Telšių apylinkės teismo sprendimas

Nors po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas sutarė gerai, tačiau laikui einant, pradėjo aiškėti, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, kur šiuo metu dirba ir gyvena. Į Lietuvą grįžta kas 2-3 mėnesiai ir namuose būna 2-3 savaites. Grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą, atsakovas nepertraukiamai vartoja alkoholį, ir dėl to šeimoje nuolat pradėjo kilti ginčai, kadangi pavartojęs alkoholį, atsakovas tampa agresyvus, nevengia keiksmažodžių, įžeidinėjimų ieškovės atžvilgiu, atsakovo nevaldoma agresija, kurią, tikėtina, iššaukia pastovus alkoholio vartojimas, prieš ieškovę pasireikšdavo nuolat, tačiau siekiant išvengti dar didesnių konfliktų, ieškovė nesikreipė pagalbos į institucijas, tikėdamasi, kad atsakovo agresijos proveržiai laikui einant nurims. Atsakovas iškilusių problemų tarp sutuoktinių nespręsdavo, neatsižvelgdavo į kitų šeimos narių poreikius, su šeima praleisdavo mažai laiko, smurtaudavo psichologiškai. Tokie atsakovo veiksmai įtakojo šeimos iširimą ir ieškovė nebemato jokios galimybės susitaikyti ir išsaugoti šeimą, kadangi jie kartu nebegyvena, taip pat nebegyvena jokio santuokinio gyvenimo, atsakovas nebesirūpina šeima, nebeveda bendro ūkio, kiekvieną kartą ieškovei tenka žemintis prieš atsakovą, prašant, kad jis bent kažkiek prisidėtų materialiai prie šeimos, nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė pateikė atsakovui pasiūlymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau pokalbis ne tik kad nepavyko, toks siūlymas iššaukė atsakovo neprognozuojamą elgesį. Atsakovas pradėjo taikyti ieškovei psichologinį smurtą, pradėjo ją terorizuoti, siųsdamas ieškovę žeminančias žinutes, tuo sudaro neigiamą nepilnamečių vaikų interesams aplinką, verčia visą šeimą jausti įtampą, patirti nesibaigiantį stresą. Ieškovė daugelį kartų bandė su atsakovu kalbėtis ir taikiai spręsti problemas, tačiau toliau gyventi kartu su atsakovu nebegali ir nemato prasmės. Ieškovė mano, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas.

Santuokos metu šalių buvo įsigyta transporto priemonė Chrysler town & country, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovė dėl šio santuokos metų įgyto turto pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad transporto priemonė liktų atsakovo asmenine nuosavybe, ieškovė atsisako piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Iki santuokos su atsakovu, ieškovė asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Venta Akmenės r. sav., todėl santuokos nutraukimo metu šis turtas nėra dalintinas. Santuokos metu šalių priimtus įsipareigojimus po santuokos nutraukimo laikyti kiekvienos iš šalių asmenine prievole.

Atsakovui E. K. procesiniai dokumentai – ieškovės ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir teismo nutartis įteikti atsakovui (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (b. l. 54). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo nurodymu, Lietuvoje įgalioto atstovo nenurodė. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai - viešo paskelbimo būdu (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Be to, iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu, matyti, kad apie vykstantį teismo posėdį, atsakovas žino, tačiau į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė. Todėl pripažintina, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui yra pranešta tinkamai, byloje negauta jokių atsakovo prašymų, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu Žemaičių g. 45-73, Ventoje, Akmenės rajone. Šeimos gyvenimo sąlygos geros, yra gyvenimui reikalingi baldai, buitinė technika, namuose švaru ir tvarkinga, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi vaikui. Pasak ieškovės jos sutuoktinis po teismo sprendimu priteisto išlaikymo dukrai, papildomai neprisideda, nors turi tam galimybes, kadangi dirbdamas Norvegijoje gauna nemažas pajamas. Ieškovė supranta abiejų tėvų svarbą vaiko gyvenime, todėl vaiko bendravimui su kitu tėvu kliūčių nedaro, dėl to tėvo bendravimo su dukra tvarkos bei dalyvavimo jos auklėjime nustatyti nereikia, tai galima spręsti šalių tarpusavio susitarimu. Skyriaus nuomone, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus gauti atitinkantį jos poreikius išlaikymą, mano, kad ieškovės ieškinys atitinka nepilnametės E. K. interesus. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 52-53, 92).

Byla nagrinėjama atsakovui ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Šalys santuoką sudarė 2014 m. rugpjūčio 1 d., kurią registravo Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 76 (b. l. 12). Iki santuokos sudarymo šalys susilaukė dukters E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) (b. l.14).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nurodė, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė atsakovo nuolatinį alkoholio vartojimą, nelojalumą šeimai, neprisidėjimą prie šeimos poreikių tenkinimo, psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu vartojimą, jos žeminimą. Ieškovės teigimu, jai nuolatos reikia žemintis prieš atsakovą, prašant prisidėti materialiai prie šeimos išlaikymo. Grįžęs po dviejų, trijų mėnesių darbo Norvegijoje, nuolatos vartoja alkoholį, pavartojęs alkoholį nepertraukiamai kelias dienas, elgiasi neadekvačiai, savo netinkamu elgesiu, girtuoklystėmis, atsakovas sudaro neigiamą nepilnamečių vaikų interesams aplinką, verčia visą šeimą jausti įtampą, patirti nesibaigianti stresą. Savo kaltės dėl šios santuokos iširimo ieškovė nejaučia, sudarydama santuoką pasitikėjo atsakovu ir tikėjosi, kad atsakovas bus geras sutuoktinis. Savo kaip sutuoktinės pareigas šeimoje vykdė tinkamai.

Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų Z. J. ir R. J. parodymai, pažyma apie atsakovo administracinius nusižengimus ir paskirtas administracines nuobaudas, ieškovės pateikti telefoninių pokalbių su atsakovu garso įrašai, susirašinėjamų Skype programa žinučių kopijos, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, nes ieškovės atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą, žemina, įžeidinėja bei menkina ieškovę, šeimos ir vaiko išlaikymu rūpinasi epizodiškai, gyvendamas santuokoje ir dirbdamas bei gyvendamas užsienyje, grįžęs į Lietuvą kelioms savaitėms į šeimą piktnaudžiauja alkoholiu, (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose). Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių neginčijo, atsiliepimo byloje nepateikė, žinodamas apie vykstantį procesą bei gavęs procesinius dokumentus, teismo procesu nesidomėjo, darytina išvada, jog jis sutinka su nurodytomis aplinkybėmis. Be to, atsakovas neįrodinėjo ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo E. K. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė nutraukus santuoką, jos pavardės nekeisti, atsakovas reikalavimų bei prieštaravimų nereiškė. Nutraukus santuoką ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 15-18,84). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas - butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iki santuokos su atsakovu sudarymo (b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Sandros K. , vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninis turtas ir tarp sutuoktinių nedalintinas.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės: Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nes jos įgytos iki santuokos sudarymo (b. l. 83). Ieškovė nereiškia jokių reikalavimų į nurodytą turtą. Tokiu būdu aukščiau nurodytos transporto priemonės laikytinos atsakovo asmenine nuosavybe, todėl nedalintinos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Automobilis „Chrysler Town & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybė ir patenka į santuokoje įgyto dalintino turto balansą (b. l. 20, 83). Ieškovė prašo šį turtą natūra priteisti atsakovui, neišmokant jai kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Tokiu būdu, teismas priteisia atsakovui natūra transporto priemone Chrysler Town & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 1700 Eur, neišmokant ieškovei kompensacijos. Ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 19).

Ieškovė prašė prievoles UAB „Credit Servise“ pagal šalių sudarytas kredito sutartis, pripažinti kiekvienos iš šalių asmeninėmis prievolėmis, tai yra prašė 905,31 Eur turtinę prievolę kreditoriui UAB „Credit Service“ pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstant atsakovo asmenine prievole, o 189,18 Eur turtinę prievolę kreditoriui UAB „Credit Service“ pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstant ieškovės asmenine prievole.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens UAB „4finanse“ atsiliepime nurodyta, jog vartojimo kredito sutartys šalių sudarytos ne su trečiuoju asmeniu UAB „Credit Servise“, o su UAB „4finanse“, todėl byloje UAB „Credit Servise“ nelaikytina trečiuoju asmeniu, juolab, kad UAB „Credit service“ nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad santuokos metu 2015 m. vasario 16 d. tarp trečiojo asmens UAB 4finanse“ ir ieškovės Sandros K. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. sausio 4 d. tarp trečiojo asmens UAB „4finanse“ ir atsakovo E. K. sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44).

Trečiasis asmuo UAB „4finance“ atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog po šalių santuokos nutraukimo, S. K. finansiniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui liktų asmenine S. K. prievole, o E. K. finansiniai įsipareigojimai trečiajam liktų asmenine E. K. prievole. Kreditoriui neprieštaraujant dėl kiekvienos iš šalių prisiimtų įsipareigojimų pripažinimo jų asmeninėmis prievolėmis, prievolė pagal sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina asmenine Sandros K. prievole, o prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina asmenine E. K. prievole.

Ieškovė pripažįsta, jog šios prievolės yra jos asmeninės prievolės, nes skolos susidarė už teikiamas paslaugas į jai nuosavybės teise priklausantį butą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prievolės AB „Akmenės energija“, viešoji įstaiga „Akmenės būstas“, yra atsiradusios dėl komunalinių paslaugų, šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo VšĮ „Akmenės būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog apie bylos nagrinėjimą pagal ieškovės Sandros K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės informuoti, nurodo, kad ieškovė S. K. trečiajam asmeniui yra skolinga 301,44 Eur už suteiktas paslaugas. Kiti kreditoriai savo pozicijos dėl prievolių neišreiškė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas, į kurį buvo tiekiama energija, ir kuriam buvo tiektos komunalinės paslaugos, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, ir paslaugomis faktiškai naudojosi ieškovė su nepilnamečiais vaikais, atsakovas faktiškai tame bute negyvena, deklaravęs išvykimą ir gyvena Norvegijoje, sprendžia, kad ieškovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei ir faktinei paslaugų vartotojai, kyla prievolė už suteiktas paslaugas sumokėti. Ieškovei neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Akmenės energija“ palikti asmeninėmis ieškovės Sandros K. prievolėmis.

Taip pat, ieškovės teigimu ji turėjo finansinių įsipareigojimų BIGBANK As filialui, tačiau šiuo metu skolą jau yra padengusi, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš S. K. Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, kad trečiasis asmuo BIGBANK As filialas į ieškovės sąskaitą 2017 m. gegužės 11 d. pervedė 3352,44 Eur, S. K. BIGBANK As filialui 2017 m. gegužės 21 d. pervedė 8 Eur, 2017 m. birželio 21 d. pervedė 80 Eur (pagal vartojimo kreditus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 98-104). Trečiasis asmuo BIGBANK As filialas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepareiškė ir savo pozicijos dėl prievolių neišdėstė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neįrodė, jog prievolės trečiajam asmeniui BIGBANK As filialui, pilnai įvykdytos, sprendžia, kad ieškovės vardu prisiimtini finansiniai įsipareigojimai iki santuokos nutraukimo su BIGBANK As filialu, po santuokos nutraukimo, lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tokio reikalavimo ieškovė nereiškia, ji neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su dukra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė savo paaiškinimais įrodinėjo, kad minimaliems šešerių metų amžiaus dukters E. poreikiams tenkinti išleidžia apie 515 Eur kas mėnesį, ir atsakovas turėtų lygia dalimi turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teikė detalius paaiškinimus apie tokio dydžio išlaidas nepilnametės dukters išlaikymui, tvirtindama, kad nepilnametės dukros būtinųjų poreikių tenkinimui kas mėnesį išleidžia: maistas - 80,00 Eur; apranga (rūbai, avalynė) - 80,00 Eur; papildoma apranga sportinių šokių klubui - 50,00 Eur; higienos priemonės - 15,00 Eur; kelionei į Naująją Akmenę pas gydytoją, vaistams, vitaminams kas mėnesį išleidžiama- 25,00 Eur; odontologo paslaugos - 20,00 Eur; mokymo ugdymo priemonės, įvairios papildomos rinkliavos ikimokyklinėje įstaigoje - 20,00 Eur; išvykos su šokių kolektyvu, ekskursijos, laisvalaikis - 30,00 Eur; gyvenamo būsto komunalinio mokesčio dalis, kadangi ieškovės asmeninės nuosavybės priklausančiame bute gyvena ieškovė ir dvi nepilnametės dukros, S. J. ir E. K., todėl mokama suma - 301,31/3 = 100,44 Eur; telekomunikacinių išlaidų dalis (internetas, mobilus telefonas, kabelinė televizija) - 5,00 Eur, (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius (duomenys neskelbtini) mėnesiui - 39,29 Eur; nenumatytos išlaidos - 50,00 Eur (b. l. 32). Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai E. K., priimtas 2012 m. birželio 13 d., t. y. prieš daugiau nei penkerius metus. Svarbu pažymėti, kad minėtame sprendime nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas vaikams – po 200 Lt, šiuo metu tai sudaro po 57,92 Eur 86,89 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes apie nepilnamečio vaiko amžių, duomenis, kad šalių dukra šiais metais pradės lankyti ugdymo įstaigas, jos poreikius aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, darytina išvada, kad šiuo metu nepilnametės dukters poreikiai yra iš esmės objektyviai padidėję.

Nustatyta, kad ieškovė be šalių nepilnametės dukters augina dar vieną nepilnametį vaiką dukrą S. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 11 d. duomenimis, ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), (b. l. 16-17), kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais (b. l. 21-22), jos vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 21-22). Išvadą teikiančios institucijos surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, jos šeima nėra įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Ieškovė su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame du kambariai, virtuvė, visi patogumai. Šeimos buitinės gyvenimo sąlygos geros, yra gyvenimui reikalingi baldai, buitinė technika, namuose švaru , tvarkinga ( b. l. 52-53). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini), pagalbine darbininke, vidutinis darbo užmokestis yra apie 390,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto objektus atsakovo vardu nėra įregistruota (b. l.) jo vardu registruotos trys transporto priemonės (b. l. 83), duomenų apie atsakovo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra (b. l. 81). Konstatuotina, kad atsakovas bylos procese buvo pasyvus, neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, todėl teismas iš byloje teiktų ieškovės paaiškinimų, vaiko teisių apsaugos skyriaus teiktų rašytinių įrodymų ir teismo iniciatyva išreikalautų papildomų duomenų daro išvadą, kad atsakovas yra pilnametis, sveikas ir darbingas, dirba Norvegijos Karalystėje, kurioje iš darbo teisinių santykių gaunamų pajamų dydis yra visuotinai žinomas kaip keletą kartų viršijantis statistinį Lietuvos valstybės vidurkį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas), ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis dukters E. išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė nei ieškovės.

Nepilnametė E. K. yra šešerių metų, šiais metais rugsėjo 1 d. pradės lankyti pirmą klasę, lanko Šiaulių Sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini), dėl ko reikalinga speciali apranga ir avalynė, dažnai vyksta į įvarius konkursus, todėl jai turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti ir įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūriniuose, sporto renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti, t. y., turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankantiems darželį.