Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-478/2015

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00932-2014-3

NUTARTIS

2015 m. birželio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Olego Šibkovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nuteistojo L. P. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo

L. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal 178 straipsnio 2 dalį (automobilio vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. K. turto vagystė iš patalpos) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB Zoo prekės ir gyvūnų asociacijos turto vagystė, įsibraunant į patalpą) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4d., bausmės iš dalies sudėtos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu nepilnametis A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 23 d., apie 2.15 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, panaudodamas iš namų prieš tai paimtus užvedimo raktelius, pagrobė savo motinai I. P. priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainuojantį 2000 litų (atitinkamai 579, 24 Eurų).

Be to, nepilnametis L. P. 2014 m. liepos 9 d., tiksliai įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, per langą įsibrovė į V. K. priklausantį gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. , iš kurio pagrobė V. K. priklausantį turtą - elektrinį pjūklą „Makita“, 500 Lt vertės, elektrinį pjūklą (juodos spalvos, gamintojas nežinomas), 300 Lt vertės, elektrinį perforatorių, 300 Lt vertės, elektrinį oblių, 300 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus“, 1800 Lt vertės, kompiuterio pelę, 10 Lt vertės, interneto modemą „Vodafone“ 190 Lt vertės, Bitė SIM kortelę Java, 1 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam V. K. 3 401 Lt turtinę žalą (atitinkamai 985 Eurų).

Be to, nepilnamečiai L. P. ir A. A., veikdami bendrai grupėje, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, t. y. 2014 m. liepos 31 d. ryte, tiksliau įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, veikdami bendrai, L. P. akmeniu išdaužus durų stiklą, 140 Lt vertės, tuo metu A. A. stebint aplinką, kad niekas neužkluptų darant nusikaltimą, L. P. įsibrovė į parduotuvės „Zoo prekės“, esančią (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, patalpą, iš kurios pagrobė kasos stalčių, 121 Lt vertės, su jame buvusiais 3 357,57 Lt, šuns guolį, 85 Lt vertės, bei stiklainį su suaukotais 800 Lt, padarydami UAB „Deco studija“ 3 903,57 Lt turtinę žalą (atitinkamai 1 130, 55 Eurų) bei Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacijai 800 Lt turtinę žalą (atitinkamai 231,70 Eurų).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai L. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju, įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Skundžiamu nuosprendžiu L. P. nuteistas už tai, kad pavogė automobilį, už tai, kad įsibrovus į V. K. priklausantį namą, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą bei už vagystę, įsibraunant į parduotuvę (šios nusikalstamos veikos nuteistasis perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį neprašo).

Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Tais atvejais, kai pagrobiamas automobilis, jei jo vertė neviršija 250 MGL, veika visada kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Iš baudžiamosios bylos matyti ir teismo nuosprendyje pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad nepilnametis L. P. slapta pagrobė motinai I. P. priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainuojantį 2000 litų (atitinkamai 579,24 Eurų), sukėlė eismo įvykį, automobilį apgadino ir paliko įvykio vietoje, iš jos pasišalindamas. Be to, byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog L. P. neteisėtai, neturėdamas patalpų savininko leidimo, pro langą įsibrovė į patalpą, t. y., nukentėjusiajam V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė V. K. priklausantį turtą 3401 Lt (atitinkamai 985 Eurų) vertės. Nustačius nusikalstamą veiką kvalifikuojančias aplinkybes – įsibrovimą į patalpą ir automobilio vagystę, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo L. P. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai ir tai, jog apeliantas šias nusikalstamas veikas padarė ne bendrininkų grupėje, prisipažino ir gailisi, nėra pagrindas jo padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, veikos kvalifikavimą byloje nulemia kvalifikuojančių požymių (įsibrovimas į patalpą, automobilio vagystė) konstatavimas.

Nepagrįstas ir nuteistojo L. P. prašymas sumažinti jam laisvės atėmimo bausmės laiką.

Skundžiamu nuosprendžiu L. P. už trijų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistas BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. P. bausmę už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokia situacija nėra susidariusi. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad L. P. padarė tris apysunkes tyčines nusikalstamas veikas, būdamas teistas ir neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, kas yra nusikaltimų recidyvas, per paskutinius metus baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog dėl visų veikų prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl svetimo turto vagystės iš ZOO prekių parduotuvės atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog veiką apeliantas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti nustatytų elgesio normų, todėl kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog apeliantas nusikaltimų metu buvo nepilnametis ir padarė motyvuotą išvadą, kad nepilnamečiui skiriamos bausmės dydžiai turi būti nustatomi mažesni, nei bausmių vidurkiai. Be to, paskirtoji bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į L. P. ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas, bausme.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo L. P. padarytas nusikalstamas veikas, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.