- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-03
- Bylos Nr.
- 1-907-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06507-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Helvijui Keturakiui, Aurelijai Rakštienei, Jurgai Klimčukienei,
nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui Modestui Švažui, atstovui pagal įstatymą D. S.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sonatai Sidikevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, ūkininkaujantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. 2021 m. kovo 2 d., apie 20.30 val. tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nepilnamečiui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veido sritį ir vieną kartą keliu smogė A. S. į veido sritį, taip nukentėjusiajam A. S. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu savo elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis A. N. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Sutiko paaiškinti dėl kaltinimo ir nurodė, kad tą dieną su drauge važiavo į parduotuvę apsipirkti, su kažkuo kliuvo į mašiną ir jis matė, kaip į skersgatvį nubėgo keli vaikai. Grįžęs namo, vakare išėjo į balkoną parūkyti ir rūkydamas matė, kaip gatvėje stovėdami trys jaunuoliai iš suledėjusio sniego mėtė į pravažiuojančius automobilius. Nepagalvojo, kad reikia iškviesti policiją, nutarė nueiti sudrausminti juos, neturėjo tikslo sumušti. Jis drausminti jaunuolių ėjo su drauge, ji ėjo keliu link jaunuolių, o jis ėjo aplink namą, kad jaunuoliai nepabėgtų. Nukentėjusiojo brolis pabėgo pirmas, tada pastarajam iš paskos pabėgo kitas jaunuolis, o likęs nukentėjusysis žodžiais puolė ant jo. Jis pasikarščiavo ir tarp namų sudavė nukentėjusiajam vieną kartą ranka į galvą, po to išsitempęs ant kelio, norėdamas, kad nukentėjusysis pakviestų pabėgusius, dar sudavė kojos keliu į akį. Smūgį tarp namų sudavė prirėmęs prie namo sienos, kur kliuvo smūgis, tiksliai nepamena, ar į pilvą, ar į veidą. Smūgis iš kelio kliuvo į akį. Daugiau smūgių nesudavė. Kai išsitempė nukentėjusįjį į gatvę, lyg kitoje gatvės pusėje ėjo dvi moterys. Po to nukentėjusysis pabėgo link „Maximos“ grasindamas „dabar tau negyvenimas“, kitais necenzūriniais žodžiais. Pats skersgatvis neapšviestas, bet buvo apšviestas išvažiavimas iš skersgatvio. Jam einat į namus atvyko policija kartu su nukentėjusiuoju, kuris parodė į jį. Jis pripažįsta, kad trenkė rankos kumščiu vieną kartą į veidą ir vieną kartą į veidą sudavė iš kojos, nebuvo smūgio į pilvą. Jis atsimena, kad smūgiavo iš kojos, bet ar į pilvą, ar į galvą, neprisimena, gali būti, kad sudavė į pilvą.
Susipažinęs su civiliniu ieškiniu dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jis nemato jokios žalos. Kartu su J. N. nuvyko prie nukentėjusiojo namų, sustojo prie gatvės, į kiemą nėjo, nukentėjusiojo tėvas atėjo ir jie pradėjo šnekėti, tėvas prašė atlyginti už telefoną, kurį nesenai buvo nupirkęs už 50 Eur, ir už vaistus. Jis sutiko atlyginti žalą už telefoną ir vaistus. D. S. pasakė, kad jam dar reikia su žmona suderinti, kuri tuo metu gulėjo ligoninėje, kad pakalbėjęs su ja, praneš. Po to jis gavo žinutę, kurioje D. S. savo žmoną negražiai vadino, kad ji užsišaukė 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo – 1000 Eur už ranką, 1000 Eur už akį. Jis atsakė, kad 2000 Eur nemokės, kiek teismas priteis, tiek sumokės. Po įvykio nebendravo su A. S., neatsiprašė nukentėjusiojo, jo atstovo pagal įstatymą. Jis yra dirbantis, jo mėnesio pajamos yra apie 1000 Eur. Jeigu jį pripažintų kaltu, jis neturėtų galimybių atlikti viešųjų dabų bausmės.
