Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl tėvystės nuginčijimo (trečiasis asmuo – M. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-05-09 teisme priimtas 2018-04-27 ieškovo ieškinys, kuriame prašoma: 1) nustatyti, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše (gimimo liudijime) tėvu įrašytas ieškovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S. biologinis tėvas, o G. S. nėra ieškovo biologinė dukra; 2) pripažinti G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše, grafose „tėvas“, „asmens kodas“, „tautybė“ esančius įrašus – „R. S.“, (duomenys neskelbtini) „lietuvis“ – negaliojančiais; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui, o advokato padėjėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – valstybei.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-05-23 pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog Skyriaus specialistui apsilankius atsakovės nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), ji patvirtino, jog ieškovas nėra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir nurodė, jog tėvas yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovo procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovei įteikti 2018-07-20, trečiajam asmeniui M. M. – 2018-07-13 (per mamą). Atsiliepimai į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikti.

2018-12-19 teisme gautas ieškovo atstovės prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių pasirašytą 2018-11-08 taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Teismas, įvertinęs pateiktos tvirtinti 2018-11-08 taikos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 str. 2 d., CK 6.983–6.986 str.), taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CK 6.983–6.986 str., CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).

Teismo nuomone, sudaryta taikos sutartis neprieštarauja nepilnametės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), interesams. Esant nuginčytam ieškovo tėvystės faktui, tėvystė galės būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą (CK 3.141 straipsnio 2 dalis) arba tėvystę galės nustatyti teismas (CK 3.146 ir 3.147 straipsniai) pagal vaiko motinos arba vaiko tėvo pareiškimus.

2018-12-21 teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-12-20 pažyma, kurioje nurodyta, kad šioje byloje valstybė patyrė 563,80 Eur išlaidas, kurias sudaro 530,40 Eur advokato padėjėjo užmokestis ir 33,40 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos tiekimu susijusios išlaidos.

Šiuo atveju šalys prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodė, jog išlaidas šalys pasilieka kiekviena sau ir nereikalauja viena iš kitos turėtų teismo išlaidų atlyginimo. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad šalys Taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas (tarp jų ir suteikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą) patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos vadovaujantis CPK 96 straipsniu, tuo labiau, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei. Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir teisminė praktika (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-230/2014, 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-368-273/2014).

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad didelė dalis teisinės pagalbos išlaidų patirta ne dėl to, kad atsakovės procesinis elgesys byloje būtų netinkamas. Priešingai atsakovė, apklausta Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, ieškinį pripažino, nurodydama, kad ieškovas nėra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir nurodė, jog tėvas yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), o tai, kad teismui nepavykdavo įteikti atsakovei per paštą siunčiamų šaukimų, nelaikytina atsakovės netinkamu procesiniu elgesiu, kadangi, kaip nustatyta atsakovės, atvykusios į teismą paimti jai adresuotų procesinių dokumentų, paaiškinimu, atsakovė viena augina penkis mažamečius vaikus, kurių, dažnai sergančių, neturi kam palikti ir vaikščioti į paštą ir ten stovėti eilėse. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo atstovė dalyvavo tik dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose 2018-10-05, trukusiame nuo 09:44 iki 09:51 val., ir 2018-11-05, trukusiame nuo 13:40 iki 13:47 val., o į 2018-12-06 teismo posėdį, kuriame turėjo būti pateikta taikos sutartis, neatvyko, pateikusi prašymą skirti kitą teismo posėdžio datą, nes pritrūko laiko gauti iš ieškovo, esančio įkalinimo įstaigoje, pasirašytą taikos sutartį. Teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį, konstatuoja, kad atsakovė, tik sužinojusi apie teisme gautą ieškinį, stengėsi kilusį ginčą spręsti taikiai, 2018-11-08 sudarė taikos sutartį, kurią ieškovo atstovė tik 2018-12-19 prašymu pateikė teismui tvirtinti. Teismas, atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad didžioji dalis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų susidarė ne dėl atsakovės kaltės, todėl jos iš esmės mažintinos, iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei priteisiant tik 100 Eur sumą.

Be to, teismas, atsižvelgdamas, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, į tai, kad ji viena augina penkis mažamečius vaikus, atsakovę iš dalies atleidžia nuo žyminio mokesčio, paskaičiuoto proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybės naudai, priteisdamas iš atsakovės tik 10 Eur šių bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu ir 294 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti 2018 m. lapkričio 8 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau - Ieškovas), atstovaujamas advokato padėjėjos M. Š., ir

siekiant taikiai išspręsti tarp Ieškovo ir Atsakovės kilusį ginčą (civilinę bylą Nr. e2-14536-527/2018), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.985 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sutarėme civilinę bylą Nr. e2-14536-527/2018 dėl tėvystės nuginčijimo baigti Taikos sutartimi šiomis sąlygomis:

1. Ieškovas ir Atsakovė pripažįsta ir sutinka, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše (gimimo liudijime) tėvu įrašytas ieškovas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S. biologinis tėvas, o G. S. nėra Ieškovo biologinė dukra.

2. Šalys sutinka, kad teismo būtų pripažinta, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše, grafose „tėvas“, „asmens kodas“, „tautybė“ esantys įrašai – „R. S.“, (duomenys neskelbtini) „lietuvis“ yra negaliojantys.

3. Atsakovei nurodžius, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) o šiam to neginčijus, Atsakovė patvirtina, kad jai yra žinoma, kad nuginčijus Ieškovo tėvystę G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, G. S. tėvystė galės būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą (CK 3.141 straipsnio 2 dalis) arba tėvystę galės nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis).

4. Šalys sutaria, kad dėl to paties dalyko ar tuo pačiu pagrindu, kaip Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-14536-527/2018 ateityje nereikš jokių pretenzijų, ieškinių bendrosios kompetencijos, administraciniuose teismuose, nereikš jokių reikalavimų valstybinėms institucijoms, taip pat neteiks pareiškimų ir (ar) skundų ikiteisminio tyrimo įstaigoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčo sprendimo rezultatas.

5. Šalys sutaria, kad pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir viena kitai nereiškia jokių su tuo susijusių reikalavimų.

6. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos Šalims turi res judicata - galutinio sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

7. Šalys pripažįsta, kad šia Taikos sutartimi numatytos bylos baigties ir ginčų užkirtimo ateityje sąlygos yra protingos ir teisingos, ir tokiu būdu ginčas tarp jų yra galutinai išspręstas. Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

8. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis sudaryta laisva valia siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) interesus ir abiejų šalių tarpusavio interesų derinimą, nesant jokio neteisėto spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos šią sutartį sudaryti. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybinės ar vietinės valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

9. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji patvirtinama, įsiteisėjimo dienos.

10. Šalys, remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, prašo teismo šią Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą Nr. e2-14536-527/2018 nutraukti.

11. Sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, iš kurių vienas pateikiamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, o kiti, po vieną, tenka šalims.

12. Pasirašydamos šią Taikos sutartį Šalys patvirtina ir pripažįsta, kad Šalims yra žinomos, suprantamos ir visiškai priimtinos Taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo teisme pasekmės, numatytos CPK 6.983-6.985 straipsniuose, Taikos sutartis Šalių perskaityta ir, kaip atitinkanti Šalių valią, pasirašyta.“

Šalims išaiškinti taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisines pasekmes, kad, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 str., CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 5 p., 294 str.), o, nevykdant taikos sutarties, ji bus pateikta vykdyti antstoliui (CPK 584 str.).

Pripažinti, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše (gimimo liudijime) tėvu įrašytas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S. biologinis tėvas, o G. S. nėra R. S. biologinė dukra.

Pripažinta, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše, grafose „tėvas“, „asmens kodas“, „tautybė“ esantys įrašai – „R. S.“, (duomenys neskelbtini) „lietuvis“ yra negaliojantys ir šiuos įrašus panaikinti (CK 3.146 str. 2 d.).

Priteisti valstybei iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Nuo likusios dalies žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo atsakovę atleisti.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę.

Civilinę bylą Nr. e2-14536-527/2018 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl tėvystės nuginčijimo (trečiasis asmuo – M. M.) nutraukti.

Nutarties kopijas išsiųsti ieškovui, jo atstovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui, o įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti ir Jonavos rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus atskiruoju skundu.