- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-546-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02964-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., notarė L
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-297-570/2022 pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. V., notarė L. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. M. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas pripažinti notarės L. R. elgesį netinkamu; įvertinti, ar notaras tinkamai vykdė jam įstatymo suteiktas funkcijas; įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis J. M., dėl kurio palikimo priėmimo jis teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Marijampolės 6-ąjį notarų biurą (paveldėjimo bylos Nr. 44/2021). Brolis testamento sudaręs nebuvo, tačiau turėjo du pilnamečius vaikus – A. M., kurio pavardė pakeista į „V.“, ir M. M.. Su sutuoktine S. M. buvo išsituokęs. Brolis su savo vaikais santykių nepalaikė, priteistą išlaikymą mokėjo nedrausmingai, išlaikymo įsiskolinimą išmokėjo tik prieš mirtį. Jo sūnūs prie laidotuvių ar kapo sutvarkymo finansiškai neprisidėjo, per tris mėnesius po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nei vienas nesikreipė. Todėl pareiškėjas, kaip ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis, kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu dėl paveldėjimo. Tačiau įstatymo nustatytu terminu notarė L. R. pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė.
3. Pareiškėjo žiniomis, notarė 2021 m. rugsėjo 15 d. raštais Nr. S-91 ir S-89/90 kreipėsi į mirusio brolio vaikus M. M. ir A. V., pranešdama, kad jie yra J. M. įstatyminiai įpėdiniai ir siūlydama jiems iki 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikti informaciją ar priėmė palikimą ir ar pageidauja gauti paveldėjimo teisės liudijimą. A. V. 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į J. M. turtą (palikimą), nes renka dokumentus ir kreipsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. 2021 m. spalio 7 d. raštu Nr.S-104 notarė vėl kreipėsi į A. V., prašydama iki 2021 m. spalio 15 d. pateikti duomenis, ar teismui dokumentai yra pateikti ir nurodė, jog negavus atsakymo iki nurodyto termino, paveldėjimo teisės liudijimas į J. M. palikimą, pagal palikimą priėmusių įpėdinių prašymą, bus išduotas jį priėmusiems įpėdiniams. 2021 m. spalio 18 d. notaro biure buvo gautas A. V. atstovės advokatės prašymas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo kitiems asmenims, nes procesiniai dokumentai teismui nepabaigti rengti dėl svarbių A. V. šeimyninių aplinkybių. Tačiau iki skundo dėl notaro veiksmų pateikimo dienos A. V. nebuvo kreipęsis į teismą nei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nei kitais su palikimu susijusiais klausimais. Todėl pareiškėjui kilo abejonės dėl notarės objektyvumo, nes toks nepagrįstas delsimas išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat pavėluotas notarės kreipimasis į A. V. dėl informacijos pateikimo, papildomas prašymas pateikti informaciją su nustatytu terminu, iki kurio turi būti pateikti duomenys, ar yra teismui pateikti dokumentai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo praleidus palikimo priėmimo terminą, ir ar yra pradėtas teisminis procesas liudija ne apie pareigą išlikti atidžiam, atsargiam ir rūpestingam, bet apie suinteresuotumą. Juolab, kad, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, notarė privalėjo nurodyti atsisakymo motyvus ir teisinį pagrindą, taip pat apskundimo tvarką, tačiau to nepadarė.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, (duomenys neskelbtini) mirus jo ir J. M. mamai A. B. M., jie su broliu nusprendė priimti palikimą, tačiau J. M. norėjo atsiskaityti su antstoliu, kuriam buvo skolingas, todėl sutarė, kad pareiškėjas pirks J. M. iš mamos A. B. M. paveldėtą turtą. Pareiškėjas jam sumokėjo avansą, kuris buvo panaudotas J. M. įsiskolinimui A. V. padengti. Sandoris iki galo atliktas nebuvo, kadangi nebuvo praėję trys mėnesiai po mamos mirties (trijų mėnesių terminas suėjo (duomenys neskelbtini) o J. M. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas akcentavo, kad J. M. paveldėtą turtą pareiškėjas yra pradėjęs faktiškai valdyti ir nuosekliai rūpinasi juo kaip savo.
Šalies argumentai
5. Notarė L. R. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. S-126 netenkino pareiškėjo 2021 m. spalio 26 d. prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą ir šį notarinį veiksmą atidėjo iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Atsakydama į pareiškėjo 2021 m. spalio 26 d. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui neišdavimo, o vykdė jai įstatymais nustatytas funkcijas ir pareigas, t. y. pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų – vėliau nekiltų ginčas, jai išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, kuris yra ketvirtos eilės įpėdinis, kai tuo tarpu į notarę yra kreipęsis pirmos eilės įpėdinis ir informavęs, kad kaip tik tvarkosi palikimo priėmimo reikalus bei siekia priimti palikimą. Pareiškėjo ginčijamas notarės 2021 m. lapkričio 5 d. atsakymas, kuriuo notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, atidėjo pareiškėjo prašomo notarinio veiksmo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, t. y. kol teisme bus išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir/ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįstas bei teisėtas, kadangi ji neatsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kaip tai reglamentuoja Notariato įstatymo 40 straipsnis, o tik atidėjo jo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, kaip tai numato Notariato įstatymo 29 straipsnis.
6. Suinteresuotas asmuo A. V. su skundu nesutiko. Nurodė, kad tik notarės sąžiningo pareigų atlikimo dėka sužinojo, kad, mirus tėvui, atsirado palikimas, kurį jis gali paveldėti, tokiu būdu notarė savo funkcijas vykdė tinkamai ir sąžiningai. Socialiniai ryšiai tarp palikėjo ir suinteresuoto asmens buvo visiškai nutrūkę dėl sunkios jo šeimos padėties ir, žinodamas, kad palikėjas jokio turto įsigijęs neturi, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą, nes buvo įsitikinęs, kad teisinių pasekmių neatsiras. Sužinojęs, kad yra likęs palikimas, surinkęs reikalingus įrodymus, tinkamai paruošęs procesinius dokumentus, 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą ir inicijavo civilinę bylą Nr. e2YT-7427-301/2021 dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Anksčiau kreiptis jam sutrukdė kūdikio netektis, patirtas stresas bei reikiamų dokumentų surinkimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. M. skundą ir priteisė 919,60 Eur suinteresuotam asmeniui notarei L. R. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
8. Teismas konstatavo, kad notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 29 straipsniu, kilus ginčui tarp įpėdinių, siekdama išvengti ateityje galimo paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo teisme, pagrįstai atidėjo pareiškėjo prašomo notarinio veiksmo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, t. y., kol teisme bus išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir/ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti skundžiamus notarės veiksmus neteisėtais, elgesį netinkamu ir įpareigoti notarę atlikti tam tikrus veiksmus – išduoti K. M. paveldėjimo teisės liudijimą.
9. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sprendė, kad priešingą interesą byloje turėjusi notarė L. R. turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. O, kadangi notarės prašoma priteisti 919,60 Eur suma už advokatų kontoros GLIMSTED Bernotas ir partneriai suteiktas paslaugas neviršija teisės aktuose numatyto maksimalaus užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydžio, pagrįsta PVM sąskaita Nr. 2008582 ir jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu, teismas notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas laikė pagrįstomis ir priteisė jas iš pareiškėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – 2021 m. lapkričio 8 d. skundą dėl notarinių veiksmų tenkinti, o taip pat nepriteisti notarei bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. spalio 18 d. tarp pirmos eilės įpėdinio A. V. ir ketvirtos eilės įpėdinio pareiškėjo K. M. egzistavo ginčas, nepagrįsta byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai, A. V. tuomet nebuvo įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius, tuo tarpu pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka buvo priėmęs palikimą bei 2021 m. rugpjūčio 11 d., rugsėjo 14 d. ir 28 d., spalio 7 d. ir 18 d. pateikęs žodinius, o 2021 m. spalio 26 d. bei 2021 m. lapkričio 5 d. ir rašytinius prašymus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes apie A. V. dalyvavimą paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kas nulėmė nepagrįstą išvadą, kad notarinio veiksmo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą atidėjimas iki reikiamų dokumentų gavimo yra pagrįstas ir neprieštarauja įstatymams. Anot apelianto, šiuo atveju A. V. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl sudarė atstovavimo sutartį su advokate dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, kas liudija tik apie tai, jog jis yra pasitraukęs iš paveldėjimo teisinių santykių ir siekia būti į juos sugrąžintas, - atitinkamai notarinio veiksmo (liudijimo išdavimo) atidėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas;
1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino notarės 2021 m. spalio 7 d. rašte Nr. S-104, adresuotame A. V., nurodytos aplinkybės, kad „negavus <...> atsakymo iki nurodyto termino, paveldėjimo teisės liudijimas į J. M. palikimą, pagal palikimą priėmusių įpėdinių prašymą, bus išduotas jį priėmusiems įpėdiniams“. Dėl ko, pasibaigus nustatytam terminui, turėjo išnykti ne tik tam tikra A. V. civilinė teisė (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) bet ir notarės abejonė dėl to, ar pareiškėjo prašomas atlikti notarinis veiksmas atitinka neginčijamo sandorio esmę. Priešingas notarės elgesys byloja, jog yra pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas, kuomet savo teisės per įstatymo ir notaro nustatytą terminą neįgyvendinusio įpėdinio delsimas nukonkuruoja įstatymų reikalavimus įvykdžiusio pareiškėjo teisę;
1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė dėl su šia byla nesusijusių aplinkybių nustatymo, t. y. nustatė, kad A. V. dokumentų laiku notarui nepateikė dėl svarbios priežasties. Tačiau jokių svarbių aplinkybių A. V. notarei nebuvo nurodęs, t. y. aplinkybes apie kūdikio mirtį nurodė ir jas patvirtinančius įrodymus pateikė tik teismui, atsiliepdamas į pareiškimą;
1.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. V. pagal 2021 m. rugpjūčio 13 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė, kuri, net ir A. V. objektyviai negalint, galėjo pati pasirūpinti reikiamų dokumentų išreikalavimu laiku, nepažeidžiant notarės nustatytų terminų;
1.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo pateiktą įrodymą – telefoninių pokalbių išklotinę, nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais, jų visuma ir netyrė priežastinio ryšio buvimo tarp pareiškėjo skambučių bei po jų sekančių notaro veiksmų, padarė neteisingą išvadą, jog notarė pagrįstai atidėjo notarinio veiksmo atlikimą;
1.7. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 29 punkte ir konstatavo notaro „pernelyg ilgą delsimą“, tuo nesivadovavo ne tik darydamas išvadas rezoliucinėje dalyje, bet ir skirstydamas tarp šalių bei priteisdamas bylinėjimosi išlaidas. Juolab, kad teismas neanalizavo, ar išlaidos buvo patirtos šioje konkrečioje byloje. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo prašymai įvertinti ar notaras tinkamai vykdė jam įstatymo suteiktas funkcijas bei pripažinti notaro elgesį netinkamu negali būti traktuojami vien per bylos šalių priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi prizmę, kadangi notaro pareigų tinkamu vykdymu suinteresuotas ne tik pareiškėjas konkrečioje byloje, bet ir pats notaras, vykdydamas jam įstatymo suteiktas funkcijas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime suinteresuotas asmuo notarė L. R. apeliacinės instancijos teismo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-297-570/2022, palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. Notarė neatsisakė atlikti notarinio veiksmo pareiškėjui apskritai, o atidėjo jo atlikimą, inter alia, ir paties pareiškėjo interesais iki kol bus pašalintos abejonės dėl galimo skubotai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumo, t. y. taip apsaugodama patį pareiškėją nuo galimų ginčų su kitais įpėdiniais ateityje ir galimų su tuo susijusių nuostolių. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas buvo atidėtas, notarė atliks notarinį veiksmą;
Šalies argumentai
2.2. Notarė pagrįstai atidėjo notarinio veiksmo atlikimą, kadangi tuomet, kai pareiškėjas 2021 m. spalio 26 d. pateikė jai prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ji jau žinojo, kad pirmos eilės įpėdinis (suinteresuotas asmuo A. V.) ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tuo tarpu pareiškėjo žodiniai prašymai ar pageidavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, net jeigu jie ir buvo teikti notarei anksčiau nei 2021 m. spalio 26 d. (nors tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta), negali būti vertinami kaip prašymai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą CK 5.66 straipsnio 1 dalies prasme;
2.3. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pasibaigus 2021 m. spalio 7 d. rašte nustatytam terminui, notarė privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Priešingai, notarės pranešime A. V. nustatytas terminas nebuvo naikinamasis. Be to, A. V., nors ir praleidęs notarės nustatytą terminą, jos prašytą informaciją pateikė – nurodė, jog yra rengiami dokumentai teismui, paaiškino priežastis, kodėl dar nesikreipė į teismą ir dar kartą paprašė neišduoti palikimą priėmusiems įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų. Todėl notarė, žinodama tokias faktines aplinkybes, neturėjo ir net negalėjo tenkinti vėliau pateikto pareiškėjo prašymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi buvo akivaizdu, jog tarp pareiškėjo ir A. V. yra kilęs nesutarimas, t. y. pareiškėjas skubino ir reikalavo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, nors žinojo ir suvokė, jog yra kitas pirmesnės eilės įstatyminis įpėdinis, kuris taip pat pretenduoja į to paties palikimo priėmimą ir siekia šią teisę realizuoti;
2.4. Vien tai, jog teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo detalizuota, jog ši sąskaita yra būtent už šioje civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas, niekaip nepaneigia fakto, jog notarė dėl jos atžvilgiu pareikšto nepagrįsto pareiškėjo skundo turėjo pasitelkti advokatą atsiliepimo parengimui. Pareiškėjas daromos prielaidos, jog notarė tą pačią vieną PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą gali naudoti keliose skirtingose civilinės bylose, yra niekuo nepagrįstos ir nekorektiškos. Tuo tarpu pareiškėjo samprotavimai, jog ir pati notarė buvo suinteresuota šios bylos nagrinėjimu, laikytini teisiškai nepagrįstais, kadangi notarė nesutiko su pareiškėjo skundu, notarės ir pareiškėjo interesai bylos baigtimi buvo akivaizdžiai priešingi, todėl teismui atmetus pareiškėjo skundą, visos notarės patirtos ir leistinais rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos buvo teisėtai priteistos iš pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo ir kitų proceso dalyvių prašymų pagrįstumo.
Dėl naujų dokumentų priėmimo
13. Notarė L. R. 2022 m. kovo 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą išnykus ginčo objektui, o taip pat – Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-334-301/2022, K. M. 2022 m. vasario 25 d. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. vykdomąjį raštą ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius dokumentus.
14. Apeliantas K. M. 2022 m. kovo 21–22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į notarės L. R. atsiliepimą, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-334-301/2022, bei rašytinius paaiškinimus į notarės L. R. 2022 m. kovo 18 d. prašymą.
15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad notarės L. R. 2022 m. kovo 18 d. prašymas, K. M. 2022 m. vasario 25 d. prašymas, o taip pat K. M. 2022 m. kovo 22 d. rašytiniai paaiškinimai yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, yra nedidelės apimties, poreikis juos pateikti iškilo jau po apeliacinio proceso inicijavimo, bylos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su jais, todėl šie dokumentai prijungiami prie bylos medžiagos. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai taip pat prijungiami prie bylos, nes jie gali būti teikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis ir 2022 m. vasario 24 d. vykdomasis raštas yra iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ prieinama informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats, dėl to šie dokumentai nepriimami. Be to, CPK nenumatyta galimybė apeliantui teikti atsikirtimus į atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto 2021 m. kovo 21 d. atsiliepimą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų ir iš apelianto priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad notarė L. R., atidėdama paveldėjimo teisės liudijimo į J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą išdavimo klausimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, veikė pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi atidumo, atsargumo ir rūpestingumo principų, dėl ko nėra pagrindo pripažinti skundžiamus notarės veiksmus neteisėtais, elgesį netinkamu ir įpareigoti notarę atlikti tam tikrus veiksmus – išduoti K. M. paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliantas su tuo nesutinka, tvirtindamas, kad jis, įstatymo nustatyta tvarka priėmęs brolio palikimą, net penkis kartus žodžiu, kol galiausiai 2021 m. spalio 26 d. ir raštu kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau ši neteisėtai ir nepagrįstai teisės aktų nustatytu terminu jam šio dokumento neišdavė. Taigi, atskiruoju skundu apeliantas siekia, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, ir priimtas naujas sprendimas – patenkinti jo skundo reikalavimai, t. y. notarės L. R. elgesys pripažintas netinkamu, įvertintas notarės įstatymo jai suteiktų funkcijų vykdymas ir notarė įpareigota išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą.
19. Prieš sprendžiant ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino K. M. skundo, pažymėtina, kad iš notarės L. R. ir paties apelianto K. M. paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, matyti, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į palikėjo J. M. palikimą apeliantui K. M. šiuo metu yra išduotas (išdavimo data – 2022 m. kovo 15 d., notarinio registro Nr. 1810). Tai reiškia, kad po to, kai skundžiama nutartimi buvo atmestas apelianto skundas dėl notaro veiksmų, byloje pasikeitė faktinė procesinė padėtis, tiesiogiai įtakojanti apelianto siekį gauti paveldėjimo teisės liudijimą – šį dokumentą jis jau gavo. Dėl to, darytina išvada, kad šioje apeliacinėje byloje nagrinėjamo klausimo ar pagrįstai Marijampolės apylinkės teismas atmetė apelianto prašymą įpareigoti notarę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, išnagrinėjimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
20. Kita vertus, kaip minėta, apeliantas byloje taip pat siekia, kad notarės L. R. elgesys būtų pripažintas netinkamu, o taip pat įvertintas notarės įstatymo jai suteiktų funkcijų vykdymas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei reikalavimas pripažinti elgesį netinkamu, nei reikalavimas įvertinti funkcijų atitiktį įstatymo reikalavimams, kaip savarankiški reikalavimai, negali būti civilinės bylos dalyku, kadangi toks pripažinimas ir (ar) įvertinimas patys savaime nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir neapgintų jokių pareiškėjo materialinių teisių ar teisėtų interesų (CPK 2 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje akcentuoja, jog, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Tuo tarpu materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Ir, nors apeliantas teigia, kad, apeliacinės instancijos teismui tenkinus atskirąjį skundą dėl šioje dalyje nurodytų reikalavimų, atsirastų ne tik pagrindas notaro civilinei atsakomybei kilti, bet ir drausminei bylai iškelti, toks faktinių aplinkybių, reikšmingų kitiems civilinių teisių gynybos būdams taikyti, konstatavimas savaime nesukurtų apeliantui šioje byloje jokių teisinių padarinių.
21. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, pasikeitus procesinei padėčiai byloje, pareiškėjo reikalavimų tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties dalies dėl ginčo esmės peržiūrėjimas apeliacine tvarka taip pat nesukels jokių teisinių pasekmių. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis dalyje dėl ginčo esmės nebėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto K. M. atskirąjį skundą, šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nepaisant to, atskirajame skunde, be kita ko, apeliantui nurodžius ir argumentus, susijusius su netinkamu bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymu, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina tokių argumentų pagrįstumą.
22. Pažymėtina, kad CPK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, teisinis reguliavimas tiesiogiai įtvirtina galimybę skųsti teismo nutartį (ar jos dalį), kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
23. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nors apeliacinės instancijos teismas ir nusprendė neperžiūrėti skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties dalies dėl ginčo esmės, siekiant nuspręsti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, būtina patikrinti ar notarė apskritai turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. ar jos naudai pirmosios instancijos teisme buvo priimtas procesinis sprendimas.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad notarė, siekdama įsitikinti, jog palikėjo J. M. pirmos eilės įpėdiniai – pilnamečiai palikėjo vaikai M. M. ir A. V. – nepretenduoja į po tėvo mirties likusį jo turtą ir paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas ketvirtos eilės įpėdiniui – palikėjo broliui K. M., pagrįstai kreipėsi į M. M. ir A. V., siūlydama pateikti informaciją, ar palikimas yra priimtas ir ar jie pageidauja gauti paveldėjimo teisės liudijimą. O, 2021 m. rugsėjo 20 d. gavusi A. V. prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į J. M. turtą (palikimą) kitiems asmenims (nes yra rengiami dokumentai teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleidus palikimo priėmimo terminą), pagrįstai nusprendė atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo K. M. klausimą iki teismine tvarka bus išspręstas A. V. keliamas klausimas.
25. Tokią išvadą suponuoja tai, kad notarai, išduodami paveldėjimo teisės liudijimus, kaip ir atlikdami kitas funkcijas, privalo užtikrinti, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Vadinasi, notarui kilus abejonių dėl asmenų teisių ar juridinių faktų, tokių teisių ar faktų tvirtinimas nėra galimas. Juolab, kad šiuo konkrečiu atveju notarė ne apskritai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o tik, vadovaudamasi Notariato įstatymo 29 straipsniu, atidėjo šio notarinio veiksmo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, t. y. kol teisme bus išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir/ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo interesas gauti kuo greičiau paveldėjimo teisės liudijimą nenusveria notaro pareigos įsitikinti, kad nekyla jokių ginčų dėl paveldėjimo teisių į J. M. turtą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procese yra nepagrįstas, o notarė, kaip neabejotinai priešingą interesą byloje turėjęs asmuo, pagrįstai pirmosios instancijos teisme pripažinta bylą laimėjusia šalimi ir turinčia teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Nepagrįstais laikytini apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo prašymai įvertinti ar notaras tinkamai vykdė jam įstatymo suteiktas funkcijas bei pripažinti notaro elgesį netinkamu negali būti traktuojami vien per bylos šalių priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi prizmę, kadangi notaro pareigų tinkamu vykdymu suinteresuotas ne tik pareiškėjas konkrečioje byloje, bet ir pats notaras, vykdydamas jam įstatymo suteiktas funkcijas. Priešingai, šiuo atveju notarė turėjo teisę pasinaudoti Notariato įstatymo 29 straipsniu, ir šia teise pasinaudojo. Nei jai pačiai, nei pirmosios instancijos teismui nekilo, o ir apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad notarė tinkamai vykdė jai suteiktas funkcijas ir elgėsi tinkamai, siekdama įsitikinti, kad pirmosios eilės paveldėtojai nepretenduoja (ar neturi teisės) į paveldimą turtą ir yra pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ketvirtos eilės paveldėtojui.
27. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar notarės išlaidos buvo patirtos šioje konkrečioje byloje, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pirmiausia, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia į bylą pateikta PVM sąskaita Nr. 2008582, kuri apmokėta 2021 m. gruodžio 29 d. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, teismas notarės patirtas išlaidas analizavo ir vertino. Kita vertus, pats apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad notarės išlaidos patirtos ne šioje konkrečioje byloje, nepateikė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, savo ruožtu patikrinęs teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis, nenustatė, kad advokatė L. A.-K. 2021 m. lapkričio mėn.–2022 m. sausio mėn. laikotarpiu būtų atstovavosi notarę L. R. kitose bylose. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė L. A.-K., 2021 m. lapkričio 18 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovaudama notarę šioje byloje, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Kas reiškia, kad notarei realiai buvo teikiamos advokatės teisinės paslaugos, kurias atlyginti privalo pareiškėjas, kaip bylą pralaimėjusi šalis.
28. Aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Notarė L. R. apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš pareiškėjo K. M. 1 359,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
30. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pat procesinė pareiga saisto teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 94 nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas buvo pradėtas pareiškėjo K. M. iniciatyva dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kurios dalis, dėl pasikeitusios procesinės padėties byloje, negali būti peržiūrima apeliacine tvarka, taip pat dėl kitos dalies, kuri pripažinta teisėta ir pagrįsta. Tai reiškia, kad nors apeliacine tvarka nebuvo priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (dėl notarės veiksmų), tačiau notarė patyrė bylinėjimosi išlaidas išimtinai dėl apelianto procesinio elgesio – nepagrįsto apeliacinio proceso inicijavimo, kuris nutrauktas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo atidėtas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimas. Be to, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų skundžiama nutartis pripažinta teisėta ir pagrįsta, kas reiškia, kad šioje dalyje apelianto atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kompensuoti notarei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
32. Byloje esanti advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra, kurios Serija BER Nr. 2008854, patvirtina, kad už teisinių paslaugų suteikimą notarei L. R. pastaroji turėjo sumokėti 1 123,75 Eur (plius 235,99 Eur PVM). Iš pateiktos specifikacijos matyti, kad suteiktas teisines paslaugas sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas (870 Eur), prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui (181,25 Eur) bei bylos vedimas apeliacinėje instancijoje EPP (72,50 Eur). Šias išlaidas notarė L. R. apmokėjo 2022 m. kovo 14 d. (SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).
33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal šias rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. kovo mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 598,10 Eur.
34. Nagrinėjamu atveju notarės patirtos bylinėjimosi išlaidos už bylos vedimą apeliacinėje instancijoje per EPP (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) nėra pagrįstos, nes procesas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, o procesinių dokumentų pateikimo per EPP išlaidos turi būti įskaičiuojamos į tokių procesinių dokumentų parengimo sąnaudas. Tuo tarpu už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prašymo dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 papunkčiuose nustatytus maksimalius dydžius (maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 639,24 Eur, už prašymą dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 159,91 Eur). Be to, įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), apimtį (bylos apimtis nėra didelė), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (notarė pateikė atsiliepimą ir prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriuose išsamiai išdėstyti argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, notarei priteisiama 400 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).
35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš apeliantų nepriteisiamos.
36. Apeliantas į bylą yra pateikęs įrodymus, jog jis už teismui pateiktą atskirąjį skundą sumokėjo 43,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 80 straipsnio 2 dalis), apeliantui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties, dalyje dėl ginčo esmės.
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės 6-ojo notaro biuro notarei L. R., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo K. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Grąžinti pareiškėjui K. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43,00 Eur (keturiasdešimt tris Eur 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.