- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- e2-6396-435/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas”
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- K. N.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 2.5.1.3.3Alternatyviosios prievolės
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas” atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui K. N., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 307,28 Eur turtinės žalos atlyginimą, 40,24 Eur kompensacines palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012-04-24 transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Tunelio g., Kaune, ties 1 numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) priekyje važiavo kita transporto priemonė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės abu kairės pusės ratai ir lūžusi galinė kairės pusės važiuoklė. Laikotarpiu nuo 2011-08-03 iki 2012-08-02 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu autoserviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės galinis kairės pusės posparnis ir galinio kairės pusės tilto įvorė, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis bamperis, dugno apsauga, langų valymo skysčio bakelio varikliukas, priekinis kairės pusės posparnis, ir reikalinga priekinės važiuoklės, priekinio kairės pusės ratlankio, galinės važiuoklės, galinio ratlankio, ratų geometrijos suvedimo patikros. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Volkswagen Passat“ atsirado 307,28 Eur (1060,96 Lt) (892,96 Lt [transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Inchcape motors“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KAVDD052621] +168 Lt [naujų dviejų padangų kaina išskaičius nusidėvėjimą (išskaičiuotas 60 % ir 70 % nusidėvėjimas, nuo naujų padangų kainos – 240 Lt)]) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2012-08-20 ragino atsakovę per 15 (penkiolika) dienų sumokėti 307,28 Eur (1060,96 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2012-04-24 eismo įvykio.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą kuriuo nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime, tiek ir eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, kad automobilio apgadinimai yra abu kairės pusės ratai, sulūžusi galinė kairės pusės važiuoklė, tačiau 2012-04-30 UAB „Inchcape Motors“ sudarytoje remonto sąmatoje nurodoma, kad buvo remontuojamos tokios dalys kaip buferis, posparnis, stiklo plovimo siurblys, garso izoliacija, keičiamas galinis posparnis. Kaip šie apgadinimai yra susiję su įvažiavimu į Tunelio g. buvusią duobę, jokių duomenų nepateikta. Pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Pažymėjo ir tai, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir remonto sąmata sudaryta autoserviso atstovų, kurie pagal teisės aktus nėra įgalioti spręsti dėl tiesiogiai su įvažiavimu į buvusią duobę susijusių apgadinimų. Šiuo atveju, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog automobilis buvo apgadintas labiau nei nustatyta policijos pareigūnų eismo įvykio medžiagoje ir kad atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius. Nurodė jog, iš pateikto ieškinio ir jo priedų nėra aišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti, neaišku kuo pagrįstą turtinę žalą. Papildomai nurodė, kad nors nusidėvėjimas padangoms buvo pritaikytas, tačiau patirta žala apskaičiuota įskaičius PVM mokestį, nors jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad padangos buvo pirktos ir PVM mokestis buvo patirtas pateikta nėra. Ieškovė pateikia, tik išrašą iš internetinės parduotuvės, neva pagrindžiantį padangų kainą, tačiau nei PVM sąskaitos faktūros, nei kitų už padangas patirtos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pažymėjo, jog PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KAVDD052621 nurodoma, kad buvo keistas naujas posparnis ir keista galinio tilto įvorė, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad keičiant naudotas detales (transporto priemonės pagaminimo metai 2002, t. y. įvykio dieną ji buvo 10 metų senumo) būtų išskaičiuotas nusidėvėjimas. Teigė, kad nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad išvengtų duobės, nėra duomenų, ar buvo tirta, kokiu greičiu važiavo ir pan. Taigi, vairuotojas kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse pasirinkęs saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kad prireikus, galėtų sustoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo visas sąlygas išvengti tariamo įvykio, o to nepadaręs konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai. Taigi, iš esmės nesant įrodymų ir objektyvių duomenų, kokiu greičiu buvo važiuota ir kokių atsargumo priemonių vairuotojai ėmėsi, kad išvengtų kliūties, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bei į tai, kokio pobūdžio apgadinimus automobiliai patyrė, konstatuotina, jog, jei eismo įvykiai ir buvo, tai esminės reikšmės jiems turėjo būtent vairuotojų veiksmai, o ne duobių buvimas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Ieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo, K. N. atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2012-04-24 transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Tunelio g., Kaune, ties Nr. 1 namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad 2012-04-24 dieną apie 11:50 val. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi pilietis K. N. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A. V. tarnybiniu pranešimu ir eismo įvykio vietos schema apie tai, kad 2012-04-24 dieną atvyko į eismo įvykio vietą Kaune, Tunelio g. ties namu Nr. 1, kur rado apgadintą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas K. N. paaiškino, kad 2012-04-24 dieną apie 09:15 val. vairuodamas automobilį įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamoje dalyje, ir apgadino savo vairuojamą automobilį. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vielos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Sužalotų žmonių nebuvo. Liudininkų nenustatyta. Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiūrėta. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį buvo sugadinta: abu kairės pusės ratai, sulūžusi galinė kairės pusės važiuoklė. Transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Volkswagen Passat“ atsirado 307,28 Eur (1060,96 Lt) (892,96 Lt [transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Inchcape motors“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KAVDD052621] +168 Lt [naujų dviejų padangų kaina išskaičius nusidėvėjimą (išskaičiuotas 60 % ir 70 % nusidėvėjimas, nuo naujų padangų kainos – 240 Lt)]) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką.
CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos. Statinio, pastato ar kitos konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, o valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Esant žinomam statinio savininkui ar valdytojui, objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestinga ir atidžia, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė Tunelio gatvės, esančio Kaune, kelio priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.).
Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir remonto sąmata sudaryta autoserviso atstovų, kurie pagal teisės aktus nėra įgalioti spręsti dėl tiesiogiai su įvažiavimu į buvusią duobę susijusių apgadinimų. Su šiuo atsakovės argumentu nesutiktina, LR CK 6.994 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Pagal suformuotą teismų praktiką turto vertinimą atlieka draudiko darbuotojai, jų pavesta autoserviso įmonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis, adm. byloje Nr. A146-1265/2013, 2014-07-31 nutartis, adm.. byloje Nr. A858-1423/2014, 2015-01-19 nutartis, adm. byloje Nr. A-602-1718-14 ir kt).
Atmestini atsakovės argumentai ir dėl to, kad ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, bei tai, kad iš pateikto ieškinio ir jo priedų nėra aišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai. Byloje pateiktas Kauno apskrities VPK KPV 2012-04-24 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Byloje neįrodyta, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai ar neatsargiai. Dėl šių aplinkybių konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Nors atsakovė Kauno miesto savivaldybė tvirtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės apgadinimų pobūdį, tačiau ieškovės pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, eismo įvykio schema, Kauno apskrities VPK KPV nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata, pateiktos nuotraukos neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, t. y. kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Tunelio g., Kaune, ties Nr. 1 namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, ir dėl to automobilis buvo apgadintas. Atsakovė, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą (CPK 178 str., 185 str.). Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo mažinti prašomą priteisti žalą dėl transporto priemonės vairuotojo neatsakingų ar tyčinių veiksmų įtakos žalos atsiradimui ar jos dydžiui.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime, tiek ir eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, kad automobilio apgadinimai yra abu kairės pusės ratai, sulūžusi galinė kairės pusės važiuoklė, tačiau 2012-04-30 UAB „Inchcape Motors“ sudarytoje remonto sąmatoje nurodoma, kad buvo remontuojamos tokios dalys kaip buferis, posparnis, stiklo plovimo siurblys, garso izoliacija, keičiamas galinis posparnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (eismo įvykio schema, Kauno apskrities VPK KPV nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata, pateiktos nuotraukos), vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, sąlygoja teismo išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog 2012-04-30 UAB „Inchcape Motors“ sudarytoje remonto sąmatoje nurodytos remontuojamos dalys kaip buferis, posparnis, stiklo plovimo siurblys, garso izoliacija, galinis posparnis, buvo sugadintos 2012-04-24 transporto priemonei „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamai keliu Tunelio g., Kaune, ties 1 numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, nei tai, kad automobilis buvo sugadintas kitokiu būdu.
Atsakovė teigia ir tai, kad nors nusidėvėjimas padangoms buvo pritaikytas, tačiau patirta žala apskaičiuota įskaičius PVM mokestį, nors jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad padangos buvo pirktos ir PVM mokestis buvo patirtas pateikta nėra. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „ Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Ginčo atveju draudikas draudėjui PVM pagrįstai išmokėjo, nes bylos duomenys (remonto sąmata, Inchcape sąskaita faktūra, aktas prie žalos bylos Nr. 1261793) patvirtina, jog transporto priemonė buvo realiai suremontuota.
Atsakovė nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KAVDD052621 yra pažymėta, jog buvo keistas naujas posparnis ir keista galinio tilto įvorė, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad keičiant naudotas detales (transporto priemonės pagaminimo metai 2002, t. y. įvykio dieną ji buvo 10 metų senumo) būtų išskaičiuotas nusidėvėjimas. Su šiuo atsakovės teiginiu nesutiktina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių transporto priemonių detalių ir remonto darbų kainų dydį paneigiančių įrodymų, taip pat nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonės remonto sąmata nepagrįstai didelė ir turėtų būti mažesnė. Pagal byloje pateiktus įrodymus, teismas, vertindamas minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti, neturi pagrindo abejoti ieškovės pateikta remonto sąmata ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KAVDD052621 nurodytomis detalių kainomis. Be to, nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančius įrodymus, vertinti ar siekiant minimaliomis išlaidomis suremontuoti ginčo transporto priemonę, buvo tikslinga išskaičiuoti posparnio ir galinio tilto įvorės nusidėvėjimą, teismas neturi galimybės.
Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (eismo įvykio schema, Kauno apskrities VPK KPV nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata, pateiktos nuotraukos). Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinančių automobiliui padarytos žalos, atsiradusios dėl įvažiavimo į nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertą važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę, dydžio pagrįstumą, o nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ieškinys tenkintinas visiškai. Iš Kauno miesto savivaldybės ieškovės naudai priteistinas 307,28 Eur žalos atlyginimas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų.
Ieškovė ieškinyje nurodo ir prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamas palūkanas t. y. 40,24 Eur skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012-09-04) iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo dienos. Nurodo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Teismas išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei Kauno miesto savivaldybei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu tenkinus, ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (CPK 79 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k.111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k.110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai 307,28 Eur (trijų šimtų septynių eurų, 28 ct) turtinės žalos atlyginimą, 40,24 Eur (keturiasdešimt eurų, 24 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų, 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.