Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-857-340/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
e2S-857-340/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47496-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB „Rytų restoranas“, D. Y.
Ieškovas
B. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-857-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47496-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18; 3.1.18.1; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Rytų restoranas“ ir D. Y. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovams UAB „Rytų restoranas“ ir D. Y. dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo B. L. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo B. L. ieškinys atsakovams UAB „Rytų restoranas“ ir D. Y. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš UAB „Rytų restoranas“ ir D. Y. 39 386,60 Eur skolą, 1409,83 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą pareikštų reikalavimų ribose. Nurodė, kad ieškinio suma ieškovui yra didelė, atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų ilgiau nei metus, taip pat dėl atsakovo D. Y. turto arešto yra pateikti reikalavimai ir kitose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas įvertinus ieškovo reikalavimų pobūdį bei atsižvelgiant, kad reikalavimas turtinis, skolos suma didelė, taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, kad bendra ribojimų suma taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, todėl teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalimi ir ekonomiškumo principu. Taip pat nurodė, kad atsakovo – juridinio asmens – piniginių lėšų (sąskaitų bankuose) areštas apribotų jam galimybę vykdyti veiklą, todėl pirmiausia areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus 40 796 Eur sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Rytų restoranas“ ir D. Y. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:Teismo priimta nutartis laikoma nepagrįsta, kadangi teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir reikalavimo sumos pagrįstumo;Ieškovas savo prašymui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Nurodė, kad iš esmės vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams būtinybės yra didelė reikalavimo suma. Nurodytas argumentas nėra pakankamas, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad yra reali ir pagrįsta grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Be to, pažymėjo, kad skolininkų daugėto faktas gali turėti įtakos vertinant riziką, ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas;Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones proporcingai nevertino reikalavimo dydžio tiek ieškovo, tiek atsakovų finansinei padėčiai. Nurodė, kad atsakovas UAB „Rytų restoranas“ veiklą vykdo nuolat ir yra mokus, neturi uždelstų įsiskolinimų, todėl net ir gana ženkli ieškinio suma jam nėra didelė;Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Rytų restoranas“ atžvilgiu visiškai sutrikdė įmonės ūkine veiklą ir iš esmės pažeidė teisėtus jo interesus, kadangi jis neteko teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, taip pat buvo apribota galimybė atsiskaityti su tiekėjais ir įmonės darbuotojais.Ieškovas B. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarti palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių jų turtinę ir finansinę padėtį, kas padidina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką;Atsakovų argumentai dėl ieškinio visiško nepagrįstumo, o pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto preliminaraus ieškinio vertinimo, yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms;Atsakovai nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones negali tinkamai vykdyti suplanuotos ūkinės veiklos, atsiskaityti su tiekėjais ir prekių pardavėjais;Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes dėl didelės ieškinio sumos ir sunkios atsakovų finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).Nagrinėjamoje byloje ieškovas B. L. atsakovų UAB „Rytų restoranas“ ir D. Y. atžvilgiu pareiškė reikalavimą dėl 39 386,60 Eur skolos, 1 409,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydamas šį reikalavimą užtikrinti taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma ieškovui yra didelė, atsakovai ilgiau nei metus nevykdo savo įsipareigojimų, taip pat dėl atsakovo D. Y. turto arešto yra pateikti reikalavimai ir kitose bylose.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, jog įvertinus ieškovo reikalavimų pobūdį bei atsižvelgiant, kad reikalavimas turtinis, skolos suma didelė, taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, kad bendra ribojimų suma taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, todėl teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalimi ir ekonomiškumo principu.Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantai skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis laikoma nepagrįsta, kadangi teismas taikant laikinąsias apsaugos priemones nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir reikalavimo sumos pagrįstumo. Atsakovai pažymėjo, jog tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas pagal visus reikalavimus, nebuvimas šioje byloje eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką, atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų teiginius vertina kritiškai.Kaip jau minėta, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013). Įstatymas numato, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 straipsnis). Vadinasi, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti pagrįstas ir motyvuotas, t. y. iš prašymo turinio ir pateiktų įrodymų turi matytis akivaizdi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, tik preliminariai vertino ieškovo pareikštus reikalavimus, taigi, nesprendė ir nevertino pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.Apeliantai skunde nurodė, jog ieškovas savo prašymui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pažymėjo, kad iš esmės vienintelis pirmosios instancijos argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams būtinybės yra didelė reikalavimo suma.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be skolos dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas įvertinus ieškovo reikalavimų pobūdį bei atsižvelgiant, kad reikalavimas turtinis, skolos suma didelė, taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu prašymu, atsiliepimu į atskirąjį skundą ir pridėtais įrodymais, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad pareikšto turtinio reikalavimo 40 796 Eur suma atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, laikytina didelė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovai nuo pradžių nesielgė sąžiningai, neketino vykdyti savo įsipareigojimų ieškovui ilgiau kaip vienerius metus ir beveik pusę metų nuo pareikalavimo, kas rodo atsakovų siekį nevykdyti ir galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo. Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys tvirtina, jog dėl atsakovo D. Y. turto arešto yra pareikšti reikalavimai ir kitose civilinėse bylose. Taigi apeliantai, siekdami paneigti būtinumą taikyti jiems laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pareigą įrodyti ir pateikti duomenis, kad pareikšto ieškinio suma jiems nėra didelė, o jų finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jiems galimai nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 str., 178 str.).Atskiruoju skundu taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones proporcingai nevertino reikalavimo dydžio tiek ieškovo, tiek atsakovų finansinei padėčiai. Nurodė, kad atsakovas UAB „Rytų restoranas“ veiklą vykdo nuolat ir yra mokus, neturi uždelstų įsiskolinimų, todėl net ir gana ženkli ieškinio suma jam nėra didelė, o pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įmonės atžvilgiu visiškai sutrikdė įmonės ūkinę veiklą ir iš esmės pažeidė teisėtus jo interesus, kadangi jis neteko teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, buvo apribota galimybė atsiskaityti su tiekėjais ir įmonės darbuotojais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Apeliantų teiginiai neįrodo, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Rytų restoranas“ atžvilgiu buvo visiškai sutrikdyta įmonės ūkinė veikla, galimybė atsiskaityti su tiekėjais ir įmonės darbuotojais, kadangi tai nėra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kas nesudaro pagrindo naikinti skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantai šiuo atveju turėjo įrodyti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą bei neteisėtumą, tačiau įvertinus jų atskirajame skunde išdėstytus argumentus negalima daryti išvados, kad skundžiama nutartimi nustatyti apribojimai įmonei pritaikyti nepagrįstai.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LA T CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė