Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-482/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-03
Bylos Nr.
1-54-482/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00420-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Civilinis ieškovas
V. S.
Kaltinamasis
K. I.
Advokatai
Vytautas Jazbuč
Baudžiamoji byla Nr. 1-54-482/2026proceso Nr. 1-01-0-00420-2025-7

procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11.;1.2.4.6.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.4.3.2.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 3 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Emilijai Vaitukaitytei dalyvaujant prokurorams Nerijui Brundzai, Giedriui Šalaševičiui, gynėjui advokatui Vytautui Jazbučiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S. (per ZOMM), kaltinamajam K. I., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas :

1) Klaipėdos m. apylinkės teismo 1999m. spalio 29d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 271 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2000m. gegužės 25d. nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį- 4 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2000m. liepos 19d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį- 5 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2005m. kovo 22d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį- 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007m. lapkričio 28d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį- 1 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008m. kovo 17d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį- 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

7) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008m. gegužės 15d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio1 dalį- 5 metų laisvės atėmimo bausme;

8) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008m. rugsėjo 3d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vad. BK 63 str., paskirta 7 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

9) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008m. lapkričio 10d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, vad. BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008m. gregužės 15d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 6 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009m.sausio 12d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str., subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008m. lapkričio 10d., 2008m. rugsėjo 3d. nuosprendžiais, paskirta 8 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, paleistas 2016 m. balandžio 18d.;

10) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vad. BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant pirmus dvylika metų kalėjime, o likusius – pataisos namuose, 2017 m. spalio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis, priimtas naujas nuosprendis – išteisintas K. I. dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 20metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant pirmus dvylika metų kalėjime, o likusius aštuonerius – pataisos namuose;

11) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2017 m. birželio 22d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 11d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pabaiga 2038 m. lapkričio 11d.,

kaltinamas pagal BK140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. 2025 m. birželio 27 d. apie 10 val., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) būrio kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), atvestas į laikino sulaikymo kamerą, kaire ranka čiupo V. S. už gerklės ir suspaudė kaklą, bei pargriovęs V. S. ant suoliuko, visu kūnu jį užgulė ir viena ranka smaugė ir draskė jo kaklą, o kita ranka draskė jam veidą, tuo jam sukeldamas skausmą ir padarydamas kraujosruvas dešiniojo apatinio voko, nosies šono, skruosto srityse ir nubrozdinimą ir paraudimą kaklo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis K. I. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad atėjo į laikinojo sulaikymo kamerą, sėdėjo ant suoliuko, ir V. S. kažką pasakė, jis atsistojo, ir V. S. pats užsimojo prieš jį ir viskas prasidėjo. Jis tik laikė V. S., kuris pats draskė sau veidą. Jis tik šiuo metu pradeda suprasti, kodėl jis taip darė. V. S. pats specialiai išprovokavo, nes jeigu jis muštų V. S., užmuštų, provokacija reikalinga prisiteisti pinigų. Jis V. S. nemušė ir nieko jam nepadarė, V. S. pats save draskė, o jis tik laikė ranką. Kada tai įvyko, neprisimena, buvo laikinojo sulaikymo kameroje, ėjo į ten dėl komisijos. Laikinojo sulaikymo kameroje buvo ne vienas, buvo daugiau žmonių. Buvo nukentėjusysis, E. S., kitų pavardžių nežino. Konfliktas prasidėjo taip, jog V. S. jis paklausė, kaip jis jaučiasi ir V. S. pats pradėjo, tiksliai visko neprisimena, nes visas įvykis įvyko labai greitai. Jis čiupo V. S. už gerklės, padėjo ant suoliuko ir laikė jį, tuo metu net nesuprato, kas vyksta. Konfliktų iki įvykio neturėjo. Pirmas smurtauti pradėjo nukentėjusysis V. S., kai jį puolė, bet nieko nepadarė, nes jis yra įgudęs ir gynėsi, užsiiminėja sportu. Iš karto paėmė jį ir laikė ant suoliuko, o nukentėjusysis V. S. draskė sau veidą pirštais. Kiti nuteistieji nesikišo, viskas pasibaigė taip, jog jį paėmė pareigūnai, prirėmė prie sienos ir nieko daugiau nematė. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį gavo. Visas konfliktas įvyko dėl to, kad jis norėjo gauti iš jo pinigų, tačiau V. S. pinigų negaus, net jeigu ir priteis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Kodėl pasirinko jį šiam įvykiui nežino, galbūt tiesiog pasitaikė tokia proga.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 1t.,b.l.180), su parodymais sutiko.

Jis laikė V. S., bet nedraskė, laikė rankas ir veidą. Kaip V. S. apsidraskė, nežino. Viskas truko gal 15 sekundžių. Bendravo su V. S., klausė, kaip laikosi, bet V. S. jam nieko neatsakė. Jis pasišaipė iš V. S., nes jis vagis, vagia iš savų, V. S. jį puolė. Konfliktą matė ne vienas žmogus, jų buvo gal 5-6 žmonės. Atėjęs į laikinojo sulaikymo kamerą pasisveikino su visais nuteistaisiais ir pasišaipė iš V. S., paklausdamas kaip jam gyvenasi. Jis tiksliai smurtinių veiksmų neprisimena, bet buvo kaip yra vaizdo įraše ir V. S. pats savo kaire ranka sugriebė jo dešinę ranką, smulkmenų neprisimena, nes tai įvyko seniai. Jis tik laikė V. S., bet nemušė, netrenkė jam nei vieno smūgio. Užsiima kikboksu ir sportuoja, gali iš rankų, kojų, alkūnės mušti ir stipriai, bet nemušė. Jis laikė V. S., nežino, kada toks veiksmas laikomas smaugimu, kada laikymu, galbūt V. S. manė, kad jį smaugia. Laikė taip, kad išlaikytų. Laikymo momentu nemano, kad galėjo įdrėksti jam, bet matė, jog V. S. pats kažką darė, keistai elgėsi. Jam nėra žinoma, ar su nukentėjusiuoju yra buvę panašaus tipo baudžiamųjų bylų tik su kitais asmenimis.

Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad prieš įvykį jo su kaltinaamuoju santykiai buvo neutralūs, tik žinojo, kad yra toks asmuo įkalinimo įstaigoje. Jį atvedė į laikinojo sulaikymo kamerą, po poros minučių buvo atvestas K. I., kuris priėjęs jam pasakė, jog jį medžioja visas lageris. Jis paklausė K. I., kaip suprasti šiuos jo žodžius, o K. I. jam atsakė klausdamas, kas jam neaišku ir klausė, ar reikia paaiškinti viską kitaip. Jis atsakė, kad paaiškintų. K. I. atsistojo prie jo ir gavosi susistumdymas, parvertė jį ant suolelio, pradėjo smaugti ir kita ranka draskė veidą, viskas truko apie 30 sekundžių. Išgirdo, kad atbėga pareigūnai ir K. I. patraukė nuo jo. Jis pats sau negalėjo susidraskyti veido, nes visą laiką laikė K. I. už pečių. Laikinojo sulaikymo kameroje be įtariamojo buvo dar keturi nuteistieji, tačiau asmenų pavardžių neprisimena, prisimena tik E. S.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išvardinęs visus asmenis ir jų pavardes, tačiau dabar neprisimena, nes viskas įvyko seniai. Kiti nuteistieji konflikto metu stovėjo šone neutraliai, nepadėjo nei jam, nei K. I.. Bausmę atlieka už žmogžudystę. Girdėjo, jog K. I. jį kaltino narkotikų platinimu, tačiau mano, kad K. I. bando šia fantazija pateisinti savo veiksmus. Įkalinimo įstaigoje praeitais metais yra baustas už draudžiamų daiktų turėjimą, turėjo mobilaus ryšio telefoną. Kitų bylų dėl jo sužalojimo nebuvo. Buvo (duomenys neskelbtini) kameroje, kad iš jo bandė atimti asmeninius daiktus, bet neatėmė, kadangi pareigūnai nutraukė visą įvykį ir niekas neprasidėjo. Po įvykio buvo nuvestas pas medikus, kurie užfiksavo sužalojimus, kurie buvo po akimi, ties žandu, kaklu. Gavo tepalą pačiam teptis, nebuvo tokių sužalojimų, jog reikėtų specialaus gydymo. Pateiktu medicininiu dokumentu įrodinėja, kad patyrė psichologinius ir emocinius išgyvenimus, sutriko miego ritmas, negalėjo be vaistų būti nei dieną, nei naktį, vartojo vaistus pagerinti savo psichologinei būsenai. Tokia jo būsena prasidėjo po įvykio, gydymas paskirtas buvo birželio 28 dieną. Naudojo miegui ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Vaistus vartojo iki rugpjūčio 29d., Pravieniškių kalėjime pratęstas vaistų naudojimas iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Šiuo metu nebenaudoja medikamentų. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, neturtinę žalą įvertino 5000 eurų, nes jam buvo labai dideli išgyvenimai, lankėsi pas medikus, nes buvo nemiga, psichologinis sužalojimas, kuris pasireiškia ir dabar, kai iš niekur nieko atsiranda kažkokia baimė būti sužalotam. Jam buvo skirti nuskausminamieji, kuriuos gėrė apie 4 dienas. Iki įvykio vaistų miegui nenaudojo, kreipėsi po įvykio. Kreipėsi dėl gydymo, gydymas buvo paskirtas, gydėsi savaitę laiko. Tokios neturtinės žalos sumos prašo dėl psichologinių sužalojimų, ne fizinių.

Perskaičius nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( b.l.42-45), su parodymais sutiko.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad K. I. nepažįsta, o V. S. buvo jos vadovaujamame (duomenys neskelbtini) būryje, jį žino, kaip nuteistąjį, nesutarimų nėra. Eidama į nubaudimo komisiją, laikinojo sulaikymo kameroje pastebėjo nuteistuosius, kurie buvo lyg ir susikibę, informavo pareigūnus. Pareigūnas I. M. atbėgo nuo pravedimo posto Nr. 2, taip pat informavo pareigūnus, esančius nubaudimo komisijoje, tačiau pačiame įvykyje nedalyvavo. Vėliau komisijoje matė pas V. S. lyg ir apdraskyta akis, kaklas. Kito nuteistojo nežino, nepastebėjo, neatsimena visai, prisimena tik V. S., kad jis buvo su apdraskytu veidu. Praeidama pro šoną pamatė, kad kilo kažkoks šurmulys ir nuteistieji buvo susikabinę. Pašaukus pareigūnus, pirmas atbėgo I. M., ką jis darė, nematė, nes nuėjo į nubaudimo komisiją, ten buvo atidarytos durys. Ji tiesiog informavo, kad konfliktuoja nuteistieji. Viskas vyko laikinojo sulaikymo kameroje, joje buvo daugiau nuteistųjų, bet jų neįsidėmėjo, negali įvardinti. Ar konflikto metu buvo koks triukšmas, neprisimena, tiesiog praeidama pro šoną matė, kad šurmulys ir atkreipė dėmesį.

Perskaičius liudytojos I. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l.67-69), su parodymais sutiko, patikslino, kad jai priskirtas 11 ir 12 būrys. Po įvykio V. S. dalyvavo drausminės komisijos posėdyje, nes tada ir pamatė, kad jis apdraskytas. Ar kitas nuteistasis dalyvavo, nežino, neprisimena, ar toliau dalyvavo komisijoje, gal vėliau išėjo, nes dalyvauja tik dėl tų, kurie priskirti jos būriams. V. S. jos vadovaujamame būryje ilgai nebuvo, todėl nelabai daug ką gali apie jį komentuoti, bet jis nebuvo konfliktiškas. Nežino dėl ko nukentėjusysis V. S. buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą. Ar V. S. lankėsi pas gydytojus įkalinimo įstaigoje, jai nėra žinoma.

