Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, įmonė) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 26 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditoriaus, teises.

Tokiais veiksmais V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn bei prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo. Paaiškina, kad kai buvo įsiskolinimas, jis vadovavosi verslo logika, buvo planas gauti kreditines prekes su PVM, todėl, kad įmonė turėjo įsiskolinimų. Jis pažeidė eiliškumą, nes planuose buvo suma nedidelė ir dar einamosios išlaidos, ir jis nesuprato, kad yra pažeidimas, kad tokiu būdu pažeis eiliškumą. Nurodo, kad šios įmonės vadovu yra nuo įmonės įsteigimo, jau 6 metai. Įmonės steigėjas yra jo žmona. Mokestinės nepriemokos atsirado 2023 m. kovo ar balandžio mėnesį, kai pirmos sankcijos paveikė importą, biokuro ir prekės sustojo, nes buvo vykdomi sankcijų paketai. Vėliau buvo įgyvendino projektą, kai vykdė eksportą įvairių autodalių į Kazachstaną, tai buvo nedidelė apyvarta, 20-30 tūkstančių partija, buvo susidaręs PVM grąžinimas. Po to įsigaliojo 10 sankcijų paketas, kur buvo uždraustas tranzitas per Baltarusiją ir Rusiją į Kazachstaną ir įvyko taip, kad tas prekes reikėjo parduoti viduje su PVM, ir todėl atsirado įsiskolinimas. Taip pat buvo galimybė teikti per Turkiją, bet reikėjo kooperuotis, kadangi įmonė neturėjo reikalingų apyvartinių lėšų didelio transporto gabenimui. Patvirtina, kad žinojo apie VMI įsiskolinimą. Jam siuntė pranešimus VMI, ir jau buvo atiduota antstoliams. Antstoliams buvo pasakęs, kad ieško kitų projektų, tačiau antstolis pasakė, kad viską reikia spręsti su VMI. Su VMI nekontaktavo. Šiuo metu įmonės finansinė būklė yra sudėtinga, VMI padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2024 m. sausio 19 d. buvo teismas ir atėjo dokumentas, kada reikia bendradarbiauti. Gailisi dėl padaryti pažeidimo. Šiuo metu jis pats dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, pagal individualią veiklą, žmona dirba viešbutyje. Supranta, kad turi būti nubaustas ir žino, kad bus paskirta bauda.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad V. J. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2018 m. sausio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2023 m. gruodžio 27 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 18 123,23 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. balandžio 26 d. VMI išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto vykdo nuo 2023 m. gegužės 18 d. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, t. y. 2023 m. gegužės 18 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 18 058,98 Eur, 2023 m. gegužės 31 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. birželio 29 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. liepos 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 17 892,50 Eur, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. rugsėjo 5 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur ir 2023 m. spalio 12 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 63,73 Eur. Be to VMI Bendrovė turi atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis VMI 2023 m. spalio 10 d. užklausė UAB „Paysera LT“ apie Bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą. Minėta kredito įstaiga 2023 m. spalio 26 d. pateikė Bendrovės sąskaitų išrašus. Pažymėtina, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis 2023 m. balandžio 26 d. sudarė 20,17 Eur, (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis sudarė 3,99 Eur, todėl darytina išvada, kad Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal UAB „Paysera LT“ pateiktų sąskaitų (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad Bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Žemiau nurodomi konkretūs pažeidimo faktai, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 70,01 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 17 644 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 1 900 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 17 67,45 Eur, 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 45 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 685,81 Eur, 2023 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 35 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 685,81 Eur, 2023 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 1 400 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 690,93 Eur, 2023 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 157,30 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 690,93 Eur, 2023 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 275,04, mokestinė nepriemoka buvo 17 690,93 Eur. Taigi šios nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė, gaudama dideles įplaukas (2023 m. gegužės 5 d. gauta 2 000 Eur) iš UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 2 d. gauta 2 000 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), turėjo didelę galimybę padengti dalį mokestinės nepriemokos, tačiau to nepadarė. Įvertinus Bendrovės finansines operacijas, nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Nurodytos finansinės operacijos sudaro pagrindą spręsti, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, Bendrovės vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems (žemesnės eilės) Bendrovės kreditoriams, bet ne VMI, todėl dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta (b. l. 2-3).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai – Balanso išrašai, UAB „Paysera LT“ 2023 m. spalio 26 d. raštas, UAB „Paysera LT“ sąskaitų išrašai, mokesčių apskaitos informacinės sistemos – balanso išrašo kopijos (b. l. 4-46).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ str. 3 d.); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad V. J. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2018 m. sausio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2023 m. gruodžio 27 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 18 123,23 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. balandžio 26 d. VMI išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto vykdo nuo 2023 m. gegužės 18 d. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, t. y. 2023 m. gegužės 18 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 18 058,98 Eur, 2023 m. gegužės 31 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. birželio 29 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. liepos 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 17 892,50 Eur, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur, 2023 m. rugsėjo 5 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 902,86 Eur ir 2023 m. spalio 12 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 63,73 Eur. Be to VMI Bendrovė turi atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Paysera LT“. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis VMI 2023 m. spalio 10 d. užklausė UAB „Paysera LT“ apie Bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą. Minėta kredito įstaiga 2023 m. spalio 26 d. pateikė Bendrovės sąskaitų išrašus. Pažymėtina, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis 2023 m. balandžio 26 d. sudarė 20,17 Eur, (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis sudarė 3,99 Eur, todėl darytina išvada, kad Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal UAB „Paysera LT“ pateiktų sąskaitų (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad Bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Žemiau nurodomi konkretūs pažeidimo faktai, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 70,01 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 17 644 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 1 900 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 17 67,45 Eur, 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 45 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 685,81 Eur, 2023 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 35 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 685,81 Eur, 2023 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 1 400 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 690,93 Eur, 2023 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 157,30 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 17 690,93 Eur, 2023 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 275,04, mokestinė nepriemoka buvo 17 690,93 Eur. Taigi šios nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė, gaudama dideles įplaukas (2023 m. gegužės 5 d. gauta 2 000 Eur) iš UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 2 d. gauta 2 000 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), turėjo didelę galimybę padengti dalį mokestinės nepriemokos, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Iš duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl tai lėmė tai, jog Bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir V. J., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, ir būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus. Vis dėlto, kaip matyti, šių nuostatų nebuvo laikytasi ir atsiskaitymai vyko prioritetą teikiant žemesnės nei VMI eilės kreditoriams, pažeidžiant VMI interesus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. teismo posėdžio metu iš esmės to neneigė, tik teigė, jog tai buvo daroma siekiant, kad įmonė neužsidarytų, tikėjosi, kad pavyks apmokėti turimus įsiskolinimus, stengėsi paskirstyti lėšas, kad verslas toliau galėtų funkcionuoti. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, kad VMI kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Pats administracinėn atsakomybėn asmuo teigia, kad supranta, kad pažeidė kreditorių eiliškumą, tuo padarymas pažeidimą, dėl kurio gailisi. Tačiau, pabrėžtina, jog, kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir VMI pateiktais duomenimis apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Atsižvelgus į visa tai, V. J. veika dėl kreditoriaus – VMI, teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės. Taigi jis pripažintinas padaręs nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į V. J. asmenybę – dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 59-60), be to, V. J. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažįsta padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), be to teismo posėdžio metu teigė, kad stengsis paskirtą baudą apmokėti, nors šiuo metu ir sunki finansinė padėtis. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. J. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-41-1096/2024.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.