Nukentėjusysis A. S. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d. apie 20.30 val. jis ėjo pas brolį L. S., o brolis ėjo link jo kartu su R. D.. Jie susitiko Upytės gatvėje ir nuo centro ėjo link „Maximos“. Einant brolis su draugu susiginčijo žaisdami sniegu. Jis nežino, gal jie pataikė į pravažiuojančias mašinas, bet tikrai ne jis. Jis stovėjo prie namo kampo, kai pamatė einantį A. N. su mergina. Pirma priėjo panelė, kuri jo broliui pasakė „tu gausi“, brolis atsakė „negausiu“. Tuo metu iš tamsos, apėjęs aplink namą, iš kiemo pusės, atėjo A. N.. Jo brolis su R. D. pabėgo, o jis liko. A. N. suėmė jam už kaklo ir jį prirėmė prie sienos bei sudavė smūgį į galvos sritį, po to už striukės nusitempė jį ant šaligatvio ir smogė iš kelio. Jis neprisimena, ar kaltinamasis sudavė smūgius į pilvą, bet juto skausmą pilvo srityje. Skausmą juto pilvo srityje, kai jam paėmė už gerklės. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sudavė 4 kartus į pilvą, nes jis juto skausmą pilvo srityje. Skausmą pilvo srityje juto kai jį mušė, kai tempė. Atsimena, kad jam trenkė iš rankos ir iš kelio į kairę akį. Kai kaltinamasis buvo jį prispaudęs prie pastato sienos, jam smogė, kiek kartų jis neatsimena, juto skausmą, juto smūgius į pilvą, todėl jis pasilenkė. Pasilenkusį jį ir nutempė ant šaligatvio. Tuo metu ėjusios dvi moterys A. N. kažką pasakė, pastarajam nusisukus į moteris, jis pasileido bėgti link „Maximos“. Bėgo išsigandęs, juto skausmą. Apibėgo ratą, išlindo Vilniaus gatvėje, ten važiavo policijos automobilis. Automobiliui sustojus, pareigūnai paklausė jo kas įvyko, jis pasakė, kad jį sumušė vaikinas, buvęs su mergina. Pareigūnai pasakė, kad juos matė ir paklausė, ar jis galės juos atpažinti. Prie pašto jie susitiko A. N. su mergina. Jam buvo sužalota akies kairioji pusė, buvo sutinusi, nubrozdinta kairioji akies pusė, buvo mėlynė. Dar rankoje buvo iššokęs gumbas (rodo dešinę ranką), dėl rankos pas gydytoją lankėsi du kartus, nustatė, kad ranka sumušta. Ranka buvo sumušta nuo smūgio, kai A. N. jam trenkė iš kelio, nes po vieno smūgio jautė, kad dar trenks, tai buvo užsidengęs ranka ir į ranką trenkė. Kai jis dengėsi veidą, jam į ranką trenkė, o ranka trenkėsi į veidą. Daugiau kaltinamasis jam nespyrė, spyrė tik vieną kartą, tuo pačiu smūgiu ir telefonas iškrito.
Palaiko civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Jam tų pinigų nereikia, jam reikia, kad telefonas būtų ir reikia, kad atlygintų už sužalotą akį. Telefono vertė 100 Eur. Po įvykio telefonas liko neveikiantis. Tai smurtinė žala viešoje aplinkoje, nes žmogaus negalima mušti ir muštis negalima. Patirtas fizinis smurtas paveikė jo psichiką, nes jis išsigando, daug baimės, bijo A. N.. Po įvykio nebuvo susitikęs su A. N., tik dabar teisme susitiko. Kaltinamasis jo neatsiprašė, tik tėvų atsiprašė.
Liudytojas S. U., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d., gal apie 20-21 val., jis Upytės gatve važiavo su automobiliu į „Maximą“ apsipirkti. Važiuojant pajuto smūgius į automobilį, jis pristabdė automobilį. Smūgiai buvo 2-3 ir vienu metu, turbūt ne vienas asmuo metė, kliuvo į priekinį langą ir keleivio dureles vairuotojo pusės. Jis pats nematė kas metė, bet vaikai sėdėjo gale ir matė nubėgančius 2-3 asmenis. Viskas vyko prie buvusios (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į „Maxima“ aikštelę, apžiūrėjo, kad stiklas neįskilęs, daugiau apžiūrėti nebuvo įmanoma, nes buvo tamsu. Ryte socialiniame tinkle „Facebook“, puslapyje „Joniškio turgus“ buvo A. N. žinutė „Kas važiavo raudonu automobiliu“ ir nurodytas laikas, kad su juo susiekti. Dieną apžiūrėjus automobilio kairės pusės keleivio durelėse buvo nežymūs įlenkimai. Jis susisiekė su A. N., pastarasis pranešė, kad jam yra žinomi asmenys kas apmėtė jo automobilį. Dėl automobilio apgadinimų parašė pareiškimą, nes automobilis draustas „KASKO“ draudimu. Buvo nustatyti kalti asmenys. Žalą atlygino draudimas.
Liudytojas R. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad trise – jis, L. S. ir A. S., stovėjo tarp namų, stovėdami kalbėjosi, mėtėsi tarpusavyje iš sniego gniūžčių, galėjo išmesti sniego gniūžčių ir į gatvę. Tada prie jų atėjo A. N. ir jis su L. S. pabėgo už namo, nes išsigando. Nežino dėl ko išsigando. A. S. pasiliko. Nepamena, ar sakė ką nors A. N. jiems. Jis nieko A. N. nesakė. Po įvykio A. S. pasakojo kažkiek kas įvyko, kad priėjęs A. N. pradėjo šaukti ant jo ir sumušė. Matė ant A. S. veido sužalojimus, buvo akis ištinusi, kuri nepamena, ir ranka buvo sužalota. Kokie sužalojimai, negali pasakyti, kuri ranka buvo sužalota, negali pasakyti. A. pasakojo, kad jam sudavė iš rankos ir kelio. Nežino, ar A. S. sakė A. N. ką nors. Buvo nubaustas administracine tvarka už sniego gniūžčių mėtymą į automobilius.
Liudytoja J. N., duodama parodymus teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pavakary, apie 17-18 val., kartu su A. N. važiavo automobiliu ir gavo iš kažko smūgį į mašiną. Ji matė tris nubėgančius berniukus. Jų automobilis buvo apgadintas, buvo kažkiek įbrėžta. Nesikreipė į policiją dėl apgadinimo. Grįžę į namus, gal apie 21-22 val., išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad trys jaunuoliai mėto kažką iš už kampo į pravažiuojančius automobilius. Su A. N. sugalvojo nueiti ir sudrausminti jaunuolius. Nežino, kodėl nekvietė policijos. Jiems nuėjus prie jaunuolių, ji atpažino L. S. ir A. S.. Nuėjusi prie L. S., sudrausmino jį, sakydama „ką čia darote“. A. N. priėjęs rėkė, sakydamas „ką čia darot“. Tuo metu L. S. kartu su kitu draugu pabėgo, o A. S. pasiliko ir pradėjo „koliotis“ su A. N.. A. S. pasiuntė A. N., todėl pastarasis susinervinęs trenkė vieną kartą. Kur trenkė, ji nežino, nespėjo sureaguoti. Jie susistumdė, A. N. laikė A. S. ir iš kelio spyrė nukentėjusiajam, ar pataikė, nežino. Po to A. S. pabėgo. Vėliau atvažiavo policija. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Kai A. N. su A. S. konfliktavo, ji buvo keturių žingsnių atstumu nuo jų. Ji matė kaip A. N. trenkė vieną smūgį A. S. ten kur nesimatė vaizdo įraše, daugiau smūgių nebuvo. Į matomą vietą A. S. išėjo pasilenkęs, gindamasis, kad daugiau netrenktų, tada A. N. sudavė smūgį A. S. kojos keliu, bet ji nematė kur tas smūgis buvo suduotas, gal į skruostą, gal į akį pataikė. A. S. telefonas iškrito, kai jis buvo pasilenkęs, einant link apšviestos vietos. A. N. negerai pasielgė, kad trenkė susinervinęs, bet jie jį išprovokavo, negalima į mašinas mėtyti. Tamsoje buvo suduotas vienas smūgis ir po to A. S. A. N. išsitempė link gatvės.
Liudytojas D. S., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad sūnus A. S. grįžo į namus sumuštas, buvo prakirsta akis, kuri buvo ištinusi ir visa juoda, ir dešinė ranka sužalota. Sūnus buvo išvežtas į Šiaulių ligoninę, po to į ekspertizę. A. S. nustatė kaklo sumušimą, smaugimą, akies, šono sumušimą. Po to grįžę į Joniškį nuėjo pas savo šeimos gydytoją, kadangi buvo egzaminai, vaikas negalėjo ranka rašyti, buvo atleistas nuo egzamino. Buvo sužalota galvos sritis ir ranka. Ant rankos buvo uždėta langetė, nes ranka buvo stipriai sumušta, negalėjo valdyti pirštų. Po to vėliau pas medikus lyg nesilankė, tiksliai negali atsakyti. Turėjo išlaidų susijusių su gydymu, buvo pirktas tepaliukas, telefonas sudaužytas, kuris buvo jam nesenai nupirktas už 100 Eur. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 10 000 Eur sumai. Vaikas iki šiol bijo A. N.. Kaltinamasis neatsiprašė nei vaiko, nei jo. Jis per pažįstamus susirado kaltinamojo telefono numerį, pasiskambino jam ir pasiūlė susitikti ir pasišnekėti. Susitiko, pašnekėjo, paprašė nors už tą ranką, akį ir telefoną, kad susimokėtų, bet A. N. labai naglai atsakė necenzūriniais žodžiais. Šiaip A. S. ramus, paklusnus vaikas. Jis teikė policijai pareiškimą dėl sudaužyto telefono. Nežino, kodėl iš karto po įvykio nepateikė sudaužyto telefono. Telefonas buvo veikiantis, o po įvykio, kiek žino, telefonas nebeveikė. Telefonas yra pas policijos pareigūnus.
Liudytojas L. S., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo trise – jis, brolis ir R. D.. Užėjo už kampo ir tarp namų prabuvo mažiausiai 20 min, per tą laiką mėtėsi tarpusavyje ir mėtė į pravažiuojančias mašinas. Metė jis ir R. D., brolis nemetė. Jis tik pataikė į vieną raudoną automobilį. Tada po kelių minučių, kiek prisimena, jam iš priekio atėjo J. N., sakydama „ką čia darot“, ar „aš viską mačiau“. Dar po kelių minučių išgirdo žingsnius, einančius jam už nugaros, tai atsisuko ir pamatė A. N.. Pastarasis norėjo jam trenkti, bet jis pabėgo su draugu, tai per juos nukentėjo brolis. Kad ketina jam suduoti, suprato iš A. N. žodžių „ateik čia“. A. N. jį kvietė nedraugiškai, buvo supykęs, todėl tai įvertino kaip agresyvų nusiteikimą. Suprato, kad A. N. ir J. N. atėjo dėl to, kad jie mėtė į mašinas. Jie iš tos vietos pabėgo į (duomenys neskelbtini) aikštelę ir jis iškvietė policiją, kad padėti broliui, kad nevyktų muštynių. Nežino, kodėl neliko įvykio vietoje padėti broliui. Jis matė, kaip A. N. tarp tų dviejų namų trenkė broliui lyg į galvos sritį. Kai jis su draugu nubėgo, buvo atsisukęs ir matė, kaip trenkė du kartus. Vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, tuo metu brolis stovėjo prie sienos. Antras smūgis buvo iš kelio, jam atrodo į šoną, nes brolis buvo pasilenkęs, tuo metu brolis stovėjo prie gatvės. Jis nežino, ar buvo smūgiuota į pilvą. Po įvykio matė sužalojimus, matė mėlynę po akimi, matė sulaužytą ranką, ranka buvo lūžusi, buvo uždėta langetė. Žino, kad telefonas tą vakarą buvo sudaužytas. Negirdėjo jokio konflikto tarp kaltinamojo ir jo brolio, nebuvo konflikto. Po įvykio kaltinamasis buvo atvažiavęs, kalbėjo su jo tėčiu. A. S. nedalyvavo pokalbyje. Nežino, ar A. N. atsiprašė, to negirdėjo, negali pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. N. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat įrodoma ir kita byloje esančia medžiaga:
2021 m. kovo 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog D. S. pranešė, kad 2021 m. kovo 2 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), jo sūnų A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstamas jaunuolis, taip sūnui sukeldamas fizinį skausmą. Prašo ištirti įvykį, surasti kaltą asmenį ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 16-18);
2021 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vieta – teritorija, esanti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinės sienos (t. 1, b. l. 23-24, 26-28);
2021 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota DVD-R diske esančių miesto vaizdo kamerų įrašų peržiūra. Protokole nurodoma, kad 2021 m. kovo 2 d. miesto vaizdo kameros Nr. 3 įraše matomi tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), išlindę trys jaunuoliai, kurie tarpusavyje stumdosi, kilnoja kojas. 01:13 min matomas Upytės gatve pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis, kuris pavažiavęs tarpą tarp minėtų pastatų sustoja bei pastovėjęs nuvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli prekybos centro „Maxima“, esančios Upytės g. 19, Joniškyje. 10:24 min matomas jaunuolis, išlendantis iš pastatų tarpo, apsidairo ir vėl nueina į pastatų tarpą. 11:07 min jaunuolis išbėga iš pastatų tarpo ant šaligatvio, pažiūrėjęs link prekybos centro „Maxima“ vėl nueina į pastatų tarpą, o kitas jaunuolis tuo metu stovi prie pastato kampo. 12:25 min matomas jaunuolis, išeinantis iš pastatų tarpo ir kažką metantis į nuvažiuojantį automobilį. 13:50 min vienas iš jaunuolių išlenda iš pastatų tarpo ir apsidairo, po kurio laiko išlenda ir antras jaunuolis, abu vėl grįžta į pastatų tarpą. 15:06 min matomi iš kitos gatvės pusės per kelią einantys vaikinas ir mergina, kurie nueina link Draugystės g., Joniškyje. 15:49 min iš už pastato kampo ateina mergina, ta kuri ėjo su vaikinu per kelią, ir nueina į pastatų tarpą, kur buvo jaunuoliai. 16:08 min matomas iš pastatų tarpo išlindęs jaunuolis, kuris nubėga per kelią į kitą gatvės pusę, paskui jį nubėga ir dar vienas jaunuolis. Matoma, kad vaikinas, kuris prieš tai perėjo su mergina kelią, išeina iš pastatų tarpo laikydamas vieną iš jaunuolių, pačiupęs už pakarpos, jaunuolis muistosi. Laikomas jaunuolis susilenkęs. Prie jų prieina mergina. Vaikinas, laikydamas jaunuolį, keliu smogia ir jaunuolis pabėga. Mergina vaikiną pagriebia už rankos. Matoma, kad vaikinas pasilenkęs kažką paima nuo šaligatvio bei rūkydamas vaikšto su mergina šaligatviu, po to nueina per kelią į kitą gatvės pusę. Kas vyko tarp pastatų tarpo, nematyti (t. 1, b. l. 32-33; DVD-R diskas prie bylos viršelio);
2021 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Gintaras Ragulis tarnybiniu pranešimu dėl smurto prieš nepilnametį A. S., kuriuo pareigūnas pranešė, kad 2021 m. kovo 2 d. dirbant kartu su tyrėja Dovile Rozentelyte, patruliuojant Vilniaus gatvėje, prie pastato Nr. 6, Joniškio mieste, pastebėtas šaligatviu einantis jaunuolis, kuris buvo susiėmęs už veido, šlubavo. Privažiavus prie jaunuolio jis paaiškino, kad buvo sumuštas nepažįstamo vaikino, kartu su juo buvo mergina. Paklausus dėl ko kilo konfliktas, vaikinas nurodė, kad nežino, buvo sumuštas be jokios priežasties, greta taksi automobilių stovėjimo aikštelės. Paklausus, ar jis pilnametis, atsakė, kad yra septyniolikmetis. Bendraujant su asmeniu, tyrėja Dovilė Rozentalytė nurodė, kad Miesto aikštėje, matė einantį iš matymo pažįstamą A. N. kartu su savo drauge, kuris pastaruoju metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad tai gali būti asmuo, smurtavęs prieš nepilnametį, nedelsiant, įsisodinus nukentėjusį į automobilį, nuvažiuota į Joniškio Miesto aikštę. A. N. kartu su savo drauge pastebėtas išeinantis iš Joniškio miesto pašto vidinio kiemo. Privažiavus, nukentėjęs asmuo atpažino, kad būtent A. N. jį sumušė. Išlipus iš automobilio ir pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, blaivus A. N. nurodė, kad smurtą panaudojo dėl to, kad nukentėjęs jaunuolis mėtė akmenis Upytės gatvėje į pravažiuojančius automobilius, taip pat pataikė ir apgadino jo vairuojamą automobilį. Kartu su A. N. buvo jo draugė J. N.. Nustačius asmenų tapatybes, kadangi nepilnametis skundėsi skausmais, su juo buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą. Namuose buvo vizualiai blaivūs tėvai R. G. ir D. S.. R. G. nedelsiant su sūnumi A. S. išvyko į gydymo įstaigą, o iš D. S. priimtas pareiškimas, apklaustas liudytoju (t. 1, b. l. 35);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. 22.54 val. A. N. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas (t. 1, b. l. 42-45);
2021 m. kovo 2 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint A. S. kūną, ant veido, kairės akies paakyje matoma hematoma, dešinės rankos riešo srityje matomas paraudimas, patinimas (t. 1, b. l. 46-51);
2021 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 220/2021 (04), kurioje nurodyta, jog A. S. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pereinanti į skruostą, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Dešinės plaštakos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 60-61);
2021 m. kovo 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ sudaužytu ekranu (t. 1, b. l. 64);
2021 m. kovo 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Samsung“, su sudaužytu ekranu, apžiūra, telefonas aprašytas ir nufotografuotas (t. 1, b. l. 66-70).
konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad iš esmės kaltinamasis A. N. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. jis pripažino, kad konflikto metu (konfliktas kilo dėl to, kad jis, būdamas savo buto balkone, matė, kaip trys jaunuoliai mėto suledėjusius sniego luitus į pravažiuojančias mašinas, prieš tai jis pats važiuodamas automobiliu pro įvykio vietą, pajuto smūgį į automobilį, todėl norėjo jaunuolius sudrausminti), tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į galvos sritį, ir išsitempęs A. S. ant šaligatvio, sudavė smūgį kojos keliu nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamasis neigė rankos kumščiu smogęs nukentėjusiajam nenustatytą kiekį kartų į pilvo sritį. Pats nukentėjusysis A. S. bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti, kiek smūgių ir kur jam buvo smūgiuota tuo metu, kai jie su kaltinamuoju buvo tarp jau minėtų pastatų. Nukentėjusysis teigė neprisimenąs, ar kaltinamasis jam sudavė į pilvą, nors teigė jautęs skausmą pilve, vėliau teigė, kad kaltinamasis jam trenkė iš rankos ir iš kelio į kairę akį, teigė neprisimenąs kiek smūgių jam sudavė A. N., taip pat teigė, kad po vieno smūgio jautė, kad kaltinamasis jam dar kartą trenks, todėl pasilenkė ir užsidengė ranka.
Tai, kad A. N. tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į veido sritį, patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai J. N. ir L. S.. Liudytoja J. N. nurodė, kad tarp namų A. N. nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, tačiau ji nežino kur, nes nespėjo sureaguoti. Liudytojas L. S. nurodė, kad bėgdamas iš įvykio vietos ir atsisukęs į tą vietą, kur liko A. N. su A. S., matė, kad kaltinamasis vieną kartą rankos kumščiu trenkė į galvą nukentėjusiajam. Tokius tiek kaltinamojo, tiek liudytojų J. N. bei L. S. parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje visi A. S. padaryti sužalojimai yra nustatyti galvos srityje. Teismas, vadovaudamasis principu, kad visi neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai, daro išvadą, kad tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. N. rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. S. į galvos sritį. Ginčo ir abejonių dėl kaltinamojo suduoto smūgio kojos keliu nukentėjusiajam į galvos sritį nėra, nes tai patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys, t. y. miesto vaizdo kamerų įrašai, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų J. N. ir L. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo A. N. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – tarp pastatų, esačių (duomenys neskelbtini). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Kaip jau minėta, veika buvo padaryta miesto centre, ši vieta yra atvira, į ją netrukdomai ir iš anksto neįspėję gali patekti bet kokie asmenys. Taigi, šiuo atveju tiek pats A. N., tiek bet kurie kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi patekti į įvykio vietą. Teismui nekyla abejonių, kad A. N. nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje. Kaltinamasis A. N. viešoje vietoje ėmė vykdyti teisingumą, mokyti nepilnametį vaiką, tačiau pasirinko mokymui netinkamą būdą, t. y. panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį, sudavė jam smūgį ranka į veidą, o kitą smūgį sudavė kojos keliu į veido sritį, šiuos veiksmus atliko matant nukentėjusiojo broliui ir draugui, kurie taip pat buvo nepilnamečiai, matant pro šalį einančioms moterims. Tokie veiksmai teismo vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.
Teismas, išanalizavęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, vaizdo įrašą, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes.
Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į pilvo sritį, tačiau byloje neginčijamai nėra nustatyta, kad A. N. tokius veiksmus atliko, o ir jokie byloje esantys objektyvūs duomenys to nepatvirtina. Todėl teismas kaltinime A. N. nurodytą aplinkybę, kad A. N. smogė nukentėjusiajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į pilvo sritį, pakeitė aplinkybe, kad A. N. tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. S. į galvos sritį. Šių aplinkybių pakeitimas (patikslinimas) kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijos nekeičia, jo teisinės padėties nesunkina.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis A. N. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino visiškai, tačiau nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai nevertino savo elgesio. Šiaulių teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiajam A. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas patyrė 90,44 Eur išlaidas, kurias savo noru atlygino kaltinamasis (t. 2, b. l. 22, 23), todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 130-131), administracine tvarka baustas, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 133-138), Sodros duomenimis yra nedirbantis (t. 1, b. l. 140), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 141).
Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, tuo pačiu nežymiai sutrikdant žmogaus sveikatą; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta kilusio konflikto metu; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, A. N. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu paskirti įpareigojimai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. N. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 2 d. 22.45 val. iki 2021 m. kovo 3 d. 10.25 val., viena para, ir laikytina, kad A. N. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. N. paliktina galioti 2021 m. kovo 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
Nukentėjusysis A. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo A. N. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 97). Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. S. grindė tuo, kad jis iki šiol yra sukrėstas dėl įvykusio įvykio, įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė jo sveikatą, išgyvenimai jaučiami iki šiol, jis iki šiol nėra psichologiškai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, dvasinio ir fizinio skausmo bei nepatogumų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad iš kaltinamojo A. N. patirtas smurtas paveikė jo psichiką, jis išsigando, kaltinamojo bijo iki šiol.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis A. S. dėl kaltinamojo A. N. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pereinanti į skruostą, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Remiantis pirminės medicininės apžiūros duomenimis sumušta ranka. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jam taikytas ambulatorinis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Dėl sumuštos rankos nukentėjusysis turėjo nešioti langetę, negalėdamas sulenkti rankos pirštų, buvo atleistas nuo egzamino laikymo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl skausmų. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis į specialistus dėl patiriamo psichinio diskomforto ar baimių.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant su smūgius į veido sritį), nukentėjusiojo amžių, t. y. kad nukentėjusysis yra nepilnametis, ir jam padarytus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas), jų lokalizaciją (veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė kurį laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 900 Eur. Kaltinamasis A. N. yra pakankamai jauno amžiaus, turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo A. S. ir nusikalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 900 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas susijusias su psichologo dalyvavimu ikiteisminiame tyrime apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį ir nepilnamečius liudytojus (BPK 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 37,50 Eur (t. 1, b. l. 184-188), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiajam A. S. pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TP-21-T-1931-7257, buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl ko susidarė 335,91 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. N. į valstybės biudžetą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diskas su vaizdo įrašu iš miesto kameros ir 3 DVD-R diskai su nepilnamečių apklausomis – paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ sudaužytu ekranu, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje (t. 1, b. l. 71, 72), grąžintinas A. S. įstatyminiam atstovui D. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
D. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus iš saugyklos mobilaus ryšio telefono „Samsung“, jis sunaikintinas.
Kaltinamajam A. S. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, A. N. įpareigoti – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 2 d. 22.45 val. iki 2021 m. kovo 3 d. 10.25 val., vieną parą, ir laikyti, kad A. N. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. S. iš A. N. 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) išlaidas už psichologo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir priteisti jas iš A. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui, j. a. k. 190521648, nurodant priteistą sumą pervesti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 9142, esančią AB SEB banke.
Priteisti iš A. N. 355,91 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 91 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diską su vaizdo įrašu iš miesto kameros ir 3 DVD-R diskus su nepilnamečių apklausomis – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ sudaužytu ekranu grąžinti D. S..
D. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus telefono iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugyklos, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ sunaikinti.
Išaiškinti A. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti A. N., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.