Liudytojas I. M. paaiškino, kad kaip nuteistuosius K. I. ir V. S. pažįsta, nesutarimų, konfliktų nebuvo. Įvyko tarp nuteistųjų konfliktas. Kada tai buvo, neprisimena, nes ganėtinai daug laiko praėjo. Atsimena, kad jis atvedė K. I. į laikinojo sulaikymo kamerą, uždarė ir išėjo. Išeidamas išgirdo, kad pareigūnė sušuko, kad vyksta kažkas laikinojo sulaikymo kameroje, kažkoks konfliktas. Jis atbėgo, bet kol nubėgo pasiimti raktus, jau buvo atėję kiti pareigūnai ir atrakino duris ir išvedė V. S. iš laikinojo sulaikymo kameros. Kai atvedė K. I. į laikinojo sulaikymo kamerą, neprisimena, ar V. S. ten buvo, nes ten buvo daug nuteistųjų. Jį pašaukė pareigūnė, kuri ėjo pro šoną į komisiją, kas tokia, neprisimena. Ji sušuko, kad laikinojo sulaikymo kameroje tarp nuteistųjų vyksta konfliktas. Pirma jis nubėgo pažiūrėti, kas vyksta ir tada bėgo pasiimti raktų. Kai nubėgo pažiūrėti, nelabai ką matė, nes buvo sąmyšis ir ten buvo daug nuteistųjų ir nelabai ėjo ką nors matyti. Jis tik pamatė, kad kažkoks konfliktas ir iš karto bėgo paimti raktus nuo laikinojo sulaikymo kameros. Kadangi kameroje buvo daug nuteistųjų, jie vienas pro kitą užstoja ir nelabai, kas matosi. Kai atrakino duris, įbėgo į kamerą kiti pareigūnai. Kodėl iš laikinojo sulaikymo kameros buvo išvestas tik V. S., negali atsakyti, pas jį, jei gerai pamena, ant veido buvo kraujosruvų. Pas nuteistąjį K. I. nebuvo nieko.

Perskaičius liudytojo I. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.51-54), su parodymais sutiko.

Liudytojas M. S. paaiškino, kad K. I. ir V. S. pažįsta kaip nuteistuosius, piktumų nebuvę. 2025 metų vasarą buvo susirinkę drausmės komisijos patalpose svarstyti nuteistųjų elgesį ir prieš pat komisiją resocializacijos skyriaus specialistė I. K. pranešė, kad laikinojo sulaikymo kameroje tarp nuteistųjų vyksta konfliktas, girdėjosi šauksmai. Nubėgo į vietą, matė, kad susikibo K. I. ir V. S., davė jiems nurodymą nejudėti, nurodymą įvykdė. Nedelsiant atėjo kažkas iš saugumo valdymo skyriaus pareigūnų ir atrakino laikinojo sulaikymo kamerą, iš kurios buvo išvestas V. S., pas kurį veide pastebėjo nubrozdinimus, matėsi šiek tiek kraujo. V. S. iš karto paaiškino, kad jį sumušė K. I.. Atskyrė nuteistuosius, K. I. išvedė iš laikinojo sulaikymo kameros, uždėjo antrankius ir tuo viskas ir baigėsi. Jo nurodymą nejudėti nuteistieji įvykdė, liepė atsitraukti ir nejudėti, kiek prisimena, jie paklausė. Iš laikinojo sulaikymo kameros pirmas buvo išvestas V. S., kuris iš karto nurodė, kad jį sužalojo K. I., ant jo veido matėsi sužalojimai. Vėliau išvedė K. I. iš kameros, uždėjo antrankius, nes jeigu gerai pamena, laikinojo sulaikymo kameroje buvo kitų nuteistųjų, todėl kad nesužalotų kitų ir savęs išvedė jį su antrankiais. Pas K. I. jokių sužalojimų nebuvo. Konflikto metu buvo komisijoje, keli metrai nuo laikinojo sulaikymo kameros patalpos, išgirdo triukšmą, girdėjosi keiksmai.

Perskaičius liudytojo M. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.78-81), su parodymais sutiko. Dabar geriau prisimena, jog nuteistieji buvo išsiskirstę, V. S. stovėjo arčiau durų, tačiau kaip būna tokia situacija, visada pirma sušaukia nurodymą. Laikinojo sulaikymo kamerojem jeigu žiūrint prieš save, durys atsidaro į išorę, o prie sienos yra suolelis ir jis nėra labai didelis, V. S. buvo labiau dešiniame kampe. Kai atėjo, nuteistieji buvo prasiskirstę. Davė nurodymus, nors konfliktas jau nebevyko, bet kadangi ten yra grotos ir kamera šiek tiek kampu, tai kai išeini, tai siena šiek tiek maišo viską matyti. Kai apklausė ikiteisminio metu, geriau prisiminė aplinkybes. Nukentėjusiojo išvežimas į kitą įkalinimo įstaigą su šiuo atveju, kiek žino, nesusijęs, jei gerai pamenu, prašė pats, nes jį įtakojo šis ikiteisminis tyrimas. Jiems žinoma, kad kitame būryje buvo kiti nuteistieji, dėl kurių galėjo grėsti pavojus dėl tam tikrų pačio V. S. padarytų veiksmų. Buvo tokia tikimybė, kad V. S. galėjo nukentėti nuo kitų nuteistųjų.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad K. I. ir V. S. žino kaip nuteistuosius. Jeigu gerai pamena, vadavo kolegą, kuris atsakingas už būrį, kuriame V. S. atliko bausmę ir turėjo pristatyti komisijai dėl pervedimo į kitą kamerą. Paprašė pareigūnų, kad atvestų V. S. į laikinojo sulaikymo patalpą, o jis stovėjo tarpduryje ir matė, kaip pravedė. Vėliau ėjo į patalpas, kur vyksta komisija ir laukė, kol atves. Kai atvedė V. S., pas jį smurto žymių nesimatė, vėliau matė komisijoje, kad ant veido kažkas matėsi, gal paraudimas, įdrėskimas. Kai V. S. atėjo į patalpas, kur vyko komisija, sakė, kad jį sumušė laikinojo sulaikymo patalpoje, jis tai sakė bendrai visiems, ne jam vienam. Dėl ko V. S. buvo pristatytas į komisiją, nepamena, gal pats pateikė prašymą pervesti į kitą kamerą, arba galėjo būti tarnybinis pranešimas. Dažniausiai priežasties, dėl ko prašo pervesti į kitą kamerą, nenurodo, tik pateikia prašymą pervesti į kitą kamerą, nes pavyzdžiui, nesutaria su kitais nuteistaisiais.

Perskaičius liudytojo M. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.73-75), su parodymais sutiko, tuo metu, kai apklausė ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė.

Šalies argumentai

2025 m. liepos 3d. V. S. pareiškime nurodė, jog 2025 m. birželio 27 d. apie 10 val. jį Resocializacijos skyriaus specialistas M. M. atvedė į laikino sulaikymo kamerą, kurioje laukė drausmės komisijos posėdžio. Į laikino sulaikymo kamerą gal po penkių minučių atvedė nuteistąjį K. I., kuris po trumpo jų pokalbio pradėjo jį smaugti, nagais apdraskė veidą ir kaklą. Jis jautė skausmą. Kadangi K. I. prieš jį naudojo fizinį smurtą, jautė skausmą, jis nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir K. I. būtų teisingai nubaustas (1t., b.l.1).?

2025 m. birželio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Sporto g. 7, sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. MK26.53-184 pateikta, kad 2025 m. birželio 27 d. 10.15 val. apžiūrėtas V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas kūno sužalojimas - kraujosruvos deš. apt. voko, nosies šono, skruosto sritis; nubrozdinimas ir paraudimas kaklo srityje, apie 20x3 cm. Sužaloto asmens nurodytos aplinkybės: "Šiandien laikino sulaikymo kameroje užpuolė kitas nuteistasis" (1t., b.l.20-27).

Specialisto išvadoje Nr. G 295/2025 (09) pateikta, jog V. S. klinikiniais duomenimis konstatuota kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, nubrozdinimas kakle buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2025 m. birželio 27 d. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (1t., b.l.112).

2025 m. liepos 4d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto K. B. pažymoje "Dėl vaizdo įrašo pateikimo" Nr. SV-20-4651 nurodyta, kad teikia vaizdo filmavimo kameros ,,Laikino sulaikymo“ vaizdo įrašą susijusį su įvykiu (1t., b.l. 94).

2025 m. rugpjūčio 18d. Kitų objektų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2232105-25 užfiksuota 2025 m. birželio 27 d. vaizdo filmavimo kameros įrašas, 1 vnt. Protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo filmavimo kameros įrašas, pavadinimu "Laikino sulaikymo_192.168.20.21_KTP_20250627095115_20250627095958_433638996", failo tipas "MP4 failas (.mp4)", atidaromas su "Medijos leistuvas“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, trukmė 8 min. 43 sek. Įrašas paleidžiamas, matoma, kad priešais vaizdo filmavimo kamerą dešiniau yra vertikaliais strypais atitverta laikino sulaikymo kamera, kurioje matomas ant suoliuko sėdintis asmuo (veido nematyti), o kairiau matomas koridorius, kurio gale yra kamerų tipo patalpų durys. 09:51:17 val. iš kamerų tipo patalpų minėtu koridoriumi link vaizdo filmavimo kameros eina nuteistieji R. S., A. B., P. P., kurie atsistoja prie laikino sulaikymo kameros metalinių strypų durų. 09:51:54 val. pareigūnas atrakina minėtas duris, ir nuteistieji įeina į laikino sulaikymo kamerą. 09:52:11 val. nuteistasis V. S., vilkintis raudonos spalvos džemperį ir juodos spalvos sportines kelnes, iš kamerų tipo patalpų eina link laikino sulaikymo kameros (foto Nr. 1). Ant V. S. veido sužalojimų žymų, kraujo nėra. Pareigūnui atrakinus ir atidarius kameros duris, V. S. įeina į laikino sulaikymo kamerą, atsistoja dešiniau durų. Iki 09:54:55 val. reikšmingų aplinkybių nestebima. 09:54:55 val. pareigūnas prie laikino sulaikymo kameros atveda nuteistąjį K. I. (foto Nr. 2), 09:55:33 val. atrakina kameros duris, K. I. įeina į kamerą, atsisėda ant suoliuko. Pro kameros vertikalių strypų tarpus matoma, kad 09:57:18 val. K. I. greitai atsistoja nuo suoliuko ir prieina prie durų stovinčio V. S., kuris kaire ranka sugriebia K. I. dešinę ranką ties alkūne (foto Nr. 3). V. S. šiek tiek nuteistąjį K. I. atstumia nuo savęs ir jie abu rankomis susikibę susistumdo, susigrumia. Laikino sulaikymo kameroje apšvietimo nėra, pro vertikalių strypų tarpus kiekvieno iš jų veiksmas nematomas. Kameroje esantys nuteistieji stovi nuošalyje. 09:57:27 val. Resocializacijos skyriaus specialistė V. B., žiūrėdama, kas vyksta laikino sulaikymo kameroje, koridoriaus kairėje pusėje pro atviras duris įeina į drausmės komisijos patalpą (foto Nr. 4). 09:57:41 val. pareigūnas I. M. pribėga prie laikino sulaikymo kameros, žiūri, kas vyksta viduje, tada nubėga link budėtojų patalpos. Tuo metu priešais laikino sulaikymo kamerą stovi Resocializacijos skyriaus pareigūnė I. K., iš drausmės komisijos patalpos išeina Saugumo valdymo skyriaus specialistas S. P., jam iš paskos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. S. (foto Nr. 5), matoma, kad K. I. ir V. S. vienas nuo kito atsitraukia. Prie kameros greitai pribėga I. M. atrakina ir atidaro kameros duris, užeina į vidų. Jam iš paskos į kamerą įeina Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai R. Z.. V. S. išeina iš kameros, nueina dešiniau. Ant V. S. veido matomi paraudimai (foto Nr. 6). Į laikino sulaikymo kamerą įeina M. S. ir užvesdamas rankas K. I. už nugaros, išveda jį į koridorių, I. M. uždeda antrankius. 09:59:06 val. K. I. įvedamas į drausmės komisijos patalpą. Įrašas žiūrimas iki pabaigos, t. y. iki 09:59:58 val., daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nefiksuojama (1t., b.l. 101-106).

Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes :

Kaltinamasis nurodė, kad 2025 m. birželio 27 d. jis buvo atvestas į laikino sulaikymo kamerą laukti komisijos. Atėjęs į laikinojo sulaikymo kamerą, jis pasisveikino su visais nuteistaisiais ir pasišaipė iš V. S.. V. S. kažką pasakė, jis atsistojo ir V. S. pats užsimojo prieš jį ir viskas prasidėjo. Jis tik laikė V. S., kuris pats draskė sau veidą. V. S. pats specialiai išprovokavo, nes jeigu jis muštų V. S., užmuštų, provokacija reikalinga prisiteisti pinigų. Jis V. S. nemušė ir nieko jam nepadarė, V. S. pats save draskė, o jis tik laikė ranką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju K. I. kaltės nepripažino bei parodė, kad V. S. bandė smurtauti jo atžvilgiu, o jis, norėdamas apsiginti ir saugodamas jį nuo sužalojimų, laikė jo rankas ir veidą. Jis jam sakė: "Tu raminkis". Daugiau neturi, ką papasakoti, jis prieš V. S. nesmurtavo, jo nedraskė, nebent jį laikydamas įdrėskė (1t., b.l.180).

Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad K. I. parvertė jį ant suolelio, pradėjo smaugti ir kita ranka draskė veidą, viskas truko apie 30 sekundžių. Išgirdo, kad atbėga pareigūnai ir K. I. patraukė nuo jo. Jis pats savęs negalėjo susidraskyti veido, nes visą laiką laikė K. I. už pečių.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) būrio kameroje Nr. Iki 2025 m. birželio 27 d. gyveno (duomenys neskelbtini) -o būrio kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyveno R. S., A. B., P. P.. 2025 m. birželio 27 d. apie 10 val. pareigūnas juos išvedė į laikino sulaikymo kamerą dėl paskyrimo į būrius. Gal po minutės Resocializacijos skyriaus specialistas M. M. ir jį išvedė į laikino sulaikymo kamerą, kurioje laukė komisijos dėl paskyrimo į naują gyvenamą vietą. Laikino sulaikymo kameroje taip pat buvo nuteistasis E. S.. Netrukus, gal penkių minučių laikotarpyje, į laikino sulaikymo kamerą buvo atvestas nuteistasis K. I., kuris iš pradžių atsisėdo ant suoliuko greta E. S.. Jis tuo metu stovėjo netoli išėjimo. Visi kiti taip pat stovėjo ir laukė komisijos. K. I. atsisuko ir pasakė, kad yra tas, kurį "visas lageris gaudo ir užmušinėja". Jis jo paklausė, ką jis turi mintyje. K. I. tada jam pasakė: "Ką? Tipo nesupranti? Tavęs gal kitaip paklaust?" Jis jo paklausė: "Kaip kitaip? Nu tada klausk". Tada I. atsistojo, priėjo prie jo ir kaire ranka čiupo jam už gerklės ir suspaudė kaklą. Jis tuo metu suėmė jį už pečių ir bandė atsistumti. Jam sėkmingai to padaryti nepavyko, buvo pargriautas ant suoliuko. Tuo metu jis jį visu kūnu užgulė, viena ranka smaugė ir draskė jo kaklą, o kita ranka draskė jam veidą. Taip K. I. padarė jam kraujosruvas veido dešinėje pusėje po akimi, nosies šone ir ant skruosto, pradėjo bėgti kraujas, jautė skausmą. Kai K. I. laikė suspaudęs jam kaklą, jis taip pat jautė skausmą, jis jam kaklą nubrozdino. K. I. jam nesmūgiavo nei rankomis, nei kojomis. Viskas įvyko labai greitai, bet pareigūnai iš karto viską pastebėjo ir atrakino laikino sulaikymo kameros duris. Tada K. I. iš karto nuo jo atšoko, nes tuo pat metu prie jo prišoko pareigūnai. Jis išėjo iš laikino sulaikymo kameros ir koridoriuje palaukė drausminės komisijos. K. I. pareigūnai uždėjo antrankius ir iš karto nuvedė į drausmės komisiją. Po drausmės komisijos jis buvo nuvestas pas medikus, o vėliau jį budinčioje dalyje fotografavo, parašė paaiškinimą. Dėl šio K. I. elgesio jis turi pretenzijų, dėl to parašė protokolą - pareiškimą. Tuo metu, kai laikino sulaikymo kameroje jį užpuolė K. I., ten buvę R. S., A. B., P. P. ir E. S. nei į pokalbį, nei K. I. prieš jį naudojant fizinį smurtą, nesikišo. Jie tiesiog atsitraukė, padarė daugiau erdvės. Minėtiems nuteistiesiems pretenzijų neturi. Su K. I. prieš tai jis jokių reikalų, konfliktų neturėjo. Jis jam jokių smūgių nesudavė, jis jį puolė, o jis gindamasis stengėsi jį atstumti. Dėl kokių priežasčių jis jį užpuolė, jis nežino. Jis to neįvardino (1t., b.l. 42-43, 46 ).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. paaiškino, kad eidama į nubaudimo komisiją, laikinojo sulaikymo kameroje pastebėjo nuteistuosius, kurie buvo lyg ir susikibę, informavo pareigūnus. Pareigūnas I. M. atbėgo nuo pravedimo posto Nr. 2, taip pat informavo pareigūnus, esančius nubaudimo komisijoje, tačiau pačiame įvykyje nedalyvavo. Vėliau komisijoje matė pas V. S. lyg ir apdraskyta akis, kaklas. Kito nuteistojo nežino. Ar konflikto metu buvo koks triukšmas, neprisimena, tiesiog, praeidama pro šoną matė, kad šurmulys ir atkreipė dėmesį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. Jai paskirti 11-as ir 12-as nuteistųjų būriai. 2025 m. birželio 27 d. apie 10 val. budinčioje dalyje ėjo į nuteistųjų nubaudimo komisiją. Eidama pro laikino sulaikymo kamerą pamatė, jog joje du nuteistieji susikibę rankomis, lyg ir stumdėsi. Tai pamačiusi iš karto šūktelėjo I. M., kuris buvo koridoriaus gale prie kontrolės ir praleidimo posto Nr. 2, kad nuteistieji mušasi. Tuomet iš karto pro atviras duris pasakė drausminės komisijos patalpoje esantiems pareigūnams, kad laikino sulaikymo kameroje mušasi. Pareigūnai nedelsdami atrakino laikino sulaikymo kamerą, iš kurios išvedė V. S.. Ji įvykio nestebėjo, nuėjo į drausminę komisiją. Drausminės komisijos metu matė, kad V. S. dešinės pusės veidas, prie akies, kaklas yra apdraskyti. To, kas tiksliai vyko laikino sulaikymo kameroje, ji nematė. Pamatė tik tai, kad du nuteistieji susikibę. Ji atpažino tik V. S., kito nuteistojo ji nežino. Su jais kartu buvo daugiau nuteistųjų, bet ji jų neįsidėmėjo, todėl negali pasakyti, kiek ir kurie asmenys buvo toje kameroje (1t., b.l.67-68 ).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. M. paaiškino, kad išgirdo, kad pareigūnė sušuko, kad vyksta kažkas laikinojo sulaikymo kameroje, kažkoks konfliktas. Jis atbėgo, bet kol nubėgo pasiimti raktus, jau buvo atėję kiti pareigūnai ir atrakino duris ir išvedė V. S. iš laikinojo sulaikymo kameros. Kodėl iš laikinojo sulaikymo kameros buvo išvestas tik V. S., negali atsakyti, pas jį, jei gerai pamena, ant veido buvo kraujosruvų. Pas nuteistąjį K. I. nebuvo nieko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. birželio 27 d. jam pagal žiniaraštį buvo paskirta atlikti priežiūrą kontrolės ir praleidimo poste Nr. 6. Apie 10 val. 20 -o būrio nuteistąjį K. I. atvedė į budinčioje dalyje esančią laikino sulaikymo kamerą, kurioje jis turėjo būti iki komisijos metu drausminės nuobaudos paskyrimo. Kurie ir kiek nuteistųjų tuo metu laukė komisijos uždaryti laikino sulaikymo kameroje, jis nežino, nes neatkreipė dėmesio. Atsimena, kad buvo S., S. iš (duomenys neskelbtini) -o būrio ir įleido I. Kitų nuteistųjų neįsidėmėjo. Jis ėjo atgal į savo postą, bet prie KPP-2 išgirdo, kaip pareigūnė, kuri ėjo pro laikino sulaikymo kamerą, šūktelėjo, kad laikino sulaikymo kameroje nuteistieji mušasi. Jis iš karto nubėgo į budinčią, kur paėmė laikino sulaikymo kameros grotų raktus, ir nubėgo prie laikino sulaikymo kameros, prie kurios jau stovėjo vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai R. Z. ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. S.. Tuo metu, kai priėjo kameroje nuteistieji jau buvo nurimę, stovėjo vienas nuo kito atskirai. Atrakinus grotas, iš kameros išėjo V. S., kurio veidas buvo nubrozdintas, po dešine akimi matėsi kraujosruva, po nosimi taip pat matėsi kraujo. K. I. sėdėjo ant suoliuko. M. S. uždėjo K. I. antrankius ir nusivedė į baudimą. Po baudimo nuteistasis buvo grąžintas į savo gyvenamas patalpas. Vizualiai ant I. veido jokių sužalojimų nebuvo matyti, dėl jokių sužalojimų jis nesiskundė (1t., b.l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, kad 2025 metų vasarą, buvo susirinkę drausmės komisijos patalpose svarstyti nuteistųjų elgesį ir prieš pat komisiją resocializacijos skyriaus specialistė I. K. pranešė, kad laikinojo sulaikymo kameroje tarp nuteistųjų vyksta konfliktas, girdėjosi šauksmai. Nubėgo į vietą, matė, kad susikibo K. I. ir V. S., davė jiems nurodymą nejudėti, nurodymą įvykdė. Nedelsiant atėjo kažkas iš saugumo valdymo skyriaus pareigūnų ir atrakino laikinojo sulaikymo kamerą, iš kurios buvo išvestas V. S., pas kurį veide pastebėjo nubrozdinimus, matėsi šiek tiek kraujo. V. S. iš karto paaiškino, kad jį sumušė K. I.. Atskyrė nuteistuosius, K. I. išvedė iš laikinojo sulaikymo kameros, uždėjo antrankius ir tuo viskas ir baigėsi. Pas K. I. jokių sužalojimų nebuvo. Konflikto metu buvo komisijoje, keli metrai nuo laikinojo sulaikymo kameros patalpos, išgirdo triukšmą, girdėjosi keiksmai.

Perskaičius liudytojo M. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.78-81), liudytojas patikslino, jog nuteistieji buvo išsiskirstę. Davė nurodymus, nors konfliktas jau nebevyko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. birželio 27 d. apie 10 val. buvo (duomenys neskelbtini), pareigūnų instruktažo patalpoje, kurioje vyksta nuteistųjų drausmės komisija. Patalpos durys buvo praviros. Išgirdus koridoriuje triukšmą, Resocializacijos skyriaus specialistė I. K. pasakė, kad laikino sulaikymo kameroje mušasi nuteistieji. Jis nedelsdamas nuskubėjo į laikino sulaikymo kamerą. Priėjus prie kameros, nuteistieji jau buvo išsiskirstę, t. y. V. S. stovėjo dešiniame kampe, prieš duris, o K. I. sėdėjo ant suoliuko. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui atrakinus duris, su kitais pareigūnais užėjo į kamerą. Prieš jam įeinant, V. S. išėjo į koridorių. Matė, kad jo veidas yra sužalotas. K. I. buvo išvestas į koridorių, jam uždėti antrankiai. Pareigūnai jį nuvedė į drausmės komisiją, o jis V. S. paklausė, kas įvyko. V. S. pasakė, kad K. I. jį sumušė, priežasčių nenurodė. Ant K. I. jokių sužalojimų nematė (1t., b.l.78-79).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, kad atvedus V. S. į laikino sulaikymo kamerą laukti komisijos, pas jį smurto žymių nesimatė, vėliau matė komisijoje, kad ant veido kažkas matėsi, gal paraudimas, įdrėskimas. Kai V. S. atėjo į patalpas, kur vyko komisija, sakė, kad jį sumušė laikinojo sulaikymo patalpoje, jis tai sakė bendrai visiems, ne jam vienam.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Jam paskirtas (duomenys neskelbtini) -as nuteistųjų būrys. 2025 m. birželio 27 d. jis vadavo Resocializacijos skyriaus specialistą, kuriam paskirtas 25-as nuteistųjų būrys. Apie 10 val. kamerų tipo patalpose dirbusiems pareigūnams pasakė, kad nuteistąjį V. S. reikia nuvesti į komisiją dėl pervedimo į kitą kamerą. Jis stovėjo prie išėjimo iš kamerų tipo patalpų durų, pro kurias V. S. išėjo į komisiją. Ant V. S. veido jokių sužalojimų, įdrėskimų nebuvo. Tuomet, kai kai maždaug pusvalandžio laikotarpyje V. S. buvo atvestas į komisiją, matė, kad ant dešinės jo veido pusės yra paraudimai, įdrėskimai. V. S. sakė, kad buvo sumuštas kito nuteistojo laikino sulaikymo kameroje. Komisijos metu, jis buvo paskirtas į kitą kamerą, kurioje dabar gyvena vienas (1t., b.l. 73- 75).

2025 m. rugpjūčio 18d. Kitų objektų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2232105-25 užfiksuota 2025 m. birželio 27 d. vaizdo filmavimo kameros įrašo apžiūra, iš kurios matti, jog atvedus K. I. į kamerą, jis atsisėda ant suoliuko. Pro kameros vertikalių strypų tarpus matoma, kad 09:57:18 val. K. I. greitai atsistoja nuo suoliuko ir prieina prie durų stovinčio V. S., kuris kaire ranka sugriebia K. I. dešinę ranką ties alkūne (foto Nr. 3). V. S. šiek tiek nuteistąjį K. I. atstumia nuo savęs ir jie abu rankomis susikibę susistumdo, susigrumia. Laikino sulaikymo kameroje apšvietimo nėra, pro vertikalių strypų tarpus kiekvieno iš jų veiksmas nematomas. Kameroje esantys nuteistieji stovi nuošalyje. 09:57:27 val. Resocializacijos skyriaus specialistė V. B., žiūrėdama, kas vyksta laikino sulaikymo kameroje, koridoriaus kairėje pusėje pro atviras duris įeina į drausmės komisijos patalpą (foto Nr. 4). 09:57:41 val. pareigūnas I. M. pribėga prie laikino sulaikymo kameros, žiūri, kas vyksta viduje, tada nubėga link budėtojų patalpos. Tuo metu priešais laikino sulaikymo kamerą stovi Resocializacijos skyriaus pareigūnė I. K., iš drausmės komisijos patalpos išeina Saugumo valdymo skyriaus specialistas S. P., jam iš paskos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. S. (foto Nr. 5), matoma, kad K. I. ir V. S. vienas nuo kito atsitraukia. Prie kameros greitai pribėga I. M. atrakina ir atidaro kameros duris, užeina į vidų. Ant V. S. veido matomi paraudimai (foto Nr. 6). Į laikino sulaikymo kamerą įeina M. S. ir užvesdamas rankas K. I. už nugaros, išveda jį į koridorių, I. M. uždeda antrankius (1t., b.l. 101-106).

Tuoj po įvykio V. S. buvo apžiūrėtas ir jo sužalojimai užfiksuoti 2025 m. birželio 27d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje, padarytos nukentėjusiojo nuotraukos, iš kurių matosi, jog nukentėjusiojo rankos, pirštai nėra sužaloti, nėra kraujo žymių ( 1t., b.l.20-21,24-27).

Nukentėjusiojo parodymai dėl jam padaryto sužalojimo atitinka specialisto išvadoje nurodytą sužalojimo lokalizaciją. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus veide patvirtina liudytojai I. K., I. M., M. S., M. M.. Liudytoja I. K. patvirtino, kad matė, kaip du nuteistieji susikibę rankomis, lyg ir stumdėsi. Minėti liudytojai nurodė, kad pas K. I. jokių sužalojimų nematė. Tuoj po įvykio nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė K. I.. Šią aplinkybę patvirtina liudytojai M. M., M. S.. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymus patvirtina ir paminėta vaizdo įrašo apžiūra.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu, teigdamas, kad kaltinamasis pradėjo jį smaugti ir kita ranka draskė veidą.

Nukentėjusiojo apklausose smurto veiksmų pobūdis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau išanalizuoti liudytojų parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašo apžiūra, sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, nuotraukos. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Gynėjas nurodė, kad konfliktą pirmas pradėjo nukentėjusysis, kadangi tai yra užfiksuota vaizdo įrašo apžiūros protokole : V. S. kaire ranka sugriebia K. I. dešinę ranką ties alkūne.

Tačiau teismas atsižvelgia į toliau užfiksuotus nuteistųjų veiksmus : V. S. šiek tiek nuteistąjį K. I. atstumia nuo savęs ir jie abu rankomis susikibę susistumdo, susigrumia. Kaip jau minėta anksčiau, smurto žymės užfiksuotos tik pas nukentėjusįjį V. S.. Todėl užfiksuota aplinkybė, jog V. S. sugriebė kaltinamąjį už rankos, nėra reikšminga, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstamos veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, tai yra jis 2025 m. birželio 27 d. apie 10 val., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), atvestas į laikino sulaikymo kamerą, kaire ranka čiupo V. S. už gerklės ir suspaudė kaklą, bei pargriovęs V. S. ant suoliuko, visu kūnu jį užgulė ir viena ranka smaugė ir draskė jo kaklą, o kita ranka draskė jam veidą, tuo jam sukeldamas skausmą ir padarydamas kraujosruvas dešiniojo apatinio voko, nosies šono, skruosto srityse ir nubrozdinimą ir paraudimą kaklo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas, kurio nukentėjusysis neatsisakė ir teisiamojo posėdžio metu.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teistas, nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę kalėjime (1t., b.l.121-131), baustas už administracinių nusižengimų padarymą (1t., b.l.163). (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 9 d. charakteristikoje nurodyta, kad K. I. bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka nuo 22019 m. vasario 12d. Jis nuolatiniu darbu nėra aprūpintas, tik laikas nuo laiko vykdo darbinę veiklą būrio tvarkiniu. (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos 2024 m. vasario 7d. sprendimu paskirtas bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) būryje, drausmės grupėje, kurią atlieka ir šiuo metu. Per bausmės atlikimo laikotarpį K. I. 21 kartą skirtos drausminės nuobaudos už padarytus įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kurie susiję su lokalizacijos nesilaikymu, draudžiamų daiktų laikymu, narkotinių medžiagų vartojimu, nurodymų nevykdymu, dienotvarkės pažeidimais. Galioja trys drausminės nuobaudos : 2025 m.kovo 6d. nurodymų nevykdymas- skirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą; 2025 m. kovo 28d. nurodymų nevykdymas -skirtas draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų(išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);2025 m. birželio 2d. turto sugadinimas-skirta maksimalios pinigų sumos, už kurią gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socalinės išmokos dydžio suma 3 mėn.Bausmės atlikimo metu buvo du kartus skatintas. Kadangi K. I. turi galiojančių drausminių nuobaudų, jo elgesį šiuo metu vertina neigiamai ( 1t.,b.l.117-119). K. I. įrašytas į psichiatro registrą dėl priklausomybės keliems narkotikams ir emoc. nest. tipo asmenybės sutrikimo (1t.,b.l.120).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas didesnis nei numatytas sankcijoje šios bausmės rūšies vidurkis.

K. I. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galutine 14 metų laisvės atėmimo bausme, tai yra šią nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bausmės bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu. Nuosprendžio priėmimo dienai likusi neatlikta bausmės dalis yra 12 metų 9 mėnesiai ir 8 dienos. Todėl prie neatliktos bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, skirti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo, kaltinamasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 13).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, pažeidė psichologinę emocinę būseną, sukėlė baimę, nerimą, psichologiškai sunkiai išgyventas įvykis sutrikdė miegą, turėjo vartoti vaistus.

Prie civilinio ieškinio nukenntėjusysis pateikė Įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją forma (duomenys neskelbtini) kopiją, kuri patvirtinta 2025 m. birželio 28d. Dokumente matosi datos taisymas, kuris nėra aptartas. Dokumente nurodyta, kad pacientas skundžiasi prasta nuotaika, nerimu, prastai miega, turėjo psichologinę traumą, taikytas medikamentinis gydymas (2t.,b.l.31), ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame matosi mėnesio taisymas, dokumentas pateiktas 2025 m. gegužės 28d. 15.03 val. (2t.,b.l.46).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad po įvykio buvo nuvestas pas medikus, kur buvo užfiksuoti jo sužalojimai, kurie buvo po akimi, ties žandu, kaklu. Gavo tepalą pačiam teptis, nebuvo tokių sužalojimų, jog reikėtų specialaus gydymo. Pateikė medicininius dokumentus, kurias įrodinėja patirtus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, miego ritmo sutrikdymą, kadangi negalėjo be vaistų būti nei dieną, nei naktį, vartojo vaistus pagerinti savo psichologinei būsenai. Tokia jo būsena prasidėjo po įvykio, gydymas paskirtas buvo birželio 28 dieną. Naudojo vaistus iki iki rugpjūčio 29 d., Pravieniškių kalėjime pratęstas iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Šiuo metu nebenaudoja medikamentų. Jam buvo paskirti vaistai nuo skausmo, kuriuos gėrė apie 4 dienas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

Teismų išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, taip pat fizinės bei ir psichikos sveikatos sutrikimus. Nukentėjusiojo pateiktais dokumentais teismas nesivadovauja, kadangi juose matomi datoje taisymai, be to, dokumento pateikimo data yra 2025 m. gegužės 28d., kai įvykis buvo 2025m. birželio 27d.

Todėl spręsdamas neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimus, teismas atsižvelgia į padarytus nukentėjusiajam sužalojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata : specialisto išvadoje Nr. G 295/2025 (09) pateikta, jog V. S. klinikiniais duomenimis konstatuota kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, nubrozdinimas kakle buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2025 m. birželio 27d. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (1t., 112 b.l.). 2025 m. birželio 27d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr.MK26 53-184 nurodyta, kad medicininė apžiūra atlikta 2025 m. birželio 27d. 10.15 val., nurodyti sužalojimai-8 kraujosruvos dešinio apatinio voko, nosies šono, skruosto sritis, 7/nubrozdinimai ir paraudimai kaklo srityje, išmatavimai 20x3 cm, sužalotas asmuo nurodė, kad šiandien laikino sulaikymo kameroje užpuolė kitas nuteistasis. Pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti sužalojimai (1t.,b.l.20-21, 24-27)

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto specialisto išvadoje konstatuoto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų. Visgi, sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis vaistus nuo skausmo vartojo apie 4 dienas, gavo tepalo žaizdoms gydyti. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms. Suformuotoje teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 9d. pažyma Nr. APD-2026-00305, kurioje nurodyta, jog K. I. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią suteikė advokatas V.Jazbutis, ir šias išlaidas sudaro 441,67 euras (2t.,b.l.74-77).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėjas kaltinamajam paskirtas, esant privalomiems gynėjo skyrimo pagrindams, išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, skaitmeninė laikmena, esanti byloje, paliekama byloje (1t.,b.l.96).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos ir neatliktos bausmės 12 metų 9 mėnesių ir 8 dienų pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės 5 mėnesius ir paskirti subendrintą 13 metų 2 mėnesių ir 8 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Baumės pradžia-nuosprendžio priėmimo diena 2026 m. vasario 3 d.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo K. I. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, skaitmeninę laikmeną, esančią byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė