Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-850-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
1-850-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08909-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
E. T. J.
Advokatai
Justas Vilys, Violeta Bazienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-850-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08909-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Justui Viliui,nukentėjusiajam E. T. J., jo atstovei advokatei Violetai Bazienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2018 m. vasario 13 d., apie 1.30 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, išstumdamas E. T. J. iš klubo patalpų, papurškė jam dujų į veidą, po to, pasivijęs E. T. J. prie klubo (duomenys neskelbtini), sudavė elektrošoko įrenginiu į kairę ranką, spyrė vieną kartą į nugarą, nukentėjusiajam parkritus, spyrė ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas E. T. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštine žaizda su odos nubrozdinimu kairiame žande, poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, daugybiniais odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje.

Kaltinamasis A. M. teisme parodė, kad savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo eilinė darbo diena, dirbo su kolega V. Klube yra „face control“, jeigu žmonės ateina „naglu“ veidu, yra įžūlūs, tada jų neįleidžia. Tikrina kiekvieną žmogų, ar neturi peilių, ginklų ir pan. Žmonių kontrolė reikalinga, nes kiekvienas klubas turi klientus, ir nori, kad klientai jaustųsi gerai. Patys nusprendžia, ko neįleisti. Neįleidžia piktai atrodančių, grubiai bendraujančių žmonių. Atėjo 3-4 vaikinai, nepamena, ar jie buvo apsvaigę, bet nusiteikę buvo agresyviai. Jų netikrino, nes pasakė, kad jų neįleis. Neįleido visos kompanijos, jie pradėjo negražiai kalbėti, keiktis. Pats agresyviausias buvo nukentėjusysis, kuris jį (A. M.) pavadino „gaidžiu“. Vaikinai išėjo, jo kolega V. išėjo patruliuoti į salę, o jis (A. M.) liko poste vienas. Po to įėjo daug žmonių, juos turėjo tikrinti, matė, kad pro šoną praėjo nukentėjusysis ir dar keli vaikinai, bet jų nesivijo, nes turėjo tikrinti žmones. Tiksliai neatsimena, ar toje grupėje buvo ir merginų. Kai grįžo kolega V., pasakė jam situaciją. V. liko poste, o jis (A. M.) nuėjo į salę ieškoti tų vaikinų. Nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ barą, esantį kitoje salėje, prie baro stovėjo nukentėjusysis. Priėjo prie jo ir ramiai paprašė, kad jis išeitų, nes nebuvo įleistas į klubą. Nukentėjusysis pradėjo keiktis, jį pravardžiuoti, jam grasinti, pradėjo elgtis dar agresyviau. Nukentėjusysis rankose turėjo du bokalus alaus. Kai antrą kartą paprašė jo išeiti, nukentėjusysis priėjo arčiau jo (A. M.) ir išpylė ant jo alų. Pakvietė savo kolegą V. per raciją. Kol atėjo kolega, jį suėmė už rankos ir tempė lauk. Pokalbio metu su nukentėjusiuoju prie baro agresyviai nusiteikęs nebuvo, tokių dalykų nepriima asmeniškai. Mano, kad nukentėjusysis ant jo išpylė alų, nes supyko, kadangi prašė jo išeiti. Kai atėjo jo kolega, jie sugriebė nukentėjusįjį už parankių bei kartu tą jaunuolį išvedė lauk. Su juo kartu išėjo ir keli draugai. Buvo apipiltas alumi, buvo prisimerkęs, todėl gerai nematė, kas dar su juo išėjo. Paskui, kai jį išvedė, nuėjo į viršų, nusiprausė, pasikeitė marškinėlius, užtruko 10-20 minučių. Ar kas nors matė, jį (A. M.) lipantį į viršų, nežino. Kai grįžo, nuėjo į savo postą toliau dirbti, į „(duomenys neskelbtini)“ salę nuėjęs nebuvo. Neprisimena, kad būtų naudojęs dujas, bet jeigu ir panaudojo, tik todėl, kad su nukentėjusiuoju nebuvo įmanoma susitvarkyti. Dujas visada turi su savimi. Darbdavys jų neišdavė, bet žinojo, kad turėjo. Tą vakarą prie baro buvo barmenai D., R. ir D.. Į „(duomenys neskelbtini)“ visi įeina ir išeina pro pagrindinį įėjimą, šalia už sienos yra „(duomenys neskelbtini)“ baro durys. Tą vakarą buvo atvažiavusi policija, sakė, kad buvo sumušti vaikinai. Nežino, kas juos galėjo sumušti. Prie klubo dažnai vyksta muštynės. Vaizdo įrašai klube “(duomenys neskelbtini)“ yra daromi, tačiau pats vaizdo įrašo nežiūrėjo. Jis nebuvo aprūpintas specialiomis darbo priemonėmis, elektrošoko neturėjo ir neturi. Jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, yra tuo įsitikinęs, iš klubo nebuvo išėjęs. Buvo visiškai šlapias, jo batai buvo šlapi, apatiniai, jam perštėjo akis, tuo metu buvo žiema, lauke buvo minusas, nebūtų šlapias ėjęs į lauką. Negali palikti darbo vietos, kuri yra iki klubo durų. E. T. J. buvo palydėtas iki durų, o po to iš karto nuėjo į viršų. Iki tos nakties su nukentėjusiuoju nebuvo susidūręs. Taip pat paaiškino, kad jo (A. M.) ūgis 1,87 m., neturi nei juodos striukės, nei juodų batų. Mano, kad kaltinimas už nieką, į lauką nėjo ir nieko nedarė. Gal nukentėjusysis jaučia jam kažkokią nuoskaudą, kad buvo neįleistas į klubą, gal pasijautė pažemintas, kad negalėjo įeiti, bet įėjo ir apipylė jį (A. M.) alumi, dėl to nepyksta, pretenzijų neturi, tik nesmagu, kad turi vaikščioti po teismus. Dėl vasario 19 d. darbe sukelto konflikto nurodė nieko neatsimenantis. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. savo kaltės nepripažino ir davė analogiškus parodymus, papildomai pažymėjo, kad apsaugos darbuotojai rengdavosi juodai su ženklu „K“ (t. 1, b. l. 121).

Nukentėjusysis E. T. J. teisme parodė, kad su draugu M. K. atvyko į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Prieš einant į klubą su draugu buvo išgėrę po dvi skardines alaus. Praeinant pro apsaugą kaltinamasis pasakė, kad jo (E. T. J.) neįleis, nes yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tuomet jis paklausė kaltinamojo, ar jis pats yra apsivartojęs narkotinių medžiagų. Kaltinamasis, žiūrėdamas į jį (E. T. J.) agresyviai, pasakė, kad jokiu būdu jo neįleis. Tada su draugu išėjo iš klubo, nes matė, kad jų neįleis. Parūkė prie durų, nes ten buvo daug pažįstamų. Prie klubo susipažino su merginomis (jų kontaktų neturi). Jos pasiūlė užeiti į klubą. Nenorėjo, bet galiausiai sutiko, kadangi buvo geros nuotaikos. Užėjo į klubą kartu su merginomis, visi praėjo. Prie posto sėdėjo kaltinamasis, jis žiūrėjo į telefoną, pakėlė akis, pažiūrėjo į jį ir toliau žiūrėjo į telefoną. Nuėjo į vidų. Tuo metu buvo laisva, nebuvo daug žmonių, buvo tik šis apsaugos darbuotojas, jis kitų netikrino, sėdėjo telefone. Nuėjo iki baro, nupirko alaus sau ir draugui, sumokėjo, gavo grąžą. Tada prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir liepė nešdintis, pradėjo vos ne stumti jį iš klubo. Paklausė apsaugos darbuotojo, ką daryti su alumi. Apsaugos darbuotojas pasakė „kalbėk su barmenais“. Pakalbėjo su barmenais, jie pasakė, kad pinigų negrąžins, tada galbūt ir vėl paklausė, ką daryti su alumi, apsaugos darbuotojas pasakė, kad jam tas pats, „eik iš čia“, gal ir pasakė apsaugos darbuotojui, kad jis „gaidys“. Tada paėmė alaus bokalus ir juos išpylė ant apsaugos darbuotojas, nes norėjo parodyti savo nepasitenkinimą, kad negali atgauti pinigų. Apsaugos darbuotojas įtūžo, pradėjo rėkti ir pripurškė jam ašarinių dujų, tada jis (E. T. J.) pasilenkęs ir prisidengęs veidą ėjo link išėjimo. Konflikto metu merginos, su kuriomis įėjo į klubą buvo šiek tiek toliau nuo baro, laukė, kol pasiims alaus. Merginoms jau buvo spėjęs įteikti alų, o prie baro laukė alaus sau ir draugui. Nežino, ar buvo atėjęs antras apsaugos darbuotojas, nes jam jau buvo pripurkšta dujų. Neatsimena, ar barmenas buvo nuėjęs kviesti kito apsaugos darbuotojo. Tuo metu bare buvo žmonių, bet prie baro buvo tik jie su draugu M. K.. Neprisimena, ar jį vedė apsaugos darbuotojai. Jam labai graužė akis. Išėjo iš klubo, dar kažkiek apsižodžiavo su apsaugos darbuotojais. Buvo abipusis įniršis. Tada nuėjo link pagrindinės gatvės, kur yra stotelė. Draugas iš klubo išėjo šiek tiek vėliau, susitikus jis pasiūlė išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Eidami prie stotelės pamatė bėgančius du asmenis. Tai buvo kaltinamasis ir visai nematytas asmuo. Negalėjo ilgai būti atsimerkęs, tačiau trumpais mirksniais pamatė, kad atbėga tas pats asmuo, su kuriuo konfliktavo klube. Jį atpažino pagal bruožus: šviesūs plaukai, ūgis, veido bruožai, balsas. Kaltinamasis buvo tamsiai apsirengęs, kaip ir klube. Jis rėkė „ateik čia, išsiaiškinsim“. Kitas asmuo buvo truputį žemesnis už kaltinamąjį, jo nebuvo matęs, nespėjo įsidėmėti, nes jam buvo pripurkštos akys. Buvo nuėję gal 40 metrų nuo klubo. Nuo išėjimo iš klubo buvo praėję nedaug laiko, dar buvo sustoję pasikalbėti. Buvo praėję 4-8 minutės nuo išėjimo iš klubo. Jau buvo už stotelės, kai pamatė juos atbėgant. Tuo metu lauke kitų žmonių nebuvo, nes visi žmonės renkasi prie įėjimo, o jie buvo už klubo kampo. Tie du vyrai bėgo rėkdami, kad susidoros, neatsimena, ar jie abu rėkė, buvo įjungtas „tazeris“ (čerškėjo). Prisidengė rankomis ir susigūžė, kad apsigintų nuo elektrošoko, gavo spyrį į klubą, buvo ir pastūmimas, ir elektrošokas, jautė „tazerio“ prisilietimą į ranką. Viskas buvo panaudota vienu metu. Kito asmens nematė, jis jam žalos nepadarė. Kaltinamasis jam buvo iš priekio, o kitas vyras – už nugaros, ir ėjo link M. K.. Gindamasis paslydo, nes ten buvo ledas. Mano, kad plaštaką susižalojo krisdamas. Nukrito, susirietė, nes suprato, kad bus smūgiai iš kojų. Stengėsi apsaugoti veidą. Gavo į galvą, buvo keli smūgiai į veidą, buvo užsidengęs veidą rankomis, bet spyriai į kaktą prasileido. Buvo spyriai į kūną, kojas, pilvą, buvo apie 8-10 smūgių. Buvo šoko būsenoje, todėl neatsimena, kaip tiksliai viskas vyko. Mano, kad jam į nugarą nespyrė. Jautė daug spyrių, nematė, kas spardė, bet M. K. pasakė, kad jį (E. T. J.) mušė tik vienas asmuo. Patvirtino savo parodymus, duotus papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, kad jo draugas konflikto metu nenuketėjo, nepastebėjo, kad jį būtų mušęs tas antras asmuo, M. K. pripuolė laikyti, kad jis jo (E. T. J.) negintų. Jie tarpusavyje nesimušė. Vėliau pats (E. T. J.) sugebėjo atsistoti ir bėgti į kitą gatvės pusę, stengėsi pabėgti. Smūgiai baigėsi, kai pradėjo atsistūminėti rankomis ir bandė išvengti situacijos. Užpuolikai nuėjo link klubo, o jie su draugu kvietė greitąją. Yra įsitikinęs, kad konflikte dalyvavo kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė žemesnį – 175 cm. kaltinamojo ūgį, nes matė, kad yra žemesnis už jį. A. M. buvo aukštesnis už kitą asmenį, kuris bėgo kartu. Kodėl parodymuose nurodyta priešingai, nežino, galbūt gerai neatsimena, gal jie buvo panašaus ūgio. Kiek prisimena, tas kitas atrodė žemesnis. Jo (E. T. J.) regėjimas -0,25. Konflikto metu dujų poveikis dar nebuvo visiškai praėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą (2018 m. vasario 14 d.) nukentėjusysis E. T. J. bare „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio konflikto su apsaugos darbuotoju aplinkybes nurodė analogiškai, išskyrus tai, kad, kai prie baro prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, prieš jį pastatė dujų balionėlį, kai papurškė dujų, apsaugos darbuotojas pradėjo jį mušti ir spardyti. Į barą nenorėjęs jo įleisti apsaugos darbuotojas buvo apie 22-23 metų amžiaus, 170 cm ūgio. Jam su M. K. išėjus iš baro einant link stotelės, išgirdo šūksnius ir pamatė atbėgantį minėtą baro apsaugos darbuotoją bei dar vieną nepažįstamą ir nematytą 22-23 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vaikiną. Apsaugos darbuotojas rankoje laikydamas įjungtą elektrošoko įrenginį pribėgo prie jo. Jis rankomis užsidengė veidą ir, greičiausiai nuo smūgių, nukrito. Du minėti vaikinai pradėjo jį spardyti, taikydami į galvą. Po kurio laiko jis atsistojo ir nubėgo į kitą gatvės pusę (t. 1, b. l. 33-34). Antrosios apklausos metu 2018 m. rugpjūčio 7 d. bare įvykusio konflikto aplinkybes nurodė tas pačias, papildomai nurodė, kad papurškęs dujų kaltinamasis jam spyrė į koją. Iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis pribėgęs jam iš kairės pusės smogė elektrošoko įrenginiu, pataikydamas į kairę ranką. Pajuto smūgį koja į nugarą, nuo kurio nukrito ant žemės. Jis, dar būdamas ašarinių dujų poveikyje, negalėjo gintis ir gulėdamas ant dešiniojo šono tik rankomis dengėsi galvą. Prišokęs apsaugos darbuotojas ėmė jį spardyti kojomis. Pajuto vieną spyrį koja į veidą, kairią kaktos sritį, porą spyrių į kairįjį žandą. Pradėjo keltis nuo žemės ir dar pajuto kelis spyrius į kairę ranką, šoną. Viso juto 5-8 spyrius kojomis. Jam pavyko atsikelti ir pabėgti į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Prie jo pribėgęs draugas M. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jam bėgo kraujas iš prakirstos žaizdos kaktoje, skaudėjo sumušta galva (t. 1, b. l. 41-42). Trečiosios apklausos metu (2018 m. gruodžio 20 d.) nukentėjusysis patvirtino anksčiau duotus parodymus, patikslindamas, kad smūgius kojomis sudavė apsaugos darbuotojas A. M., nes dėl jo veiksmų pastūmus jis nukrito ant žemės, antro asmens šalia savęs tuo metu nematė (t. 1, b. l. 58).

Liudytoja R. Š. teisme parodė, kad dirbo bare kartu su D., atėjo vaikinas, pirko alų iš D.. Neprisimena, ar nukentėjusysis tai tas pats vaikinas. Jos ir to vaikino bendravimas buvo normalus, neatsimena, kad jis tuo metu būtų buvęs agresyvus. Padavė jam aulų, tada priėjo apsaugos darbuotojas ir tam vaikinui pasakė, kad jis paliktų klubą, nes jo niekas neįleido, kad jis prasmuko. Tas vaikinas pradėjo apsaugos darbuotoją įžeidinėti visokiais žodžiais, buvo ir kažkokių grasinimų, kad pagaus kieme, sumuš ir t.t. Apsaugos darbuotojas jam ramiai pasakė, kad jis išeitų. Tada vaikinas pasakė, kad jis nemokės, jeigu reikia išeiti. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad reikia susimokėti. Tas vaikinas metė pinigus ant baro, D. paėmė pinigus, atmetė grąžą. Tada vaikinas paėmė du bokalus alaus ir išpylė ant apsaugos darbuotojo (A. M.) galvos. Apsaugos darbuotojas išsitraukė dujas ir pripurškė jų. Pakvietė kitą apsaugos darbuotoją, kuris padėjo išvesti vaikiną. Vaikiną reikėjo išvesti, nes jis buvo agresyvus, jam buvo pripurkšta dujų, jis toliau draskėsi. Atrodo, jį vedė abu apsaugos darbuotojai. Jų baro patalpa yra atskira, išėjimas yra kitoje patalpoje. Matė tik, kad atėjo kitas apsaugos darbuotojas ir jie kartu išvedė tą jaunuolį iš jų baro patalpos. Uždarė patalpas, nes norėjo išvėdinti, kadangi buvo pripurkšta dujų ir ten buvo neįmanoma būti. Matė, kad apsaugos darbuotojas nuėjo persirengti į viršų. Tada jį matė paskutinį kartą. Užlipti į antrą aukštą, nueiti į dušą, nusiprausti ir persirengti gali užtraukti apie 10-15 min. Ji atidarė langus ir išėjo. Tai galėjo užtrukti apie 5 minutes. Jų bare galėjo būti apie 10 žmonių. Visi išėjo, liko tik jie su D.. Jie su D. praktiškai visą laiką kol vėdino patalpas stovėjo lauke prie išėjimo durų. Stovėjo šalia pagrindinio įėjimo į klubą (jų įėjimas yra šiek tiek aukščiau). Jeigu A. M. būtų norėjęs išeiti į lauką, jis tuo metu turėjo praeiti pro juos, jį būtų matę. Nematė, kad per tą laiką A. M. būtų išėjęs į lauką. Pagrindinis įėjimas į klubą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, jų baro išėjimas taip pat iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Iš ten stotelė, esanti (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, nėra matoma. Apsaugos darbuotojo darbo vieta yra viduje, durys buvo uždaros, todėl nematė, kada apsaugos darbuotojas grįžo į savo darbo vietą. Paprastai prie išėjimo stovi daug žmonių, nes ten rūkoma. Visi kiti išėjimai yra užrakinti. Raktus nuo kitų išėjimų turi tik baro darbuotojai, kasoje. Gali būti, kad raktus dar turi hostelio darbuotojai. Hostelis yra viršuje, kaip ir persirengimo kambarys. Tą vakarą žmonių klube nebuvo labai daug. Prie įėjimo didelės eilės nebuvo ir negalėjo būti, nes, jeigu gerai atsimena, tai buvo pirmadienis, o pirmadieniais daug žmonių nebūna. Žino, kad apsaugos darbuotoji turėjo dujas, dėl elektrošoko - nežino. Stovint lauke atvyko policijos pareigūnė, priėjusi prie apsaugos, pasakė, kad sumuštas apsaugos darbuotojų žmogus išsikvietė policiją. Išeidama pasakė, kad nerado išsikvietusio žmogaus. Paskui visi, po kokios valandos, buvo susitikę ir kalbėjo, kas ten atsitiko, tame pokalbyje dalyvavo ir A. M.. A. M. tą vakarą buvo apsirengęs jų klubo aprangą su džemperiu. Kaip jis buvo apsirengęs vėliau (po valandos), neatsimena. Su A. M. dirbo apie pusę metų. Jo charakterizuoti negalėtų, nes nelabai bendravo, tik pasisveikindavo ir persimesdavo keliais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodžiusi apsaugos darbuotojo vardą – A.. Taip pat nurodė, kad vaikinas, su kuriuo bare kalbėjo apsaugos darbuotojas, nebuvo visiškai blaivus, ėmė šaukti ir keiktis apsaugos darbuotojo atžvilgiu, vadino „gaidžiu“, sakė, kad pagaus kažkur ir baigsis blogai. A. ramiai papašė išeiti iš klubo patalpų. Jaunuolis dar labiau supyko, įsiūto, nenorėjo mokėti už alų. A. pasakė sumokėti už alų ir išeiti. Tada jaunuolis paėmė du bokalus ir išpylė alų ant A.. A. jokio smurto prieš jaunuolį nenaudojo. Matė kai netrukus A. lipo laiptais į antrą aukštą persirengti, nes buvo visas šlapias. Nematė, kada A. nusileido iš antro aukšto ir kur jis po to buvo. Kadangi patalpoje buvo pripurkšta dujų, išėjo iš baro, nes reikėjo išvėdinti patalpą, visi lankytojai taip pat išėjo. Ji ir kolega apie 30-40 min. stovėjo lauke prie įėjimo į “(duomenys neskelbtini)“ barą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (t. 1, b. l. 63-64).

Liudytojas D. B. teisme parodė, kad A. M. pažinojo apie 3 mėnesius, kartu dirbo. Darbo metu A. su jais būdavo linksmas, gerai nusiteikęs, todėl jiems, kaip darbuotojams, jokių problemų su A. M. nekildavo. Nukentėjusiojo neatsimena. Prisimena tą konfliktą. Atėjo du klientai ir užsisakė alaus, jiems įpylė alų. Nebūtų pasakęs, kad jie atrodė konfliktiškai. Klientas nebuvo girtas, galėjo būti išgėręs pora alaus, bet tikrai nebuvo taip, kad su juo nebūtų buvę galima susikalbėti. Kai atėjo A. M., tada pasimatė, kad bus konfliktas. A. jiems pasakė, kad jie turi išeiti, paklausė jų „kaip jūs prasmukote?“. Kiek atsimena, buvo keiksmažodžių iš abiejų pusių. Pamatė, kad jie bendrauja taip, kad jau gali kažkas tarp jų įvykti, paliko savo kolegę, kad atsiskaitytų už alų, o pats tuo metu nuėjo pakviesti kito apsaugos darbuotojo V.. Atsimena, kad prie baro jie buvo dviese, kitų žmonių su jais nepastebėjo. Kaip elgėsi antras žmogus, neprisimena, bet atrodo, kad toje situacijoje jie abu buvo konfliktiški. Grįžo vienas, ir maždaug už 15 sekundžių atėjo V.. Kai grįžo, matė, kad A. jau buvo apipiltas alumi. Neprisimena, ar tuo metu, bet buvo panaudotos ašarinės dujos, restorano zonoje buvo pripurkšta. Iš tos patalpos išvedinėjo klientus, žmonių labai daug nebuvo. Atsimena, kad sėdėjo mergina su vaikinu, dar buvo kokie 3-4 staliukai po 2-3 žmones. Pradarė langus, kad prasivėdintų, tvarkėsi, vaikščiojo po klubą, buvo nuėję iki kolegų, kolegos buvo atėję iki jų, klube iš viso yra trys barai. Einant pakeliui yra apsaugos postas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpų išėję nebuvo, bet ne visą laiką buvo restorano zonoje. Iki išėjimo iš baro salės užtruko apie 10-15 min. Restorano zonoje klientų nebebuvo. Lauke buvo kelias minutes, galbūt lauke buvo ir su R., bet tik iškišo nosį. Kiek atsimena, su R. visą laiką (nuo dujų papurškimo) buvo kartu, galbūt jis (D. B.) dar buvo nuėjęs iki apsaugos. Iš apsaugos posto vietos matosi laiptai, kuriais galėjo nusileisti A. M.. Kai įeini į klubą, iš karto yra laiptai į viršų, į ofisą, hostelį. Kai išeini iš restorano zonos ir eini į klubą, tai visuomet praeisi pro tuos laiptus. Matė, kad paskui A. M. buvo nuėjęs persirengti į viršų, matė, kaip jis nusileidžia iš viršaus. Atsimena, kad jis sakė, jog buvo nuėjęs į viršų persirengti. Nuo to laiko, kai buvo pripurkšta dujų iki tol, kol pamatė A. M. persirengusį, praėjo gal 15-20 min. Kai pamatė A. M., jis jau buvo persirengęs, sausas. Gali būti, kad stovėjo ir kalbėjo su V., kai nusileido A., jo paklausė, kas atsitiko. A. pasakė, kad jis neįleido dviejų klientų į klubą, bet jie prasmuko nepastebėti. A. tai pamatė, todėl, kai jis (D. B.) tiems klientams padavė alų, A. M. jo paklausė, ar jie susimokėjo už alų. Pasakė, kad nesusimokėjo. Tada A. M. pasakė, kad jie susimokėtų už alų, liepė jiems palikti klubą. A. pasakė, kad jį apipylė alumi ir jis juos išmetė, klientai buvo dviese. Jau gerai neatsimena situacijos, todėl negali pasakyti, kas ką išvedė. Kadangi jau buvo atėjęs ir V., gali būti, kad apsaugos darbuotojai dviese išvedė. Į klubą yra 5-6 įėjimai, bet tą vakarą įėjimas į klubą buvo iš (duomenys neskelbtini) gatvės (klubo - hostelio įėjimas), įėjimas į restoraną yra visai šalia toje pačioje gatvėje (už kokių trijų metrų). Į klubą galima patekti tik per hostelio įėjimą, nes restorano durys būna užrakintos. Raktai nuo kitų įėjimų yra jų kasoje. Hostelio įėjimo raktą turi visi svečiai. Dažniausiai apsaugos darbuotojai turi prožektorių, raciją ir dujų balionėlį. Nežino, ar A. M. galėjo turėti elektrošoką. A. M. buvo apsirengęs juodai, turėjo „(duomenys neskelbtini)“ bliuzoną, o kai nusileido buvo tamsiai apsirengęs, galbūt su juodais marškinėliais, ar juodu bliuzonu. Kai buvo lauke, konfliktinių situacijų nematė. Tuo metu, kai atvažiavo policija, suprato, kad kažkas buvo atsitikę. Policija atvažiavo po 20-30 minučių. Mano, kad pirma A. persirengęs nusileido laiptais, o tada atvyko policija. Nuo to laiko, kai A. M. nusileido laiptais persirengęs iki tol, kol atvyko policija, galėjo būti praėję 10-15 minučių. Tą vakarą dirbo du apsaugos darbuotojai, bet kol buvo lauke nematė nei vieno apsaugos darbuotojo išeinančio iš „(duomenys neskelbtini)“. Po to incidento į lauką išėjo vėliau, lauke stovėjo tik žmonės, o po to atvažiavo policija. Kai A. buvo nuėjęs persirengti prie posto stovėjo V. Iš klubo pastato išėjęs nebuvo, buvo išėjęs pro restorano duris, ten galėjo pastovėti kokią minutę. Mano, kad R. tiek pat buvo išėjusi. Kiek tuo metu kieme buvo žmonių neprisimena, galėjo būti apie 15-20 žmonių. Dabar su A. nedirba. Po poros savaičių ar mėnesio nuo šio incidento A. M. išėjo iš šio darbo, kodėl, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 69-70).

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo draugas, kaltinamąjį taip pat atpažįsta. Iš pradžių su E. namuose išgėrė po du alaus, tada nusprendė vykti į klubą “(duomenys neskelbtini)“, į barą atvyko po valandos nuo alaus išgėrimo. Tuo metu buvo pirmadienis, kiti klubai nedirbo. Išsikvietė taksi ir atvažiavo į klubą “(duomenys neskelbtini)“. Prie įėjimo buvo kaltinamasis ir kitas apsaugos darbuotojas. Kitas apsaugos darbuotojas buvo stambesnis, 1,70 – 1,80 m, vyresnis, jis jiems iš karto buvo uždėjęs antspaudus. Tuo pačiu metu prie jų priėjo kaltinamasis ir pasakė, kad jie apsivartoję, nenorėjo jų įleisti. Pasakė, kad nėra vartoję narkotinių medžiagų. E. paklausė, iš ko jis sprendžia, kad jie yra apsivartoję. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jie yra apsivartoję ir jų neįleis į klubą. Išėjo į lauką, ten buvo rūkykla, praleido ten apie 40 minučių, susipažino su merginomis. Maždaug už 30-40 minučių vėl pabandė įeiti, buvo du apsaugos darbuotojai. Daugiau nebuvo jokių žmonių. Vienas kaltinamasis sėdėjo prie stalo, kitas pažiūrėjo į jų antspaudus ir juos praleido. Jie su trimis merginomis įėjo į vidų. Mano, kad kaltinamasis matė, kaip jie praėjo, nes jis pažiūrėjo į juos, kai jie praėjo. Nuėjo į barą, nupirko alaus. Pirko tris ar keturis alaus, nes E. buvo pažadėjęs alaus ir merginoms. Pirmą alų jau buvo padavę merginoms ir dar laukė kitų dviejų alaus. Tada prie jų priėjo kaltinamasis, pasidėjo ant stalo elektrošoką ir E. pasakė, kad jis turi išeiti. Kai vyko pokalbis prie baro, jis stovėjo šalia, bet kai pamatė, kad vyksta konfliktas, šiek tiek atsitraukė. Apsaugos darbuotojas elektrošoką ir dujas buvo pasistatęs šalia ant stalo (prie baro). Dujos buvo dideliame juodame balionėlyje, stovėjo šalia apsaugos darbuotojo, elektrošokas buvo juodos spalvos, panašaus dydžio kaip ir dujų balionėlis. E. kaltinamajam pasakė, kad jie norėtų bent jau baigti gerti alų, nes alus jau buvo prie jų padėtas. Apsaugos darbuotojas jiems neleido pabaigti alaus. Norėjo susigrąžinti pinigus už alų, bet jiems buvo pasakyta, kad pinigų niekas negrąžins. E. vis tiek norėjo pabaigti alų. Tada tarp jų įvyko konfliktas, E. paėmė alų ir išpylė jį A. M. ant galvos. A. M. tuo metu buvo visiškai šlapias, būdamas prie baro jis nusirengė megztinį ir liko tik su marškinėliais, kurie taip pat buvo šlapi. Apsaugos darbuotojas stumtelėjo E., tada pasiėmė dujų balionėlį ir pripurškė jam dujų į akis. Pats taip pat gavo dujų, bet jam akys neašarojo, nes didžiausią dalį gavo E., kadangi stovėjo arčiau. Tada atėjo kitas apsaugos darbuotojas, jie kartu E. už parankių išvedė lauk ir pasakė „negrįžkit, nenoriu čia jūsų matyti“. Iki durų E. palydėjo abu apsaugos darbuotojai ir grįžo į vidų. Jis (M. K.) ėjo iš paskos, buvo per 3-5 metrus nuo jų, nebuvo išlydėtas. Paklausė kito apsaugos darbuotojo (stambesnio), kodėl juos išveda. Jis paaiškino, kad jie buvo neprašyti, nemandagiai elgėsi ir turi išeiti. Tas apsaugos darbuotojas su juo kalbėjo mandagiai. Kaltinamąjį matė, kol jie palydėjo E. iki durų, matė, kaip jie jį išstumia, o paskui kaltinamojo nematė. Kur tuo metu buvo A. M., kai jis kalbėjosi su kitu apsaugos darbuotoju, nematė. Išėjęs į lauką, pamatė, kaip E. laikė rankose sniegą, dengė rankomis veidą, nes nieko nematė, padėjo E. atsistoti, jis nusivalė veidą su sniegu, dar kurį laiką negalėjo matyti. Padėjo jam eiti. Pasuko nuo baro į dešinę, į pagrindinę gatvę, kur važinėja viešasis transportas, ėjo tolyn nuo klubo “(duomenys neskelbtini)“. Kai išėjo iš klubo, nepastebėjo, kad lauke būtų buvę žmonių, nes buvo 1-2 val. nakties. Buvo nuėję apie 100-200 metrų, dar nebuvo pasiekę artimiausios sankryžos, kai atsisukęs pamatė, kaip atbėga kaltinamasis su kitu asmeniu raudona stiuke, matė, kad asmenys bėga nuo baro pusės, nes toje vietoje dar matosi baro kampas. Klubo įėjimo durų tuo metu nematė. Asmenį atpažino, kai jis priartėjo arčiau. Tikrai neklysta, bėgo būtent kaltinamasis. Kad juos pasivijo tas pats Apsaugos darbuotojas, atpažino iš veido bruožų, jis buvo su juodais marškinėliais, juodomis kelnėmis, juodais batais, juoda stora žiemine striuke. Negali pasakyti, ar jis buvo šlapias. Prie baro apsaugos darbuotojas vilkėjo juodu megztiniu. Kadangi ant jo buvo išpiltas alus, jis tą megztinį nusiėmė. Jis atbėgo su juoda stiuke ir marškinėliais, ant striukės buvo kažkas pažymėta. Žmogaus su raudona striuke nebuvo matęs, jis buvo nestambus, gal 1,60 m., jis buvo žemesnis už kaltinamąjį (kaltinamasis mano yra 1,80-1,85 m.), jis nuo kaltinamojo buvo gal per 10-15 metrų. Įspėjo E., kad jie atbėga. E. iškėlė koją ir bandė gintis, bet dar nelabai matė. Nuo to laiko, kol matė apsaugos darbuotoją išlydint E. iš baro, iki to laiko, kai pamatė jį atbėgant, buvo praėję gal pora minučių. Atrodo į E. buvo bandoma šauti elektrošoku, girdėjo elektros garsą, bet elektrošoko nematė. Tada jis bandė E. spirti iš kojos ties juosmeniu, E. nuo to smūgio paslydo ir parkrito, nes viena ranka buvo užsidengęs veidą. Kai parkrito E. buvo spardoma į galvą, gal koks smūgis ir buvo į nugarą. Kitas asmuo priėjo prie jo (M. K.), paklausė, ar ieško problemų. Jam pasakė, kad problemų neieško. Tas asmuo buvo tik priėjęs, bet nieko nedarė. Tuo metu apsaugos darbuotojas (kaltinamasis) spardė E.. Jis gavo gal 5-10 smūgių. Jam buvo prakirsta galva, jis pradėjo kraujuoti. Kai E. pavyko atsistoti, jis perbėgo į kitą kelio pusę. Smurtas E. atžvilgiu truko iki poros minučių. Be to, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam buvo grasinama, apsaugos darbuotojas sakė „aš tave surasiu, pagausiu, užmušiu, čia ne pabaiga“. Bare grasinimų nebuvo. E. pavyko atsistoti ir jis perbėgo į kitą gatvės pusę. Tada po kelių minučių jis iškvietė greitąją. Ji atvyko po 10-15 min. Policija neatvyko. Po užpuolimo A. M. nuėjo atgal link baro. Papildomai nurodė, kad kai jie ėjo į klubą, matė tik vieną įėjimą, pro kurį ir įėjo. Kitų įėjimų nematė. Daugiau tą vakarą su niekuo nesukonfliktavo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė skubotai, dabar įvykio aplinkybes atsimena geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. 2018 m. gruodžio 13 d. parodė, kad 2018 m. vasario 12 d., apie 23 val. ar vėliau, kartu su E. J. nuvyko į klubą “(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą buvo išgėrę tikrai ne daugiau kaip po du bokalus alaus. Klube įeinant buvo du apsaugos darbuotojai. Vienas iš apsaugos darbuotojų juos patikrino ir leido įeiti, o kitas apsaugos darbuotojas draugui E. J. pasakė, jog jis yra vartojęs narkotinių medžiagų, todėl įeiti negalima. Tuomet E. paklausė apsaugos darbuotojo, iš ko jis sprendžia ir galbūt jis pats jų vartojo. Apsaugos darbuotojas neprisistatė, todėl nežino jo vardo, buvo šviesių plaukų, neaukštas, atpažins gyvai. Tas apsaugos darbuotojas liko labai įžeistas, jog E. jo paklausė, ar jis pats nieko nevartojo. Tada jie išėjo į lauką, ten bendravo su nepažįstamomis merginomis, kurios rūkė. Kažkur po 30 minučių pabandė užeiti kartu su merginomis. Užėję į klubo vidų, nuėjo į barą. Minėtas apsaugos darbuotojas matė juos įeinančius ir nieko nesakė. Po 5 minučių tas pats apsaugos darbuotojas atėjo prie baro ir priėjo prie E., varė jį lauk. E. tuo metu pirko alų ir paklausė apsaugos darbuotojo ar gali išgerti alų arba atgauti pinigus. Apsaugos darbuotojas E. pasakė, kad jis turi išeiti iš baro, ir tuo metu išsiėmė „tazerį“, dujas. Tuomet E. supyko, paėmė du bokalus alaus, kuriuos pirko, ir supylė ant apsaugos darbuotojo. O apsaugos darbuotojas pripurškė dujų E. į veidą ir išmetė iš klubo. Išėjus iš klubo jis vedė E., nes jam į akis buvo pripurkšta dujų, paėjo gal 100 metrų (duomenys neskelbtini) gatve, kai pamatė, kad tas pats apsaugos darbuotojas, su kuriuo buvo konfliktas, atbėga su nepažįstamu asmeniu. Apsaugos darbuotojas iš karto puolė E., nusitaikė į jį „tazeriu“, bet nesuveikė. Jis stovėjo nuo jų per 2 metrus kažkur, prie jo prišoko su apsaugos darbuotoju atbėgęs kažkoks asmuo, šviesių plaukų, apsirengęs raudona striuke, jie aiškinosi žodžiais. Neprisimena, ar apsaugos darbuotojas pastūmė E. ar trenkė, bet E. nukrito. E. pargriuvus, apsaugos darbuotojas pradėjo jį spardyti į galvą, suduodamas ne mažiau 10 spyrių. E. pavyko atsistoti ir pabėgti į kitą gatvės pusę. E.s smarkiai kraujavo, jam buvo prakirsta galva. Tuomet jis paskambino 112, iškvietė greitąją pagalbą, policija neatvažiavo, greitoji juos nuvežė į Lazdynų ligoninę. Po to nuvažiavo į Žalgirio kliniką, kur E. suteikė pagalbą ( t. 1, b. l. 74-75). Liudytojas M. K. 2018 m. vasario 13 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kartu su E. J. apie 23 val. nuėjo į klubą “(duomenys neskelbtini)“. Kai bandė patekti į klubą buvo du apsaugos darbuotojai. Vienas iš jų juos patikrino ir sakė, kad gali eiti, o kitas jo draugui E. J. pasakė, kad jis yra apsivartojęs narkotinių medžiagų, todėl įeiti negali. E. J. jo paklausė, iš ko jis sprendžia, kad vartojo narkotikų, galbūt jis pats jų vartojo. Apsaugos darbuotojas liko labai įžeistas. Išėjo į lauką bendravo su merginomis ir rūkė lauke. Maždaug už 30 minučių pabandė užeiti kartu su merginomis, nuėjo iki baro klube “(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotojas jiems įeinant nieko nepasakė. Po 5 minučių jis atėjo prie baro ir priėjęs prie E. jam pasakė, kad eitų iš čia. E. T. J. tuo metu pirko alų ir paklausė apsaugos darbuotojo ar gali išgerti alų arba atgauti pinigus, jam pasakė, kad turi išeiti iš baro, išsiėmė „tazerį“ ir dujų balionėlį. Tada E. paėmė du bokalus alaus ir supylė ant apsaugos darbuotojo. Apsaugos darbuotojas pripurškė dujų jam į veidą ir paėmė ir išmetė iš klubo. Praėjo gal 100 metrų (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kad tas pats apsaugos darbuotojas atbėga su nepažįstamu asmeniu. Bėgo prie jų ir iškarto puolė E., jis bandė gintis, bandydamas jam įspirti, bet pargriuvo ir jie pradėjo E. spardyti į galvą, nugarą. E. pavyko atsistoti ir pabėgti į kitą gatvės pusę, bet jis smarkai kraujavo, jam buvo praskelta galva. Tuomet paskambino 112 ir iškvietė greitąją, juos nuvežė į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 71-72).

Liudytojas V. P. (V. P.) teisme parodė, kad daugiau nei prieš metus buvo įvykis su buvusiu darbuotoju A. M. klube “(duomenys neskelbtini)“. Atrodo buvo pirmadienis, dirbo nuo 21 val. iki 3 val., buvo salėje, prie jo priėjo darbuotojas barmenas ir pasakė, kad klientas konfliktuoja su A. M., kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ bare. Nubėgęs pamatė, lyg ir nukentėjusįjį, A. buvo visas šlapias ir stumdėsi su nukentėjusiuoju. Suprato, kad A. M. buvo panaudojęs ašarines dujas prieš klientą, nes buvo kvapas. Savo darbe jomis naudojasi, daugiau jokių priemonių nenaudoja. Elektrošoko neturi ir nenaudoja. Pats nesinaudoja, dėl A. M. nežino, nematė, kad jis turėtų. Kai atėjo į “(duomenys neskelbtini)“ barą, užtruko 2-3 min., nes prieš jį nukentėjusysis žodžiais „koliojo“ A. M.. Iš karto paėmė jį už rankų, vienas už vienos, kitas už kitos ir palydėjo pro duris. Nukentėjusysis daugiau užėjęs nebuvo. Kai išlydėjo asmenį, A. jam viską pasakojo ir nuėjo persirengti. Pats matė, kaip A. M. nuėjo persirengti. A. M. sakė, kad iš pradžių neįleido girtų jaunuolių, kurie buvo agresyvūs. Po to, kai jis tikrino kitus asmenis, jie pro jį praėjo, jis nespėjo nieko pasakyti, ir nuėjo į “(duomenys neskelbtini)“ barą. Po to A. M. nuėjo jį išprašyti, kad vėl išeitų ir prasidėjo konfliktas. Jų pokalbis su A. M. užtruko iki 5 min., tada liko poste, o A. M. nuėjo į antrą aukštą persirengti, iki 10 min. persirenginėjo, grįžo ir buvo salėje. Matė, kaip jis grįžo, nes visą laiką buvo poste. Iš antro aukšto praeiti galima tik pro postą. Po įvykio bare jis visą laiką stovėjo poste, tikrino žmones prie pat laiptų į antrą aukštą ir jo akivaizdoje A. M. nebuvo išėjęs į lauką. Iš klubo išėjimų ir įėjimų yra trys, vienas į „(duomenys neskelbtini)“, dar pagrindinis yra ir yra į klubą. Bet tuo metu buvo atidarytas vienintelis įėjimas kur postas, kad kontroliuoti žmones. Visą laiką tos pagrindinės durys buvo jo (V. P.) akiratyje. Kai A. M. grįžo, pasakė, kad jis (V. P.) stovės poste, o pats A. M. turėjo eiti į salę. Po įvykio pusvalandžio bėgyje atvažiavo pareigūnai, klausė, ar nebuvo atėjęs vaikinukas, kurį sumušė, sakė, kad negali rasti žmogaus, kažkur stotelėje buvo muštynės. Per vaizdo kameras matė, kad kai atėjo į “(duomenys neskelbtini)“ barą ant baro buvo pora tuščių bokalų alaus. Po darbo per vaizdo kameras matė, kad nukentėjusysis stovėjo prie kolonų su dviem bokalais alaus, prie jo priėjo A., pradėjo su juo kalbėti, tas atsisuko prieš jį veidu, tada išpylė jam du bokalus alaus, kuriuos turėjo rankose, ant galvos. Jie stovėjo prie pat “(duomenys neskelbtini)“ baro, ten buvo du barmenai. Tada jie susistumdė, A. M. jam papurškė dujų ir viskas baigėsi. Po kažkiek lako atvažiavo tyrėja, paprašė, kad paimtų vaizdo įrašą, nes ten gal 3 tyrėjos pasikeitė. Prieš tai, kai buvo apipiltas alumi A. M. atrodo buvo su juodos spalvos marškinėliais ir džinsais. Kai persirengė, buvo su juodais marškinėliais su klubo ženklu, jų turi ne vieną. Taip pat dar yra darbiniai megztiniai, striukių nėra. Kaip tą vakarą atrodė A. M. nuosavi rūbai, nežino. Asmeninius drabužius laiko antrame aukšte. Nežino, ar tą vakarą buvo A. M. draugų. Su nukentėjusiuoju anksčiau susidurti neteko. Su A. M. dirbo apie pusę metų, o jo išėjimo, atrodo, nebuvo susitikę. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „negali pasakyti, ar A. išėjo iš klubo, nematė to“. Taip sakė, nes jo klausė, ar „negalėjo kaltinamasis išeiti į lauką“, jis atsakė, kad pro jį į lauką jis išėjęs nebuvo, bet negali už jį garantuoti, gal jis pro langą nebuvo iššokęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad darbo metu klubo apsaugos darbuotojai nesinaudoja „elektrošokeriais“. Apsaugos darbuotojai dirba su juoduos spalvos drabužiais su ženklu „K“ ant nugaros. Tą darbo dieną taip ir buvo apsirengę. Pamaina baigėsi apie 03.00 val. Jis peržiūrėjo kartu su atėjusiais pareigūnais tos nakties vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matėsi, kaip aukščiau minėtas lankytojas stovėdamas prie “(duomenys neskelbtini)“ baro išpylė du bokalus alaus A. ant galvos ir su A. susistumdė, A. M. nesudavė nei vieno smūgio lankytojui, po to vaizdo įraše matoma kaip ateina jis ir kartu su A. M. palydi tą lankytoją iki durų ir grįžta į postą (t. 1, b. l. 60-61).

Liudytoja R. A. teisme parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį dirbo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Šių asmenų neprisimena. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prisiminė, kad buvo skambutis iš angliško numerio. Pasakė, kad prie klubo “(duomenys neskelbtini)“ laukia sumuštas žmogus. Neatsimena, ar jiems sakė aplinkybes. Tiek važiuojant link klubo, tiek atvažiavus greitosios nematė. Kai atvyko į klubą, nukentėjusysis jų nelaukė. Paklausinėjo aplinkui, bet niekas nematė muštynių. Atvyko prie klubo, kur buvo iškvietimas. Kai atvažiavo, prie šoninio įėjimo stovėjo daug žmonių, taip pat balkone stovėjo daug žmonių. Iš pradžių čia paklausinėjo, ar niekas nematė muštynių, tada įėjo į vidų, bet apsauga jiems pasakė, kad jokių muštynių nebuvo, o iš klubo į juos taip pat niekas nesikreipė. Jiems matėsi tik vienos atidarytos durys (įėjimas į klubą). Apžiūrėjo klubą, balkonėlį, apačioje buvo laiptai, juos taip pat apžiūrėjo. Tada įėjo į klubą. Atvažiuojant taip pat jų niekas nestabdė, nemojavo. Prie klubo klausinėjo žmonių, bet niekas nieko nematė. Klausinėjo tik apsaugos darbuotojus, neprisimena, ar vienas iš tų darbuotojų galėjo būti kaltinamasis. Vienas apsaugos darbuotojas buvo tamsus, šiek tiek aukštesnis, o kitas - plikas ir šiek tiek už ją aukštesnis, jie buvo vyresni nei 35 metų. Negali pasakyti, ar jie buvo vienodo amžiaus. Apsaugos darbuotojai sakė, kad muštynių nebuvo, buvo konfliktas ir vienas klientas buvo išprašytas. Neprisimena, ar jai tai sakė abu apsaugos darbuotojai, bet kai kalbėjo, jie abu turėjo girdėti. Galėjo greitai atvykti po iškvietimo, nes tai buvo B lygio iškvietimas, todėl turėjo greitai sureaguoti. Nuo klubo jiems matėsi autobusų stotelė. Neprisimena, ar matė toje stotelėje žmonių, bet ten vaikščiojo, ji ėjo į vieną pusę, kolega ėjo į kitą. Klausinėjo žmonių, buvo matomi, kas nors turėjo į juos kreiptis. Apsaugos darbuotojai buvo apsirengę juodai, kaip tiksliai, neprisimena. Juos matė tik iki pusės, nes jie buvo už stalo. Jų buvimas, klausinėjimas galėjo trukti 5-7 min. Apvaikščiojo tą teritoriją link stotelės ir prie įėjimo į klubą. Niekas nematė muštynių. Mano, kad lauke buvusiems žmonėms stotelė turėjo būti matoma, nes iš balkono stotelė buvo labai gerai matoma. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 66-67).

Nukentėjusysis E. T. J. atpažinimo metu iš nuotraukų atpažino A. M. kaip tą patį apsaugos darbuotoją, kuris jį sumušė. A. M. atpažįsta pagal veido formą, ausų formą, šviesius plaukus, akis (t. 1, b. l. 50-51).

Akistatos metu nukentėjusysis E. T. J. ir įtariamasis A. M. liko kiekvienas prie savo parodymų. E. T. J. nurodė, kad būtent šis asmuo dirbo apsaugos darbuotoju klube “(duomenys neskelbtini)“ ir jo neįleido į klubą. Praėjus į klubą, bare nusipirko alaus, priėjo šis apsaugos darbuotojas ir vartodamas keiksmažodžius pasakė jam išeiti, paėmė jį traukti už rankos, o jis išpylė ant apsaugos darbuotojo alų. Jis susinervino, pradėjo purkšti dujas į jį ir spardydamas jį, stūmė link išėjimo. Išbėgo iš klubo, tuomet atsirado jo draugas, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link „IKI“ parduotuvės. Tuomet pamatė nuo klubo atbėgantį šį apsaugos darbuotoją kartu su kažkokiu kitu asmeniu. Šitas apsaugos darbuotojas A. M. rankoje laikė elektrošoko įrenginį ir bėgdamas užsimojęs ruošėsi smogti. A. M. priartėjo, jis dengdamasis rankomis nuo jo, gavo elektrošoko poveikį į ranką, tada jam spyrė į nugaros sritį iš šono, kas spyrė negali pasakyti. Nuo spyrio krito šonu, ant kurio neprisimena, buvo slidu. Kai jie pribėgo buvo rankomis užsidengęs veidą, be to buvo paveiktas ašarinių dujų, todėl nematė, kuris spyrė. O nukritus jį spardė, jam buvo suduota nemažiau 8 smūgių į galvos sritį ir žemiau į krūtinės sritį. Radęs progą atsistojo, ėmė bėgti į kitą gatvės pusę. Pribėgo draugas, pamatė kaktoje žaizdą, paskambino 112. Su A. M. buvęs antras apsaugos darbuotojas jam pretenzijų neturėjo ir nedalyvavo jo sumušime. A. M. parodė, kad su šiais nukentėjusiojo parodymais visiškai nesutinka ir lieka prie savo parodymų. Kai neįleido šio jaunuolio su draugais į klubą, jie juos iškeikė ir išėjo iš klubo. Vėliau kai liko vienas poste ir tikrino kitus asmenis, matė kaip šis vaikinas įėjo į klubą. Vėliau atėjo jo kolega, apie tai papasakojo. Klube šį vaikiną rado prie “(duomenys neskelbtini)“ baro. Paprašė jo išeiti iš klubo be jokių keiksmažodžių. Tačiau vaikinas pradėjo strakalioti, šokinėti ir išpylė du bokalus jam ant galvos. Pakvietė kolegą V., kartu išvedė šį vaikiną iš klubo. Ir viskas, jokio smurto prieš šį asmenį nenaudojo. Šis vaikinas tą vakarą buvo agresyviai nusiteikęs, bet kas jį galėjo lauke sumušti. Pats po konflikto iš klubo išėjęs nebuvo. Ar kilus konfliktui purškė dujas, nepamena. Kelintą valandą viskas įvyko, neprisimena, nakties metu. Tą naktį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie sakė, kad kažką sumušė. Nieko apie tai nežinojo. Neprisimena, ar pareigūnai klausė, ar kažkas iš darbuotojų sumušė. Tuo metu iš apsaugos darbuotojų dirbo dviese kartu su V.. Kategoriškai neigia, kad vijosi E. T. J. iš klubo. Paprastai dirba apsirengę juodai, kelnės ir džemperis. Ant džemperio nugaros klubo “(duomenys neskelbtini)“ logotipas „K“. Kai išvarė E. T. J. iš klubo prie klubo kaip visada buvo daug žmonių (t. 1, b. l. 54-55).

Nukentėjusiojo E. T. J. pareikšime nurodyta, kad 2018 m. vasario 13 d., apie 01.00 val., linksmai nusiteikę draugo grįžimo iš užsienio proga nusprendė apsilankyti klube “(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus vienas iš apsaugos darbuotojų su šypsena uždėjo antspaudus ir įleido į vidų. Ėjo į vidų, staiga pašoko kitas apsaugos darbuotojas ir pradėjo stumti juos iš klubo, sakydamas, kad jis (E. T. J.) yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atsakė tuo pačiu klausimu, ar tik nėra apsvaigęs jis pats, apsaugos darbuotojas dar labiau įtūžo ir pasakė, kad neįleis, tada jie apsisuko ir išėjo. Po kurio laiko priėjo bendrauti su nepažįstamomis merginomis, kurios įtikino, kad su jomis pabandytų dar kartą užeiti į klubą. Kai ėjo ten sėdėjo tik tas apsaugos darbuotojas, kuris jį išvarė. Šį kartą apsaugos darbuotojas pažiūrėjo į jį ir nieko nesakė. Nuėjo prie baro nusipirkti alaus sau ir draugui. Nusipirkus alaus pribėgo apsaugos darbuotojas rėkdamas, kad tuojau pat dingtų iš ten. Paprašė jo palaukti, kol išgers alų arba kol jam grąžins pinigus už alų. Barmenai nenorėjo grąžinti pinigų. apsaugos darbuotojas pradėjo stumdytis ir dar labiau rėkauti. Įsiuto ir išpylė ant apsaugos darbuotojo alų. Apsaugos darbuotojas griebė dujų balionėlį ir jį apipurškė ir stumdydamas varė iš klubo. Išėję iš klubo pradėjo eiti link gatvės išsikviesti taksi namo. apsaugos darbuotojas su prieš tai nematytu asmeniu bėgo į jį (E. T. J.) su įingtų elektrošoku. Susigūžė ir jiems pribėgus paslydo, krentant jie pradėjo jį (E. T. J.) spardyti. Spardė apie 10-20 sek., kol rado progą atsistoti ir pabėgti. Jo draugas M. K. iškvietė greitąją (b. l. 25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 544/2018 (01) nurodyta, kad E. T. J. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiame žande, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, daugybiniai odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai nepriskiriami sužalojimams būdingiems savęs žalojimui. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, jie galėjo būti padaryti griuvimo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. vasario 13 d. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku ribotą, ribotą pailgą bei neribotą šiurkštų paviršių turinčiu daiktu (daiktais) (b. l. 78-79).

Specialistas J. M. Paliulis apžiūrėjęs E. T. J. ambulatorinę kortelę iš Vilniaus rajono poliklinikos ir susipažinęs su specialisto išvada Nr. G544/2018 (01) paaiškino, kad ambulatorinės kortelės 23 lape yra įrašas, pažymėtas 2018 m. vasario 20 d. data, kuriame parašyta, kad vasario 12 d. buvo susiūta kaktos žaizda, pašalinti siūlai, perrišta daugiau įrašų apie sužalojimą nėra. Tai rodo, kad 2018 m. vasario 13 d. padaryti sužalojimai E. T. J. ilgalaikio sveikatos sutrikdymo nesukėlė ir todėl specialisto išvadoje Nr. G544/2018 nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo masto į sunkesnį nėra objektyvaus pagrindo (b. l. 82).

BPC Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2018 m. vasario 13 d. Centro sistemoje yra užregistruoti du skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 84).

Apžiūros protokole, nurodyta, kad buvo apžiūrėti skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Garso įraše pavadinimu „download_ 2018-02-13_01-21-02_25.01mp3“ užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir M. K.. Skambinta iš M. K. kontaktinio telefono numerio (duomenys neskelbtini). M. K. prašė iškviesti greitąją, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prieš kelias minutes jo draugą sumušė, jam smarkiai prakirto galvą, galva smarkiai kraujuoja, tačiau draugas sąmoningas. Draugui 21 m. Į klausimą, kas sumušė, atsakė, nežino. Kai buvo klube, ten jo apsaugos darbuotojas neįleido, nes galvojo kažkaip kad narkotikų apsivartojęs. Operatoriui pasitikslinus, ar sumušė apsaugos darbuotojas, M. K. patvirtino. Patikslino kad klubo pavadinimas “(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad laukia (duomenys neskelbtini) 14. Garso įraše pavadinimu „download_ 2018-02-13_01-30-38_25.06mp3“ užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir M. K.. M. K. nurodė, kad prieš tai skambino dėl įvykio (duomenys neskelbtini) 14, kur buvo sumuštas jo draugas, nurodė, kad ir veidas prakirstas, kraujuoja gana smarkiai. Prieš tai prašė iškviesti greitąją ir teiravosi ar greitoji toli. Nurodė, kad jau mato greitąją, ji yra netoli, kitoje gatvės pusėje, jie ką tik atvažiavo, su jais kalba (b. l. 86).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. vasario 13 d., apie 01.23 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes, klube “(duomenys neskelbtini)“ apsauga sumušė pranešėjo draugą, 21 m., sąmoningas, kraujuoja iš galvos. Pranešė M. K.. 2018 m. vasario 13 d. 06.48 val. RVUL slaugytoja D. pranešė, jog 2018 m. vasario 13 d., 02.00 val. GMP pristatė T. J., kuris paaiškino, kad 2018 m. vasario 13 d., 01.20 val., klube “(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 5 jį mušė apsaugos darbuotojas. Diagnozė: veido srities žaizdos. Asmuo išleistas į Žalgirio klinikas (b. l. 16).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Tiksli įvykio vieta yra tarp kultūros baro “(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatų. Įvykio vietoje įrengtas Lietuvos spaudos kioskas ir viešojo transporto stotelė. Šalia VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykio vieta stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 18-21).

VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2018 m. vasario 13 d. rašte nurodyta, kad E. T. J. atvyko dėl žaizdos kaklo srityje. Pasak paciento klube jam trenkė apsaugos darbuotojas. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Kliniškai veido kaulų, žandikaulių, dantų traumų nestebima. Stebima muštinė apie 2 cm. Ilgio žaizda kaktos srityje per odą, paodį, raumenį (b. l. 29).

Iš UAB „N“ 2018 m. vasario mėnesio darbo grafiko matyti, kad “(duomenys neskelbtini)“ bare, adresu (duomenys neskelbtini) 5, Vilnius 2018 m. vasario 12 d. nuo 00.00-02.00 val. dirbo apsaugos darbuotojai V. P. ir A. M. (b. l. 101).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-68-942/2016). Taigi, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Be to, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. T. J. sveikatą nežymiai sutrikdė A. M..

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu A. M. kategoriškai neigė jam pareikštą kaltinimą bei nuosekliai tvirtino, jog po konflikto su E. T. J. pastarąjį išlydėjo į lauką ir nuėjo persirengti. Po to grįžo į postą. V. P. taip pat parodė, kad matė, kaip A. M. po nukentėjusiojo išlydėjimo užlipo į antrą aukštą persirengti. Tokius parodymus davė ir barmenė R. Š., patvirtinusi, kad matė, kaip A. M. nuėjo persirengti į viršų. Net ir M. K. teisme parodė, kad E. T. J. palydėję abu apsaugos darbuotojai grįžo į vidų. Nei vienas iš apklaustų baro “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nematė, kad netrukus po konflikto A. M. būtų išėjęs į lauką, nors V. P. tvirtino, kad išėjimo durys visą laiką buvo jo akiratyje, o R. Š. ir D. B. kurį laiką taip pat buvo išėję į lauką. R. Š. ir D. B. parodė, kad “(duomenys neskelbtini)“ bare įvykio metu nebuvo labai daug žmonių – iki 10, abu barmenai teigė juos išlydėję į lauką, todėl A. M. negalėjo įsimaišęs tarp lankytojų praeiti pro duris ir likti nepastebėtas jį pažinojusių “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. R. Š. ir D. B. parodė, kad durų raktai nuo kitų išėjimų yra laikomi jų baro kasoje, tačiau jie nenurodė, kad būtų pastebėję raktų dingimą ar matę, kaip A. M. juos pasiėmė. R. Š. ir D. B. parodė, kad kitų durų raktus turi ir antrame aukšte esančio hostelio svečiai, tačiau duomenų, kad A. M. pažinojo ką nors iš svečių ir iš jo pasiėmė raktą, byloje nėra. Toks teiginys būtų grindžiamas prielaidomis. Taigi, nė vienas klubo “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nematė A. M. po konflikto išeinančio iš klubo, priešingai, V. P. ir D. B. parodė matę, kaip kaltinamasis persirengęs nusileidžia laiptais žemyn iš antro aukšto. V. P. parodė, kad A. M. persirenginėjo apie 10 min., A. B. – 15-20 min. Abu liudytojai patvirtino, jog nusileidęs iš antro aukšto A. M. buvo poste. Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis nuo pareigūnų iškvietimo (t. y. E. T. J. sumušimo) iki jų išvykimo iš įvykio vietos praėjo 16 min. (t. 1, b. l. 14). Pareigūnė R. A. parodė, kad per šį laiką spėta apžiūrėti klubo “(duomenys neskelbtini)“ aplinką lauke bei pabendrauti su dviem apsaugos darbuotojais. Tą naktį klube dirbo tik du apsaugos darbuotojai – V. P. ir A. M.. Vadinasi, pareigūnės atvykimo metu (mažiau nei 16 min. po įvykio) A. M. jau persirengęs buvo apsaugos poste, tai atitinka V. P. ir A. M. parodymus.

