J. po savo sutuoktinės O. J. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 1964 m. 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant, kad Č. J. priėmė savo mirusios sutuoktinės O. J. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs jos paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po O. J. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė