Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 11584,80 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 metų pavasarį, gegužės mėnesį atsakovui paskolino 40 000 Lt (11 584,80 Eur), dėl šios paskolos buvo surašytas pakvitavimas, taip pat susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui palūkanas po 500 Lt kas mėnesį, o skolą grąžins, kai pareikalaus ieškovas. Atsakovas apie pusantrų metų mokėjo ieškovui tik palūkanas, o pareikalavus grąžinti skolą, jos negrąžino, aiškino, jog neturi pinigų, nes nesiseka verslas U.. 2013-11-11 atsakovas sutiko savo ranka surašyti ir pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014-07-01 sumokėti ieškovui 40000 Lt skolą, tačiau to nepadarė.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-16 sprendimu tenkino ieškinį. Priteisė iš atsakovo J. V. 11584,80 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 11584,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1027,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui M. G.. Paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-888-999/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. V. turto areštą iki teismo sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad atsakovas pripažino aplinkybę, jog 2011 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje iš ieškovo grynais pinigais gavo 40 000 Lt, todėl teismas laikė šį faktą nustatytu. Padarė išvadą, kad tai, jog atsakovas sudarė su UAB „Kauno popierius“ 2010-03-18 UAB „Kauno popierius“ obligacijų pardavimo-pirkimo sutartį, neįrodo, kad atsakovas investavo minėtą pinigų sumą ieškovo naudai, kadangi apie ieškovą niekur nėra užsiminta, byloje nėra rašytinių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šalis siejo ne paskoliniai teisiniai santykiai, nes bylos duomenimis atsakovas 2011 m. gegužę gavo iš ieškovo 40 000 Lt ir per kelis kartus poros metų laikotarpyje išreiškė valią grąžinti ieškovui 40 000 Lt sumą, apie tai, kad jis žadėjo ieškovui grąžinti tą sumą atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl ieškovo atsakovui paskolintos 40 000 Lt dydžio sumos ir atsakovo 2013-11-11 vekselyje aiškiai įvardytą įsipareigojimą grąžinti ieškovui 40 000 Lt sumą, taip pat aplinkybę, kad neaiškaus turinio 2013-11-11 susitarimas buvo parengtas atsakovo, susitarimo dviprasmiškas sąlygas aiškino jas pasiūliusios šalies – atsakovo – nenaudai.Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu, šalims atsirado prievolės, ieškovas įgijo pareigą perduoti atsakovui nuosavybėn pinigus, o atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą sutartyje šalių numatytais terminais, ieškovas sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, atsakovas pripažino, kad gavo iš ieškovo 40 000 Lt sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytais terminais nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą, tokiais veiksmais pažeisdamas sutartimi prisiimtą prievolę. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; apelianto J. V. apeliacinį skundą tenkinti; netenkinus atsakovo apeliacinio skundo pilna apimtimi, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį iš dalies, priteisiant 30 500 Lt sumą (8833,41 Eur); bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; papildomai iš ieškovo apelianto naudai priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą.Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, ir taip pat visiškai neatkreipė dėmesio į atsakovo civilinės bylos nagrinėjimo metu išdėstytas faktines aplinkybes bei žodinio nagrinėjimo metu pateiktus atsakovo J. V. paaiškinimus, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Mano, kad teismas interpretuodamas faktines bylos aplinkybes išimtinai tik ieškovo naudai ir vadovaudamasis tik ieškovo paaiškinimais, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad šalis siejo ne paskoliniai teisiniai santykiai, kadangi atsakovas tiek teikdamas procesinius dokumentus su rašytiniais įrodymais, tiek teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus įrodė, kad šalių niekada nesiejo jokie paskoliniai teisiniai santykiai, t.y. niekada nebuvo sudaryti jokie žodiniai ar rašytiniai susitarimai būtent dėl paskolos ar palūkanų mokėjimo už paskolintų pinigų naudojimą. Teigia, kad vekselių išrašymas neatitiko tikrosios vekselio davėjo, t. y. atsakovo valios, kadangi visiškai akivaizdu, jog minėtu vekseliu buvo bandoma atlikti susitarimo dėl investuotų pinigų garanto funkcijos užtikrinimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu dalykų, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimu visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertino, jog tiek paprastasis vekselis, tiek susitarimas dėl investuotų pinigų gražinimo termino, buvo surašyti tą pačią dieną, t. y. 2013 metų lapkričio 11 d., o tai reiškia, kad vienu metu buvo sudaryti du sandoriai, susiję su tuo pačiu dalyku, 40 000 Lt. Teigia, kad teismas tik sau žinomu ir suprantu vertinimu diskriminavo abu lygius procesiškai bylos dalyvius ir ieškovui suteikė nepagrįstą pranašumą, tuo pačiu nepaisė aiškiai išreikštos šalių valios nustatytos susitarime ir aiškino ją izoliuotai nuo vekselio, savo prasme tapusio skolos rašteliu. Nurodo, kad ieškovas pripažino, kad atsakovas jam iki 2012 m. spalio, apie metus laiko mokėjo po 500 Lt palūkanas už obligacijas, kaip ir yra nurodyta susitarime, tačiau bylą nagrinėjęs teismas ir šio paaiškinimo visiškai nevertino. Pažymi, jog UAB „Kauno popierius“ obligacijų pardavimo-pirkimo sutartyje kaip tik ir buvo numatytas būtent metinis 15 procentų palūkanų dydis, kas sudaro po 500 Lt kiekvieną mėnesį. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino atsakovo teikiamų paaiškinimų tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, tiek liudytojos V. V. paaiškinimų, dėl kokių būtent priežasčių atsakovui reikėjo kreiptis į teisininką dėl minėto susitarimo parengimo ir kokiomis būtent aplinkybėmis buvo pasirašomas minėtas vekselis. Mano, jog pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią vekselio negaliojimo pagrindas - vekselio įgijėjo nesąžiningumas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo ir UAB „Kauno popierius“ 2010-03-18 sudaryta obligacijų pardavimo- pirkimo sutartis, neįrodo, kad atsakovas investavo ginčijamą pinigų sumą ieškovo naudai, kadangi apie ieškovą niekur nėra užsiminta, byloje nėra rašytinių ši faktą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą, visiškai neįvertino, taip pat vienos iš svarbių aplinkybių - šalių finansinės padėties, o būtent atsakovo pakankamai geros finansinės padėties. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, buvo šališkas, tik ieškovui visus teikiamus įrodymus ir paaiškinimus šioje civilinėje byloje vertino tik jam palankia linkme, o visus atsakovo teikiamus paaiškinimus įvertino labai formaliai ir visiškai nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinį, kadangi netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, ir taip pat visiškai neatkreipė dėmesio į atsakovo civilinės bylos nagrinėjimo metu išdėstytas faktines aplinkybes bei žodinio nagrinėjimo metu pateiktus atsakovo paaiškinimus, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis ir neįrodytomis šiomis faktinėmis aplinkybėmis: nepagrįstai teigiama , jog vekselius ir kitus dokumentus rengė pats ieškovas, o juos pasirašinėjo atsakovas, nes bylos duomenimis nustatyta, jog vekseliai yra surašyti ir pasirašyti paties atsakovo. Nepagrįstai teigiama, jog ieškovas, naudojant grasinimus ir prievartą privertė atsakovą pasirašyti vekselius. Nepagrįstai teigiama, jog ieškovas buvo supažindintas su UAB „Kauno popierius“ obligacijų pirkimo - pardavimo sutarties sąlygomis, tik negalėjo pats, nebūdamas bendrovės akcininku ir/ar darbuotoju, jų pasirašyti. Nepagrįstai teigiama, jog ieškovas prašė atsakovo investuoti jo pinigus į obligacijas, siekdamas kuo greičiau legalizuoti neteisėtai/nusikalstamai gautas pinigines lėšas. Ieškovo nuomone, teismas vertino visus šalių į bylą teiktus įrodymus ir jų viseto pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir kad atsakovo skola ieškovui sudarė 40 000 Lt (11584,80 eurų), kurių jis laiku negrąžino. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas atsakovui 40 000 Lt perdavė 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje-gegužės mėn. pradžioje, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po pinigų gavimo atsakovas pats asmeniškai ar per kitus asmenis būtų šią ar net mažesnę sumą investavęs į UAB „Kauno popierius“ vertybinius popierius. Teigia, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog jis gautais iš ieškovo pinigais 40 000 Lt padengė savo investicijas į obligacijas pagal 2010-03-18 obligacijų pardavimo - pirkimo sutartį, t. y. pinigus jis pasiliko sau, taigi ši faktinė aplinkybė visiškai paneigia apelianto argumentus apie jo ir ieškovo susitarimus investuoti pinigus į vertybinius popierius, nes atsakovas pats pripažino, kad gautus iš ieškovo pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Ieškovo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai apie paskolintų pinigų kilmę ir jų gavimo teisėtumą, ieškovo grasinimus bei prievartą atsakovo atžvilgiu yra ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais, bet ir nesusiję su ginčo dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo skolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, 2010-03-18 atsakovas ir UAB „Kauno popierius“ pasirašė UAB „Kauno popierius“ obligacijų pardavimo-pirkimo sutartį, pagal, kurią atsakovas sutiko pirkti, o UAB „Kauno popierius“ sutiko parduoti UAB „Kauno popierius“ obligacijas 80 vnt., kurių kiekviena yra nominalios 1000 Lt vertės, už bendrą 80000 Lt kainą, numatė, kad obligacijų išpirkimo data 2011-04-03 (b. l. 94). Atsakovas nuo 2011-09-05 iki 2012-08-15 buvo UAB „Kauno popierius“ generaliniu direktoriumi, nuo 2010-12-27 paskirtas UAB „Kauno popierius“ valdybos nariu (b. l. 85-88). 2011-07-29 atsakovas surašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad pasiskolina 40000 Lt iš ieškovo ir įsipareigoja grąžinti minėtą sumą iki 2011-08-29 18 val. (b. l. 74). Atsakovas taip pat surašė paprastąjį vekselį, kuriame nenurodyta jo pasirašymo data, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 40000 Lt iki 2013-08-01 (b. l. 75). Atsakovas 2013-11-11 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui iki 2014-07-01 sumokėti 40000 Lt (b. l. 5). 2013-11-11 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl investuotų pinigų grąžinimo termino pratęsimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo gautus iš ieškovo bei ieškovo prašymu investuotus pinigus (40000 Lt atėmus nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. mokamas kas mėnesį 500 Lt sumas) grąžinti iki 2014-07-01 (b. l. 65). Ieškovas paraginimu prašė atsakovo susimokėti pagal 2013-11-11 paprastąjį vekselį iki 2014-07-01 dienos, tačiau išsiuntus minėtą paraginimą atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), šis sugrįžo neįteiktas (b. l. 40-41).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas neigia paskolos santykių egzistavimą motyvuodamas tuo, kad niekada nebuvo sudaryti jokie žodiniai ar rašytiniai susitarimai dėl paskolos ar palūkanų mokėjimo. Nurodo, kad ieškovas davė minėtą sumą pinigų, kad atsakovas juos investuotų į UAB „Kauno popierius“ vertybinius popierius ir atsakovas savo vardu investavo ne tik ieškovo, bet ir lygia dalimi savo pinigines lėšas į UAB „Kauno popierius“ vertybinius popierius. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nurodė, kad atsakovui paskolino ir perdavė 40 000 Lt apie 2011 m. gegužės mėnesį. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad 2011 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje iš ieškovo grynais pinigais gavo 40 000 Lt. Taip pat byloje nustatyta, kad 2011-07-29 atsakovas surašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad pasiskolina 40000 Lt iš ieškovo ir įsipareigoja grąžinti minėtą sumą iki 2011-08-29 18 val. (b. l. 74). Atsakovas taip pat surašė paprastąjį vekselį, kuriame nenurodyta jo pasirašymo data, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 40 000 Lt iki 2013-08-01 – teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad šis vekselis turėjo būti išrašytas liepos mėnesį tais pačiais 2013 metais, atsakovas datos neatsiminė (b. l. 75). A. J. V. 2013-11-11 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui M. G. iki 2014-07-01 sumokėti 40 000 Lt (b. l. 5). Taigi byloje pateikti 2011-07-29, 2013 m., 2013-11-11 paprastieji vekseliai patvirtina, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo 11,584,80 eurų (40 000 Lt), kuriuos įsipareigojo grąžinti ieškovui iki minėtuose vekseliuose nustatytų datų, taigi visi susitarimai buvo dėl tos pačios 2011 m. ieškovo atsakovui perduotos 11,584,80 eurų (40 000 Lt) sumos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog šalis siejo ne paskoliniai teisiniai santykiai (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis sudarė su UAB „Kauno popierius“ 2010-03-18 UAB „Kauno popierius“ obligacijų pardavimo-pirkimo sutartį, neįrodo, kad atsakovas investavo minėtą pinigų sumą ieškovo naudai, nes obligacijos pirktos ne ieškovo vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne ta aplinkybė, kokiu tikslu ir kur investavo 11584,80 eurų (40 000 Lt) atsakovas, o tai, kad 11584,80 eurų (40 000 Lt) ieškovas jam perdavė, o jis šiuo pinigus priėmė, ne vieną kartą įsipareigojo tokią sumą grąžinti ir iki šiol negrąžino. Apeliantas argumentuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią vekselio negaliojimo pagrindas - vekselio įgijėjo nesąžiningumas. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje vekselis laikytinas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu skolininko pareigą atsiskaityti su kreditoriumi, taigi šiuo atveju specialiosios skolos išieškojimo pagal vekselį nuostatos nėra taikomos, be to, iš bylos duomenų nėra pagrindo daryti išvados apie vekselio įgijėjo nesąžiningumą (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą, visiškai neįvertino šalių finansinės padėties, o būtent - atsakovo pakankamai geros finansinės padėties. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovo gera finansinė padėtis, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas iš ieškovo nesiskolino 11584,80 eurų (40 000 Lt) ir kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra duomenys (b. l. 122), patvirtinantys gerą ir ieškovo finansinę padėtį, tai yra, kad ieškovas turėjo galimybę 11584,80 eurų (40 000 Lt) paskolinti atsakovui. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovas pripažino, jog atsakovas jam iki 2012 m. spalio mėnesio apie metus laiko mokėjo po 500 Lt palūkanas už obligacijas, kaip ir yra nurodyta susitarime, tačiau bylą nagrinėjęs teismas šio paaiškinimo visiškai nevertino. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip byloje nustatyta, ieškovas pripažino teismo posėdžio metu, kad atsakovas iki 2012 m. spalio jam apie metus laiko mokėjo po 500 Lt, tačiau nurodė, jog tai buvo palūkanos už naudojimąsi pinigais. Atsakovas nurodė, kad tai buvo palūkanos už obligacijas, taigi ne skolos sumos grąžinimas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog mokėjimai po 500 Lt buvo skirti 40 000 Lt skolos grąžinimui, be to, tą patvirtino pats atsakovas po 2012 m. lapkričio pasirašytu įsipareigojimu grąžinti atsakovui 40 000 Lt skolą.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes ieškovo paaiškinimams bei teikiamiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei atsakovo pateiktiems įrodymams. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas vertino visus šalių į bylą teiktus įrodymus ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir kad atsakovo skola ieškovui sudarė 40 000 Lt (11584,80 eurų), kurių jis laiku negrąžino. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų buvęs šališkas, pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 300 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. G. iš atsakovo J. V. 300 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.