Iš esmės vienintelis asmuo, patvirtinęs, jog E. T. J. sumušė būtent kaltinamasis, yra liudytojas M. K.. Teisme pastarasis parodė, kad būtent jis pasakė E. T. J., jog vienas iš link jų bėgančių asmenų yra kaltinamasis, tačiau išlieka tikimybė, jog liudytojas galėjo suklysti. Pastebėtina, jog tiek E. T. J., tiek M. K. patvirtino, kad dar prieš eidami į klubą jie abu buvo išgėrę po dvi skardines alaus, taigi, buvo neblaivūs, be to, M. K. buvo netoliese E. T. J., kai pastarajam pripurškė dujų, todėl taip pat galėjo jausti jų poveikį, įvykis buvo tamsiu paros metu, pagal pranešimo Bendrajam pagalbos centrui laiką – 1.23 val., dėl nurodytų priežasčių gerai įsižiūrėti iš tolo atbėgančių asmenų veido bruožus objektyviai buvo sunku ir M. K. galėjo suklysti atpažindamas užpuolusį asmenį. Šią teismo abejonę sustiprina skambučių BPC apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur į operatoriaus klausimą, ar skambinantis asmuo gali nurodyti asmenį, kuris sumušė jo draugą, pastarasis nurodė „aš nežinau iš tikrųjų, ten kai klube buvome, ten jo apsauginis neįleido, nes galvojo kažkaip, kad narkotikų apsivartojęs“. Iš tokio M. K. teiginio galima suprasti, jog jis nebuvo tikras dėl smurtavusio asmens, tik operatoriui paklausus „apsauginis sumušė?“, M. K. nurodo „jo, taip“, t. y. apsaugos darbuotojo savarankiškai liudytojas nenurodė. Nors nukentėjusysis teigė, jog A. M. atpažino pagal veido bruožus, šviesius plaukus, ūgį, t. y. pakankamai detaliai, tačiau tuo pačiu parodė, kad po to, kai A. M. jam pripurškė į akis dujų, jis nieko nematė, iš baro išėjo „pasilenkęs ir prisidengęs veidą“, „jam labai graužė akis“ net nežinojo, kiek asmenų jį vedė, nes „buvo pripurkšta į akis“, net ir lauke, kai prie jo pribėgo smurtautojas, jis negalėjo ilgai būti atsimerkęs, kaip nurodė, žiūrėjo trumpais mirksniais. M. K. parodė, kad nukentėjusysis siekdamas apsiginti nuo užpuolikų, tačiau nieko nematydamas, iš anksto pakėlė koją, vadinasi, jis vis dar nieko nematė. Analogiškai, kaip ir M. K., nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivas, taip pat gebėjimą įžvelgti veido bruožus trukdė ašarinių dujų poveikis ir tamsa. Dėl nurodytų priežasčių teismas abejoja E. T. J. parodymais, kad vienas jį užpuolusių asmenų buvo A. M.. Kaip minėta, būtent M. K. įvardijo nukentėjusiajam, jog vienas atbėgančių yra kaltinamasis, tačtodėl aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste tadrytina išvada, kad nukentėjusysis visas įvykio aplinkybes apskritai suvokia iš savo draugo M. K. pasakojimų, kurie nėra visiškai patikimi dėl išliekančios klaidos galimybės. Be to, M. K. yra nukentėjusiojo draugas, todėl siekdamas nukentėjusiojo civilinio reikalavimo patenkinimo, gali duoti būtent jam palankius parodymus.

Nukentėjusiojo elgesys įeinant į barą ir tarp jo bei kaltinamojo įvykusi konfliktinė situacija bare (nepaisymas apsaugos darbuotojo nurodymų, siekis juos apeiti, alaus A. M. ant galvos išpylimas) rodo E. T. J. nihilistinį požiūrį į bendrąsias elgesio normas, nustatytus draudimus, o tuo pačiu ir potencialą apkalbėti A. M.. Šį teismo įsitikinimą sustiprina nukentėjusiojo ir liudytojo M. K. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas – pradedant tuo, kad nukentėjusysis daug kartų teigė, jog ašarinių dujų poveikis buvo stiprus ir jis vos galėjo atsimerkti, tačiau pakankamai detaliai nurodė iš ko pažino kaltinamąjį, įvykių seką, nuo pat kaltinamojo atbėgimo iš klubo momento, t. y. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis pribėgo prie jo laikydamas rankoje elektrošoko įrenginį, kad kitas vyras buvo 22-23 metų, apie 170 m ūgio, akistatos metu nurodė, kad matė kaip A. M. buvo užsimojęs šiuo įrenginiu, ruošdamasis jam smogti, teisme parodė, kad matė, jog aplink žmonių nebuvo, teigė, kad kaltinamasis stovėjo jam iš priekio, o iš nugaros buvo kitas vyras ir ėjo link M. K.. Nurodytas informacijos kiekis yra pakankamai ženklus, todėl kelia abejonių, kaip dėl ašarinių dujų poveikio vos galintis atsimerkti asmuo, galėjo tiek daug pamatyti. Be to, R. Š. ir D. B. patvirtino, kad konflikto prie baro metu keiksmažodžiai sklido iš abiejų pusių liudytoja R. Š. parodė, kad A. M. pareikalavus, jog nukentėjusysis išeitų, pastarasis pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais, grasinti, kad pagaus kieme, sumuš, po to išpylė ant galvos alų. Tai rodo, jog nukentėjusysis pats provokavo konfliktą bei elgėsi neadekvačiai buvusioje situacijoje. Teisme E. T. J. nenurodė, kad papurškus dujų prie baro, A. M. būtų jį dar ir stumdęs ar spardęs, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Tokių kaltinamojo veiksmų nenurodė nei R. Š., nei D. B.. V. P., peržiūrėjęs prie baro buvusio konflikto vaizdo įrašą, taip pat parodė, kad A. M. nesmurtavo. Nurodytas vaizdo įrašas teismui nebuvo perduotas ir šiuo metu nėra išlikęs, todėl patikrinti nukentėjusiojo parodymų nėra galimybės. Kita vertus, aukščiau paminėti liudytojai parodė, kad po A. M. atleidimo su juo nebendravo, todėl darytina išvada, kad jų nesieja nei draugiški, nei jokie kiti santykiai ir teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Minėtiems liudytojams paneigus A. M. smurtavimo bare prieš E. T. J. faktą, matyti, kad nukentėjusysis kaltinamąjį apkalba. E. T. J. ir M. K. parodė, kad nukentėjusįjį pirmiausia puolė su elektrošoko įrenginiu, tačiau A. M. tvirtino, kad tokio įrenginio neturėjo, V. P. teigė, kad tokiais įrenginiais, priešingai, nei dujomis, jie savo darbe nesinaudoja, pas A. M. tokio įrenginio nematė. M. K. parodymai, kad jis matė, kaip kaltinamasis “(duomenys neskelbtini)“ bare priėjęs prie nukentėjusiojo ant baro padėjo ne tik dujų balionėlį, bet ir elektrošoko įrenginį, prieštarauja paties E. T. J. parodymas, kad kaltinamasis ant baro prieš jį padėjo tik dujų balionėlį, apie elektrošoko įrenginį nukentėjusysis neužsiminė, nors akivaizdžiai turėjo jį matyti. Kita vertus, M. K. nesugebėjo teismui apibūdinti matyto elektrošoko įrenginio, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti jo parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu tiek M. K., tiek E. T. J. parodė, kad nukentėjusįjį mušė du asmenys, vėliau parodymus pakeitė, tvirtindami, kad mušė tik A. M., kas vėl gi rodo, kad šių asmenų parodymai nepatikimi.

Taigi, ištyrus byloje surinktus įrodymus, išlieka nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. nors byloje nustatyta, jog dėl įžūlių nukentėjusiojo veiksmų A. M. visgi, turėjo priežastį ant jo pykti ir galimai smurtauti, tačiau vien tarp E. T. J. ir kaltinamojo bare kilęs konfliktas, negali būti pakankamas jo kaltės įrodymas. Tuo tarpu nei vienas klubo “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas neparodė matęs, kad po konflikto A. M. būtų išėjęs į lauką, be nukentėjusiojo ir M. K., kurių parodymais teismas abejoja, kitų įvykio liudytojų nėra, kaip ir įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. M. kaltę. Dėl nurodytų priežasčių, teismas laiko, kad išnaudojus visas galimybes, lieka nepašalintos abejonės dėl A. M. kaltės, todėl jis išteisintinas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, E. T. J. civilinis ieškinys dėl 3 000 EUR neturtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 43-45) bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 61,37 EUR nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 89-90) paliktini nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalis).

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 123), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

A. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. T. J. civilinį ieškinį dėl 3 000 EUR neturtinės žalos priteisimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 61,37 EUR turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtais.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė