- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-206-957/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00559-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- D. A.
- Advokatai
- Viačeslavas Ivanovas
- Kategorijos
- 17.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. (D. A.) atstovo advokato Viačeslavo Ivanovo (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5444-2024 dalyje dėl D. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio, o kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. D. A. Institucijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 300 Eur dydžio bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui už tai, kad jis, 2024 m. vasario 11 d., 14.52 val. Gariūnų g., Vilniuje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai suėjus atėmimo terminui nevykdė sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti, taip pažeisdamas Kelių eismų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. A. atstovo advokato V. Ivanovo skundas ir Institucijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimas dalyje dėl D. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistas: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. A. atstovas advokatas V. Ivanovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir joje konstatuodamas, kad D. A. žinojo apie tai, kad ankstesniame procese, kuriame jam atimta teisė vairuoti vienam mėnesiui, posėdis vyks 2023 m. gegužės 6 d. protokole nurodytu laiku, neįvertino fakto, kad D. A. neturi teisinio išsilavinimo, todėl turėjo pagrindo tikėtis, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jis bus informuotas atskirai. Be to, administracinio nusižengimo protokolu jam buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda ir netaikyta jokia administracinio poveikio priemonė. Svarbu tai, kad administracinio nusižengimo protokolu jis niekur nėra informuotas, kad neatvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jam gali būti paskirta tiek didesnė bauda, tiek papildomai paskirta administracinio poveikio priemonė.
3.2. Kartu apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę principas (non reformatio in peius), todėl viešojo administravimo subjektas, priimdamas procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties. Pagal teisinę prigimtį analogiškas principas numatytas ir ANK 652 straipsnyje, kuris nustato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, pagal ANK 32 straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Apeliantas, remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teigia, kad nesant aukščiau nurodytos informacijos apeliantui surašytame administracinio nusižengimo protokole, policija, 2023 m. birželio 6 d. nutarimu paskirdama didesnę nei anksčiau paskirtoji baudą bei papildomai paskirdama administracinio poveikio priemonę nedalyvaujant apeliantui ir iš esmės pablogindama jo padėtį, pažeidė non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principą ir apelianto teises.
3.3. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos paštu siųsti dokumentai būtų tinkamai įteikti D. A., o el. paštu siųsti dokumentai D. A. būtų realiai gauti į jo el. pašto dėžutę ir perskaityti. Bylos medžiagoje tik formaliai nurodyta, kad el. paštu dokumentai D. A. buvo tik išsiųsti, be jokios gavimo/perskaitymo žymos, nors tokia techninė galimybė gali būti įgyvendinta. El. paštu siunčiami dokumentai ne visada pasiekia jų adresatą dėl pačių įvairiausių priežasčių – pašto dėžutės ribotos apimties, el. pašto nukreipimo į nepageidaujamų sąrašą („spam“) ir kitų priežasčių. Tuo tarpu byloje nepateikta jokių duomenų, kad policijos el. paštu siųstas pranešimas realiai buvo gautas D. A. el. pašto dėžutėje ir perskaitytas. Be to, kaip netiesioginį įrodymą, kad D. A. nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad jam vieno mėnesio terminui yra atimta teisė vairuoti, galima vertinti faktą, kad tik atsitiktinumo dėka, praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo teisės vairuoti atėmimo, pastarajam tapo žinoma apie paskirtą administracinio poveikio priemonę. Tuo tarpu šį faktą sužinojęs D. A. nedelsdamas išklausė papildomus vairuotojų kursus ir atgavo teisę vairuoti.
3.4. Apeliantas pažymi, kad D. A. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių su priekabomis vairavimu (BE kategorija) visoje Lietuvoje, todėl apeliantui nebuvo jokių logiškų ir pagrįstų priežasčių vengti iš karto atgauti teisę vairuoti praėjus vieno mėnesio terminui, jei tik D. A. apie tai būtų tinkamai informuotas. Kartu apeliantas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nors šiuo atveju skunde nurodoma, kad D. A. neginčija paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau tinkamo jo informavimo pareigą turėjo įrodyti atsakinga Institucija, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino šio neaiškumo D. A. naudai, kaip tai numato teisės aktai bei teismų praktika.
3.5. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, o kai kurias jų įvertino neteisingai. Apeliantas pažymi, kad D. A. nėra niekur nurodęs, kad turi rūpintis neįgalia motina ir vežti ją į gydymo įstaigas, tačiau jo sutuoktinė šiuo metu turi rimtų problemų su sunkia ir reta imunodeficitine liga, kurios įrodymai pateikti teismui. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinė turi ribotas galimybes dirbti ir tuo pačiu negali kartu gyvenančių dviejų vaikų vežioti į mokyklą ar į jų užklasinę veiklą, o visa tai daryti turi D. A., kuriam taip pat kyla natūrali pareiga vežti sutuoktinę į gydymo įstaigas.
3.6. Apeliaciniame skunde D. A. atstovas pažymi, kad pastarasis yra teismui pateikęs įrodymus, kad be teisės vairuoti jis negalės dirbti savo pagrindinėje darbovietėje, t. y. kad jis yra mažos įmonės vadovas, o šioje įmonėje be jo dirba tik vienas darbuotojas, ir būtent D. A. vienintelis turi teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemones, kuria galima vežioti rangos darbams reikalingą įrangą. Pasak atstovo, D. A. nedirba įprasto 8 valandų darbo dienos vienoje vietoje ir net viename mieste, jam kiekvieną dieną tenka vairuoti transporto priemonę, dažnai į skirtingus miestus. Kitą vairuotoją tokiam laikotarpiui surasti sunku ir neracionalu, tai taptų įmonei nepakeliama našta. Atitinkamai apeliantas mano, kad nei privačios taksi paslaugos, nei viešasis transportas negalės pakeisti D. A. jo vairuotojo pažymėjimo teikiamos galimybės uždirbti šeimai pajamas.
3.7. Kartu apeliantas pažymi, kad komplikuotos ir D. A. asmeninio gyvenimo sąlygos, kadangi jis iš pirmos santuokos turi du vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), vienam nepilnamečiam vaikui jis moka po 275 Eur, o kitas pilnametis kreipėsi į teismą dėl 300 Eur išlaikymo iš D. A. priteisimo iki įgis išsilavinimą. Tiek lankyti vaikus, tiek teikti jiems išlaikymą D. A. reikalingas vairuotojo pažymėjimas, o jo netekus bus nubaustas ne pats D. A., o kiti jo šeimos nariai.
3.8. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliantas, cituodamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismų praktiką kitose administracinių nusižengimų bylose, mano, kad jam turėtų būti netaikyta administracinio poveikio priemonė. Jis nuo teisės vairuoti atėmimo nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, sumokėjęs visas baudas ir išklausęs papildomus vairuotojų mokymo kursus, t. y. de facto administracinio poveikio priemonės taikymo tikslai jau pasiekti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos atstovas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir skunde išdėstytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš D. A. atstovo apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės skundžiamas tik toje dalyje, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimu iki 1 (vieno) mėnesio, skunde nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija paties administracinio nusižengimo fakto, tačiau teigiant, kad administracinio poveikio priemonė apskritai paskirta nepagrįstai ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Kita vertus, apeliaciniame skunde dėstomi ir argumentai dėl netinkamo Institucijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimo (ROIK:23206815567), kuriuo D. A. vienam mėnesiui atimta teisė vairuoti, įteikimo, kas iš esmės leidžia spręsti, kad D. A. iš esmės neįžvelgia savo kaltės vairavus neturint tam teisės, teigdamas, kad apie tai, jog teisė vairuoti jam atimta ankstesniu, t. y. 2023 m. birželio 6 d. Institucijos nutarimu, nieko nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta.
6. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 6 d. nutarimu (ROIK:23206815567) dėl automobilio vairavimo 2023 m. gegužės 6 d., 11.40 val. naudojantis mobiliuoju telefonu rankomis D. A. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio dalį ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieno mėnesio terminui. Dėl šio administracinio nusižengimo pirmiausia buvo surašytas 2023 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo D. A. pasiūlyta sumokėti 60 Eur dydžio baudą, taip pat, be kitų aplinkybių, protokole išaiškinta ir tai, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos dienos nesumokėjus baudos [...] administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui arba kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti tokias bylas ne teismo tvarka, kartu nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas (b. l. 6-7). Nepaisant to, kad D. A. tiek skunde, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo vyko dar ir bylos nagrinėjimas, nes jam niekas apie tai nepranešė, tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog bylos nagrinėjimas vyks 2023 m. birželio 6 d., pats pareiškėjas patvirtino, jog jis pasirašė administracinio nusižengimo protokolą ir jo kopiją iš pareigūnų gavo. Atitinkamai teismas pagrįstai atmetė kaip paneigtus jo teiginius, apie tai, kad jam nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kadangi tai buvo nurodyta protokole, pats D. A. žinojo, kad nesumokėjo baudos, taigi jam buvo žinoma, kad tokiu atveju vyks bylos nagrinėjimas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. A. administracinio nusižengimo protokolu niekur nėra informuotas, kad neatvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą jam gali būti paskirta tiek didesnė bauda, tiek papildomai paskirta administracinio poveikio priemonė. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu aiškiai nurodyta, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nustatyta bauda nuo 60 iki 90 Eur ir gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių (b. l. 6), be to, kaip jau minėta, nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos dienos nesumokėjus baudos [...] administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui arba kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti tokias bylas ne teismo tvarka, taip pat nurodyta ir tai, kad byla bus nagrinėjama nedalyvaujant D. A. rašytinio proceso tvarka, kad pageidaudamas žodinio proceso, jis gali pateikti prašymą (b. l. 7). Taigi, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, D. A. buvo išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su galima administracinės atsakomybės apimtimi, galimomis taikyti administracinio poveikio priemonėmis, o tai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir todėl tariamai turėjo pagrindo tikėtis, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jis bus informuotas atskirai, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad jis apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei kitas svarbias aplinkybes nieko nežinojo. Nors apeliaciniame skunde D. A. atstovas teigia, kad jo atstovaujamajam nebuvo žinoma apie jam Institucijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimu taikytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pagrįstai pastebėjo, kad iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog 2023 m. birželio 6 d. nutarimas, kuriuo ir buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pareiškėjui buvo išsiųstas tiek per E. pristatymo sistemą į elektroninio pristatymo dėžutę, tiek registruotąja siunta paštu, tiek ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)), o teismo posėdžio metu D. A. patvirtino, jog tai būtent jo tuo metu naudotas elektroninio pašto adresas. Nors byloje nėra duomenų, kad paštu siųsti dokumentai D. A. įteikti, tačiau pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimo būdas el. paštu, kurį pats D. A. nurodęs valstybės informacinėse sistemose, yra tinkamas ANK 573 straipsnio 1 dalies prasme, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog tariamai byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos paštu siųsti dokumentai būtų tinkamai įteikti D. A., o el. paštu siųsti dokumentai D. A. būtų realiai gauti į jo el. pašto dėžutę ir perskaityti, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad D. A. pats savarankiškai nurodė savo kontaktinį el. paštą valstybės informacinėse sistemose, todėl pats savarankiškai turi užtikrinti tokio el. pašto tinkamą veikimą, be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka ir baudas sumoka, kas tik patvirtina, kad jį informacija paprastai pasiekia. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme D. A. paaiškino, kad neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, o tai reiškia, kad Institucijos galimybės įteikti jam dokumentus registruotąja pašto siunta iš esmės ribotos dėl paties D. A. pasirinkto elgesio varianto nedeklaruoti gyvenamosios vietos, kas sudaro prielaidas jam deklaratyviais teiginiais išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad D. A. teiginiai apie tai, jog jam nebuvo žinoma, kad dėl 2023 m. gegužės 6 d. padaryto nusižengimo vyks administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, o kartu ir apie priimtą 2023 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriuo jam taikyta administracinio poveikio priemonė ir kuris jam išsiųstas tinkamai, nėra pagrįsti.
7. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl tariamo non reformatio in peius principo pažeidimo apeliaciniame skunde akcentuojamu aspektu (D. A. iš pradžių 2023 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta savanoriškai sumokėti tik 60 Eur dydžio baudą, o to jam nepadarius, 2023 m. birželio 6 d. nutarimu paskirta griežtesnė, t. y. 70 Eur dydžio bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Kitaip tariant, asmens padėtis negali būti bloginama tai atvejais, kai procesas tęsiasi pagal jo paties skundą. Šiuo atveju griežtesnė bauda ir administracinio poveikio priemonė D. A. paskirta ne pagal paties D. A. ar jo atstovo skundą bylą ne teismo tvarka nagrinėjant institucijoje, o vadovaujantis ANK 610 straipsnyje nustatyta tvarka, kurioje, siekiant sudaryti galimybes pagreitinti administracinių nusižengimų procesą atitinkamų kategorijų bylose, įtvirtinta pozityvi diskriminacija atskiroms tos pačios kategorijos asmenų grupėms, esant tam tikroms sąlygoms, taikant švelnesnę administracinę atsakomybę, o asmeniui tokia pozityvia diskriminacija nepasinaudojus, taikant administracinę atsakomybę bendra įstatyme nustatyta tvarka.
8. Apeliaciniame skunde D. A. atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas taikyti D. A. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, neatitinka teisingumo principo reikalavimų ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, ši administracinio poveikio priemonė turėjo būti apskritai neskirta. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
9. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Nagrinėjamoje byloje D. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kurio sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kartu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
11. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
12. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavo, kad D. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motyvuotai atmetė D. A. atstovo argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas netaikyti jam teisės vairuoti atėmimo. Antai, teismas nurodė, kad nagrinėjamo klausimo kontekste aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti D. A. neteks pajamų, kad jis vienas išlaiko šeimą, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu nuvežti savo vaikus į ugdymosi įstaigas, užklasines veiklas, taip pat rūpintis savo neįgalia motina, nuvežti ją į gydymosi įstaigas, iš esmės yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo pasekmė. Atitinkamai sprendė, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą D. A. paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei skundžiamoje nutartyje paminėtos, nei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su D. A. deklaruojama būtinybe turėti teisę vairuoti darbiniais reikalais, gaunant pajamas ir išlaikant savo šeimą, taip pat lankantis pas kitame mieste gyvenančius vaikus, teikiant jiems išlaikymą, nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad D. A., kaip eismo dalyvio, charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus bei KET pažeidimus, veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Šie KET pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin grubūs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų kiekis (b. l. 66-72) bei gana reguliarus jų darymas rodo, kad jis nėra drausmingas eismo dalyvis, yra linkęs nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių.
13. Kita vertus, skundžiamu nutarimu teismas sprendė, kad yra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad D. A. pirmą kartą 2023 m. birželio 6 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl ne itin šiurkštaus KET pažeidimo – automobilio vairavimo, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, jis sumokėjo jam skirtas baudas už anksčiau įvykdytus administracinius nusižengimus, t. y. nevengė atsakomybės už savo veiksmus, taip pat ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. baigė atitinkamus tam būtinus mokymus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad D. A. pasimokė iš savo administracinių nusižengimų, ateityje bus pakankamai atsakingas ir rūpestingas, suvoks savo veiksmų pasekmes, todėl sprendė, jog administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus D. A. trumpesnį, negu minėtas ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi, D. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ženkliai sumažintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo terminas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pateikė pirmiau aptartus prieštaringus ir nenuoseklius savo sprendimo motyvus ir iš esmės nesilaikydamas teismų praktikos nustatė trumpesnį nei įstatymo numatyta administracinio poveikio priemonės terminą atsižvelgęs į šiam klausimui spręsti iš esmės menkai reikšmingas pavienes aplinkybes. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto non reformatio in peius principo, nagrinėdamas šią bylą pagal D. A. atstovo apeliacinį skundą, neturi teisinio pagrindo bloginti jo teisinę padėtį.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliaciniame skunde D. A. atstovas nenurodė jokių naujų išskirtinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl D. A. taikytinos administracinio poveikio priemonės, darytina išvada, kad D. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninti dar labiau nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam D. A. asmeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. (D. A.) atstovo advokato Viačeslavo Ivanovo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.